Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. I.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. V., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu ji viena rūpinasi dukra G., jos sveikata, ugdymu. Tačiau jos turtinė padėtis yra ganėtinai sunki, ji neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo privalomai registruotino turto, nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jos gaunamas pajamas sudaro išmokos už vaikus ir socialinė pašalpa iš vaikų garantinio fondo. Kadangi G. S. yra gimusi (duomenys neskelbtini), ji neturi galimybės dirbti, yra vaiko priežiūros atostogose, nes privalo rūpintis mažamete dukra, be to, ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus. Šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena 2 kambarių bute su visais patogumais, kurį nuomojasi nuo 2015-07-14. Už buto nuomą moka 160 Eur ir dar moka už komunalinius mokesčius. Žiemą komunaliniai mokesčiai sudaro iki 150 Eur. Sūnus lanko darželį, kita dukra nuo rugsėjo pradės eiti į darželį. Ieškovės skaičiavimu, nepilnametės dukters G. S. išlaikymui minimaliai kas mėnesį reikia apie 300 Eur. Nurodė, kad dukra G. serga alergine sloga, todėl jai dažnai tenka vartoti vaistus. Dukra sparčiai auga, drabužius reikia atnaujinti kas sezoną, jos aprangai ir avalynei ieškovė išleidžia apie 100 Eur kas mėnesį. Dukters maitinimui išleidžia apie 30 Eur kas mėnesį, higienos poreikiams apie 20 Eur kas mėnesį. Įvairioms šventėms (gimtadieniai, Kalėdos, Velykos ir pan.) bei kitoms papildomoms reikmėms išleidžiama iki 30 Eur per mėnesį. Prie dukros poreikių užtikrinimo atsakovas neprisideda, ieškovei nėra žinoma ar atsakovas dirba, kur dirba, kokios jo mėnesinės pajamos.

Kadangi abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ieškovė prašė iš atsakovo A. V. priteisti nepilnametės dukters G. S. išlaikymui po 145 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 725 Eur, skaičiuojant išlaikymą nepilnametei dukrai po 145 Eur už 5 mėnesiusiki ieškinio pateikimo dienos t.y. nuo nepilnametės dukters gimimo (2014-11-04) iki 2015-04-14 (1450 Lt X 5 mėnesiai = 725 Eur).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie paskirto teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (1 t. b.l. 123-125, 133, 2 t., b.l. 7). Pripažinus atsakovo dalyvavimą būtinu, jis į teismo posėdį atvykti vengė, nors dėl būtino dalyvavimo jam buvo pranešta (1 t. b.l. 133). Nutarus į atvesdinti, nutarties nebuvo galima įvykdyti, nes atsakovas neįleido atvykusių policijos pareigūnų (1 t. b.l. 138, 147). Išnaudojus visas galimybes užtikrinti atsakovo dalyvavimą, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 388 str. 2 d.).

Iš atsakovo jokių prašymų, pareiškimų byloje negauta.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS skyriuje yra žinoma, kadangi R. S. kurį laiką gyveno Kauno Kartų namų Laikino apgyvendinimo namuose, šeimai buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Skyrius pranešimų apie galimai pažeidžiamas šeimoje gyvenančių nepilnamečių teisėtus interesus nėra gavęs. Skyriaus vertinimu, ieškinys dėl tėvystės nustatymo yra pateiktas vaiko interesais, kadangi nustačius tėvystę įgyvendinama vaiko teisė žinoti savo kilmę, taip pat teisė būti išlaikomam bei globojamam abiejų tėvų (1 t. b.l.38).

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotas asmuo išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Civilinio kodekso 3.146 straipsnis numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnis nustato, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (Civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė paskirti genominę (DNR) ekspertizę G. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvystės nustatymui, tačiau atsakovas į parengiamuosius ir teismo posėdžius atvykti vengė, nuomonės dėl ekspertizės atlikimo neišsakė, nors prašymą skirti ekspertizę ieškovė buvo išreiškusi jau ieškinio pareiškime. Todėl teismas vertina, kad atsakovas, neatvykdamas į teismą, tuo pačiu išreiškė atsisakymą atlikti ekspertizę. Tokiu atveju pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai (CPK 389 str.).

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2009 m. pradžios pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, 2009-2013 laikotarpiu susilaukė dviejų vaikų, t. y. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. V., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. V. (l t., b.l. 11-12). Iš byloje esančių teismų procesinių dokumentų matyti, kad šių vaikų tėvystę atsakovas pripažino ne iš karto, o tik ieškovei kreipusis į teismą dėl tėvystės nustatymo (1 t. b.l. 13-14, 15-18).

Iš nepilnametės G. S. gimimo liudijimo nustatyta, kad mergaitė gimė (duomenys neskelbtini), jos motina R. S., tėvas nenurodytas (1 t., b. l. 10). Kaip nustatyta, šios mergaitės atsakovas savo dukra nepripažino. Tačiau iš G. gimimo datos ir ieškovės R. S. Nėščiosios kortelės Nr 14/04/01 matyti, kad mergaitė galimai buvo pradėta 2014 m. sausio pabaigoje ar vasario mėn. pradžioje, t.y. neužilgo po E. gimimo, kai ieškovės paaiškinimu, atsakovas dar ateidavo aplankyti jos ir vaikų, ir jų santykiai dar nebuvo nutrūkę. Be to, iš pateiktos teismo apžiūrai Nėčiosios kortelės matyti, kad būsimo vaiko tėvu įrašytas atsakovas A. V., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis statybose (vokas teismo apžiūrai prijungtos bylos Nr. 2-9970-947/2014 gale).

Šie netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra nepilnametės G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.

Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl mergaitės kilmės. Atsakovas tokių įrodymų taip pat nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, ekspertizės skirti neprašė, o priešingai – vengė jos atlikimo. Todėl darytina išvada, kad nepilnametės G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas A. V..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašė nepilnametės dukters G. S., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Iš bylos duomenų bei ieškovės ir jos atstovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad jau nuo pat gimimo nepilnametė dukra - G. S., gyvena su ieškove, mergaitė yra labai prisirišusi prie ieškovės prie savo brolio bei sesers, kurie gyvena kartu, o su savo biologiniu tėvu ji nėra bendravusi, su juo nėra jokių socialinių, emocinių ar kitokių ryšių. Be to, mergaitė yra mažametė jai yra reikalinga būtina motinos globa. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės prašymą. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo nepareiškė, pats noro auginti nepilnametę dukrą nereiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms bei byloje pateiktiems įrodymams, įvertinat šalių dukters amžių, jos ir motinos gyvenimą kartu, vadovaujantis nepilnametės interesais bei atsakovui neprieštaraujant, nepilnametės G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad nepilnametės G. S. gim. (duomenys neskelbtini) poreikiams per mėnesį reikalinga 300 Eur suma, kurią sudaro: maistas 30 Eur, sauskelnės 80 Eur, higienos prekės 20 Eur, vaistai 60 Eur, apranga 100 Eur, komunalinių mokesčių dalis 10 Eur (1 t., b.l. 23). Atsakovas vaiko poreikių neginčijo. Nors ieškovė įrodymų pagrindžiančių vaiko poreikius nepateikė, tačiau kadangi vaikui neabejotinai reikalingas maitinimas, apranga, sveikatinimas, lavinimas, teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra būtini ir jiems tenkinti ieškovės nurodyta suma yra reali, nes ieškovė geriau nei kas kitas žino, kokia pinigų suma reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, kadangi kartu gyvena su mažamete dukra ir nuolat ja rūpinasi. Be to, ieškovės nurodyta suma vaiko poreikiams tenkinti yra netgi mažesnė už Kasacinio teismo praktikoje nurodytą orientacinį kriterijų, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011).

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovė registruotino nekilnojamojo turto neturi (1 t., b.l. 19). Kauno miesto savivaldybės administracijos apskaitos skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovei 2014 m.-2015 m. skiriama socialinė pašalpa 186,50 Eur, vaikui skiriama išmoka sudaro 76,01 Eur, vienkartinė išmoka vaikui 414,16 Eur (1 t., b.l. 21-22). VSDFV duomenimis, ieškovė nedirba (1 t., b.l. 152-154).

Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (1 t., b.l. 157-158). VSDFV duomenimis atsakovas nedirba (1 t., b.l. 155-156).

Ieškovė ir atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus – M. S. gim. (duomenys neskelbtini) ir E. S. gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 11-12). Kauno apylinkės teismo 2013-03-04 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-1104-918/2013 iš atsakovo A. V. nepilnamečiui sūnui M. S. gim. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas po 57,92 Eur (200 Lt) iki jo pilnametystės (1 t., b.l. 13-14). Kauno apylinkės teismo sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9970-947/2014 iš atsakovo nepilnametės dukters E. S. išlaikymui priteistas 500 Lt (nuo 2015-01-01 – 144,81 Eur) išlaikymas iki jos pilnametystės (1 t., b.l. 15-18).

Nors pagal byloje pateiktus duomenis ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nes ji gauna nuolatines pajamas, tačiau atsakovas, būdamas jaunas darbingas vyras, neturintis sveikatos sutrikimų (tokių įrodymų į bylą nepateikta), turi tokią pačią pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, kaip ir ieškovė. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Be to, teismų praktikoje vertinama, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda.

Teismas byloje nustatytas aplinkybes vertina vaiko interesų naudai. Nors šiuo metu atsakovas nedirba, tačiau tai jo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą. Prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip lėšų neturėjimas ir tokie argumentai nelaikyti teisiškai pagrįstais. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad jo materialinė padėtis objektyviai sunki ir nepaneigus ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jis išlaikymo vaikui neteikia, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir priteisti iš atsakovo A. V. nepilnametei dukrai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2015-04-15) iki jos pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su dukra gyvenanti motina R. S., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 725 Eur sumą, skaičiuojant išlaikymą nepilnametei dukrai po 145 Eur už 5 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo nepilnametės dukters gimimo (2014-11-04) iki ieškinio pateikimo dienos (1450 Lt X 5 mėnesiai = 725 Eur).

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai). Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda nuo jos gimimo. Atsakovas įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, byloje nepateikė.

Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą, yra būtina nustatyti vaiko poreikius už ginčo laikotarpį. Neabejotina, kad ieškovės nurodyto išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu dukrai taip pat reikėjo drabužių, maisto, vaistų, vitaminų, taip pat specialių kūdikio priežiūros priemonių, sauskelnių. Vertintina, kad G. S. poreikiai nuo gimimo iš esmės nesikeitė ir jiems tenkinti buvo reikalinga ne mažesnė suma, kaip ir šiuo metu.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kaip jau minėta atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu teikė išlaikymą nepilnametei dukrai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis būtų buvusi blogesnė nei šiuo metu. Todėl teismo vertinimu, atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turėjo galimybę teikti 145 Eur išlaikymą vaikui kiekvieną mėnesį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu neabejotinai reikėjo tenkinti būtinuosius nepilnametės dukters poreikius, o atsakovas neįrodė, kad išlaikymą teikė, iš atsakovo priteistinas 725 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 5 mėnesių laikotarpį, t.y. nuo vaiko gimimo 2014-11-04 iki 2015-04-14 (iki ieškinio padavimo dienos), skaičiuojant po 145 Eur už mėnesį.

Išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnametės motina – R. S., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 156 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (41 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 41 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 52 Eur už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis (145 Eur x12 x3 proc.), 22 Eur (725 Eur x 3 proc.) už priteistą išlaikymo įsiskolinimą) ir 7,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 163,29 Eur (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies, 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (1t., b.l. 133-134), valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 177,10 Eur (1 t., b.l. 164), kurios priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš visiškai.

Nustatyti, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) yra jo dukra.

Nustatyti nepilnametės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015-04-15) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 725 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą, už 5 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo (iki 2015-04-14).

Paskirti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 163,29 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus, 29 ct ) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 177,10 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus, 10 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybei priteistos sumos turi būti sumokamos: už žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas 163,29 Eur sumą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660; už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 177,10 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.