- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-552-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01624-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- R. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-22461-359/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo: a) 1 835,59 Eur negrąžintą paskolą; b) 186,20 Eur paskolos palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. spalio 31 d.; c) 225,19 Eur administravimo mokestį; d) 13,97 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį negautas pajamas, kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 22 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d., 22 procentų nuostolių atlyginimą (pagal sutartį negautas pajamas) skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. balandžio 15 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 257,50 Eur sumos); e) 176,15 Eur sutarties sudarymo mokestį; f) 22,44 Eur delspinigių; g) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 62 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur už teisines paslaugas.
2. Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2023 m. lapkričio 28 d. atsakovo šeimos nariui. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, teismas priėmė sprendimą už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo: 1 835,59 Eur negrąžintą kreditą, 186,20 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 136,40 Eur administravimo mokestį, 13,97 Eur nuostolių atlyginimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d., 22 procentų nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. balandžio 15 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 257,50 Eur sumos, 64,77 Eur sutarties sudarymo mokestį, 22,44 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 505,76 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo 7,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad šalys 2023 m. vasario 18 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 18581563 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 2 200 Eur paskola (2 000,90 Eur paskolos suma ir 199,10 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 26 mėnesių terminui. 2023 m. gegužės 31 d. atliktas dalinis išankstinis paskolos padengimas ir paskolos sutarties terminas sutrumpintas iki 25 mėnesių. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl sutartis nutraukta 2023 m. spalio 31 d.
6. Teismas, spręsdamas dėl negrąžintos paskolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, atsižvelgė į tai, kad atsakovas per sutartyje numatytą terminą negrąžino kredito, už negrąžintą kreditą ieškovė paskaičiavo sutartyje numatytas palūkanas, ieškovei iš atsakovo priteisė 1 835,59 Eur negrąžintą kreditą, 22,44 Eur delspinigius ir 186,20 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. spalio 31 d. (sutarties nutraukimo dienos).
7. Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 176,15 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 225,19 Eur administravimo mokestį.
8. Teismas nustatė, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) sudaro 9,05 procentus, paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) sudaro 2 200 Eur, paskolos suma – 2 000,90 Eur. Pagal įmokų mokėjimo grafiką atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 7,65 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestį (paskutinį mėnesį – 7,85 Eur), iš viso už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos atsakovas turėjo sumokėti 199,10 Eur. Teismas vertino, kad paskolos sutarties šalys bei mokėtinas sutarties sudarymo mokestis atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakovu veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlyginimas. Tačiau teismas pažymėjo, kad nei VKĮ, nei kiti vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nepateikia sąvokos „atlygis“ apibrėžimo ir nedetalizuoja, kokia tvarka šis atlygis turėtų būti sumokamas operatoriui. Minėtose VKĮ nuostatose taip pat nėra įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio sutarties sudarymo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių prievolių vykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo. Kadangi sutartis yra nutraukta, teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, nebėra administravimo objekto.
9. Teismas pripažino, kad ieškovė įgijo teisę sutarties sudarymo mokestį ir sutarties administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovei iš jo priteisė 64,77 Eur sutarties sudarymo mokestį (7,65×8+7,65/30×14) ir 136,40 Eur (14,27+18,11+17,60+17,07+16,53+15,97+15,40+14,82+(14,21/30×14)) administravimo mokestį, paskaičiuotus iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 31 d.).
10. Teismas, nustatęs, kad ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus sutartį, tačiau iki šiol ieškovei neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, darė išvadą, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti ieškovės prašomą 13,97 Eur nuostolių atlyginimą.
11. Teismas, nustatęs, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę ieškovei, jai iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 102,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad ieškovė patyrė 546 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 62 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 484 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Teismas konstatavo, kad ieškinio c) ir e) reikalavimus tenkinus iš dalies, patenkinta 92,63 proc. visų ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 505,76 Eur (546 Eur x 92,63 proc.) bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 7,93 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo teismas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 7,35 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Iš ieškovo likusios pašto išlaidų dalies nepriteisė, kadangi ji neviršija minimalios (5,00 Eur) nustatytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio ir ieškinį tenkinti visiškai; priteisti 225,19 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2025 m. balandžio 15 d.; priteisti nesumokėtą 176,15 Eur sutarties sudarymo mokestį; priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
13.1. Teismas nepagrįstai paskaičiavo administravimo mokestį taikant kitą, nei ieškinyje nurodytą, laikotarpį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių prievolių vykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, kadangi sutartį nutraukus, nebėra administravimo objekto. Ieškovė pažymi, kad sudarydamos paskolos sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki paskolos sutarties pabaigos. Ieškovė pažymi, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Todėl nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio paskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumą.
13.2. Teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti sutarties sudarymo mokesčio sumą, konstatavęs, kad šis mokestis skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 31 d.). Pažymi, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (Investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (2 000,90 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (199,10 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Kadangi sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei.
13.3. Teismas neteisingai interpretavo Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą ir konstatavo, kad sutarties sudarymo mokestis yra dalis operatoriui (ieškovei) mokamo atlygio ir atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies reikalavimus. Kaip nurodyta specialiose sąlygose bei bendrųjų sąlygų 1.29 bei 1.24 punktuose – sutarties sudarymo mokestis yra skolintojų paskolintos sumos dalis, t. y. jį finansuoja skolintojai ir paskolos gavėjas įsipareigoja šį mokestį grąžinti. Todėl ieškovė paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, leidžiančia jai netaikyti paskolos sutarties atžvilgiu VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo. Todėl iš atsakovo priteistinas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis, t. y. 176,15 Eur, kurį atsakovas įsipareigojo grąžintis skolintojams pagal paskolos sutartį, o ieškovė įsipareigojo gavusi šį mokestį paskirstyti jį investuotojams.
14. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. vasario 18 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 18581563, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 2 200 Eur paskola (2 000,90 Eur paskolos suma ir 199,10 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 26 mėnesių terminui. 2023 m. gegužės 31 d. atliktas dalinis išankstinis paskolos padengimas ir paskolos sutarties terminas sutrumpintas iki 25 mėnesių. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl sutartis nutraukta 2023 m. spalio 31 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas tinkamai įvykdė iš vartojimo kredito sutarties kylančias prievoles.
18. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė administravimo ir sutarties sudarymo mokesčių, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
Dėl sutarties administravimo mokesčio
19. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo dalį dėl 225,19 Eur sutarties administravimo mokesčio priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė 136,40 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą pagal paskolos grąžinimo grafiką iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 31 d.). Atmesdamas kitą šio reikalavimo dalį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, nes ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas.
20. Ieškovė (apeliantė) su tokia teismo pozicija nesutinka. Jos teigimu, administravimo mokestis turėjo būti priteistas už visą laikotarpį iki vartojimo kredito sutartyje numatyto jos termino pabaigos (2025 m. balandžio 15 d.), kas sudaro 225,19 Eur sumą. Tokią poziciją ieškovė grindžia tuo, kad atsakovė administravimo mokestį mokėti įsipareigojo vartojimo kredito sutartimi, tai yra viena bendra suma, išdėstyta per visą sutarties laikotarpį ir šalys buvo sutarusios dėl jo dydžio. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Todėl šį mokestį ji tikėjosi gauti tinkamu vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju.
21. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose (toliau – specialiosios sąlygos) šalys susitarė dėl 0,93 proc. kas mėnesį mokamo administravimo mokesčio. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų (toliau – bendrosios sąlygos) 1.2 punkte numatyta, kad administravimo mokestis yra specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas (atsakovas) moka organizatoriui, t. y. ieškovei, už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir kuris yra įskaičiuojamas į įmoką. Pagal bendrųjų sąlygų 8.11 punktą, nutraukus paskolos sutartį prieš terminą atsakovė privalo grąžinti visą paskolos sumą, sutarties sudarymo mokestį, administravimo mokestį už visą paskolos laikotarpį, iki paskolos sutarties nutraukimo dienos priskaičiuotas palūkanas kaip mokestį už naudojimąsi pinigais, vėlavimo palūkanas ir netesybas.
22. Taigi, nurodomose bendrųjų ir specialiųjų sąlygų nuostatose šalys sutarė, kokio dydžio administravimo mokestį už vartojimo kredito sutarties administravimą kas mėnesį mokės atsakovas. Šis dydis turėjo būti mokamas iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
23. Tačiau aktualioje teismų praktikoje pažymima, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Apeliacinės instancijos teismų yra konstatuoja, jog administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių prievolių vykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo. Kadangi sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, nebėra administravimo objekto (Vilniaus apygardos teismo 2023 balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-858-432/2023).
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vartojimo kredito sutartis yra nutraukta nuo 2023 m. spalio 31 d., t. y. šalys nebeturi vykdyti sutartinių prievolių, o sutartį pažeidusiai šaliai (atsakovui) turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad ieškovė (apeliantė) nebeturi pareigos administruoti kas mėnesį mokamų mokėjimų paskirstymo, juo labiau, kad po vartojimo sutarties nutraukimo mokėjimai laikantis nustatyto grafiko nebeturi būti vykdomi. Taigi, ieškovei (apeliantei) neturint pareigos vykdyti mokėjimų pagal vartojimo kredito sutartį administravimo, ji nebeturi pagrindo ir reikalauti apmokėjimo už juos.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad administravimo mokestis yra ieškovės atlygis už teikiamas tarpusavio platformos administravimo paslaugas, taip pat kad ji administruoja tiek galiojančias, tiek nutrauktas sutartis.
26. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie faktinį administravimo paslaugų teikimą, nutraukus vartojimo kredito sutartį (CPK 178 straipsnio). Be to, anksčiau aptartose vartojimo kredito sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų nuostatose yra numatyta, kad administravimo mokestis yra mokamas už paskolos pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį administravimą, bet ne tarpusavio platformos administravimą, kaip nurodo ieškovė.
27. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad administravimo mokestis turi būti priteistas ieškovei, nes ji tikėjosi jį gauti tinkamu vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju.
28. Pabrėžiama, kad pagal šalių sutarties sąlygas administravimo mokestis aiškiai apibrėžiamas kaip mokestis už sutarties administravimą. Nėra jokio pagrindo vertinti paskolos gavėjo prievolę mokėti administravimo mokestį kaip netesybas, kurių paskirtis – kompensuoti kredito davėjo nuostolius. Taigi, nutraukus sutartį, be kita ko, nelieka pagrindo administruoti paskolos, todėl negalima reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurie po sutarties nutraukimo nebeatliekami.
29. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė administravimo mokestį, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, o likusią reikalavimo dalį dėl administravimo mokesčio priteisimo nuo sutarties nutraukimo dienos iki paskolos sutarties pabaigos, atmetė.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
30. Skundžiamu sprendimu už akių teismas ieškovei iš atsakovės priteisė jos prašomo 64,77 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalį, paskaičiuotą už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2023 m. spalio 31 d. Tačiau nepriteisė prašomos sutarties sudarymo mokesčio dalies, skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo (2023 m. spalio 31 d.) iki vartojimo kredito sutartyje numatyto termino pabaigos (2025 m. balandžio 15 d.).
31. Ieškovė nesutinka su šia sprendimo dalimi. Nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis turėjo būti priteistas už visą laikotarpį iki vartojimo kredito sutartyje numatyto termino pabaigos (2025 m. balandžio 15 d.), kas sudaro 176,15 Eur sumą. Ieškovė savo poziciją grindžia tuo, kad pagal vartojimo kredito sutartį, sutarties sudarymo mokestis yra skirtas kompensuoti nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šis mokestis yra konkrečiai apibrėžtas ir tai, kad jis yra išdėstytas visam paskolos terminui, nereiškia, kad yra susijęs su vartojimo kredito sutarties administravimu. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
32. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) sudaro 9,05 procentus, skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) sudaro 2 200 Eur, paskolos suma – 2 000,90 Eur. Pagal įmokų mokėjimo grafiką atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 7,65 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestį (paskutinį mėnesį – 7,85 Eur).
33. Bendrųjų sąlygų 1.27 punkte ir naudojimosi sutarties 2.24 punkte sutarties sudarymo mokestis nurodomas kaip mokestis, kuris paskolos gavėjo (atsakovo) mokamas organizatoriui, t. y. ieškovei (apeliantei), apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos ir nurodomas specialiosiose sąlygose, ir yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Specialiųjų sąlygų 2.3 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas (atsakovas) sutarties sudarymo mokestį (kartu su administravimo mokesčiu, vėlavimo palūkanomis ir delspinigiais) įsipareigoja mokėti taip, kaip yra nurodyta jam skirtuose mokėjimo pranešimuose, bendrosiose sąlygose ir specialiosiose sąlygose.
34. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl jos veiklai taikomi VKĮ 25³ straipsnio reikalavimai. Anksčiau aptartos sutartinės nuostatos patvirtina, kad sutarties šalys bei mokėtinas sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakovu veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlygis. Pažymėtina, kad tokio vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-413-803/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-661-555/2023; Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-111-1060/2024; ir kt.).
35. Taigi, byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte pateiktas sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimas patvirtina, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-939-779/2022; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2445-614/2022).
37. Nurodytos teismų praktikos išaiškinimų kontekste negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Kaip minėta, pagal sutarties sąlygas, tai vartotojo mokamas atlyginimas operatoriui už paskolos davėjo suteiktas paslaugas – paraiškos nagrinėjimą, kreditingumo įvertinimą ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad prašoma priteisti ginčijama 111,38 Eur sutarties sudarymo mokesčio suma buvo jos realiai patirtos išlaidos, susijusios su vartojimo kredito sutarties sudarymu (duomenų apie atsakovės kreditingumą rinkimu, jų vertinimu, analize, dokumentų parengimu ir pan.). Nežiūrint to, tokio mokesčio išdėstymo atveju jis gali būti skaičiuojamas tik tol, kol paskolos sutarties administravimo paslaugos teikiamos, t. y. iki sutarties nutraukimo.
38. Be to, nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad nors vartojimo paskolos sutarties bendrosios sąlygos nustato galimybę išdėstyti sutarties sudarymo mokesčio mokėjimą, de facto sutarties sudarymo mokestis buvo sumokėtas sutarties sudarymo metu. Šias aplinkybes ieškinyje patvirtinto pati ieškovė, nurodydama, kad suteikdama atsakovui paskolą 199,10 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą, o 2 000,90 Eur paskolos sumą tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Taigi, darytina išvada, kad pati ieškovė dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo nuostolių sutarties sudarymo mokesčio forma nepatyrė. Tokiu būdu, ieškovė faktiškai reikalauja pakartotinai priteisti sutarties sudarymo mokestį.
39. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad paskolos suma ir sutarties administravimo mokestis yra investuotojų lėšos, todėl atsakovė turi pareigą grąžinti šias lėšas investuotojams, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovės įsipareigojimų investuotojams įvykdymas yra jos pačios verslo rizika ir papildomų sutartinių prievolių atsakovui nesukuria. Be to, naudojimosi sutarties 1.7, 9.1 bei 9.4 punktų nuostatos numato, kad organizatorius, t. y. ieškovė, neatsako prieš skolintojus ir nėra jiems atsakingas už vartotojo (atsakovo) įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nevykdymą (taigi, ir vartojimo kredito suteikimo metu iš bendros skolintojų paskolintos sumos atskaityto sutarties sudarymo mokesčio (ne)sugrąžinimą pradiniams skolintojams).
40. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, nebėra administravimo objekto.
41. Kadangi į apeliacijos ribas nepatenka pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteista 64,77 Eur sutarties sudarymo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako, nes šių aplinkybių vertinimas pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti ieškovės atžvilgiu blogesnį sprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutartinę vartojimo kredito gavėjo atsakomybę, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimo už akių dalį, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovė (apeliantė) neįgijo teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 302 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.