Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-12199-615/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1186-151/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmens Kauno miesto savivaldybei, valstybės įmonei „Valstybės turto fondas“ dėl nuomos sutarčių nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (ieškovė) UAB „Tomis“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1186-151/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 4 d. pranešimą Nr. 8SD-(14.8.7.) - 3310 dėl 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 0,8500 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimo, ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 17 d. pranešimą Nr.8SD-(14.8.7.)-3470 dėl 1,1500 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimo; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1086 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1087; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai; atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo 348 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą;Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą buvo grindžiamas sunkia pareiškėjos turtine padėtimi. Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. – 2015 m., 2016 m. kovo 31 d. įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai patvirtina, jog pareiškėja šiuo metu vidutiniškai patiria daugiau kaip 2000 Eur nuostolių, transporto priemonių ir nekilnojamojo turto, kuriuo galėtų disponuoti, įmonė neturi. Tačiau per bylos nagrinėjimo teisme laiką pareiškėja galėtų tam tikromis dalimis atidėti lėšas žyminio mokesčio sumokėjimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir įpareigojo pareiškėją per septynias dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį.Teismas, įvertinęs pareiškėjos kartu su prašymu teismui pateiktus dokumentus, sprendė, jog nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad pareiškėja prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą grįsdama tuo, kad ji per bylos nagrinėjimo teisme laiką galėtų tam tikromis dalimis atidėti lėšas žyminio mokesčio sumokėjimui, turėjo motyvuoti iš kokių lėšų, kokias terminais ir kokiomis dalimis ji galės daryti atidėjimus žyminio mokesčio sumokėjimui tam atvejui, jeigu pareiškimas dėl proceso atnaujinimo būtų atmestas. Tačiau jokių konkrečių motyvų ir argumentų pareiškėja prašyme nenurodė, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų paminėtų aplinkybių pagrįstumą.Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė ir pakankamai duomenų, kurie atskleistų jos tikrąją turtinę ir finansinę padėtį. Nurodė, kad šiuo atveju nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėja nuosavybės teise nevaldo nekilnojamųjų daiktų. Be to, pareiškėja pateikė savo paties vadovo pasirašytas 2014-2016 m. Pelno (nuostolių) ataskaitas ir turto balansus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šie tiktai paties pareiškėjo patvirtinti duomenys teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, nepateikti duomenys apie tai, kokius mokesčius, nuo kokio pelno, turto ir kt., pareiškėja yra sumokėjusi nurodomu laikotarpiu. Taip pat teismas pažymėjo, kad pagal dabartinę faktinę finansinę padėtį pareiškėjai pakako lėšų sudaryti atstovavimo sutartį su advokate, tačiau pareiškėja nenurodė dėl kokio užmokesčio už atstovavimą pareiškėjai susitarti leido dabartinė jos faktinė finansinė padėtis ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų ir įrodymų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:.Apeliantės vertinimu, teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jos finansinė padėtis šiuo metu per sunki iškart sumokėti 348 Eur dydžio žyminio mokesčio sumą. O iš pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų ir balansų bei VĮ Registrų centro išrašų apie nekilnojamąjį turtą matyti, jog pareiškėja neturi reikiamų pajamų ar kitų lėšų sumokėti žyminį mokestį. Papildomų įrodymų nepateikimas savaime nelemia, kad pareiškėjai negali būti atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, nes pateikti įrodymai patvirtina, jog tiek dabartiniu metu, tiek ankstesniu laikotarpiu (2014 m.) pareiškėjos finansinė padėtis yra bloga.Nesikreipiant į advokatės kontorą šiuo atveju apkritai nebūtų buvę galimybės tinkamai ir įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teisės kreiptis į teismą. Teismui nėra pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pridedant išlaidas už advokato paslaugas patvirtinančius dokumentus, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja už šias paslaugas atsiskaičiusi.Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog pareiškėja šiuo metu neturi jokio kilnojamojo turto, Be to, neturi ir nekilnojamojo turto. Iš pareiškėjos pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų ir balansų matyti, kad įmonė nuo 2014 m. patiria nuostolių. Tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad įmonė turi nemažą kapitalą (virš 200 tūkst. Eur). Nors įmonės patiriami nuostoliai yra didesni už minėtą įmonės kapitalą, tačiau tai yra ta aplinkybė, iš kurios galima spręsti, jog įmonei gali būti suteiktas trumpalaikis finansavimas siekiant išvengti bankroto. Atsižvelgiant į tai, įmonei artimiausiu metu būtų galimybė gauti nedidelį finansavimą, iš kurio būtų galima žyminį mokestį mokėti teismo nustatytomis ir paskirstytomis dalimis, atsižvelgiant į nustatytų mokėjimų periodiškumą.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo išdėstyti argumentai, jog byloje pateikta pelno (nuostolių) ataskaita, kurios registracija Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nėra patvirtinta jokiais šį faktą įrodančiais dokumentais, taip pat tai, kad pareiškėja nepateikė teismui pakankamai duomenų, kurie atskleistų tikrąją turtinę ir finansinę padėtį, yra teisinis pagrindas netenkinti prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo.Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovui teisės aktuose yra numatyta pareiga, kreipiantis į teismą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pateikti visus turimus įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą. Šiuo atveju vien tik pelno (nuostolių) ataskaitos pateikimas nepatvirtina realių prašymo pateikimo dienai juridinio asmens finansinių sunkumų sumokėti 348 Eur žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimą.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantė, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo pastebėjimus apie nepateiktus įrodymus, visapusiškai pagrindžiančius jos finansinę padėtį, pateikė papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui - VĮ Registrų centras pažymą, patvirtinančią, jog UAB „Tomis“ vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus įrodymus paprastai atsisakoma priimti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui būtina įvertinti įrodymų, pagrindžiančių ieškovės (pareiškėjos) turtinę padėtį, visumą, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina papildomai pateiktus apeliantės duomenis, kadangi jie, teismo vertinimu, yra reikšmingi ir būtini tinkamam bylos išnagrinėjimui.

Dėl pagrindų atidėti žyminio mokesčio mokėjimą

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).Byloje keliamas CPK 84 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Byloje ginčo dėl už prašymo atnaujinti procesą padavimą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (348 Eur) nėra. Skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas šio žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės (pareiškėjos) prašymo netenkino, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė savo prastos finansinės padėties, taip pat reiškiamo prašymo faktinio pagrindo pagrįstumo. Apeliantė nesutinka su nurodytomis teismo išvadomis ir teigia, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ji šiuo metu yra finansiškai nepajėgi sumokėti 348 Eur žyminio mokesčio sumą.Pažymėtina, jog žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Taigi, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Todėl prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 str., 178 str.).Kaip minėta, atskirajame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismui nebuvo pateikta pakankamai įrodymų apie sudėtingą apeliantės turtinę padėtį. Byloje nustatyta, jog apeliantės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Su atskiruoju skundu pateikta VĮ Registrų centras pažyma patvirtina, jog apeliantė nekilnojamojo turto taip pat neturi. Iš teismui pateikto apeliantės balanso už 2015 metus matyti, kad apeliantės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 13 897 Eur, o turtas iš viso – 6 118 Eur (iš jo per vienerius metus gautinos sumos – 4 573 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 545 Eur). Apeliantės balanso už 2016 m. pirmą ketvirtį duomenys rodo, kad apeliantės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 14 722 Eur, o turtas iš viso – 4 796 Eur (iš jo per vienerius metus gautinos sumos – 3 902 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 894 Eur). Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais, dėl ko būtų galima daryti prielaidą, jog žyminio mokesčio sumos sumokėjimas už prašymą dėl proceso atnaujinimo galėtų suvaržyti apeliantės teisę į teisminę gynybą. Kita vertus, apeliantė yra ūkinę–komercinę veiklą vykdantis subjektas (pelno siekiantis juridinis asmuo), o iš pateiktų apeliantės balanso duomenų matyti, jog apeliantė turi ir apyvartinių lėšų (apeliantės turimų banko sąskaitų išrašų, galinčių paneigti šį faktą, apeliantė nepateikė). Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertinimu leidžia spręsti, jog nors apeliantės finansinė padėtis ir pripažintina sunkia, tačiau ji nėra beviltiška tiek, kad ji negalėtų sumokėti santykinai šiaip jau nedidelės privačiam juridiniam asmeniui, nenutraukusiam ūkinės - komercinės veiklos (taigi, galinčiam ir gauti tam tikras pajamas), žyminio mokesčio sumos, jos sumokėjimą atidėjus per atitinkamą terminą.Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantei pateikus duomenis, jog ateityje apeliantė turės galimybes sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį iš savo veiklos pajamų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - apeliantės prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 - 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atidėti ieškovei (pareiškėjai) UAB „Tomis“ (įmonės kodas 133096938) 348 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1186-151/2014 iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.