- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- AN2-328-954/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00698-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) direktoriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutarimo A. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. K. 2019 m. kovo 28 d. Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 1 dalį – 30 Eur bauda, už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, 2018 m. sausio 9 d. pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau – EID) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių TARIC kodą, tuo pažeidė 2013 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio muitinės kodekso (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šį nutarimą A. K. apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu skundą tenkino ir panaikino Institucijos 2019 m. kovo 28 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad A. K. nepažeidė 2013 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies ir jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 1 dalies, sudėties.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su tokiu apylinkės teismo nutarimu Institucija, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2019 m. kovo 28 d. nutarimą A. K. administracinio nusižengimo byloje.
3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, neteisingai interpretavo administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visumą, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą. Apelianto teigimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Muitinės departamento įsakymus, muitinės tarpininkas turi teisę fiziškai patikrinti prekes, ar jos atitinka nurodytus duomenis, iki šių prekių pateikimo ir deklaravimo muitinei, be to, apžiūrėdamas prekes, muitinės tarpininkas turi teisę ir pats paimti prekių mėginius ir pateikti prašymą muitinei dėl prekių patikrinimo ir jų kodų nustatymo. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad kiekvienu atveju imant mėginius ir atliekant laboratorinius tyrimus būtų paralyžiuota tiek muitinės, tiek muitinės tarpininkų veikla, nes deklarantas baimindamasis būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, turėtų nepasitikėti siuntėjo ir gavėjo nurodyta informacija. Skundo autoriaus teigimu, muitinės tarpininko atstovo funkcijų atlikimas reikalauja specialių žinių ir kvalifikacijos įgūdžių, kurie įgyjami rengiamuose kursuose bei išlaikius kvalifikacinį egzaminą. Skunde pažymima, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas muitinės tarpininko atstovas pripažino, kad šiuo atveju prekės buvo specifinės, o be specialių žinių, vien tik įvertinus vizualiai, nebuvo galima nustatyti šių prekių savybių, t. y. dėl tapačių prekių jau anksčiau buvo priduotas mėginys teisingam klasifikavimo patikrinimui. A. K. nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog duomenys, kuriuos jis įrašė į importo deklaraciją, yra teisingi. Jis pasitikėjo tik siuntėjo ir gavėjo pateiktais deklaravimo duomenimis, jų nepatikrino, nors tokią galimybė yra teisės aktuose numatyta.
3.2. Taip pat skunde pažymima, kad pagal Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio 2 dalies nuostatas A. K., pateikęs Kauno teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą. A. K. argumentai, kad jis pasitikėjo trečiaisiais asmenimis ir duomenis deklaracijoje nurodė pagal prekių gavėjo ir siuntėjo pateiktą informaciją, jo atsakomybės nešalina, nes pagal esamą teiginį reglamentavimą, jis, būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą patikrinti jų tikslumą ir išsamumą bei užtikrinti jų kontrolę, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko patas, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio gavėjo ir siuntėjo pateiktus duomenis.
3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad siekdama muitinio tikrinimo tikslų, muitinė gali po prekių išleidimo tikrinti muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, įvežimo bendrojoje deklaracijoje, išvežimo bendrojoje deklaracijoje ir kt. pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Apeliantas pažymi, kad tokių duomenų patikrinimas reikalauja ilgesnio laiko informacijos įvertinimui, todėl po patikrinimo atskaitos sekantis veiksmų atlikimas negali būti momentinis. Skundo autoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju muitinės veiksmai pilnai atitinka teisės aktų reikalavimus ir teisinio tikrumo principą. Taip pat pažymima, kad apylinkės teismo argumentai dėl supaprastinto patikrinimo ataskaitos surašymo nepranešimo muitinės tarpininkui yra nepagrįsti, nes teisės aktai nenumato pareigos teikti informaciją deklarantui (muitinės tarpininko atstovui) apie supaprastinto patikrinimo ataskaitos priėmimą jo atstovaujamam ūkio subjektui.
3.4. Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo argumentais dėl ANK 12 straipsnio nuostatų taikymo bei pažymima, kad poįstatyminiai teisės aktai neturi grįžtamosios galios, todėl Institucija 2019 m. kovo 28 d. nutarimo priėmimo metu negalėjo vadovautis 2019 m. kovo 25 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-267. Pažeidimo padarymu metu (2018 m. sausio 9 d.) galiojo Muitinės departamento prie Lietuvos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1B-1068 patvirtinti kriterijai, pagal kuriuos administracinis nusižengimas buvo laikomas mažai pavojingu, kai nusižengimas neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokestinių mokesčių paskaičiavimui. Kadangi dėl A. K. veikos buvo papildomai priskaičiuoti mokesčiai (24 Eur mokestinės nepriemoka), tokia veika negalėjo būti pripažinta mažareikšme. Skunde pažymima ir tai, kad A. K. ne kartą buvo skirta žodinė pastaba už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus, pripažįstant nusižengimus mažareikšmiais, tačiau tokios rūšies prevencinės priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teigiamos įtakos nedaro, jomis nėra pasiekiami ir įgyvendinami ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą A. K. atstovas advokatas Eligijus Vinckus prašo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimą palikti nepakeistą, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos A. K. atžvilgiu nutraukimu, prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį buvo pagrįstai nutraukta, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad A. K. kaltė padarius ANK 212 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, 2018 m. sausio 9 d. pateikė EID Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių TARIC kodą. Tuo pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Aplinkybės, kad A. K. pateikė deklaraciją, kurioje nurodė neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių TARIC kodą, o muitinės pareigūnui patikrinus nustatyta, kad dėl šio neatitikimo papildomai priskaičiuota 24 Eur suma, patvirtina, kad formaliai neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje, lėmė, kad dėl šių veiksmų apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai buvo 24 Eur, t. y. neviršijo trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.
11. Sutiktina su apeliacinio skundo autoriumi, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius apie deklaruojamų prekių TARIC kodą, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, kas sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. susidaro mokesčių nepriemokos. Kita vertus, nepaisant aptarto vertinimo, Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl administracinė atsakomybė neturi būti taikoma formaliai. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
12. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai galėjosi, tik nesutiko su jo veiksmų vertinimus, t. y. tuo, kad jo padaryta klaida užtraukia administracinę atsakomybę. Kaip matyti A. K., prieš pateikiant importo deklaraciją, ėmėsi iš esmės visų būtinų priemonių, kad deklaracijoje būtų nurodytas teisingas TARIC kodas, t. y. deklaruojant prekes rėmėsi siuntėjo ir gavėjo pateiktais duomenimis apie importuojamas prekes. Tai, kad jis nurodė neteisingą TARIC paaiškėjo tik 2008 m. kovo 28 d. Kauno teritorinei muitinei atlikus supaprastintą patikrinimą ir surašius jo ataskaitą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, klaida deklaracijoje buvo nulemta ne dėl A. K. veiksmų ar neveikimo, o dėl prakės siuntėjo ir gavėjo neteisingos informacijos apie prekes pateikimo.
13. Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą apeliacinio skundo argumentus, daroma išvada, kad A. K. veiksmuose nenustatytas administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – kaltės, nei tyčios nei neatsargumo. Vertinant nusižengimą, kaip neatsargų galima, jeigu jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Apygardos teismas įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, sprendžia, jog nenustatytas administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – A. K. veiksmuose nėra nei tyčios, nei neatsargumo.
14. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, jog supaprastinto patikrinimo ataskaita, kurios metu paaiškėjo, jog deklarantas deklaracijoje nurodė neteisingą TARIC kodą, surašyta 2018 m. kovo 28 d., o administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos nutarimas priimtas po metų laiko. Sutiktina, kad tyrimui reikalingas tam tikras laiko tarpas, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie pateisintų tokį ilgą Institucijos delsimą priimti atitinkamą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas ir principus, yra ne kartą nurodęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise; asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei teisėtų lūkesčių apsauga, kaip konstitucinės vertybės, yra neatskiriama nuo teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos; asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2008-02-20 nutarimai).
15. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad A. K. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė veikos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno teritorinės muitinės direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.