- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-374-497/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00047-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Pažeidėjas
- R. M.
- Advokatai
- Gediminas Valantiejus
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-596-1096/2024.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-391-2024 (ROIK 23223482607) (toliau – ir nutarimas) R. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 211 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2023 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste atliekant tyrimą dėl neužbaigtos tranzito procedūros, vykdytos pagal 2023 m. kovo 29 d. Norvegijos muitinėje įformintą tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. kovo 29 d.) nurodytas automobilis LEXUS RX450H, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), nepateikus jo paskirties įstaigai ir neužbaigus tranzito procedūros formalumų, 2023 m. balandžio 12 d. įforminus reeksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruotas procedūros keturženklis kodas - „3100“) buvo išgabentas iš Sąjungos muitų teritorijos. Deklaraciją pateikė UAB „C.“ muitinės tarpininko atstovė R. M.. Pagal reeksporto deklaracijos duomenis automobilis reeksporto įforminimui pateiktas Vilniaus teritorinės muitinės Krovinių postui „(duomenys neskelbtini)“ UAB „C.“ įsteigtoje muitinei priimtinoje prekių pateikimo vietoje, kurios kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) 270 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežant ne Sąjungos prekes, kompetentingai muitinės įstaigai turi būti pateikta reeksporto deklaracija. Tačiau, vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalies a punktu, 270 straipsnio 1 dalis netaikoma prekėms, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra ir kurios vežamos tik per Sąjungos muitų teritoriją. Tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. kovo 29 d.) nurodyta, kad prekė buvo gabenta taikant išorinio tranzito procedūrą, todėl šiai prekei reeksporto deklaracija negalėjo būti pateikta. UAB „C.“ muitinės tarpininko atstovė R. M., pateikdama muitinei reeksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. balandžio 12 d.), nesilaikė Sąjungos muitinės kodekso 270 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimų. Už ANK 211 straipsnio 1 dalies numatytą nusižengimą jai skirta 900 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi, R. M. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundas netenkintas ir Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-391-2024 (ROIK 23223482607) paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu R. M. atstovas advokatas G. Valantiejus prašo pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. MD- VM00-ANR_N-391-2024 (ROIK 23223482607) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-596-1096/2024 bei paskirti R. M. administracinę nuobaudą - įspėjimą - remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą - ANK 212 straipsnio 1 dalimi.
3.1. Pirmosios instancijos teismas, o kartu ir administracinę nuobaudą paskyrusi institucija akivaizdžiai netinkamai (pagal daug sunkesnį, griežtesnį ir jau įstatymo leidėjo pakeistą straipsnį) kvalifikavo R. M. padarytą nusižengimą. Jos atžvilgiu pritaikytas atsakomybę numatantis ANK 211 straipsnis turėjo būti perkvalifikuotas į ANK 212 straipsnį ir administracinė nuobauda paskirta pagal ANK 212 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos aplinkybes, tačiau jų teisinis kvalifikavimas yra klaidingas. Pildant eksporto deklaraciją buvo padaryta techninė klaida, nurodant ne tą procedūros kodą, kurią vėliau R. M. siekė ištaisyti. Pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai ir patvirtina faktą, kad ji negalėjo pateikti muitinės deklaracijos tokiai procedūros rūšiai ir tokiu kodu, koks buvo parinktas. Tačiau kaip buvo nurodyta ir teismo proceso metu, tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ANK 211 straipsnio nuostatas, o gali būti vertinami tik kaip ANK 212 straipsnyje numatytas nusižengimas.
3.3. R. M. nebuvo atsakinga už ginčo prekės - automobilio „LEXUS" tranzito muitinės procedūros užbaigimą, už šios muitinės procedūros objektu buvusios ginčo prekės pateikimą muitinei - kaip fizinį ir objektyvų veiksmą, pasireiškusį prekės pristatymu muitinės priežiūrai ir kontrolei (nors Ginčijamame nutarime teigiama priešingai ir į tai pirmosios instancijos teismas niekaip neatsižvelgė). Tai patvirtina ir tie faktai, kad ji nebuvo pasamdyta prekės tranzito muitinės formalumams tvarkyti, prekės pristatymo į Lietuvos Respubliką metu niekas dėl jos išmuitinimo ir tranzito procedūros užbaigimo bei jos deklaravimo į R. M. nesikreipė, už ginčo prekės nepateikimą muitinei nubaustas visiškai kitas asmuo – prekės gavėjo UAB „B.“ įgaliotas atstovas.
3.4. Todėl R. M. niekaip negali būti laikoma asmeniu, atsakingu už ginčo prekės pateikimą muitinei muitinės formalumų vykdymo metu - ji šia preke (automobiliu) nesinaudojo, nevaldė, transporto priemonės nevairavo, neeksploatavo, pati niekaip nekeitė jos buvimo vietos, nenaudojo šis transporto priemonės jokiems savo asmeniniams tikslams), už tai buvo atsakingas pats šios prekės gavėjas (įgijėjas) - UAB „B." - ir, vėliau, asmuo, kuriam ši prekė buvo parduota (Lietuvos Respublikoje), t. y. Baltarusijos Respublikos pilietis A. K.. Todėl tik šie asmenys gali būti baudžiami už ginčo prekės nepateikimą muitinei, muitinės formalumų eigoje.
3.5. Akivaizdu, kad ji, teikdama ginčo prekei reeksporto muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pasirūpino ir įsitikino ginčo prekės pateikimu muitinei (R. M. teikiamos deklaracijos pateikimo muitinei metu), t. y. tuo metu ginčo prekė buvo pateikta muitinės priežiūrai, kontrolei, pristatyta į muitinei priimtiną patikrinimo ir saugojimo vietą (duomenys neskelbtini) (kas ir nurodyta dar administracinio nusižengimo protokole). Vėliau ginčo prekė (po R. M. įvykdyto deklaracijos pateikimo) paliko ES ir Lietuvos Respublikos muitų teritoriją per nustatytą ir tinkamą paskirties (išvykimo) muitinės įstaigą bei muitinės pasienio postą, dėl to jokių priekaištų ar pretenzijų muitinės įstaigos niekada nereiškė, prekė iš ES muitų teritorijos buvo išgabenta oficialiai, per muitinės įstaigas, ji nebuvo gabenama slapta, neteisėtais būdais ar metodais, ji nebuvo muitinės įstaigų sulaikyta ar sulaikoma dėl netinkamos jos gabenimo ar pateikimo tvarkos, nebuvo siekiama ją konfiskuoti, prekė nebuvo jokių tarptautinių sankcijų objektu (dėl ko egzistuotų tikslas ar motyvas jos nepateikti muitinei ar slėpti).
3.6. Tokiu būdu jokių teisinę reikšmę turinčių veiksmų, susijusių su ginčo prekės pateikimu muitinei R. M. neįvykdė ir negalėjo įvykdyti, ji buvo atsakinga tik už prekės deklaravimą (muitinės deklaracijoje) jau po to, kai ginčo prekė buvo atgabenta į Lietuvos Respubliką. Todėl R. M. ir gali būti traukiama atsakomybėn tik už tas klaidas, kurios buvo padarytos pildant muitinės deklaraciją reeksporto muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (jos turinyje, parenkant netinkamą deklaracijos kodą 3100), bet jokiu būdu ne už veikas, susijusias su prekės pristatymu ar pateikimu muitinės įstaigoms.
3.7. Pirmosios instancijos teismas ir Institucija, kvalifikuodami veiką padarė esminių teisės taikymo klaidų, nes neatsižvelgė, jog 2023 m. (jau po inkriminuoto nusižengimo padarymo) įstatymo leidėjo buvo atliktas administracinę atsakomybę švelninantis ANK 211 straipsnio pakeitimas. Iš Institucijos nutarimo galima suprasti, jog muitinė pripažįsta faktą, kad ANK 211 straipsnis keitėsi, tačiau muitinės nuomone, dabar galiojanti ANK 211 straipsnio redakcija apima tuos pačius esminius administracinio nusižengimo požymius. Be to, muitinės vertinimu, administracinė nuobauda turi būti tiesiog formaliai skiriama pagal nusižengimo metu galiojusį ANK straipsnį.
3.8. Visiškai nesutiktina su Vilniaus teritorinės muitinės pozicija, jog tariamai ANK 211 straipsnis, kuris keitėsi nuo 2023 m. gegužės 1 d. ir kuris galioja dabar, ir galiojo paskiriant R. M. administracinę nuobaudą, yra analogiškas ir apima iš esmės tokius pačius nusižengimo požymius. Akivaizdu, jog taip nėra, nes nuo 2023 m. gegužės 1 d. keitėsi ir šio straipsnio pavadinimas ir jo dispozicija
3.9. Iki 2023 m. gegužės 1 d. ANK 211 straipsnis buvo suformuluotas ir jo dispozicija skambėjo taip: „Prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką". Apelianto teigimu, ANK 211 straipsnis apėmė ir prekių deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. muitinės formalumų tvarką, ir bet kokius kitus muitinės formalumų pažeidimus.
3.10. Tačiau po 2023 m. gegužės 1 d. minėtas ANK 211 straipsnis buvo pakeistas (pavadintas „Prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimas", ir skamba taip: „prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimas per nustatytą jų pateikimo terminą ar pažeidžiant jų pateikimo į muitinės nustatytą vietą tvarką, laikinai saugomų prekių nepateikimas muitinės procedūrai įforminti ar reeksportui per muitinės nustatytą terminą, prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba pateikimas pažeidžiant nustatytą tvarką".
3.11. Akivaizdu, jog dabartinė, šiuo metu galiojanti ANK 211 straipsnio redakcija neturi nieko bendro su ankstesne ANK 211 straipsnio redakcija, kadangi ji leidžia bausti ne už bet kokį veiksmą ar neveikimą susijusį su muitinės formalumais, o konkrečiai tik už prekių nepateikimą muitinei ar pateikimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Jog būtent taip turi būti suprantamas ir vertinamas minėtas ANK pakeitimas yra ir buvo paaiškinta ir jo įstatymo 2022 m. spalio 7 d. aiškinamajame rašte, kurio 4.2.5 punkte nurodyta, kad „ANK 211 straipsnyje „Muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimas" neturėtų būti nurodomas prekių deklaravimas, pažeidžiant nustatytą tvarką, nes prekių deklaravimo tvarkos pažeidimu atvejais taikytinas ANK 212 straipsnis „Prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas". ANK 211 straipsnio formuluotę siaurina jos sąsaja su muitinės procedūromis, o šio ANK straipsnio pavadinimas per platus ir neatitinka šio ANK straipsnio nuostatų turinio. ANK 211 straipsnio pakeitimu siūloma numatyti atsakomybę už visų prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimą per nustatytą jų pristatymo terminą arba už tokių prekių pateikimą muitinei, pažeidžiant nustatytą tvarką, kas paskatins asmenis pateikti prekes muitinei per nustatytus terminus ir nepažeisti prekių pateikimo muitinei tvarkos".
3.12. Vadinasi, Vilniaus teritorinės muitinės vertinimas bei interpretacija (kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas), jog šiuo metu už bet kokį muitinės formalumų tvarkos pažeidimą galima toliau bausti pagal ANK 211 straipsnio nuostatas yra tiesiog klaidinga. Minėtas straipsnis yra pritaikytas situacijoms, kai muitinės procedūros ar formalumai yra pažeidžiami ir toks pažeidimas pasireiškia tuo, jog prekės, kurios buvo muitinės formalumų ar procedūrų objektu, nėra pateikiamos muitinei nustatytu laiku ar tvarka, forma ar būdu, muitinė jų negali tinkamai patikrinti.
3.13. Nagrinėjamu atveju pati Vilniaus teritorinė muitinė teigia bei įrodinėja, kad R. M. pažeidė prekės deklaravimo eiliškumo tvarką, t. y. ne laiku ar nenustatyta eilės tvarka pateikė prekės deklaraciją tolesnei muitinės procedūrai, kas ir teigiama Institucijos nutarimo 1 psl.
3.14. Apeliantas pažymi, kad Sąjungos muitinės kodekso 270 straipsnis taip pat kalba ne apie prekių pateikimo muitinei tvarką ar jo eigą, tačiau apie prekių deklaravimą ir prekių reeksporto deklaracijos pateikimą. Šiame straipsnyje jokia prekių fizinio, objektyvaus pateikimo muitinei tvarka apskritai nėra reglamentuojama.
3.15. Įstatymų leidėjui pakeitus ANK 211 straipsnio turinį ir nesant galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bausti pagal ANK 211 straipsnį, teisinė atsakomybė, jeigu ir būtų vertinama, kad pažeidimas buvo padarytas, jam gali kilti tik pagal kitą, šiuo metu galiojantį švelnesnį ANK straipsnį - ANK 212 straipsnį, - kurio šiuo metu galiojanti dispozicija visiškai apima konkrečias R. M. inkriminuotas veikas, t. y. prekių deklaravimo tvarkos muitinėje pažeidimą, dėl kurio mokestinė prievolė neatsirado (ANK 212 straipsnio 1 dalis). Gi Vilniaus teritorinės muitinės teiginiai, jog tariamai teisinė atsakomybė turi būti tiesiog formaliai taikoma pagal tą ANK straipsnio redakciją, kuri galiojo nusižengimo padarymo metu, neatsižvelgiant į jos vėlesnius pasikeitimus ir į tai, kad straipsnyje aprašyta nusižengimo sudėtis švelnėjo ir dalis jos požymių nebelaikoma nusižengimu visiškai neatitinka aktualios teismų praktikos išaiškinimų dėl atsakomybę švelninančių įstatymų galiojimo atgal.
3.16. Institucija nutarime nurodo kasacinio teismo bylą Nr. 2AT-13-719/2023, kurioje tariamai išaiškinta, kad ANK 211 straipsnio taikymas būtų tinkamesnis, tačiau minėta byla išnagrinėta iki ANK 211 straipsnio pasikeitimo. Kasacinis teismas minėtoje, o ir kitoje muitinės cituojamoje praktikoje aiškina tas ANK 211 ir 212 straipsnių normas, kurios galiojo iki 2023 m. gegužės 1 d. ir nėra aktualios nei šiuo, nei Institucijos nutarimo priėmimo metu. Be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta ir tai, kad formalus griežtesnę atsakomybę nustatančios normos (ANK 211 str.) taikymas visais atvejais, kai administracinis nusižengimas padaromas netinkamai užpildant deklaraciją, prieštarauja teisingumo principui ir laikytinas netinkamu įstatymo taikymu. Vadinasi, Institucija nutarime, kasacinio teismo praktika administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023 rėmėsi ir remiasi neįvertinusi viso jos konteksto, selektyviai ir sau palankiu būdu.
Šalies argumentai
3.17. Apeliantas nesutinka su posėdyje išsakytu Institucijos atstovės teiginiu, kad ANK 212 straipsnio 1 dalis negalėjo būti taikoma šioje situacijoje, nes jos taikymas reikalauja nustatyti mokestinės nepriemokos susidarymą, ko nagrinėjamu atveju nebuvo. Apeliantas pateikia minėto straipsnio ir jo dalies dispoziciją ir teigia, kad ji apima dvi situacijas: 1) netikslios, neišsamios informacijos pateikimas ar kitoks muitinės suklaidinimas, kai atsiranda mokestinė nepriemoka; 2) netikslios, neišsamios informacijos pateikimas ar kitoks muitinės suklaidinimas kitais atvejais, kai tai „neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui“.
3.18. Nagrinėjamoje byloje neginčyta, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos jokia mokestinė nepriemoka neatsirado/nebuvo apskaičiuota, tačiau, kaip teigia administracinę nuobaudą paskyrusi institucija, ji galėjo būti/galimai buvo suklaidinta dėl jai be reikiamo teisinio pagrindo pateiktos reeksporto deklaracijos (nors tai ir neturėjo įtakos su deklaruota preke susijusių ribojimų ar draudimų taikymui). Tokia veika visiškai atitinka ANK 212 straipsnio 1 dalies požymius, neatsižvelgiant į tai, ar ji lėmė mokestinės nepriemokos atsiradimą ar ne.
3.19. Negana to, institucijos teiginiai apie tariamai egzistuojančią teismų praktiką, kuri tariamai paaiškina jos sampratos apie ANK 211 ir 212 straipsnių tinkamumą, neatitinka ir naujausių teismų išaiškinimų, priimtų 2024 m. eigoje, t. y. šiuo metu. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-1072/2024. Apeliantas cituoja šios nutarties išaiškinimus ir nurodo, kad naujausioje praktikoje apeliacinės instancijos teismai iš esmės laikosi nuostatos, jog muitinės įstaigai keliant klausimą dėl atsakomybėn traukiamo asmens pateiktos eksporto ar kitos muitinės deklaracijos netinkamo turinio turėjo būti sprendžiama dėl nuobaudos skyrimo ne pagal ANK 211, o pagal ANK 212 straipsnio nuostatas.
4. Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovė prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-596-1096/2024 nepakeistą ir R. M. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepimas
4.1. Apeliantas iš esmės atkartoja pirmos instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus motyvus argumentuodamas bei akcentuodamas, kad R. M. nebuvo atsakinga už tranzito procedūros užbaigimą. Tačiau ji nėra kaltinama tuo, kad nebuvo užbaigti tranzito procedūros formalumai, todėl tokiais savo teiginiais apeliantas siekia suklaidinti teismą ir visiškai nukreipia nuo esmės.
4.2. Skunde pateikti argumentai dėl transporto priemonės vairavimo, eksploatavimo ar kitokių veiksmų, kurių, kaip teigiama, R. M. neatliko, niekaip nėra susiję su byloje nagrinėjamu administraciniu nusižengimu.
4.3. Skunde painiojamos dvi skirtingos procedūros – prekių pateikimo muitinei tvarka ir prekių deklaravimo tvarka. Prekių pateikimo muitinei tvarka apima procedūras ir reikalavimus, kuriuos reikia atlikti, kad prekės būtų tinkamai deklaruotos ir patikrintos muitinėje. Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 33 punktas numato, kad prekių pateikimas muitinei – pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą ir galimybę atlikti šių prekių muitinį tikrinimą. Prekių deklaravimo tvarka apima procedūras, kurias reikia atlikti, kad prekės būtų tinkamai deklaruotos muitinėje. Tai svarbu tiek importuojant, tiek eksportuojant prekes, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų visus teisės aktų reikalavimus ir būtų tinkamai apmokestintos. Sąjungos muitinės kodekso 158 straipsnyje nustatyta, kad visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, deklaruojamos atitinkamai procedūrai įforminti. Taigi, kaip matyti iš aukščiau pateiktų sąvokų, prekių deklaravimas yra vienas iš veiksmų, norint atlikti prekės pateikimą muitinei.
4.4. Nesutiktina su skundo teiginiais, kad R. M., deklaruodama prekes, suklydo pasirinkdama ne tą kodą, todėl jai turi būti taikoma administracinė atsakomybė ne pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad esminė faktinė aplinkybė pripažinti R. M. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą 211 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad R. M., prekei, neturinčiai Europos Sąjungos statuso, atvykusiai su tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), neužbaigus tranzito procedūros ir prekės nepateikus muitinei, muitiniam įforminimui pateikė reeksporto deklaraciją.
4.5. Nagrinėjamu atveju nusižengimas nėra susijęs su netinkamu deklaracijos užpildymu, t. y. neteisingų duomenų pateikimu muitinės deklaracijoje, kai dėl to yra padaroma žala, o su netinkamos muitinės procedūros pasirinkimu deklaruojant prekę, todėl šiuo atveju R. M. kaltinama padariusi nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
4.6. Kaip jau buvo paminėta priimtame nutarime ir 2024 m. balandžio 17 d. teismui teiktame atsiliepime, Vilniaus teritorinė muitinė niekada neteigė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė prekių deklaravimo eiliškumo tvarką, kadangi tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Nutarime, R. M. yra kaltinama ne tuo, kad nesilaikė deklaracijų pateikimo eiliškumo, o reeksporto deklaracijos, kurios nagrinėjamu atveju pateikti nebuvo galima, pateikimu.
4.7. Nesutiktina su skunde išdėstytais argumentais, jog turėtų būti taikoma ANK 211 straipsnio 1 dalies, redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d., nes ji švelnina atsakomybę. ANK 211 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota taip: „Prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką.“ Nagrinėjamu atveju, R. M. traukiama administracinėn atsakomybėn už netinkamą muitinės formalumų atlikimą, t. y. pateikė reeksporto deklaraciją, kai jos teikti nebuvo galima.
4.8. ANK 211 straipsnio, įsigaliojusio nuo 2023 m. gegužės 1 d., 1 dalies dispozicijoje numatytas nusižengimas formuluojamas taip: „Prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimas per nustatytą jų pateikimo terminą ar pažeidžiant jų pateikimo į muitinės nustatytą vietą tvarką, laikinai saugomų prekių nepateikimas muitinės procedūrai įforminti ar reeksportui per muitinės nustatytą terminą, prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba pateikimas pažeidžiant nustatytą tvarką“. ANK 211 straipsnio 1 dalies dispozicijoje pakeista formuluotė, tačiau nusižengimo esmė nepakito. Naujos redakcijos ANK 211 straipsnio 1 dalis iš esmės atitinka tuos pačius nusižengimo požymius, kaip ir ANK 211 straipsnio 1 dalis galiojusi iki 2023 m. balandžio 30 d., todėl R. M. nusižengimas vertinamas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį (redakcija, kuri galiojo iki 2023 m. balandžio 30 d.), galiojusią nusižengimo padarymo metu. Pažymėtina, jog ANK 211 straipsnio 1 dalis (redakcijoje galiojusioje nuo 2023-05-01) nedekriminalizavo nagrinėjamo nusižengimo, bet tik pakeitė nusižengimo dalyko formuluotę.
4.9. Nesutiktina dėl ANK 212 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju. Šioje normoje yra kalbama apie pateikiamos deklaracijos turinį, kai dėl to kyla atitinkami įstatyme nustatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-74-387/2022). Nagrinėjamuoju atveju nusižengimas nėra susijęs su netinkamu deklaracijos užpildymu, t. y. neteisingų duomenų pateikimu deklaracijoje, kai dėl to padaroma žala, todėl jos veika negali būti kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį, o skunde cituojama kasacinio teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-74-387/2022 neatitinka nagrinėjamo nusižengimo faktinių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad skundžiama nutartis ir Institucijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimas naikintini, nes R. M. inkriminuotos veikos baudžiamumas įstatymo leidėjo buvo panaikintas.
7. Iki 2023 m. balandžio 30 d. galiojęs ANK 211 straipsnis vadinosi „Muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimas“. Šio straipsnio 1 dalies dispozicija buvo išdėstyta taip: prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Taigi, ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis: 1) prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimu per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti; 2) prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimu, pažeidžiant nustatytą tvarką (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje. Tokio aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023).
8. R. M. inkriminuota ANK 211 straipsnio 1 dalies, iki 2023 m. balandžio 30 d. galiojusioje redakcijoje numatyta alternatyvi veika – prekių, kurioms turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Tai matyti iš kaltinimo, kuriuo remiantis R. M. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad pateikė automobilio LEXUS reeksporto deklaraciją, nors tokia deklaracija negalėjo būti pateikta, nes prekė buvo gabenta taikant išorinio tranzito procedūrą. Tai nurodyta ir Institucijos nutarimo motyvuose konstatuojant, kad R. M. kaltinama tuo, jog deklaravo pažeidžiant nustatytą tvarką.
9. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. galiojantis ANK 211 straipsnis vadinasi „Prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimas“. Šio straipsnio 1 dalies dispozicija išdėstyta taip: prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimas per nustatytą jų pateikimo terminą ar pažeidžiant jų pateikimo į muitinės nustatytą vietą tvarką, laikinai saugomų prekių nepateikimas muitinės procedūrai įforminti ar reeksportui per muitinės nustatytą terminą, prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba pateikimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Taigi, nuo 2023 m. gegužės 1 dienos galiojančioje ANK 211 straipsnio 1 dalies dispozicijoje visos alternatyvios veikos susijusios su prekių nepateikimu muitinei (muitinės procedūrai) ar pateikimu pažeidžiant nustatytą tvarką. Šioje teisės normoje nėra numatyta administracinė atsakomybė už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą.
10. Atsiliepime nurodoma, kad ANK 211 straipsnio 1 dalis nedekriminalizavo nagrinėjamo nusižengimo, bet tik pakeitė nusižengimo dalyko formuluotę. Institucija 2024 m. vasario 29 d. nutarime, nesutiko su R. M. atstovo argumentais, jog ANK 211 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2023 m. gegužės 1 d. dekriminalizuota veika, kuri padaryta šiuo atveju. Institucija aprašiusi iki 2023 m. balandžio 30 d. ir nuo 2023 m. gegužės 1 d. ANK 211 straipsnio 1 dalies redakcijų dispozicijas, sprendė, kad ANK 211 straipsnio 1 dalyje (redakcija įsigaliojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d.) numatytas prekių pateikimas pažeidžiant nustatytą tvarką iš esmės atitinka ANK 211 straipsnio 1 dalyje (galiojusioje iki 2023 m. balandžio 30 d.) deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Taip pat nurodyta, kad Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 33 punktas numato, kad prekių pateikimas muitinei – pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą ir galimybę atlikti šių prekių muitinį tikrinimą (1 t. b. l. 23-24). Su tokiu vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
11. Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 13 punkte įtvirtinta, kad reeksporto deklaracija –nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą išvežti ne Sąjungos prekes, išskyrus tas, kurioms taikoma laisvos zonos procedūra arba kurios yra laikinai saugomos, iš Sąjungos muitų teritorijos. Iš minėtos sąvokos matyti, kad reeksporto deklaracijos pateikimas nesusijęs ne su prekių pateikimu muitinės procedūrai. Dar akivaizdesnis skirtumas tarp prekių pateikimo muitinei ir jų deklaravimo tvarkos matyti iš kitų Sąjungos muitinės kodekse pateiktų deklaracijų sąvokų. Antai įvežimo bendroji deklaracija –nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo per konkretų laikotarpį informuoja muitinę apie numatomą prekių įvežimą į Sąjungos muitų teritoriją; išvežimo bendroji deklaracija –nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo per konkretų laikotarpį informuoja muitinę apie numatomą prekių išvežimą iš Sąjungos muitų teritorijos; laikinojo saugojimo deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia, kad prekės yra laikinai saugomos; muitinės deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo būdus; (Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 9-12 punktai). Iš minėtų sąvokų matyti, kad įvairių deklaracijų pateikimas susijęs su muitinės informavimu apie tam tikrus veiksmus su preke arba su pageidavimu prekės atžvilgiu atlikti tam tikrus veiksmus.
12. Aplinkybę, kad R. M. padarytas administracinis nusižengimas nėra susijęs su prekių pateikimo tvarka, patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji kaltinama pažeidusi Sąjungos muitinės kodekso 270 straipsnio nuostatas, kuriose reglamentuotas reeksporto deklaracijos pateikimo tvarka ir išimtys, kada ji negali būti teikiama. Šiame straipsnyje jokia prekių pateikimo muitinei tvarka nėra reglamentuojama. Prekių pateikimo tvarka minėtame teisės akte reglamentuojama kituose straipsniuose. Antai dėl nagrinėjamos situacijos, remiantis jo paties paaiškinimais teisme, buvo nubaustas ir UAB „B.“ vadovas D. V.. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, jis iš esmės buvo kaltinamas dėl to, jog neužtikrino, kad tranzito deklaracijoje nurodyta prekė per nustatytą tranzito procedūros įvykdymo terminą būtų pateikta paskirties muitinės įstaigai tranzito užbaigimo muitinės formalumams atlikti, todėl nesilaikė <...> Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalies reikalavimų (2t. b. l. 70). Tai patvirtina, jog kai asmuo pagal analogišką ANK straipsnio dalies nuostatą baudžiamas dėl prekės nepateikimo, jam inkriminuojamas visiškai kito Sąjungos muitinės kodekso straipsnio pažeidimas.
13. Tokiu būdu, Institucijos pateikiamas aiškinimas, jog nuo 2023 m. gegužės 1 d. galiojančioje redakcijoje R. M. veika atitinka požymius – prekių pateikimas pažeidžiant nustatytą tvarką, nepagrįstas, toks aiškinimas pernelyg platus. Atsiliepime aptarus Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 33 punkto ir 158 straipsnio nuostatas pateikiama išvada, jog prekių deklaravimas yra vienas iš veiksmų, norint atlikti prekės pateikimą muitinei – nesudaro pagrindo tvirtinti, jog prekių deklaravimą galima prilyginti prekių pateikimui ANK 211 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ir pačiame atsiliepime nurodoma, kad prekių pateikimo muitinei tvarka ir prekių deklaravimo tvarka tai dvi skirtingos procedūros (šio nutarimo 4.3 punktas).
14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ANK 211 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2023 m. gegužės 1 d.), už R. M. inkriminuotus veiksmus, administracinė atsakomybė nenumatyta.
15. Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį administracinio nusižengimo padarymo metu, išimtis. Veikos baudžiamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusio administracinio nusižengimo sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių.
16. R. M. veika padaryta 2023 m. balandžio 12 d. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojus ANK 211 straipsnio 1 dalies nuostatoms, R. M. padarytos veikos baudžiamumas pagal minėtą straipsnį buvo panaikintas. Nors veikos padarymo metu minėtos nuostatos negaliojo, toks, atsakomybę už administracinį nusižengimą panaikinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl taikytinas R. M. atžvilgiu, konstatuojant, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. gegužės 1 d.), R. M. nekyla.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį
17. ANK 212 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ANK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimą, kai muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą yra pateikiama netiksli ir (ar) neišsami informacija arba kitaip suklaidinama muitinė, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui. Taigi šioje normoje yra kalbama apie pateikiamos deklaracijos turinį, kai dėl to kyla atitinkami įstatyme nustatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-74-387/2022). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skirtingai nei ANK 211 straipsnio 1 dalies atveju, ANK 212 straipsnio 1 dalis, nuo minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo nesikeitė, todėl pateiktas šios normos aiškinimas aktualus ir taikomas ir šiuo metu.
19. ANK 212 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai ir jų aiškinimas teismų praktikoje patvirtina, kad minėtame straipsnyje administracinė atsakomybė taikomas už kitas veikas – neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimą. Teismų praktikoje tokiais duomenimis pripažįstami neteisingas prekės vertė, kodas ir panašiai (pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-176-935/2021;Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-328-954/2019). Nors apeliantas tvirtina, kad R. M. pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji deklaruodama prekes, suklydo pasirinkdama ne tą kodą, tačiau šis argumentas nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju R. M. pažeidimas pasireiškė tuo, kad R. M., prekei, kuriai taikoma išorinio tranzito procedūra, muitiniam įforminimui pateikė reeksporto deklaraciją, kai tą daryti draudžia Sąjungos muitinės kodekso 270 straipsnio 3 dalies a punktas, tai yra, R. M. inkriminuotas Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių reeksporto tvarką, pažeidimas. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime, nagrinėjamu atveju nusižengimas nėra susijęs su netinkamu deklaracijos užpildymu ir pasireiškė netinkamos muitinės procedūros pasirinkimu deklaruojant prekę.
20. Byloje esantis Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas patvirtina, kad UAB „C.“ 2023 m. gegužės 2 d. pateikė Klaipėdos teritorinei muitinei prašymą pripažinti reeksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. balandžio 12 d.) negaliojančia. Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu minėta deklaracija buvo pripažinta negaliojančia. Įvertinusi tai, kad nenustatyta, jog UAB „B.“ tyčia nepateikė prekės paskirties įstaigai ir taip siekė apgauti muitinę, atsižvelgdama į tai, kad prekė nesibaigus tranzito procedūros įvykdymo terminui buvo pateikta muitinei, tik ne tranzito procedūros formalumų užbaigimui, o reeksporto įforminimui, Klaipėdos teritorinė muitinė nusprendė pripažinti, kad dėl tinkamai neužbaigtos Sąjungos tranzito procedūros atsiradusi skola muitinei išnyko (2 t. b. l. 66-67). Minėti duomenys patvirtina, kad R. M. veiksmais nebuvo padaryta žala, taigi nėra ir būtinojo šio administracinio nusižengimo požymio – padarinių (mokestinės prievolės).
21. Remiantis aptartu, spręstina, kad R. M. veikoje nėra ANK 212 straipsnio 1 dalies būtinųjų požymių, todėl jos veiksmai pagal šią teisės normą, negali būti kvalifikuotini.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išnykus veikos baudžiamumui pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, kituose ANK straipsniuose nenumatant atsakomybės už R. M. inkriminuotus veiksmus, administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu nutrauktina. Tokiu būdu, apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, toje dalyje, kurioje nurodoma, kad veikos baudžiamumas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį buvo panaikintas. Remdamasis tuo, dėl kitų skunde nurodomų argumentų, kuriais iš esmės ginčijamas jos veikos kvalifikavimas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2023 m. balandžio 30 d. (jog R. M. nebuvo atsakinga už ginčo prekės - automobilio „LEXUS" tranzito muitinės procedūros užbaigimą, už šios muitinės procedūros objektu buvusios ginčo prekės pateikimą muitinei - kaip fizinį ir objektyvų veiksmą, pasireiškusį prekės pristatymu muitinės priežiūrai ir kontrolei, buvo atsakinga tik už prekės deklaravimą (muitinės deklaracijoje ir kt.)) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. atstovo Gedimino Valantiejaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį.
Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-391-2024 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį R. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.