- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- AN2-176-935/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00403-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. P.
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 1100 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. E. P. nubaustas už tai, kad, dirbdamas UAB „E.L.“ muitinės tarpininku, pateikė deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuria neteisingai deklaravo pirminių verpalų iš šukuotų pluoštų vertę, nurodydamas, kad prekių vertė yra ne 8415,48 Eur, o 2907,36 Eur, tokiu būdu neteisingai užpildė deklaracijos 22, 42, 46 ir 47 langelius, dėl ko susidarė 1157 Eur PVM nepriemoka. Tokiais savo veiksmais E. P. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniame skunde E. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarimą arba šį nutarimą pakeisti ir sumažinti paskirtos baudos dydį iki 350 Eur ar kitos sumos.
3. Skunde nurodoma, kad E. P. teisės pažeidimu nebuvo padaryta jokios žalos, mokestinė prievolė buvo įvykdyta vos tik pastebėjus, kad muitinės deklaracijoje pateikti duomenys yra netikslūs.
4. Apeliantas aiškina, kad jis neturėjo jokios išankstinės tyčios suklaidinti muitinę ar sąmoningai pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją. Teisės pažeidimą lėmė neatidumas, susijęs su aplinkybe, kad, pildant muitinės deklaraciją, buvo įrašyti duomenys iš kitų sąskaitų-faktūrų.
5. Skunde nurodoma, kad E. P. yra dviejų mažamečių vaikų tėvas, jo ir sutuoktinės gaunamos pajamos yra itin mažos, lyginant su išlaidomis, skiriamomis užtikrinti mažamečių vaikų interesus. Paskirta bauda, lyginant ją su apelianto šeimos pajamomis, vertintina kaip itin didelė, todėl, manytina, kad bauda galėtų būti sumažinta, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip mažamečių vaikų interesai, galimybės sumokėti paskirtą baudą nedelsiant ir kitas.
6. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apelianto atsakomybę švelnina, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Paskirta 1100 Eur dydžio bauda turėtų būti sumažinta atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pavojingumą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinės muitinės atstovas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarimą nepakeistą ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.
8. Atsiliepime nurodoma, kad naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarimą arba mažinti E. P. paskirtą baudą nėra pagrindo. Skiriant apeliantui baudą, buvo tinkamai vadovaujamasi ANK 34 straipsnio nuostatomis. Be to, pažymima, kad E. P. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Pirmą kartą padarius nusižengimą E. P. administraciniu nurodymu buvo paskirta pusė sankcijoje numatytos minimalios baudos – 30 Eur, tačiau yra visiškai akivaizdu, kad ši simbolinė nuobauda jokio teigiamo poveikio asmens elgesiui nepadarė.
9. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui baudą, įvertino padaryto nusižengimo pobūdį, nusižengimu sukeltas pasekmes – atsiradusią mokestinę prievolę bei pažeidėjo asmenybę, t. y., kad analogišką nusižengimą jis padarė pakartotinai ir yra baustas už panašaus pobūdžio veiką. Pirmosios instancijos teismas tenkino E. P. prašymą paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti.
10. Atsiliepime aiškinama, kad asmens finansinė padėtis nėra esminė aplinkybė sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą. Nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, tačiau ir atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ateityje. Akivaizdu, kad nusižengimą padariusio asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos skyrimas neatliktų nuobaudos paskirties.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
E. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.
12. ANK 212 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmeniui kiltų atsakomybė pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti vien fakto, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog asmuo tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019). Taigi ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.
13. Nagrinėjamoje byloje nekyla jokių ginčų dėl to, kad E. P. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“ pateikė deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „L.“ iš Turkijos Respublikos įsigytų prekių, kurioje nurodė neteisingą prekių vertę, dėl ko susidarė 1157 Eur nepriemoka. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu E. P. paaiškino, kad klaida, pildant minėtą deklaraciją, buvo padaryta dėl neatidumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto nurodoma aplinkybė nešalina atsakomybės pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.
14. Pirmosios instancijos teisme E. P. teigė, kad jis dirbo iš namų, jam buvo atsiųsti senos prekių partijos dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys ir buvo įrašyti į deklaraciją (b. l. 19). Iš esmės tokias pačias aplinkybes E. P. nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 4). Rašytiniame paaiškinime apeliantas teigė, kad suklydo rašydamas deklaracijoje prekių vertę. Parašė 2907,36 Eur, o turėjo būti 8415,48 Eur. Suklydo, nes nepastebėjo, kad prie pateiktų dokumentų yra 2020 m. rugsėjo 11 d. siuntos invoice, kuriame prekių vertė yra nurodyta 2907,36 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančios deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, jog joje yra nurodyta informacija tiek iš 2021 m. sausio 29 d. invoice, tiek iš 2020 m. rugsėjo 11 d. invoice. Pavyzdžiui, deklaracijoje bruto masė ir neto masė yra nurodyta iš 2021 m. sausio 29 d. invoice, o valiuta ir bendroji faktūrinė vertė nurodyta iš 2020 m. rugsėjo 11 d. invoice. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. P. pildydamas deklaraciją disponavo duomenimis, būtinais teisingai užpildyti deklaraciją, tačiau, turėdamas septynių metų muitinės tarpininko darbo patirtį (b. l. 19), elgėsi nerūpestingai bei neatidžiai, nesiėmė būtinų veiksmų tam, jog įsitikintų deklaracijoje nurodomų prekių verte. Taigi E. P. skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.
15. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. P. nuobaudą – baudą, tinkamai įvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdį, teisės pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei ir sunkinančią aplinkybes, todėl mažinti paskirtos baudos nėra jokio teisinio pagrindo. E. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, kad paskirta bauda nagrinėjamu atveju neatitinka padaryto teisės pažeidimo ar jį padariusio asmens pavojingumo, yra neproporcinga priemonė ANK 22 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.
16. Pirmosios instancijos teismas E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi. Dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir E. P. mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo. Aplinkybė, kad nesumokėti mokesčiai buvo sumokėti vos tik pastebėjus klaidą neteisingai užpildytoje deklaracijoje, taip pat nėra pagrindas mažinti paskirtos baudos dydžio.
17. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog E. P. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už teisės pažeidimų, susijusių su prekių deklaravimu, padarymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. P. 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. buvo baustas pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantas nusižengimą padarė pakartotinai, t. y., nesuėjus ANK 40 straipsnyje numatytam terminui. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, teigtina, jog E. P. neatsakingai bei aplaidžiai vykdo savo kaip muitinės tarpininko pareigas, išvadų iš ankstesnio neteisėto savo elgesio nedaro, jam taikytos švelnesnės nuobaudos (anksčiau buvo skirtas įspėjimas bei pusė minimalios sankcijoje numatytos baudos) pageidaujamo rezultato nedavė, jis padarė pavojingesnį teisės pažeidimą nei anksčiau padarytieji.
18. E. P. pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo šeimos finansine padėtimi, nėra pagrindas mažinti jam paskirtos baudos dydį. Aplinkybė, kad administracinė nuobauda sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Nekyla jokių abejonių, kad paskirta bauda kurį laiką veiks E. P. ir jo šeimos finansus, tačiau tai yra neišvengiama administracinės nuobaudos pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats teisės pažeidėjas. Pastebėtina, jog nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Taigi ir bauda, kaip viena iš nuobaudų rūšių, yra siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
19. Čia pažymėtina ir tai, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kurie leistų įvertinti jo šeimos turtinę padėtį, t. y. duomenų apie gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą bei pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas paskirtos baudos mokėjimą E. P. išdėstė penkiems mėnesiams. Taigi pažeidėjas šiuo atveju turi galimybę planuoti savo finansus taip, kad paskirta bauda turėtų kuo mažesnį neigiamą poveikį jo ir jo šeimos įprastam gyvenimui.
20. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, E. P. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarimą nepakeistą ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.