- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-2278-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13078-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Egidijus Tamašauskas (pran.), Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei, Valstybės įmonei „Valstybės turto fondas“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1186-151/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmens Kauno miesto savivaldybei, Valstybės įmonei „Valstybės turto fondas“ dėl nuomos sutarčių nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1993 m. lapkričio 19 d. sutartimi trečiasis asmuo Kauno mieto valdyba įsipareigojo išnuomoti ieškovei UAB „Tomis“ iki 2 ha žemės sklypą, A. Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune, buvusio karinio miestelio Nr. 1 teritorijoje, ribojamoje Sodų ir Suomių gatvėmis gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, jei ieškovas įvykdys pinigines prievoles numatytas sutarties 2.1. punkte. 1993 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto valdyba priėmė potvarkį 1590-v, kuriuo nutarė išnuomoti iki 8500 kv. m. žemės sklypą. 1994 m. birželio 15 d. ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė dvi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurias 99 metams buvo išnuomoti 8500 ir 11500 kv. m. žemės sklypai. 1995 m. sausio 13 d. ieškovė įsipareigojo nugriauti eilę pastatų savo lėšomis, su teise naudotis iki nugriovimo. Nugriovimo terminas numatytas 1999 m. gruodžio 31 d. 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria Kauno miesto valdyba ir UAB „Tomis“ susitarė panaikinti pastatų 240H1p, 243F1p, 239F1p, 241F1p, adresu A. Juozapavičiaus pr. 25, pastatų 287G1p, 266G1p, lGlp, adresu A. Juozapavičiaus pr. 15, pastato, 91Glp, A. Juozapavičiaus pr. 15D, teisinę registraciją ir UAB „Tomis“ išsikelti iš pastatų 240H1p, 243F1p, 239F1p, 241F1p, A. Juozapavičiaus pr. 25, pastatų 287G1p, 266G1p, lGlp, A. Juozapavičiaus pr. 15, pastato, 91 GI p, A. Juozapavičiaus pr. 15D, Kaune. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013 m. liepos 4 d. informavo ieškovę pranešimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 0,8500 ha žemės sklypo, A. Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune, bus po dviejų mėnesių nutraukta. 2013 m. liepos 17 d. ieškovę pranešimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3470 dėl 1,1500 ha žemės sklypo, Suomių g. 9, Kaune informavo, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl 1,1150 ha žemės sklypo, A. Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune, bus po dviejų mėnesių nutraukta. Atsakovė 2013 m. gruodžio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-1086, „Dėl 1994 birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune nutraukimo“, kuriuo prieš terminą nutraukė 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove. 2013 m. gruodžio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-1087, „Dėl 1994 birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Suomių g. 9, Kaune nutraukimo“, kuriuo prieš terminą buvo nutraukta ir 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 4 d. pranešimą Nr. 8SD-(14.8.7.) - 3310 dėl 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 0,8500 ha žemės sklypo, adresu A. Juozapavičiaus pr. 19B, Kaune, nutraukimo, ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 17 d. pranešimą Nr.8SD-(14.8.7.)-3470 dėl 1,1500 ha žemės sklypo, adresu Suomių g. 9, Kaune, nutraukimo; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1086 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1087; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 46 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 4 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 ir 2013 m. liepos 17 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.7.)-3470 yra informacinio pobūdžio pranešimai, kurie siunčiami prieš 2 mėnesius kaip tai numato CK 6.564. str. Teismas pažymėjo, kad minėti raštai nesukėlė, nesukelia ir negali sukelti ieškovei jokių teisinių pasekmių, nes jie nėra valiniai viešojo administravimo subjekto patvarkymai ieškovei, kurie būtų pagrindas administraciniams teisiniams santykiams atsirasti, pasibaigti ar pasikeisti.
Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimus dėl įsakymų panaikinimo nurodė, kad sutartys buvo sudarytos gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėms statyti – taigi buvo tikslinė - žemė buvo skirta pastatų eksploatavimui. Teismas vertino, kad tarp šalių 2001 m. liepos 2 d. sudaryta ir patvirtinta taikos sutartimi buvo iš esmės susitarta, kad UAB „Tomis“ netenka statinių jam išnuomotose, minėtomis sutartimis, žemės sklypuose. Pastatų nuosavybė UAB „Tomis“ vardu buvo išregistruota, tačiau ieškovė iš pastatų neišsikėlė. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-203/2010 UAB „Tomis“ nusprendė iškeldinti iš pastatų, A. Juozapavičiaus pr. 15D, unikalus Nr. 1991-5000-8014, 15C, unikalus Nr. 1991-5000-8025, 15E, unikalus Nr. 1991-5000-8036, A. 15, unikalus Nr. 1997-4004-7018, 25, unikalus Nr. 1996-6009-4015, 240Hlp, unikalus Nr. 1996-7008-8012; 241Flp, unikalus Nr. 1996-7008-9012; 243Flp, unikalus Nr. 1997-3005-0016, Kaune ir perduoti juos Kauno miesto savivaldybei. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010 sprendimą paliko nepakeistą. Šiuo metu pastatai išnuomotose žemės sklypuose priklauso patikėjimo teise tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei ir VĮ turto fondui. Dėl nurodytų priežasčių, t. y. ieškovei nevaldant nuosavybės teise pastatų, teismo vertinimu neliko teisinio pagrindo išnuomoti ieškovei žemės sklypus, nes pagal žemės nuomos sutartis žemės sklypai buvo išnuomoti gyvenamiesiems namams, su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti. Ieškovė per 20 metų jokių statinių nepastatė ir nuosavybės teise kitų pastatų nevaldo. Todėl teismas darė išvadą, kad ginčo žemę ieškovė naudoja ne jai nuosavybės teise priklausančių (ar nuomojamų) statinių eksploatacijai, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., todėl sprendė, kad atsakovė, vykdydama valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, turėjo įstatyminį pagrindą nutraukti su ieškove sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad atsakovė, nutraukdama Nuomos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, šioje byloje rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo nuomos taisyklių“ 28 punktu, kuriame įrašyti statiniai ir įrenginiai, kurių naudojimui jų savininkams išnuomojami žemės sklypai, taip pat skiriamaisiais požymiais apibūdinti tie statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neišnuomojami. Pagal šį punktą išnuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali būti išnuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiai. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, o atsakovė taikė tuos teisės aktus, kurių taikyti neturėjo teisės. Ieškovė pažymi, kad 1993 m. gruodžio 21d. Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 1590-v pagrindu žemės sklypai buvo išnuomoti remiantis 1993 m. liepos 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, t. y. iki 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 išleidimo. Tai reiškia, kad šioje byloje turėjo būti taikomas Vyriausybės 1993 m. liepos 21d. Nr. 550.Todėl atsakovė neturėjo teisės nutraukti nuomos sutarčių, o pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, pritaikydamas netinkamą teisės aktą.
Apeliantės vertinimu, sutartys iš esmės buvo nutrauktos remiantis dviem pagrindais: 1) CK 6.564 straipsnio 1 dalimi reglamentuojančia, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ir 2) Taisyklių 28 punktu, reglamentuojančiu, jog išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Apeliantė pažymi, kad atsakovė nemotyvavo ir neįrodinėjo, kad žemės sklypuose nevykdoma jokia veikla, o rėmėsi tik tuo, kad žemės sklypų sutartis bus nutraukta, nes žemės sklypuose valdomų ar naudojamų pastatų ieškovė neturi. 1993 m. liepos 21d. Nutarimo 2.2 punkte buvo įtvirtinta, jog miestų (rajonų) valdybos gali leisti nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka piliečiams ir juridiniams asmenims, kurie bendru su miesto (rajono) valdyba susitarimu perveda savivaldybei tikslines lėšas svarbiems miesto tvarkymo ir inžinerinės infrastruktūros objektams statyti. Pagal šį punktą žemės nuomos sutartis galėjo būti sudaryta ir su asmeniu, neturinčiu išnuomojamose žemės sklypuose nekilnojamojo turto valdymo ar nuosavybės teisės. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo teisę sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis net ir neturėdamas nuomos ar nuosavybės teisės į žemės sklypuose esančius pastatus. Šiuo Nutarimu patvirtintose tvarkose nebuvo numatyta galimybė nutraukti nuomos sutarti prieš terminą. Sutarčių 4 punktuose buvo įtvirtinta, jog sutartys gali būti nutrauktos tik jei nevykdomas sutarčių 3 punktas, t. y. nemokamas nuomos mokestis. Akcentuotina, kad nuomos mokestis buvo mokamas tinkamai ir laiku, o atsakovė ieškovei dėl to pretenzijų nereiškė. Tai reiškia, jog atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutarčių su ieškove, kadangi toks sutarčių nutraukimo pagrindas nebuvo numatytas, o sutartyse numatyti įsipareigojimai iš ieškovės pusės buvo vykdomi. Apeliantė be to nurodo, kad sudarant nuomos sutartis, žemės sklypuose esantys pastatai ieškovei taip pat nepriklausė. Todėl po sutarties sudarymo neatsirado jokių naujų aplinkybių. Taigi atsakovė, nutraukdama sutartis, rėmėsi aplinkybėmis, kurios jau buvo žinomos sutarčių sudarymo metu ir šalis tenkino. Kita vertus, jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovė neturi jokių naudojamų pastatų žemės sklypuose, taip pat nėra pagrindo. Kaip minėta, 1993 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto valdyba ir UAB „Tomis“ sudarė sutartį, kuria Kauno miesto valdyba įsipareigojo UAB „Tomis“ ne aukciono tvarka išnuomoti iki 2 ha žemės sklypą, esantį Žemuosiuose Šančiuose, Kauno mieste. Sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog pastatų, esančių nuomojamose sklypuose, nuomos UAB „Tomis“ klausimai bus sprendžiami atskira sutartimi, atsižvelgiant į UAB „Tomis“ įsipareigojimų vykdymą dėl sutartyje numatytų darbų. Pirmiau nurodytą sutartį galima laikyti preliminariąja, kadangi šalys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę iki 2 ha žemės sklypo nuomos sutartį, o, esant įvykdytoms sąlygoms, ir kitą sutartį dėl pastatų, esančių žemės sklype, nuomos. Kaip minėta, Preliminariosios sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog pastatų, esančių nuomojamose sklypuose, nuomos UAB „Tomis“ klausimai bus sprendžiami atskira sutartimi, atsižvelgiant į UAB „Tomis“ įsipareigojimų vykdymą dėl sutartyje numatytų darbų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1852/2001 patvirtino taikos sutartį, kuria inter alia buvo susitarta. kad Kauno miesto valdyba pripažįsta 1993 m. lapkričio 19 d. ir 1995 m. sausio 19 d. sutartis, sudarytas tarp Kauno miesto valdybos ir UAB „Tomis“ negyvenamųjų patalpų 240Hl/p, 243Fl/p. 239Fl/p, 241Fl/p A. Juozapavičiaus pr. 25, 287Gl/p, 266Gl/p A. Juozapavičiaus pr. 15, 91Gl/p A.Juozapavičiaus pr. 15D, lGl/p A.Juozapavičiaus pr.15, 92Bl/p A.Juozapavičiaus pr. 15C, 93Fl/p A. Juozapavičiaus pr. 15E, 88Fl/p A. Juozapavičiaus pr. 15B, Kaune nuomos, sutartimis. Taigi taikos sutartimi buvo įgyvendinta Preliminariosios sutarties 5 punkto nuostata ir ieškovei buvo suteikta nuomos teisė į žemės sklypuose esančius pastatus. Akcentuotina, kad iki nuomos sutarčių nutraukimo taikos sutartis pakeista ar panaikinta nebuvo. Tai reiškia, kad ieškovė įgijo teisę naudotis esančiais pastatais tokiam pačiam terminui, kaip ir žemės sklypais - 99 metams.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nurodo, kad pagal Taisyklių 28 punktą, valstybinė žeme gali būti išnuomojama asmeniui, kuris ne tik pastatus valdo nuosavybės teise, bet ir nuomojasi. Kaip matyti iš taikos sutarties 1 ir 2 punktų, pirmiau nurodyti ir taikos sutarties 3 punkte nurodyti nekilnojamojo turto objektai yra pastatai. Tačiau taikos sutarties punkte jiems įvardyti panaudoti skirtingi terminai - vienur jie laikomi pastatais, o kitur patalpomis. Akivaizdu, jog tai buvo rašymo klaida. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose minėti objektai įvardyti pastatais (pavyzdžiui, 2013 m. rugpjūčio 8 d. išrašė pastatas garažas yra pažymėtas lGlp). Taigi akivaizdu, jog ieškovas UAB „Tomis“ turi naudojamų nuomojamų pastatų žemės sklypuose. Tai suponuoja išvadą, kad nuomos sutartys negalėjo būti nutrauktos CK 6.564 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 28 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Akcentuotina, jog nepriklausomai nuo to, kad nuomos teisė į pastatus nėra įregistruota valstybiniuose registruose, tačiau šalims apie tai žinoma, nes joms buvo žinoma apie 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1852/2001 patvirtintą taikos sutartį. Registravimas nebuvo atliktas todėl, kad pastatų nuomos sutartimis buvo pripažintos nuomos sutartys, kurios jau buvo įregistruotos valstybės registruose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K3-367/2010 ieškovė iš pastatų buvo iškeldinta ne kaip nuomininkė, bet kaip pastatų savininkė. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui ir atsakovui nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti Taisyklių 28 punktą. Tai reiškia, kad, nesant panaikintai ar pripažintai negaliojančia taikos sutarčiai, pagal nuomos sutartis ir ją papildančią taikos sutartį, ieškovė laikytina ir žemės sklypuose esančių pastatų nuomininku.
Atsakovė, nutraukdama sutartis, rėmėsi ir CK 6.564 straipsnio 1 punkto pagrindu, tačiau tik ta apimtimi, kad ieškovė neturi nuosavybės ar nuomos teise valdomų pastaru žemės sklypuose, todėl žemės sklypais naudojasi ne pagal paskirtį. Apeliantė pažymi, kad ieškovė nuo pat sutarčių sudarymo žemės sklypuose vykdė veiklą. UAB „Tomis“ investavus dideles lėšas į žemės sklypuose esančių pastatų griovimo ir rekonstrukcijos darbus, kurį laiką UAB „Tomis“ užteko naudotis ir žemės sklypuose esančiais pastatais, ypač atsižvelgiant į tai, jog potvarkiais jai buvo suteikta tokia teisė, tuo pačiu toliau kaupiant kapitalą į naujų statinių statybas. UAB „Tomis“ ketinimą statyti statinius patvirtina ir UAB „Tomis“ 2013 m. lapkričio 8 d. raštas dėl sutikimo išdavimo statyti nesudėtingus statinius valstybinės žemės sklypuose A. Juozapavičiaus pr. 19B ir Suomių g. 9, Kaune, kuris buvo pateiktas atsakovei iki sutarčių nutraukimo. Atsižvelgus į UAB „Tomis“ atliktas investicijas į žemės sklypus ir juose esančius pastatus bei sumokėtą nuomos mokestį, taip pat į tai, jog statybos darbai turėjo būti atidėti dėl atliktų archeologinių tyrinėjimų, tai, kad UAB „Tomis“ buvo leista naudotis jau esamais statiniais, be to, ilgą ir dažną bylinėjimąsi su atsakove ir trečiaisiais asmenimis, galima teigti, jog ieškovė neturėjo galimybės žemės sklypuose pastatyti naujų statinių. Byloje atsakovė tuo nesirėmė, be to, neįrodė, jog būtų patyrusi kokios nors žalos dėl ieškovės veikimo ar neveikimo, todėl nuomos sutartys nutrauktos nepagrįstai.
Apeliantė pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad pranešimai nesukelia ieškovei jokių pasekmių. Pranešimų apie nuomos sutarčių nutraukimą kvalifikavimas turi būti atliekamas ne remiantis administracinių teismų praktika ir taikant administracinės teisės normas, bet remiantis CK ir bendrosios kompetencijos teismų praktiką. Jos nuomone atsakovės pranešimai apie sutarčių nutraukimą turi būti vertinami remiantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.217 straipsniu. Pažymėtina, kad CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kokias pasekmes sukelia pranešimas apie sutarties nutraukimą, todėl turėtų būti remiamasi ir CK 6.218 straipsniu, reglamentuojančiu pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo tvarką ir pasekmes. CK 6.218 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kai sutartį iš esmės pažeidusi šalis iki sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi ją įvykdyti, tačiau šis pasiūlymas buvo pareikštas pavėluotai arba dėl kitų priežasčių neatitinka sutarties reikalavimų, nukentėjusi šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį, arba toks pasiūlymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo. Kaip matyti, pranešimas apie sutarties nutraukimą turi dvejopą funkciją - įspėjamąją ir įvykdymo trūkumų šalinimo. Tai reiškia, kad sutartį pažeidusi šalis turi teisę pašalinti per įspėjime numatytą terminą sutarties vykdymo trūkumus. Jei tokie trūkumai pašalinami, sutarties nutraukti nebegalima, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Apeliantė teigia, kad ieškovė, žemės sklypuose pastačiusi statinius, būtų įgijusi į juos nuosavybės teisę sutarties galiojimo laikotarpiui. Tokiu būdu būtų buvę pašalinti tariami sutarties vykdymo trūkumai. Tačiau atsakovė to net neapsvarstė ir tokiu būdu nebendradarbiavo su ieškove. Tokiu būdu atsakovė pažeidė CK 6.218 straipsnio 2 dalies ir CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo tvarkos ir sutarties vykdymo trūkumų pašalinimo, o pirmosios instancijos teismas, nevertinęs atsakovės pranešimų apie sutarties nutraukimą, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus be netinkamai taikė minėtas materialinės teisės normas. Apeliantės manymu pranešimas apie sutarties nutraukimą sukuria teisines pasekmes, kadangi, panaikinus įsakymus dėl sutarties nutraukimo, atsakovė, pranešimų pagrindu, vėl galėtų nutraukti nuomos sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo spendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybinių žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą teisėtumo. Byloje savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį gina ginčo valstybinių žemės sklypų nuomininkas.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė pagal 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį 99 metams išsinuomojo 11500 kv. m. ploto žemės sklypą, Suomių g. 9, Kaune ir pagal 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį 99 metams išsinuomojo 8500 kv. m. ploto žemės sklypą, A. Juozapavičiaus Nr. 19b, Kaune (t. 1, b. l. 15,14). Žemės sklypų nuomos pagrindu nurodytas Kauno m. Valdybos 1993 m. gruodžio 21 d. potvarkis Nr. 1590-v (t. 1, b. l. 13), taip pat ir 1995 m. sausio 13 d. tarp ieškovės ir Kauno miesto Valdybos sudarytas susitarimas, kuriuose įvardinti nuomos sutarčių tikslai - gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, gamybinei, ūkinei, komercinei veiklai plėtoti, kai nuomininkas įvykdys pinigines prievoles numatytas sutarties 2.1. punkte (t. 1, b. l. 10-12).
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, šių sklypų paskirtis nurodyta – kita (t. 3, b. l. 40-43). Byloje pateikti duomenys, jog 1995 m. sausio 13 d. tarp ieškovės ir Kauno miesto Valdybos buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu buvo pakeistos tarp šalių 1993 m. lapkričio 19 d. (t. 1, b. l. 10-12) sudarytos sutarties sąlygos. Šiuo susitarimu ieškovė įsipareigojo nugriauti eilę pastatų savo lėšomis, su teise naudotis iki nugriovimo. Nugriovimo terminas numatytas 1999 m. gruodžio 31 d (t. 1, b. l. 21).
Byloje taip pat yra nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013 m. liepos 4 d. pranešimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 informavo ieškovę, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl 0,8500 ha žemės sklypo, esančio A. Juozapavičiaus pr. 19b, Kaune bus po dviejų mėnesių nutraukta (t. 1, b. l. 132) ir 2013 m. liepos 17 d. pranešimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3470 informavo ieškovę, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl 1,1500 ha žemės sklypo, esančio Suomių g. 9, Kaune taip pat bus po dviejų mėnesių nutraukta (t. 1, b. l. 133). Iš šių pranešimų turinio spręstina, kad nuomotoja valstybinės žemės sutarčių nutraukimo pagrindą grindžia tuo, jog nuomininkė žemės sklypuose neturi nuosavybės teise valdomų statinių, teisiniu pagrindu nurodant CK 6.564 straipsnį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-1086, „Dėl 1994 birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Juozapavičiaus per. 19b, Kaune nutraukimo“ ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-1087, „Dėl 1994 birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Suomių g. 9, Kaune nutraukimo“ prieš terminą buvo nutrauktos su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartys (t. 2, b. l. 169-170). Nagrinėjamoje byloje yra tikrinamas būtent šio atsakovės priimtų sprendimų nutraukti valstybines žemės nuomos sutartis teisėtumas.
Bendrosios sutarčių pabaigą reglamentuojančios civilinės teisės normos leidžia sutartį nutraukti tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais, jeigu realiai atsiranda sutarties nutraukimo pagrindą sudarančios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo nebuvo susitarta kitaip, nei šį klausimą reglamentuoja įstatymai.
Vienas iš įstatyme įtvirtintų žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų yra atvejis, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tuo atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, galimybės įtvirtinimas įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu) reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pranešimuose, kuriuose įspėjo apie sutarčių nutraukimą, nurodė, kad ieškovei nenaudojant žemės sklype esančių statinių yra pagrindas spręsti, kad išnuomoti žemės sklypai yra naudojami ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas (1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446 Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 31 straipsnis 5 dalis). Minėta, kad pagal Nekilnojamojo registro duomenis šio sklypo paskirtis yra kita. Kolegija nustačiusi, kad registre žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nenurodytas, daro išvadą, kad kitos paskirties žemės sklypais yra laikomi sklypai, kurių reikia tiek esamiems, tiek būsimiems statiniams naudoti, t. y. sklypai yra naudojami ne žemės ūkio veiklai. Tai reiškia, kad bet kokiems statiniams, naudojamiems ne žemės ūkio veiklai, reikalingas žemės sklypas yra kitos paskirties žemės sklypas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pagal ieškovės ir Kauno miesto Valdybos sudarytus susitarimus žemės nuomos tikslas yra gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, gamybinei, ūkinei, komercinei veiklai plėtoti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ir nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė būtų nuosavybės teise valdžiusi žemės sklypuose esančius statinius, priešingai, tiek sudarant žemės sklypų nuomos sutartis, tiek vėlesniais susitarimais su statinių valdytoju buvo sprendžiami klausimai dėl žemės sklypuose esančių statinių nugriovimų, jų rekonstrukcijos. Atsižvelgiant į ginčo žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo tikslus, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovei nevaldant nuosavybės teise statinių, ieškovė žemės sklypus naudoja ne pagal paskirtį, todėl neliko teisinio pagrindo išnuomoti ieškovei žemės sklypus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir išnuomotame žemės sklype ilgą laiką nevykdant komercinės ūkinės veiklos, taip padarant esminį sutarties pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008, 3K-3-378/2010). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad natūralu ir suprantama, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sąlygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Nagrinėjamoje byloje tai yra susiję su statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimu ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra precedentų, kur pripažinta, kad, nuomotojui nevykdant išsinuomotame sklype jokios komercinės ūkinės veiklos kelerius metus, yra pakankamas pagrindas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė nemotyvavo ir neįrodinėjo, kad ieškovė žemės sklypuose nevykdo jokios veiklos, o rėmėsi tik tuo, kad žemės sklypų sutartys nutrauktinos, nes žemės sklypuose valdomų ar naudojamų pastatų ieškovė neturi ir atsižvelgusi į teismų priimtus sprendimus, kuriuose buvo sprendžiamas sandorių, kurių pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypuose esančius statinius teisėtumo, vindikacijos ir iškeldinimo klausimai, nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka, kad atsakovė pagrįstai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis. Kolegijos nuomone, valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų nesilaikymas ir žemės naudojimas ne pagal paskirtį atsakovės buvo nustatytas remiantis vien tik atsižvelgus į teisinius sprendimus, kuriais buvo išspręstas ginčas kilęs vykdant sutartį t. y. jau po ginčo nuomos sutarčių sudarymo, ir kuri nepakeitė situacijos, buvusios ginčo sutarčių sudarymo metu - kaip jau minėta nuosavybės teise statinių ieškovė ginčo nuomos sutarčių sudarymo metu nevaldė, juos buvo įgijusi sutarčių vykdymo metu teisiniu pagrindu, kuris buvo nuginčytas teismine tvarka. Byloje nustačius, kad teisminiai ginčai dėl statinių įsigijimo teisėtumo baigėsi tik 2010 m. rugsėjo 28 d., yra pagrindas išvadai, kad atsakovė nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar UAB „Tomis“ turėjo realią galimybę suprojektuoti ir ginčo sklypuose pastatyti statinius. Sutarties įvykdymas šiuo atveju yra susijęs ne tik su faktiniu atitinkamos paskirties statinių priklausymu, bet ir su galimybe įvykdyti sutarties sąlygas. Byloje pateikti įrodymai, kolegijos vertinimu, patvirtina ieškovės argumentus, jog ieškovė UAB „Tomis“ sudarius sutartis ginčo žemės sklypuose vykdė veiklą. Iš 1994 m. spalio 3 d. pažymos (t.1, b. l. 17-18) turinio spręstina, kad statinių valdytojas pripažino, kad ieškovė vykdo veiklą: atliko kultūros paveldo objektų paminklosauginę ekspertizę, parengė jų rekonstrukcijos - atstatymo projektą ir jį įgyvendino, sutartyje numatytų menkaverčius statinių nenugriovė paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl tyrinėjimo darbų poreikio. Kaip matyti iš Kauno miesto valdybos potvarkių, ieškovei buvo suteikta teisė investuoti lėšas į žemės sklypus ir juose esančius pastatus, dalis pastatų buvo pritaikyti civilinėms reikmėms. Kilus ginčui dėl statinių nuosavybės, 2001 m. liepos 2 d. teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1852/2001 patvirtintas šalių susitarimas, kad statiniais, esančiais išnuomotose žemės sklypuose ieškovė naudosis nuomos sutarties pagrindu. Pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, jog ginčas dėl nuomininkės iškeldinimo iš Taikos sutartyje nurodytų statinių procesiniais teismų sprendimais nebuvo spręstas, todėl nustatytos aplinkybės įgalina išvadai, kad UAB „Tomis“ naudojosi žemės sklypais ir jais naudojosi pagal paskirtį, o ieškovės siekį statyti statinius patvirtina UAB „Tomis“ 2013 m. lapkričio 8 d. raštas dėl sutikimo išdavimo statyti nesudėtingus statinius valstybinės žemės sklypuose A. Juozapavičiaus pr. 19b ir Suomių g. 9, Kaune, kuris buvo pateiktas atsakovui iki sutarčių nutraukimo (CK 6.217 str. 2 d.).
Atsižvelgus į UAB „Tomis“ atliktas investicijas į žemės sklypus ir juose esančius pastatus bei sumokėtą nuomos mokestį, taip pat į pateiktus duomenis, jog statybos darbams atlikti buvo būtini archeologiniai tyrinėjimai, kurių atlikimo būtinybė paaiškėjo po ginčo sutarčių sudarymo, spręstina, kad negalima iš ieškovės reikalauti, kad ji būtų įvykdžiusi tai, kas nėra įmanoma pagal teisės aktuose numatytas procedūras. Įvertinus tai, kad statinių valdytoja leido UAB „Tomis“ naudotis jau esamais statiniais, be to, užtrukusį bylinėjimąsi sprendžiant ginčą dėl nuosavybės teisų įgijimo į žemės sklypuose esančius statinius, negalima sutikti su atsakovės konstatuota aplinkybe, kad ieškovė nevykdė sutarties. Pažymėtina, kad ginčo žemės sutartyse nebuvo numatytas terminas ką ir iki kada ieškovė turėjo pastatyti, žemės sklypo nuomotojas nenustatė terminų pradėti statybas. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sutarties nutraukimas argumentuojamas ne su sutarties netinkamu vykdymu, tačiau su sutarčių ydingumu t. y. jog žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, negali būti išnuomojami ir rėmėsi teisiniu reglamentavimu, nustatytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, kuris priimtas jau po ginčo sutarčių sudarymo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21d. nutarimo 2.2 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog miestų (rajonų) valdybos gali leisti nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka piliečiams ir juridiniams asmenims, kurie bendru su miesto (rajono) valdyba susitarimu perveda savivaldybei tikslines lėšas svarbiems miesto tvarkymo ir inžinerinės infrastruktūros objektams statyti. Pagal šį teisinį reglamentavimą žemės nuomos sutartis galėjo būti sudaryta ir su asmeniu, neturinčiu išnuomojamose žemės sklypuose nekilnojamojo turto valdymo ar nuosavybės teisės. Tai reiškia, kad ieškovas UAB „Tomis“ turėjo teisę sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis net ir neturėdama nuomos ar nuosavybės teisės į žemės sklypuose esančius pastatus. Kolegijos vertinimu, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 esančios nuostatos negali būti aiškinamos kaip pagrindas vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartis, nes sutarčių nutraukimo pagrindai nustatyti įstatymuose, bet ne žemesnės galios teisės aktuose.
Be to, kaip minėta, pirmiau nurodytu pagrindu, jog ieškovė UAB „Tomis“ nestato naujų statinių, atsakovė nesirėmė, todėl pripažintina, jog atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai vykdo sutarčių nuostatas (CPK 178 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybinės žemės nuomos sutarties tikslas yra ne tik nuomos mokesčio gavimas, bet ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, teritorijų sutvarkymas, darbo vietų sukūrimas ar kitų visuomenės poreikių patenkinimas, todėl nuomininko pasyvumas gali būti vertinamas kaip sutarties sąlygų pažeidimas ir tai gali sudaryti pagrindą nutraukti sutartį. Kolegija, įvertinusi aptartas šios bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės elgesys gali būti vertinamas kaip pasyvus. Kolegijos nuomone, egzistuoja ne tik valstybės interesas savo išteklius tvarkyti taip, kad jie sukurtų pridėtinę vertę, bet ir laikytis teisės aktuose numatytų procedūrų, esamas teritorijas tvarkyti taip, kad kuriami infrastruktūros objektai maksimaliai atitiktų visuomenės poreikį.
Įvertinusi minėtas aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tas faktas, jog išnuomotuose žemės sklype nėra ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, savaime reiškia valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimą ir yra pagrindas nutraukti sutartį. Sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo - laikytinas pats pažeidęs sutartį. Nuomotojui atsiradus poreikiui kitomis sąlygomis nuomoti (naudoti) žemės sklypą, sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu (CK 6.125 str.), bet ne vienašališkai, konstatuojant nuomininkės kaltę. Pažymėtina, kad terminuotas sutartis prieš terminą vienašališkai nutraukė nuomotojas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik šiame straipsnyje nustatytais pagrindais. Kitais, t. y. CK 6.217 straipsnyje nenustatytais, pagrindais sutartį galima nutraukti tik abipusiu susitarimu arba teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis).
Byloje nesurinkus įrodymų, jog ieškovė nenaudojo žemės sklypų pagal tikslinę paskirtį, spręstina, kad nuomotoja neteisėtai vienašališkai prieš terminą nutraukė su ieškove sudarytas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis. Teisines pasekmes sukėlė atsakovės priimti ginčo įsakymai, todėl pripažinus, jog sutarčių nutraukimas prieštarauja CK 6.217 straipsnio 2 ir 4 dalims, ginčo įsakymai naikintini.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinį skundą tenkinus, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 144 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 288 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą. Valstybė patyrė 46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1086 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1087.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomis“ (į. k. 133096938) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 188704927) 1 144 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) (atitinka 331,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 1 288 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) (atitinka 373,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 188704927) valstybei 46 Lt (keturiasdešimt šešis litus) (atitinka 13,32 Eur) pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme iš kiekvienos (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).