Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1186-151/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmens Kauno miesto savivaldybei, Valstybės įmonei „Valstybės turto fondas“ dėl nuomos sutarčių nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1993 m. lapkričio 19 d. sutartimi trečiasis asmuo Kauno mieto valdyba įsipareigojo išnuomoti ieškovei UAB „Tomis“ iki 2 ha žemės sklypą, A. Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune, buvusio karinio miestelio Nr. 1 teritorijoje, ribojamoje Sodų ir Suomių gatvėmis gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, jei ieškovas įvykdys pinigines prievoles numatytas sutarties 2.1. punkte. 1993 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto valdyba priėmė potvarkį 1590-v, kuriuo nutarė išnuomoti iki 8500 kv. m. žemės sklypą. 1994 m. birželio 15 d. ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė dvi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurias 99 metams buvo išnuomoti 8500 ir 11500 kv. m. žemės sklypai. 1995 m. sausio 13 d. ieškovė įsipareigojo nugriauti eilę pastatų savo lėšomis, su teise naudotis iki nugriovimo. Nugriovimo terminas numatytas 1999 m. gruodžio 31 d. 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria Kauno miesto valdyba ir UAB „Tomis“ susitarė panaikinti pastatų 240H1p, 243F1p, 239F1p, 241F1p, adresu A. Juozapavičiaus pr. 25, pastatų 287G1p, 266G1p, lGlp, adresu A. Juozapavičiaus pr. 15, pastato, 91Glp, A. Juozapavičiaus pr. 15D, teisinę registraciją ir UAB „Tomis“ išsikelti iš pastatų 240H1p, 243F1p, 239F1p, 241F1p, A. Juozapavičiaus pr. 25, pastatų 287G1p, 266G1p, lGlp, A. Juozapavičiaus pr. 15, pastato, 91 GI p, A. Juozapavičiaus pr. 15D, Kaune. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013 m. liepos 4 d. informavo ieškovę pranešimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 0,8500 ha žemės sklypo, A. Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune, bus po dviejų mėnesių nutraukta. 2013 m. liepos 17 d. ieškovę pranešimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3470 dėl 1,1500 ha žemės sklypo, Suomių g. 9, Kaune informavo, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl 1,1150 ha žemės sklypo, A. Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune, bus po dviejų mėnesių nutraukta. Atsakovė 2013 m. gruodžio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-1086, „Dėl 1994 birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune nutraukimo“, kuriuo prieš terminą nutraukė 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove. 2013 m. gruodžio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-1087, „Dėl 1994 birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Suomių g. 9, Kaune nutraukimo“, kuriuo prieš terminą buvo nutraukta ir 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo spendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybinių žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą teisėtumo. Byloje savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį gina ginčo valstybinių žemės sklypų nuomininkas.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė pagal 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį 99 metams išsinuomojo 11500 kv. m. ploto žemės sklypą, Suomių g. 9, Kaune ir pagal 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį 99 metams išsinuomojo 8500 kv. m. ploto žemės sklypą, A. Juozapavičiaus Nr. 19b, Kaune (t. 1, b. l. 15,14). Žemės sklypų nuomos pagrindu nurodytas Kauno m. Valdybos 1993 m. gruodžio 21 d. potvarkis Nr. 1590-v (t. 1, b. l. 13), taip pat ir 1995 m. sausio 13 d. tarp ieškovės ir Kauno miesto Valdybos sudarytas susitarimas, kuriuose įvardinti nuomos sutarčių tikslai - gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, gamybinei, ūkinei, komercinei veiklai plėtoti, kai nuomininkas įvykdys pinigines prievoles numatytas sutarties 2.1. punkte (t. 1, b. l. 10-12).

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, šių sklypų paskirtis nurodyta – kita (t. 3, b. l. 40-43). Byloje pateikti duomenys, jog 1995 m. sausio 13 d. tarp ieškovės ir Kauno miesto Valdybos buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu buvo pakeistos tarp šalių 1993 m. lapkričio 19 d. (t. 1, b. l. 10-12) sudarytos sutarties sąlygos. Šiuo susitarimu ieškovė įsipareigojo nugriauti eilę pastatų savo lėšomis, su teise naudotis iki nugriovimo. Nugriovimo terminas numatytas 1999 m. gruodžio 31 d (t. 1, b. l. 21).

Byloje taip pat yra nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013 m. liepos 4 d. pranešimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 informavo ieškovę, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl 0,8500 ha žemės sklypo, esančio A. Juozapavičiaus pr. 19b, Kaune bus po dviejų mėnesių nutraukta (t. 1, b. l. 132) ir 2013 m. liepos 17 d. pranešimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3470 informavo ieškovę, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl 1,1500 ha žemės sklypo, esančio Suomių g. 9, Kaune taip pat bus po dviejų mėnesių nutraukta (t. 1, b. l. 133). Iš šių pranešimų turinio spręstina, kad nuomotoja valstybinės žemės sutarčių nutraukimo pagrindą grindžia tuo, jog nuomininkė žemės sklypuose neturi nuosavybės teise valdomų statinių, teisiniu pagrindu nurodant CK 6.564 straipsnį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-1086, „Dėl 1994 birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Juozapavičiaus per. 19b, Kaune nutraukimo“ ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-1087, „Dėl 1994 birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Suomių g. 9, Kaune nutraukimo“ prieš terminą buvo nutrauktos su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartys (t. 2, b. l. 169-170). Nagrinėjamoje byloje yra tikrinamas būtent šio atsakovės priimtų sprendimų nutraukti valstybines žemės nuomos sutartis teisėtumas.

Bendrosios sutarčių pabaigą reglamentuojančios civilinės teisės normos leidžia sutartį nutraukti tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais, jeigu realiai atsiranda sutarties nutraukimo pagrindą sudarančios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo nebuvo susitarta kitaip, nei šį klausimą reglamentuoja įstatymai.

Vienas iš įstatyme įtvirtintų žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų yra atvejis, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tuo atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, galimybės įtvirtinimas įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu) reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pranešimuose, kuriuose įspėjo apie sutarčių nutraukimą, nurodė, kad ieškovei nenaudojant žemės sklype esančių statinių yra pagrindas spręsti, kad išnuomoti žemės sklypai yra naudojami ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas (1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446 Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 31 straipsnis 5 dalis). Minėta, kad pagal Nekilnojamojo registro duomenis šio sklypo paskirtis yra kita. Kolegija nustačiusi, kad registre žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nenurodytas, daro išvadą, kad kitos paskirties žemės sklypais yra laikomi sklypai, kurių reikia tiek esamiems, tiek būsimiems statiniams naudoti, t. y. sklypai yra naudojami ne žemės ūkio veiklai. Tai reiškia, kad bet kokiems statiniams, naudojamiems ne žemės ūkio veiklai, reikalingas žemės sklypas yra kitos paskirties žemės sklypas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pagal ieškovės ir Kauno miesto Valdybos sudarytus susitarimus žemės nuomos tikslas yra gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, gamybinei, ūkinei, komercinei veiklai plėtoti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ir nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė būtų nuosavybės teise valdžiusi žemės sklypuose esančius statinius, priešingai, tiek sudarant žemės sklypų nuomos sutartis, tiek vėlesniais susitarimais su statinių valdytoju buvo sprendžiami klausimai dėl žemės sklypuose esančių statinių nugriovimų, jų rekonstrukcijos. Atsižvelgiant į ginčo žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo tikslus, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovei nevaldant nuosavybės teise statinių, ieškovė žemės sklypus naudoja ne pagal paskirtį, todėl neliko teisinio pagrindo išnuomoti ieškovei žemės sklypus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir išnuomotame žemės sklype ilgą laiką nevykdant komercinės ūkinės veiklos, taip padarant esminį sutarties pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008, 3K-3-378/2010). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad natūralu ir suprantama, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sąlygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Nagrinėjamoje byloje tai yra susiję su statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimu ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra precedentų, kur pripažinta, kad, nuomotojui nevykdant išsinuomotame sklype jokios komercinės ūkinės veiklos kelerius metus, yra pakankamas pagrindas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nemotyvavo ir neįrodinėjo, kad ieškovė žemės sklypuose nevykdo jokios veiklos, o rėmėsi tik tuo, kad žemės sklypų sutartys nutrauktinos, nes žemės sklypuose valdomų ar naudojamų pastatų ieškovė neturi ir atsižvelgusi į teismų priimtus sprendimus, kuriuose buvo sprendžiamas sandorių, kurių pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypuose esančius statinius teisėtumo, vindikacijos ir iškeldinimo klausimai, nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka, kad atsakovė pagrįstai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis. Kolegijos nuomone, valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų nesilaikymas ir žemės naudojimas ne pagal paskirtį atsakovės buvo nustatytas remiantis vien tik atsižvelgus į teisinius sprendimus, kuriais buvo išspręstas ginčas kilęs vykdant sutartį t. y. jau po ginčo nuomos sutarčių sudarymo, ir kuri nepakeitė situacijos, buvusios ginčo sutarčių sudarymo metu - kaip jau minėta nuosavybės teise statinių ieškovė ginčo nuomos sutarčių sudarymo metu nevaldė, juos buvo įgijusi sutarčių vykdymo metu teisiniu pagrindu, kuris buvo nuginčytas teismine tvarka. Byloje nustačius, kad teisminiai ginčai dėl statinių įsigijimo teisėtumo baigėsi tik 2010 m. rugsėjo 28 d., yra pagrindas išvadai, kad atsakovė nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar UAB „Tomis“ turėjo realią galimybę suprojektuoti ir ginčo sklypuose pastatyti statinius. Sutarties įvykdymas šiuo atveju yra susijęs ne tik su faktiniu atitinkamos paskirties statinių priklausymu, bet ir su galimybe įvykdyti sutarties sąlygas. Byloje pateikti įrodymai, kolegijos vertinimu, patvirtina ieškovės argumentus, jog ieškovė UAB „Tomis“ sudarius sutartis ginčo žemės sklypuose vykdė veiklą. Iš 1994 m. spalio 3 d. pažymos (t.1, b. l. 17-18) turinio spręstina, kad statinių valdytojas pripažino, kad ieškovė vykdo veiklą: atliko kultūros paveldo objektų paminklosauginę ekspertizę, parengė jų rekonstrukcijos - atstatymo projektą ir jį įgyvendino, sutartyje numatytų menkaverčius statinių nenugriovė paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl tyrinėjimo darbų poreikio. Kaip matyti iš Kauno miesto valdybos potvarkių, ieškovei buvo suteikta teisė investuoti lėšas į žemės sklypus ir juose esančius pastatus, dalis pastatų buvo pritaikyti civilinėms reikmėms. Kilus ginčui dėl statinių nuosavybės, 2001 m. liepos 2 d. teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1852/2001 patvirtintas šalių susitarimas, kad statiniais, esančiais išnuomotose žemės sklypuose ieškovė naudosis nuomos sutarties pagrindu. Pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, jog ginčas dėl nuomininkės iškeldinimo iš Taikos sutartyje nurodytų statinių procesiniais teismų sprendimais nebuvo spręstas, todėl nustatytos aplinkybės įgalina išvadai, kad UAB „Tomis“ naudojosi žemės sklypais ir jais naudojosi pagal paskirtį, o ieškovės siekį statyti statinius patvirtina UAB „Tomis“ 2013 m. lapkričio 8 d. raštas dėl sutikimo išdavimo statyti nesudėtingus statinius valstybinės žemės sklypuose A. Juozapavičiaus pr. 19b ir Suomių g. 9, Kaune, kuris buvo pateiktas atsakovui iki sutarčių nutraukimo (CK 6.217 str. 2 d.).

Atsižvelgus į UAB „Tomis“ atliktas investicijas į žemės sklypus ir juose esančius pastatus bei sumokėtą nuomos mokestį, taip pat į pateiktus duomenis, jog statybos darbams atlikti buvo būtini archeologiniai tyrinėjimai, kurių atlikimo būtinybė paaiškėjo po ginčo sutarčių sudarymo, spręstina, kad negalima iš ieškovės reikalauti, kad ji būtų įvykdžiusi tai, kas nėra įmanoma pagal teisės aktuose numatytas procedūras. Įvertinus tai, kad statinių valdytoja leido UAB „Tomis“ naudotis jau esamais statiniais, be to, užtrukusį bylinėjimąsi sprendžiant ginčą dėl nuosavybės teisų įgijimo į žemės sklypuose esančius statinius, negalima sutikti su atsakovės konstatuota aplinkybe, kad ieškovė nevykdė sutarties. Pažymėtina, kad ginčo žemės sutartyse nebuvo numatytas terminas ką ir iki kada ieškovė turėjo pastatyti, žemės sklypo nuomotojas nenustatė terminų pradėti statybas. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sutarties nutraukimas argumentuojamas ne su sutarties netinkamu vykdymu, tačiau su sutarčių ydingumu t. y. jog žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, negali būti išnuomojami ir rėmėsi teisiniu reglamentavimu, nustatytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, kuris priimtas jau po ginčo sutarčių sudarymo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21d. nutarimo 2.2 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog miestų (rajonų) valdybos gali leisti nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka piliečiams ir juridiniams asmenims, kurie bendru su miesto (rajono) valdyba susitarimu perveda savivaldybei tikslines lėšas svarbiems miesto tvarkymo ir inžinerinės infrastruktūros objektams statyti. Pagal šį teisinį reglamentavimą žemės nuomos sutartis galėjo būti sudaryta ir su asmeniu, neturinčiu išnuomojamose žemės sklypuose nekilnojamojo turto valdymo ar nuosavybės teisės. Tai reiškia, kad ieškovas UAB „Tomis“ turėjo teisę sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis net ir neturėdama nuomos ar nuosavybės teisės į žemės sklypuose esančius pastatus. Kolegijos vertinimu, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 esančios nuostatos negali būti aiškinamos kaip pagrindas vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartis, nes sutarčių nutraukimo pagrindai nustatyti įstatymuose, bet ne žemesnės galios teisės aktuose.

Be to, kaip minėta, pirmiau nurodytu pagrindu, jog ieškovė UAB „Tomis“ nestato naujų statinių, atsakovė nesirėmė, todėl pripažintina, jog atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai vykdo sutarčių nuostatas (CPK 178 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybinės žemės nuomos sutarties tikslas yra ne tik nuomos mokesčio gavimas, bet ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, teritorijų sutvarkymas, darbo vietų sukūrimas ar kitų visuomenės poreikių patenkinimas, todėl nuomininko pasyvumas gali būti vertinamas kaip sutarties sąlygų pažeidimas ir tai gali sudaryti pagrindą nutraukti sutartį. Kolegija, įvertinusi aptartas šios bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės elgesys gali būti vertinamas kaip pasyvus. Kolegijos nuomone, egzistuoja ne tik valstybės interesas savo išteklius tvarkyti taip, kad jie sukurtų pridėtinę vertę, bet ir laikytis teisės aktuose numatytų procedūrų, esamas teritorijas tvarkyti taip, kad kuriami infrastruktūros objektai maksimaliai atitiktų visuomenės poreikį.

Įvertinusi minėtas aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tas faktas, jog išnuomotuose žemės sklype nėra ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, savaime reiškia valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimą ir yra pagrindas nutraukti sutartį. Sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo - laikytinas pats pažeidęs sutartį. Nuomotojui atsiradus poreikiui kitomis sąlygomis nuomoti (naudoti) žemės sklypą, sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu (CK 6.125 str.), bet ne vienašališkai, konstatuojant nuomininkės kaltę. Pažymėtina, kad terminuotas sutartis prieš terminą vienašališkai nutraukė nuomotojas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik šiame straipsnyje nustatytais pagrindais. Kitais, t. y. CK 6.217 straipsnyje nenustatytais, pagrindais sutartį galima nutraukti tik abipusiu susitarimu arba teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis).

Byloje nesurinkus įrodymų, jog ieškovė nenaudojo žemės sklypų pagal tikslinę paskirtį, spręstina, kad nuomotoja neteisėtai vienašališkai prieš terminą nutraukė su ieškove sudarytas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis. Teisines pasekmes sukėlė atsakovės priimti ginčo įsakymai, todėl pripažinus, jog sutarčių nutraukimas prieštarauja CK 6.217 straipsnio 2 ir 4 dalims, ginčo įsakymai naikintini.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinį skundą tenkinus, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 144 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 288 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą. Valstybė patyrė 46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1086 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1087.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomis“ (į. k. 133096938) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 188704927) 1 144 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) (atitinka 331,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 1 288 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) (atitinka 373,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 188704927) valstybei 46 Lt (keturiasdešimt šešis litus) (atitinka 13,32 Eur) pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme iš kiekvienos (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).