- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- II-596-1096/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00047-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Advokatai
- Gediminas Valantiejus
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. M., jos atstovui advokatui Gediminui Valantiejui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-391-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-391-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir nutarimas) R. M. (toliau – ir pareiškėja) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 211 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2023 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste atliekant tyrimą dėl neužbaigtos tranzito procedūros, vykdytos pagal 2023 m. kovo 29 d. Norvegijos muitinėje įformintą tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. kovo 29 d.) nurodytas automobilis LEXUS RX450H, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), nepateikus jo paskirties įstaigai ir neužbaigus tranzito procedūros formalumų, 2023 m. balandžio 12 d. įforminus reeksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruotas procedūros keturženklis kodas - „3100“) buvo išgabentas iš Sąjungos muitų teritorijos. Deklaraciją pateikė UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė R. M.. Pagal reeksporto deklaracijos duomenis automobilis reeksporto įforminimui pateiktas Vilniaus teritorinės muitinės Krovinių postui „Savanoriai“ UAB (duomenys neskelbtini) įsteigtoje muitinei priimtinoje prekių pateikimo vietoje, kurios kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) 270 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežant ne Sąjungos prekes, kompetentingai muitinės įstaigai turi būti pateikta reeksporto deklaracija. Tačiau, vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalies a punktu, 270 straipsnio 1 dalis netaikoma prekėms, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra ir kurios vežamos tik per Sąjungos muitų teritoriją. Tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. kovo 29 d.) nurodyta, kad prekė buvo gabenta taikant išorinio tranzito procedūrą, todėl šiai prekei reeksporto deklaracija negalėjo būti pateikta. UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė R. M., pateikdama muitinei reeksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. balandžio 12 d.), nesilaikė Sąjungos muitinės kodekso 270 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimų. Už ANK 211 straipsnio 1 dalies numatytą nusižengimą jai skirta 900 Eur dydžio bauda (b. l. 22-26, 51-54).
Šalies argumentai
R. M. atstovaujama atstovo advokato Gedimino Valantiejaus pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o priimtą nutarimą panaikinti kaip neteisėtą, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.
Pareiškėjos atstovas skunde nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – atstovavimo muitinėje paslaugą suteikusi R. M. – iš viso teisiškai nėra atsakinga už muitinės įstaigų tirtos tranzito procedūros tinkamą užbaigimą ir jai apskritai nebuvo pateikta jokia informacija (iš deklaravimo paslaugą užsakiusio asmens - UAB (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad deklaruotai prekei, nurodytai administracinio nusižengimo protokole – automobiliui Lexus RX450H – nėra užbaigtos kokios nors muitinės procedūros. Dėl to nėra jokios jos kaltės nei dėl tariamo tranzito muitinės procedūros neužbaigimo, nei dėl to, jog teikiant reeksporto muitinės deklaraciją kaip nors buvo pažeista jos pateikimo tvarka. Tuo tarpu nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, nėra ir pagrindo jo traukti administracinėn atsakomybėn. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus teritorinė muitinė administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo neobjektyviai (nutarime apskritai tinkamai neidentifikuotas atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodomi netikslūs jo asmens duomenys), taip pat nenustatė jokių inkriminuoto nusižengimo pavojingumo požymių.
Pabrėžtina, kad atlikdama Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos kroviniu posto 2023 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. (16.8.8Mr)llDE-8513 „Dėl tyrimo atlikimo“ deklaravimo veiksmus R. M., kaip atstovavimo muitinėje paslaugą suteikęs fizinis asmuo - muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovė - veikė išimtinai tik pagal trečiųjų asmenų (eksportuotojo, prekės siuntėjo - UAB (duomenys neskelbtini)). Jai pateiktą informaciją ir duomenis apie deklaruojamos prekės pobūdį ir jos atgabenimo į ES muitų teritoriją teisinį pagrindą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad minėta prekė – automobilis Lexus RX450H, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) – į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko iš trečiosios valstybės, Norvegijos Karalystės, pagal jai ten (Norvegijoje) pradėtą tranzito muitinės procedūrą. Tačiau, priešingai nei klaidingai teigiama Nutarime R. M. niekada ir niekaip nebuvo įgaliota atlikti jos tolesnei reeksporto muitinės procedūrai deklaruotos prekės - automobilio Lexus RX450H, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) - prieš tai įformintos tranzito procedūros, vykdytos pagal deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. kovo 29 d.) užbaigimo formalumų apie kuriuos ginčijamame nutarime teigiama, kad jie tariamai nebuvo užbaigti ir tai susiję su inkriminuoto pažeidimo „esme“, faktiniu pagrindu.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – R. M., kaip atstovavimo muitinėje paslaugas teikiančios įmonės (muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovas) – tiesiog pateikė muitinei (pagal kliento UAB (duomenys neskelbtini) užsakymą) reeksporto muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi klientas nebuvo informavęs, jog pageidauja šią prekę išgabenti iš ES muitų teritorijos į Baltarusijos Respubliką ir pateikti tai patvirtinančią muitinės deklaraciją, taip pat nurodė, kad visos kitos prekei įformintos muitinės procedūros, pagal kurias šį prekė atvyko į Lietuvos Respublikos bei ES muitų teritoriją yra užbaigtos. Toks prašymas ir veiksmas savaime niekaip neprieštarauja jokiems teisės norminiams aktams ir niekaip negali būti laikomas neteisėtu, kadangi, kaip teigiama ir pačiame nutarime, jo atlikimą leidžia vykdyti Sąjungos muitinės kodekso (270 straipsnio 1 dalis, o pačios deklaruotos prekės tiekti ar gabenti į konkrečią trečiąją valstybę - Baltarusijos Respubliką - jokie teisės norminiai aktai nedraudžia, nes ji nėra jokių ribojimų, draudimų ar tarptautinių sankcijų objektu. Nagrinėjamu atveju būtent deklaruotą prekę - automobilį Lexus - į ES muitų teritoriją atgabenęs ir jos tolesnio (re)eksporto paslaugą užsakęs juridinis asmuo - UAB (duomenys neskelbtini) duomenų apie tai, jog prekei būtų (anksčiau) įforminta bei neužbaigta tranzito muitinės procedūra R. M. niekada nepateikė (užsakymo atstovauti UAB (duomenys neskelbtini) muitinėje vykdant prekės eksporto muitinės procedūrą pateikimo metu prekės tranzito muitinės procedūros T1 dokumentas nebuvo pateiktas). Atitinkamai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad egzistuoja kažkokios pradėtos ir neužbaigtos muitinės būtent tranzito procedūros susijusios su deklaruota preke, dėl kurių prekę būtų draudžiama deklaruoti reeksportui pagal Sąjungos muitinės kodekso 270 straipsnio 3 dalies nuostatas. Priešingai, visa administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui prieinama informacija, duomenys ir dokumentai liudijo, kad prekė teisėtai atvyko į Lietuvos Respublikos bei ES muitų teritoriją (ją buvo net siekiama registruoti Lietuvos Respublikoje kaip lengvąjį automobilį) ir jokių su ja susijusių kitų neužbaigtų muitinės formalumų (kuriuos pirmiausiai reikia užbaigti) nėra. Negana to, kaip ir nurodoma Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto 2023 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. (16.8.8Mr)llDE-8513 bei minima pačiame nutarime, R. M. reeksportui deklaruotos prekės – automobilio Lexus RX450H – tranzito muitinės procedūra buvo įforminta ir pradėta vykdyti (2023 m. kovo 299 d.) trečiojoje užsienio valstybėje (ne ES valstybėje narėje) – Norvegijos Karalystėje ir jos muitinės įstaigose, todėl bet kuriuo atveju pati R. M., kaip privatus asmuo neturėjo jokių galimybių savarankiškai gauti informacijos apie tranzito muitinės procedūros faktą ir eigą. Atkreiptinas dėmesys, jog R. M. veiksmai, susiję su reeksportu muitinės procedūros įforminimu negali būti vertinami kaip kalta veika, kuria tyčia ar dėl neatsargumo buvo siekiama pažeisti nustatytą prekių deklaravimo tvarką ar muitinės formalumus, kadangi atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad egzistuoja kokie nors su jos deklaruota preke susiję deklaracijos pateikimo muitinės apribojimai, inter alia, dėl kokių nors neužbaigtų ankstesnių tranzito muitinės procedūrų. Negana to, akcentuotina, jog Vilniaus teritorinės muitinės priimtame nutarime netiksliai, iškraipant realias nagrinėtinos situacijos faktines aplinkybes ir iš esmės klaidinančiai teigiama, kad tariamai R. M. atsako už deklaruotai prekei anksčiau ir kitų asmenų įformintos išorinio tranzito muitinės procedūros pasekmes. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tokie Vilniaus teritorinės muitinės teiginiai yra nesuprantami, nes jie neatitinka realių bylos aplinkybių. Akcentuotina, jog R. M. (kaip fizinis asmuo - atstovė muitinėje) ir įmonė, kurioje ji dirbo (teikianti atstovavimo muitinėje paslaugas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini)) niekada neteikė niekam jokių paslaugų, susijusių su tranzito muitinės procedūra pagal šią nutarime minimą išorinio muitinės tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. kovo 29 d.). Kitaip tariant, nei muitinės tarpininko atstovė R. M., nei muitinės tarpininkas UAB (duomenys neskelbtini), nei įformino tokios tranzito procedūros, nei užpildė jos deklaracijos, nei buvo šios procedūros vykdytoja (ar tranzito pagrindu gabentų prekių vežėja arba gavėja, taip pat jų atstovė), kuriai atsirastų kokios nors su tranzito procedūra susijusios teisės ir pareigas pagal Sąjungos muitinės kodekso ir jo įgyvendinimo reglamentų nuostatas.
Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju buvo vykdoma būtent muitinės tranzito procedūra, o su ja (su tranzitu) susijusių visų teisių ir pareigų procedūros vykdytojas perduoti kitiems asmenims ar jų kaip nors atsisakyti apskritai negali, nes tai draudžia ES muitų teisės aktai. Konkrečiai, pagal Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 35 punktą, pats muitinės procedūros vykdytojas apibrėžiamas kaip ,,a) muitinės deklaracijų pateikiantis asmuo arba asmuo, dėl kurio interesų minėta deklaracija pateikiama; arba b) asmuo, kuriam buvo perduotos su muitinės procedūra susijusios teisės ir pareigos". Negana to, Sąjungos muitinės kodekso 219 straipsnis papildomai numato, kad: „procedūros vykdytojo teisės ir pareigos, susijusios su prekėmis, kurioms buvo įforminta specialioji procedūra, išskyrus tranzitų, gali būti visos ar iš dalies perleistos kitam asmeniui, atitinkančiam tai procedūrai nustatytas sąlygas“. Lygiai taip pat Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalis nustato, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Akivaizdu, jog minėtą tranzito procedūrą pradėjo (ne Lietuvos Respublikoje ir net ne ES muitų teritorijoje, o trečiojoje valstybėje - Norvegijos Karalystėje) ir savarankiškai galimai vykdė (ką reikėjo patikrinti ir nustatyti, tačiau bylos nagrinėjimo metu to nebuvo padaryta) visiškai kitas asmuo - UAB (duomenys neskelbtini), kuris, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo duomenimis, gautais jau administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, ir galimai buvo (galėjo būti) šios tranzito muitinės procedūros pagrindu gabentų prekių gavėjas. Taip pat jis galimai galėjo būti ir tranzitu gabentų prekių vežėjas (jei prekė - automobilis Lexus - buvo gabenama ne sava eiga, o pervežama, pavyzdžiui, tralu ar kita panašia priemone - ką būtina nustatyti ir patikrinti išreikalaujant iš administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos visą neužbaigtos Sąjungos tranzito procedūros, vykdytos pagal 2023 m. kovo 29 d. Norvegijos muitinėje įformintą tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, todėl būtent jam, o ne R. M., teko (turi tekti) visos aukščiau nurodytos su šia procedūra susijusios teisės ir pareigos bei atsakomybė. Atitinkamai, ir muitinės įstaigų tyrimas dėl tariamai neužbaigtos tranzito muitinės procedūros pasekmių, jos vykdymo eigos, jos deklaravimo ir t.t. turėjo būti vykdomas ir su tuo susijusi atsakomybė taikoma ne R. M., o minėtos UAB (duomenys neskelbtini) ir jos atsakingų asmenų atžvilgiu.
Atkreiptinas dėmesys, jog iš nutarimo turinio matyti, kad jo negalima pripažinti tinkamai motyvuotu, o administracinio nusižengimo bylos negalima laikyti visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėta, kaip to reikalauja ANK 567 straipsnio nuostatos, ir dėl kitų nutarime minimų aplinkybių, iš kurių matosi, kad Vilniaus teritorinė muitinė objektyviai klaidingai vertino susiklosčiusią teisinę situaciją. Byla buvo nagrinėjama neobjektyviai, atmestinai ir nesiekiant išaiškinti tikrosios teisinės ir faktinės situacijos patvirtina faktas, jog nutarime nuobaudą paskyrusi institucija nesugebėjo net tinkamai identifikuoti bei įvardinti atsakomybę traukiamo asmens, t. y. nors ji pagal nusižengimo protokolo metu pateiktus dokumentus yra R. M., tačiau nutarime yra vadinama R. M.. Šiuo atveju nėra netgi suprantama kokio asmens veiksmus Vilniaus teritorinė muitinė aktualiu atveju nagrinėjo ir yra akivaizdu, kad į realias tiriamosios situacijos aplinkybes ji niekaip neįsigilino, kadangi jokio asmens vardu „R.“ ar „R. M.“ byloje nėra ir tokie asmenys nei atsakomybėn patrauktam asmeniui, nei jo atstovui iš viso nėra žinomi. Tokių netikslių duomenų nurodymas sudaro objektyvų pagrindą abejoti tiek vykdytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procedūros objektyvumu, tiek ir pačių priimtų procesinių sprendimų turiniu.
Šalies argumentai
Taip pat pareiškėjos atstovas skunde nurodo, jog Vilniaus teritorinė muitinė visiškai nepagrįstai teigia, jog tariamai dėl R. M. inkriminuoto nusižengimo atsirado „žala“ ar jos grėsmė valstybei (visuomenei), kai tuo tarpu dėl R. M. veiksmų jokia objektyvi žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, jokia papildoma mokestinė nepriemoka/skola muitinei neatsirado/ nėra apskaičiuota, jokio rizikos ar grėsmės muitinės kontroliuojamų tarptautinės prekybos ribojimų ar draudimų taikymui nebuvo sukelta, kadangi duomenų apie tai, jog deklaruotos prekės – automobilis Lexus RX450H, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) – įvežimas į Baltarusijos Respubliką būtų ribojamas – nėra, jie jokiuose muitinės raštuose ar pranešimuose niekada nepaminėti, deklaruota prekė niekada nebuvo muitinės sulaikoma, be to susidariusi situacija buvo sureguliuota pačios R. M. iniciatyva, pateikiant prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reeksporto muitinės procedūros anuliavimo (pakeitimo), kaip ir buvo nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 17 d. paaiškinimuose, o taip pat deklaruota prekė buvo pateikta muitinės kontrolei Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju kaip tik visos aplinkybės patvirtina, kad jokios žalos jokiems įstatymų saugomiems teisiniams gėriams nebuvo padaryta ir tokia žala niekaip negalėjo atsirasti, nes kaip jau ir buvo minėta, pati muitinė Sąjungos muitinės kodekso 174 straipsnyje nustatyta tvarka leido išvežti iš ES muitų teritorijos deklaruotą prekę, t. y. pati muitinė leido jai vykdyti tolesnę muitinės procedūrą, susijusią su prekės išvežimu, ir už tai jokia mokesčių skola niekam nebuvo apskaičiuota.
Vertinant tai, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnas žodžiu nurodė bylos nagrinėjimo metu, ir kaip teigiama nutarime, kad tariamai dėl susiklosčiusios situacijos buvo sutrikdyta tranzito muitinės procedūros eiga, pradėtas tyrimas dėl tranzito muitinės procedūros užbaigimo, yra visiškai akivaizdu, kad ne R. M. atsako už tokių hipotetinių ir jokių materialių pasekmių neturinčių faktų egzistavimą ar atsiradimą. Anksčiau paminėti faktai kaip tik ir patvirtina, kad inkriminuotas nusižengimas, kiek tai susiję su R. M. elgesiu ir veiksmais, iš viso neturi jokio pavojingumo požymio, o tai yra dar vienas pagrindas spręsti klausimą ne dėl administracinės atsakomybės taikymo, o dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo (1 t., b. l. 3-12).
Atsiliepimas
Institucijos įgaliotas atstovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad egzistuoja kažkokios pradėtos ir neužbaigtos muitinės, būtent tranzito, procedūros susijusios su deklaruota preke, dėl kurių prekę būtų draudžiama deklaruoti reeksportui pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau-Sąjungos muitinės kodeksas), 270 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat skunde nurodoma, jog visa administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui prieinama informacija, duomenys ir dokumentai liudijo, kad prekė teisėtai atvyko į Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teritoriją ir jokių su ja susijusių kitų neužbaigtų muitinės formalumų nėra. Pažymėtina, jog tiek 2023 m. spalio 10 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek Nutarime aiškiai nurodyta, jog R. M. kaltinama tuo, kad pateikė reeksporto deklaraciją, kai deklaruojamai prekei negalėjo būti pateikta reeksporto deklaracija. R. M. nėra kaltinama tuo, kad nebuvo užbaigti tranzito procedūros formalumai ar tuo, jog neužbaigus tranzito procedūros formalumų buvo pateikta reeksporto deklaracija. Administracinėn atsakomybėn traukiamos R. M. atstovas tokiais savo teiginiais siekia suklaidinti teismą ir visiškai nukreipia nuo esmės. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 270 straipsnio 1 dalimi iš Sąjungos muitų teritorijos išvežant ne Sąjungos prekes, kompetentingai muitinės įstaigai turi būti pateikta reeksporto deklaracija. Tai reiškia, jog reeksporto deklaracija pateikiama ne Europos Sąjungos prekėms, išvežamoms iš Sąjungos muitų teritorijos. Sąjungos muitinės kodekso 270 straipsnio 3 dalies a) punkte nurodyta, jog 270 straipsnio 1 dalyje netaikoma prekėms, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra ir kurios vežamos tik per Sąjungos muitų teritoriją. Šiame straipsnyje nėra minimas tranzito procedūros neužbaigimas ar muitinės deklaracijų eiliškumo tvarkos nesilaikymas. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atstovas nurodė, jog tranzitas buvo įformintas Norvegijoje, tačiau apie tai R. M. nebuvo informuota bei nematė įforminto tranzito fakto ir nežinojo, kad prekėms yra tranzito deklaracija. Kaip jau buvo minėta aukščiau, reeksporto deklaracija yra pateikiama ne Europos Sąjungos prekėms, todėl pateikdama reeksporto deklaraciją R. M. suvokė, kad prekės neturi Europos Sąjungos prekių statuso. Muitinės tarpininko atstovas yra savo srities profesionalas, kuris išmano deklaravimo tvarką, muitinės teisės aktus ir pasirenka muitinės procedūrą atitinkamoms prekėms. Dar kartą paminėtina, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Nutarime R. M. yra kaltinama ne tuo, kad nesilaikė deklaracijų pateikimo eiliškumo, o reeksporto deklaracijos, kurios nagrinėjamu atveju pateikti nebuvo galima, pateikimu, t. y. už deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Skunde nurodoma, jog visa administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui prieinama informacija, duomenys ir dokumentai liudijo, kad prekė teisėtai atvyko į Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos muitų teritoriją (ją buvo net siekiama registruoti Lietuvos Respublikoje kaip lengvąjį automobilį) ir jokių su ja susijusių kitų neužbaigtų muitinės formalumų nėra, tačiau R. M. pateikusi būtent reeksporto deklaraciją ir deklaravusi prekes reeksporto procedūrai turėjo suvokti, jog prekės neturi Europos Sąjungos prekių statuso. Skunde teigiama, kad R. M. tiesiog pateikė muitinei reeksporto muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi klientas buvo informavęs, jog pageidauja šią prekę išgabenti iš Europos Sąjungos teritorijos į Baltarusijos Respubliką ir pateikti tai patvirtinančią muitinės deklaraciją, taip pat nurodė, kad visos kitos prekei įformintos muitinės procedūros, pagal kurias ši prekė atvyko į Lietuvos Respubliką bei Europos Sąjungą, yra užbaigtos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartyje Nr. 2AT-16-1214/2024 pažymėjo, jog „SMK 15 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Šiame kontekste paminėtina ir Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa, kurioje nurodyta, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Šios nuostatos apibrėžia ne vien tik subjektą, kuris atsakingas už deklaracijos turinio teisingumą. Nors jose nenustatyta nei konkreti prekių deklaravimo tvarka, nei už jos pažeidimą taikytinos sankcijos, tačiau jose nustatyta subjekto prisiimama atsakomybė ir jo pareiga deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateikti tikslią informaciją R. M. pateikdama reeksporto deklaraciją prisiėmė atsakomybę dėl šios muitinės procedūros. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įgalioti UAB (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas suteiktas atstovauti muitinės institucijose ir atlikti visus veiksmus ir formalumus, numatytus muitinės nuostatuose ir susijusiuose su prekyba su trečiosiomis šalimis. Atsižvelgiant į tai, UAB (duomenys neskelbtini) ir muitinės tarpininko atstovė R. M., kuri atstovauja įmonę, buvo įgaliota atlikti visus veiksmus ir formalumus, susijusius su muitine, todėl ji buvo atsakinga už pasirinktos muitinės deklaracijos pateikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutiktina su skunde nurodomu teiginiu, jog muitinės įstaigų tyrimas dėl tariamai neužbaigtos tranzito muitinės procedūros pasekmių, jos vykdymo eigos, jos deklaravimo ir t. t. turėjo būti vykdomas ir su tuo susijusi atsakomybė taikoma ne R. M., o UAB (duomenys neskelbtini) ir jos atsakingų asmenų atžvilgiu. R. M. taikytina administracinė atsakomybė už jos pateiktą reeksporto deklaraciją muitinės formalumams atlikti, už kurią ji prisiėmė atsakomybę pateikdama deklaraciją, todėl atsakomybė taikyta būtent jai. Į įmonę UAB (duomenys neskelbtini) dėl muitinės formalumų atlikimo buvo kreiptasi kaip į šios srities specialistus, o R. M. dirba UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstove, kuri baigusi specialius mokslus ir yra šios srities profesionalė ir būtent ji pateikė muitinės deklaraciją.
Skunde nurodoma, jog byla buvo nagrinėjama neobjektyviai, atmestinai ir nesiekiant išsiaiškinti tikrosios teisinės ir faktinės situacijos, tai patvirtina faktas, kad Nutarime nuobaudą paskyrusi institucija nesugebėjo net tinkamai identifikuoti bei įvardinti atsakomybę traukiamo asmens , t. y. nors ji pagal nusižengimo protokolo metu pateiktus dokumentus yra R. M., tačiau Nutarime (motyvuojamojoje dalyje) yra vadinama R. M.. Pažymėtina, jog Nutarimo motyvuojamojoje dalyje (Nutarimo trečio puslapio pabaigoje) yra suklysta įrašant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardą, tačiau visame likusiame Nutarimo tekste vardas ir pavardė yra nurodyta teisingai, todėl tai akivaizdžiai yra rašymo apsirikimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybė identifikuota tinkamai ir tai visiškai nesudaro jokio pagrindo manyti, jog buvo netinkamai identifikuotas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neobjektyviai, nes rašymo apsirikimas neturi esminės reikšmės administracinio nusižengimo bylai.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas skunde nurodo, jog Vilniaus teritorinė muitinė visiškai nepagristai teigia, jog tariamai dėl R. M. inkriminuoto nusižengimo atsirado „žala“ ar jos grėsmė valstybei (visuomenei), kai tuo tarpu dėl jos veiksmų neatsirado jokia objektyvi žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, jokia papildoma mokestinė nepriemoka/skola muitinei neatsirado/nėra apskaičiuota, jokios rizikos ar grėsmės muitinės kontroliuojamų tarptautinės prekybos ribojimų ar draudimų taikymui nebuvo sukelta, kadangi transporto priemonės Lexus įvežimas į Baltarusijos Respubliką nėra ribojamas, susidariusi situacija sureguliuota pačios R. M. iniciatyva, pateikiant prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reeksporto muitinės procedūros anuliavimo, deklaruota prekė buvo pateikta muitinės kontrolei Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, jog nesutiktina su tokiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiu, nes Kauno teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postas 2023 m. balandžio 24 d. kreipėsi su raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (16.8.8 Mr)llDE-4159 į UAB (duomenys neskelbtini), o R. M. dėl reeksporto deklaracijos anuliavimo į muitinę per Muitinės leidimų sistemą (toliau-MLS) kreipėsi tik 2023 m. gegužės 2 d., t. y. muitinei jau pradėjus tyrimą. Tai nebuvo R. M. savanoriškas klaidos taisymas, nes muitinėje jau buvo pradėtas tyrimas, apie kurį ji turėjo sužinoti iš UAB (duomenys neskelbtini), į kuriuos Kauno teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postas 2023 m. balandžio 24 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (16.8.8 Mr)l 1DE-4159 pirmiausiai kreipėsi. Taip pat pažymėtina, jog tai, kad buvo pateiktas prašymas anuliuoti pateiktą muitinės deklaraciją ir ji buvo anuliuota, nepanaikina pačio fakto dėl netinkamai pasirinktos procedūros ir pateiktos deklaracijos.
Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas klaidinančiai teigia, jog Vilniaus teritorinė muitinė visiškai nepagrįstai teigia, jog tariamai dėl R. M. inkriminuoto nusižengimo atsirado žala ar grėsmė valstybei (visuomenei). Svarbu atkreipti dėmesį, jog Vilniaus teritorinė muitinė neteigė bei neteigia, kad R. M. veiksmai sukėlė žalą, atvirkščiai Nutarime teigiama, jog „Nagrinėjamu atveju nusižengimas nėra susijęs su netinkamu deklaracijos užpildymu, t. y. neteisingų duomenų pateikimu muitinės deklaracijoje, kai dėl to yra padaroma žala <...>“. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginys yra nepagrįstas ir klaidinantis. Reikėtų pažymėti, jog ANK 211 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra įtvirtintos kelios alternatyvios veikos, todėl užtenka bent vienos iš jų, kad kiltų administracinė atsakomybė, nes šio straipsnio sudėtis yra formalioji. Teorijoje formalioji sudėtis apibrėžiama, kaip teisės pažeidimai, kurie teisės normų pripažįstami padarytais atlikus vien išoriškai konstatuotinus veiksmus arba neįvykdžius nustatytos pareigos. Jų padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas yra pats veikimas arba neveikimas ir nėra reikalingas žalos atsiradimas, t. y. užtenka vien pačio fakto, jog buvo padaryta straipsnio dispozicijoje įtvirtinta veika.
Vilniaus teritorinė muitinė mano, kad nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamos R. M. atstovo skundas neturi būti tenkinamas, kadangi neabejotinai nustatyta, jog buvo pateikta reeksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nagrinėjamu atveju negalėjo būti pateikta (1 t., b. l. 101-107).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti įrodymai
Pareiškėjos R. M. atstovas advokatas G. Valantiejus teismo posėdžio metu paaiškino, kad muitinės tarpininko atstovei R. M. nebuvo pateikta jokia informacija iš jokių kitų asmenų ar iš muitinės apie tai, kad šiai prekei, kurią deklaravo, t. y. automobiliui, buvo įforminta kažkokia tranzito procedūra, kad nebuvo užbaigta. Tai, jog buvo, jų nuomone patvirtina ir pateiktas elektroninis laiškas, 2023 m. gegužės 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame pridėta informacija, kokia turėjo įmonė iš tikrųjų, kuri teikia muitinės tarpininko paslaugą. Priešingai, buvo pateikti duomenys, kad buvo kreiptasi Lietuvoje į „Regitrą“ dėl prekės užregistravimo, automobilio numerių išėmimo, kuri liudija, kad jokio nebaigto tranzito šiai dienai nėra, todėl ir buvo pateikta reeksporto deklaracija. Svarbus momentas, kad teritorinės muitinės atstovė nevisiškai iki galo pasako teisinį reguliavimą. Sutinka, kad yra tokia nuostata, kad kol nepasibaigė tranzitas, negalima pateikti reeksporto deklaracijos. Tačiau kyla klausimas, iš kur asmeniui apie tai žinoti, kad tas tranzitas buvo prasidėjęs, nes šis tranzitas buvo formintas ne Europos Sąjungoje ir pradėtas, ne Europos sąjungos muitų teritorijoje, iš kurios gal būtų galima gauti informaciją, bet yra trečiojoje valstybėje – Norvegijoje. Savaime kažkokių duomenų gauti ar apsikeisti negali muitinės tarpininkai, jie neturi prieigos prie Norvegijos karalystės muitinių sistemų ir nemato duomenų. Tranzito procedūros vykdytojas, kuris buvo Norvegijos pilietis, paskui buvo prekės gavėjas, pagal tranzitą, nes yra taip, kad atsako už tranzitą procedūros vykdytojas, prekės gavėjas atsako, pagal Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnį ir vežėjas. Kas buvo vežėjas, jis nežino, bet tai nėra UAB (duomenys neskelbtini), kadangi jie netekia vežimo paslaugų, jie neturi nei transporto priemonių, o gavėjas buvo UAB (duomenys neskelbtini). Vadinasi, atsakė už tą tranzito pasibaigimą ir turėjo tik tą informaciją apie tai, kad baigėsi ar nesibaigė. Dabar šios informacijos nepateikė R. M., kadangi ji jos neturėjo. UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 28 d. rašte, pateiktame atsakyme, kad muitinės tarpininkui UAB (duomenys neskelbtini) buvo pavesta atlikti visas muitines procedūras, susijusias su automobilio importu į Lietuvą. Todėl šioje situacijoje nebuvo jokio importo, o jeigu importą suprasti kaip įvežimą, tai irgi jokios sutarties dėl automobilio atvežimo, dėl su tuo susijusių muitinės procedūrų forminimo irgi nebuvo sudaryta nei su UAB (duomenys neskelbtini), nei su R. M..
Jo žiniomis UAB (duomenys neskelbtini) turėtų turėti sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), nes būtent UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) susijusi tuo, kad jie yra jų paslaugų subrangovai, turi sutartį su jais ir užsakymus gauna iš UAB (duomenys neskelbtini) vykdo dėl muitinių procedūrų forminimo. Būtent, R. M. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), užsakė paslaugą. Susirašinėjimai nebuvo pateikti muitinei. Vėliau R. M. užklausė UAB (duomenys neskelbtini). Skunde pridėjo 7 priede prie skundo, transporto priemonės pateikimo registracijai Lietuvoje dokumentai, kurie buvo gauti iš UAB (duomenys neskelbtini). Prasidėjo dokumentų pildymas, buvo pateiktas laiškas, kuris buvo pateiktas teismui apie automobilio pardavimą Lietuvoje, bei pateiktas laiškas, kad transporto priemonė pateikta „Regitra“. Jo atstovaujamoji pagal tuos du dokumentus sprendė, kad nėra tranzito, jog viskas yra užbaigta. Atkreipia dėmesį, kad vadovavosi visais dokumentais, kurie yra pridėti prie 2023 m. gegužės 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) pasiaiškinimo. Patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas informavo, kad automobilis atgabentas iš Norvegijos be jokios muitinės procedūros. Tai galėjo būti, kadangi yra toks dalykas kaip laikinasis saugojimas, kuris yra būsena, kuri įforminama laikinojo saugojimo deklaracija. Šios laikino saugojimo deklaracijos byloje nėra dėl to, kad jie nežino, ar buvo įformintas. Tokių veiksmų jo atstovaujamas asmuo neatliko. Todėl automobilis galėjo būti padėtas laikinajam saugojimui, tai teisės aktai leidžia. Šio dokumento byloje nėra, kadangi neformino kaip laikinojo saugojimo, jų nuomone, tai turėjo būti atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Tokia būsena yra ir jei atvažiuoja prekė ne Europos sąjungos kilmės ji gali būti 90 dienų laikinojo saugojimo vietoje. Jo klientė pasitikėjo informacija, kuria buvo gavusi. Praktikoje būna, kad visų importavimo dokumentų neteikia, nes juose yra kitų trečiųjų asmenų duomenys, pvz., sąskaita pridėta prie atsiliepimo, tai joje minimi tretieji asmenys, kurie visiškai nesusiję nei su UAB (duomenys neskelbtini), nei su R. M.. Buvo pareikalauta informacijos tą, ką gavo, niekur nebuvo nurodyta apie jokias tranzito įformintas procedūras. Todėl šiuo atveju, jo atstovaujamą asmenį suklaidino kitų asmenų veiksmai, tos pačios UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Nesutinka, kad nesiėmė jokių veiksmų ir nieko nedarė. R. M. kreipėsi, bet jokios informacijos, kad būtų kažkoks tranzitas pradėtas negavo. Apie tranzitą žinoti negalėjo, nes kaip ir minėta, UAB (duomenys neskelbtini) nedalyvavo įforminant jokius tranzito formalumus. Be to pats ir tyrimas buvo pradėtas dėl neužbaigto tranzito, tačiau nutarimą supranta toje dalyje kiek susiję su reeksporto deklaracija. Todėl, ne tas subjektas atsako už tranzito pabaigimą arba už prekės pateikimą tranzito metu. Tranzitą turėjo užbaigti ir prekę pateiktie tie asmenys, kurie pradėjo procedūrą, tai yra numatyta Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnyje. Tie asmenys buvo UAB (duomenys neskelbtini), prekės gavėjas, vežėjas, kurio duomenys nepatikslinti, neaiški aplinkybė kas vežė. Jie prašė išreikalauti informaciją, tranzito tyrimo eigą, kad būtų matoma, kas vežėjas, tačiau nepateikta tokia informacija. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) tokių vežimo paslaugų nevykdė, nebuvo tam samdoma, o tai reiškia, kad apie tranzitą negalėjo žinoti. Todėl teikiant reeksporto deklaraciją, tos informacijos apie įformintą tranzitą nematė. Tačiau patvirtina, kad jo klientė suprato, jog tai yra ne Europos sąjungos prekė. Žinoma, jis negaliu pasakyti tikslaus klientės supratimo šioje situacijoje. Kaip jam buvo paaiškinta ir kiek duomenų turi, tai klientė laikė, kad prekė, buvo tokiame statuse, kuris netrukdo pateikti reeksporto deklaracijos. Pažymi, kad statusas galėjo būti ir laikinasis saugojimas, ir muitinis sandėliavimas. Visus dokumentus, kokius turėjo R. M. buvo pateikti, iš dokumentų nesimato, nėra jokių duomenų, kad buvo prieš tai kažkoks įformintas tranzitas ir neužbaigtas, apie jokius tranzitus niekada neturėjo jokios informacijos. Be tranzito gali būti ir kitos procedūros būsenos, kurių pagrindu prekė gali būti laikoma ir saugojama Lietuvoje. Todėl tai nebūtinai reiškia, kad jeigu nėra tranzito, kad prekė negali egzistuoti arba, kad su ja negali būti atliekami jokie veiksmai. Pabrėžtina, kad duomenų apie laikiną sandėliavimą negali būti, nes negali pateikti, iki 2023 m. balandžio 12 d. jokių veiksmų susijusių su preke R. M. neatliko (1 t., b. l. 133-135).
Pareiškėja R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su Vilniaus teritorinės muitinės pateiktu kaltinimu, 21 kategorijos krovinių posto surašytu protokolu pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį. Mano, kad šis straipsnis prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimas jai pritaikytas visiškai nepagrįstai. Taip pat nori atkreipti dėmesį, kad atsakomybę už muitinės suklaidinimą bei netikslų deklaracijos užpildymą nustato visai kitas straipsnis, t. y. ANK 212 straipsnis, kuris jei teritorinė muitinė manė, kad tai būtina, jos atžvilgiu nebuvo pritaikytas. Nurodo, kad užsakymas dėl eksporto deklaracijos buvo pateiktas iš UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto su kuria turi bendradarbiavimo sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo. Ši sutartis yra pridėta byloje. Akcentas yra toks, kad su UAB (duomenys neskelbtini) jie neturi tarpininkavimo sutarties ir paslauga iš UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo užsakyta. Ji yra UAB (duomenys neskelbtini) atstovė. Turi bendradarbiavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) ir atstovauja jų klientus muitinėje pagal sutartį, yra subrangovai. Jų klientai kreipiasi į UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) atsiunčia jiems užsakymą su dokumentais bei pageidaujama procedūra. Šiuo atveju buvo taip, kad automobilio pirkėjas, Baltarusijos pilietis, atvyko į UAB (duomenys neskelbtini) skyrių, pateikė išvykimo dokumentus, t. .y sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33). Šiuo atveju pardavėjas yra Lietuvos įmonė UAB (duomenys neskelbtini), o pirkėjas Baltarusijos pilietis. Remiantis šia sąskaita bei automobilio techniniu pasu, jai kilo klausimas, automobilis buvo pargabentas iš Norvegijos, pažiūrėjus į užsakymo elektroninį laišką ji atsakė su klausimu, patikslinti kliento, ar automobilis atgabentas iš Norvegijos, ar buvo kokia nors forminta procedūra. Ji rašė atsakymą UAB (duomenys neskelbtini), kuri pateikė užsakymą. Susirašinėjimas buvo pateiktas (1 t., b. l. 124-125).
Nurodo, kad reikalauti importo deklaracijos iš pirkėjo, kadangi užsakovas yra pirkėjas, jie neturi teisės dėl konfidencialios informacijos. Kitų dokumentų, iš kurių ji galėjo spręsti, jog nėra užbaigtos kokios nors kitos procedūros ar neįforminta importo deklaracija, ji negalėjo, nes turėjo užsakyme tik išvykimo dokumentus. Išvykimo dokumentais jie vadina pardavimo iš Lietuvos dokumentus, t. y. sąskaitą – faktūrą iš Lietuvos (duomenys neskelbtini). Iš jos galėjo spręsti, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau importavo iš Norvegijos automobilį savo vardu jau darė pardavimą į Baltarusijos Respubliką, kadangi to patikrinti sistemoje jie neturi galimybės ar vyksta kažkokia procedūra, ar pagal VIN kodą yra įformintą. Kai teikia deklaraciją į muitines sistemas, jeigu šiam VIN kodui, kalbant apie automobilį, buvo anksčiau forminta eksporto deklaracija ir dėl kažkokios priežasties atmesta, nebuvo gautas leidimas išvežti, tai tą deklaraciją metą į raudoną kanalą. Tačiau, tranzito atveju, į raudoną kanalą deklaracijos nemeta pagal VIN kodą. Tranzito atvejis, tai būtų kaip šiuo atveju, kad buvo įforminta iš Norvegijos tranzito deklaracija, bet patikrinti neturi galimybės. Jie gali vadovautis tik pateiktais dokumentais ir iš užsakovo gauta informacija. Šiuo atveju, akcentuoja, jog automobilis buvo parduodamas nuo Lietuvos įmonės UAB (duomenys neskelbtini), kas leidžia manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį savo vardu, atgabeno į Lietuvą, įformino importo dokumentus, o vėliau pardavė automobilį į Baltarusijos Respubliką. Taip pat norėtų pakomentuoti dėl pateikto įgaliojimo nuo UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kuris buvo akcentuojamas (1 t., b. l. 36), jog šiuo įgaliojimu buvo įgalioti atlikti visas muitinės procedūras. Kai neturi sutarties su eksportuotoju ir paslaugos užsakovas yra pirkėjas ir mokėtojas, visada prašomas įgaliojimas nuo eksportuotojo, kadangi jo vardu teikiama eksporto deklaraciją. Jie teikia dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kadangi yra pagal sąskaitą – faktūrą, eksportuotojas ir jam yra taikomas nulinis PVM. Deklaracijos pagrindu įmonė gali taikyti nulinį PVM, išgabenus prekę iš Europos Sąjungos. UAB (duomenys neskelbtini) davė jai įgaliojimą, o ne Baltarusijos pilietis, kadangi pastarasis nėra eksportuotojas. Vadovaujantis sąskaita – faktūra, UAB (duomenys neskelbtini) yra eksportuotojas. Įgaliojimą pateikė elektroniniu paštu atgal UAB (duomenys neskelbtini) įmonei tam, kad ji prašytų savo kliento pasirašyti šį įgaliojimą. Dėl šio įgaliojimo pasirašymo bendravo UAB (duomenys neskelbtini), kadangi jie tiesiogiai su klientais nekontaktuoja. Apmokėjimas už paslaugą buvo atliktas automobilio pirkėjo, sąskaita už paslaugas yra pateikta. Pirkėjas yra (duomenys neskelbtini), tai fizinis asmuo buvo užsakovas. Asmens duomenų nerašoma, tačiau buvo užpildytas užsakymo lapas atvykus į skyrių ir šiame lape yra nurodomi asmens vardas, pavardė ir automobilio numeris su kuriuo atvažiavo į pateikimo vietą.
Pažymėtina, kad planavo teikti „1000“ procedūrą, t. y. eksportas, kadangi jei prekė prieš tai buvo importuota į Europos Sąjungą, t. y. išleista į apyvartą, tai sekanti procedūra iš Europos Sąjungos galima tik negražinamas eksportas, t. y. „10.00“ procedūra. Taigi, pateikus minėtą deklaraciją, deklaracija su neteisingu procedūros kodu buvo priimta, pateikus dokumentus, gautas leidimas išvežti. Ši deklaracija buvo tikrinama ir uždarymo pasienio punkte, kur yra atlikti dviejų muitinės postų patikrinimai, t. y. išvykimo muitinės posto ir pasienio muitinės posto. Pagal deklaraciją eksportui, deklaruota prekė automobilis „Lexus“, muitinėje nebuvo sulaikyta, jokių pranešimų iš muitinės apie neatitikimus, klaidas ar trūkumus eksporto deklaracijoje nebuvo gauta. Pasienyje gautas pranešimas IE599, tai reiškia, kad prekės išvyko iš Europos Sąjungos. Pareiškėja pažymi, kad sutinka su Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepimu, kad deklaruojama prekė negalėjo būti deklaruojama reeksporto procedūra, kadangi šiai procedūrai forminti reikia pirminio muitinės dokumento. Reeksporto procedūros galimi kodai yra „3151“, „3153“, „3171“. Šiuo atveju, deklaracijoje įforminta „3100“ procedūra, kurios faktiškai nėra kaip procedūros bei šiuo atveju akivaizdi techninė klaida. Iš tiesų dėl šios klaidos ji sužinojo iš statistikos departamento, kadangi jų įmonėje per klaidą buvo įformintos 4 tokios deklaracijos su procedūra „3100“. Statistikos departamentas pakomentavo, jog tokia procedūra nėra naudojama ir kodėl įformino būtent šią procedūrą. Buvo peržiūrėtos archyve esančios deklaracijos, kurios formintos kovo mėnesį bei ši deklaracija, buvo taisoma. Tai būtent ir pirmas prašymas šiai deklaracijai įformintas buvo taisymo prašymas, t. y. prašoma buvo ištaisyti procedūros kodą iš „3100“ į „1000“, prašymas pateiktas 2023 m. balandžio 25 d. Pažymėtina, kad ji teikė prašymą taisyti procedūros kodą, kadangi buvo pastebėta klaida. Be to, paaiškina, kad reeksportas prasideda „31“, eksportas „1000“, bet reeksporto galimi kodai, „3100“ nėra tokio naudojamo kodo kaip pasirinkta deklaracijoje. Reeksportas būna tik po ankstesnės įvežimo procedūros, pvz., į Europos Sąjungą įvežė laikinai prekes, įformino laikiną įvežimą „5100“, t. y. importo dokumentus laikinojo įvežimo perdirbti ir vėliau išveža prekes su „3151“ procedūra arba atveža muitiniam sandėliavimui. Būna forminamas laikinas saugojimas „7100“ ir po jo išvežamos prekės su reeksporto deklaracija, po muitinės sandėliavimo „3171“ arba laikinas įvežimas „5300“ ir po jo išvežama su „3153“, bet jokiu atveju ne „3100“, praktikoje ji yra nenaudojama. Be to buvo kreiptasi į jų įmonės, esantį Muitinės informacinių technologijų centrą dėl kokios priežasties muitinės informacinės sistemos priėmė tokią deklaraciją ir neišmetė į raudoną kanalą, kadangi matoma rizika dėl neteisingo kodo, kuris nėra naudojamas, Tai komentaras buvo toks, kad deklarantas yra atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą, bet su tuo sunku sutikti, kadangi informacinės sistemos turėtų būti pritaikytos prie egzistuojančių teisės aktų ir procedūrų forminimų, bet jokiu būdu negali būti priimta procedūra, kuri nėra faktiškai naudojama praktikoje. Tai buvo pirmas prašymas ir nori atkreipti dėmesį, kad šis prašymas nei Šiaulių krovinių posto, nei Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepime nebuvo paminėtas, nors tai buvo paaiškinime akcentuota. Šiaulių krovinių postui ji rašė paaiškinimą, kad ji teiks tokį prašymą taisyti procedūros kodą. Be to, tai yra labai svarbus įrodymas, kuriuo pagrindu norėtų paneigti kaltinimus, kad deklaracija buvo tiesiog anuliuota jai sužinojus apie pradėtą tyrimą. Tokiu atveju taisyti pirmų procedūros kodų nėra galimybės ir pateikus šį prašymą taisyti procedūros kodą iš „3100“, buvo gautas atsakymas, kad pirmi procedūros kodų skaičiai nėra taisomi. Taip pat buvo gautas skambutis iš procedūrų skyriaus, jog seka turėtų būti tokia, kad jie teikia prašymą anuliuoti deklaraciją, vėliau tekti prašymą, gauti leidimą įforminti deklaraciją restrospektyva ir tik vėliau teikti deklaraciją su leidimu jau „1000“ procedūros, kas ir buvo vykdoma. Anuliavus patį pirmą prašymą dėl procedūros taisymo, buvo sekantis prašymas, kuris jau buvo paminėtas atsiliepime gegužės 2 d., iki jai sužinojus apie tyrimą. Apie tyrimą ji sužinojo 2023 m. gegužės 17 d. kai jai atėjo iš Šiaulių krovinių posto pranešimas pateikti paaiškinimus. Sutinka, kad susidarė vaizdas, jog ji sužinojus apie tyrimą ir tiesiog anuliavo savo deklaraciją, pripažino negaliojančia, nors visa procedūros eiga teisinga ir buvo pagal taisykles daroma, bei daroma jos iniciatyva, dar pradėjus daryti iki sužinojimo apie tyrimą. Be to, anuliavus jos reeksporto deklaraciją, liko galioti išorinio tranzito procedūra, kuri nebuvo užbaigta ir prekė nebuvo pateikta muitinės postui per nustatytą terminą, o taip pat nebuvo kreiptasi į muitinės tarpininkus dėl šios tranzito procedūros uždarymo ar performinimo. Pažymi, kad jokios su šia tranzito procedūra susijusios atstovavimo muitinėje paslaugos UAB (duomenys neskelbtini) neužsakė. Analizuojant atvykimo dokumentus, galėtų pasakyti, kad ji nebuvo jų gavusi užsakymo metu, tiesiog kaip specialistas išnagrinėjo jau bylos medžiagoje. Kalba apie dokumentus, kurie buvo pateikti tyrimui krovinių Šiaulių postui bei Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepime, t. y. sąskaita – faktūra iš Norvegijos (1 t., b. l. 116). Gali pasakyti, kad jai pateiktus tokį dokumentą, tikrai nekiltų abejonių dėl tranzito deklaracijos buvimo, bet kiltų klausimas kurgi tranzito deklaracija, kuri yra paminėta šioje sąskaitoje – faktūroje. Sąskaitoje – faktūroje yra surašytos pirkimo – pardavimo sąlygos, pirkimo – pardavimo sutartis tarp pardavėjo ir pirkėjo, kur pardavėjas yra Norvegijos įmonė, o pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini), tai šiuos dokumentus ir vadina atvykimo dokumentais. Pažymėtina, kad atvykimo dokumentai yra gaunami užsakovo, kai yra užsakomos procedūros Lietuvoje prekėms atvykus iš trečiosios šalies. Iš šios sąskaitos – faktūros matyti, kad pristatymo sąlygos nustatytos tarp pirkėjo ir pardavėjo yra (duomenys neskelbtini). Todėl šiomis pristatymo sąlygomis yra susitariama tarp pirkėjo ir pardavėjo, kad pirkėjas prisiima visas siuntimo išlaidas ir rizikas, atsakomybė iš pardavėjo pereina pirkėjui pardavėjo sandėlyje. (duomenys neskelbtini) sąlygomis pardavėjas įformina tik eksporto deklaraciją iš savo šalies, tuo pasibaigia sutartis. Taigi, pirkėjas, šiuo atveju, turėjo pasamdyti vežėją arba pats savo eiga atgabenti automobilį iš Norvegijos. Kaip šiuo atveju matyti iš tranzito deklaracijos, jog buvo pasamdytas vežėjas, automobilis buvo pakrautas ant tralo ir buvo pasamdytas Lenkijos vežėjas iš automobilio numerių gali spręsti. Tokiu atveju turėjo būti išrašyta sąskaita – faktūra Lenkijos įmonei UAB (duomenys neskelbtini), iš kurios matytųsi transportavimo išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą atsakymą, esantį 1 t., b. l. 53, paaiškina, kad tai yra žodinis pareiškimas, nepagrįsta jokiais susirašinėjimais, kad buvo užsakoma iš jų pusės paslaugos įmonėje. Jokio užsakymo iš UAB (duomenys neskelbtini) dėl importo dokumentų bei atvykimo dokumentų jie nėra gavę. Kai ji formino dokumentus, prekei buvo suteiktas statusas eksportas, kadangi sąskaita – faktūra buvo pateikta Lietuvos įmonės, pardavėjas yra Lietuvos įmonė, kitaip ji negalėjo pagalvoti, kad tai yra tranzito prekė. Remiantis jai pateikta sąskaita – faktūra, ji galėjo teikti ik „1000“, t. y. eksporto procedūra, bet kaip ir paminėjo, pildant deklaraciją, tiesiog neteisingai buvo pasirinkti procedūros kodo pirmi skaičiai, kadangi „3100“ tokios procedūros nėra. Kai ji gavo dokumentus, ji galėjo spręsti, kad tai yra jau importuota ir išleista į laisvą apyvartą prekė Lietuvoje. Šiuo konkrečiu atveju klausė UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, kuris kontaktuoja su klientu. Yra nuostatos įmonėje, kad jie negali tiesiogiai kontaktuoti su klientu, kadangi klientai vėliau pereina arba perrašo sutartis, tokiu atveju jie nuviliotų klientą. Pažymi, kad gautame atsakyme buvo nurodyta, jau įsigijo automobilį Lietuvoje, vadinasi, tas UAB (duomenys neskelbtini) pirko automobilį iš Norvegijos. Kokią atlikti procedūrą gali tik specialistas, remiantis dokumentais. Šiuo atveju gavus sąskaitą – faktūrą Lietuvos įmonės ir pirkėjas Baltarusijos Respublikos, yra pagrindas taikyti eksporto procedūrą.
Be to, į UAB (duomenys neskelbtini) kreipiasi pats pirkėjas. Ji reikalauja dokumentus iš UAB (duomenys neskelbtini), kurie turi pateikti dokumentus, surinkti visą informaciją ir pateikti užsakymą. Frazė „Mašina pas mus, laukiame užpildymui įgaliojimo“ reiškia, kad pateikimo vietoje, jų priėmimo skyrius randasi prekių pateikimo vietoje, kur yra gautas leidimas pateikti prekes muitinei eksporto atveju. Jie turi prekių pateikimo vietą, iš kurios galima forminti eksporto deklaraciją ir pateikti prekes nustatytoje vietoje muitinėje. Pagrindinis dokumentas, kurį vertina įformindami procedūrą, yra sąskaita – faktūra, o kiti dokumentai jau atsižvelgiant į prekės rūšį. Šiuo atveju, žinojo, kad prekė atvyko iš Norvegijos, remiantis techniniu pasu, bet prekės kilmė nuo procedūros nesikeičia. Importavus prekę, ji ir lieka Norvegijos kilmę turinčia preke, kol nepakeičiamas jai „Regitroje“ techninis pasas, bet tai vykdoma jau po procedūrų. Pažymėtina, kad jeigu būtų pateikta sąskaita – faktūra, kurioje surašyta, jog šiai prekei buvo taikyta tai viena procedūra, tai tikrai būtų parenkama kita procedūra ir nebūtų suklydimo. Mano, kad ja suklaidino UAB (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo ir privalėjo žinoti apie tranzito procedūrą ir privalėjo informuoti, parduodami tą prekę Baltarusijos piliečiui, informuoti pirkėją, jog ta prekė turi tranzitinį statusą. Tiek praktikoje, tiek pagal teisės aktus jie nereikalauja papildomų duomenų apie procedūras ir kiti tarpininkai nereikalauja. Paaiškina, kad tranzito deklaraciją (1 t., b. l. 108), ji prašė pateikti jau bylai esant teisme. Norėjo bent susipažinti su tuo dokumentu, kuris jai kaip ekspertei, labai daug ką pasako, kas atsakingas, kas yra vykdytojas šios procedūros ir kur buvo padarytas pažeidimas. Tai pažeidimas buvo padarytas iškrovus prekę nuo transporto priemonės ir pardavus savo eiga. Jau buvo padarytas pažeidimas UAB (duomenys neskelbtini), kadangi be muitinės leidimo, nesant prižiūrima muitinės, negali būti prekių iškrovimas vykdomas, kaip vyko šiuo atveju. 2023 m. kovo mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) nebendravo su ja deklaracijų forminimo, pateikimo klausimais. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini) neteikia Norvegijoje muitinės tarpininkavimo paslaugų (2 t., b. l. 1-7).
Papildomai apklausus pareiškėja paaiškino, kad ji rado su kuo yra bendravus, kadangi visi skambučiai pas ją yra saugomi, tai yra užfiksuota jos darbiniame telefone. Ji bendravo su A. K., nes yra užfiksuoti skambučiai. Viso pokalbio turinio ji nepamena, bet ji teiravosi per jį dėl procedūrų kaip įsigijo, kur įsigijo. Tiesiogiai su UAB (duomenys neskelbtini) ji nebendravo, ji bendravo per pirkėją, nes pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo tiesioginį kontaktą, o jai buvo duotas tik pirkėjo telefono numeris. Be to, rašydama, kad susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini), tai ji turėjo omeny su užsakovu, pirkėju. O tuo tarpu tiesiogiai kontaktavo su pardavėju ir jai suteikė informaciją, kad dėl automobilio buvo sutvarkyti visi formalumai pirkėjo Lietuvoje, Šiauliuose, o jau perdavė automobilį eksportui. Jai taip pasakė automobilio pirkėjas, kuris pateikė užsakymą tam eksportui. Pirkėjas nurodė, kad pirko automobilį Lietuvoje, pateikė sąskaitą – faktūrą, pardavėjas Lietuvos įmonė, o visi formalumai buvo sutvarkyti pardavėjo (2 t. b. l. 51).
Institucijos atstovė R. Jaskelevičiūtė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus ir argumentus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovu atrodo, kad asmuo yra kaltinamas tuo, jog pažeidė tranzito terminą, ar tai, kad tranzitas buvo neužbaigtas. Tačiau nuo at pradžių, kai buvo Šiaulių krovinio posto tyrimas atliekamas, buvo nurodyta, kad R. M. kaltinama tuo, jog pateikė eksporto deklaraciją, kurios šiuo atveju neturėjo pateikti, nebuvo galima pateikti. Asmuo yra traukiamas už tai, kad buvo nesilaikyta prekių pateikimo tvarkos, t. y. prekės turėjo būti pateiktos su atitinkama muitinės deklaraciją. Šiuo atveju, būtent yra eksporto deklaracija, kuri negalėjo būti įforminta, kaip nurodyta muitinės sąjungos kodekse. Todėl buvo pažeista nustatyta tvarka, kurioms įforminta muitinės procedūra. Teigiama, kad R. M. pateikdama deklaraciją nesilaikė muitinės sąjungos kodekso reikalavimų. Pažymėtina, kad reeksporto deklaracija netiko, nes jis yra pildoma tada, kai iš sąjungos muitų teritorijos išvežamos ne sąjungos prekės, tačiau kaip ir pagal sąjungos muitinės kodeksą, nustatyta, kad būtent reeksporto procedūra netaikoma prekėms kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra ir kurios vežamos tik per sąjungos muitų teritoriją. Šiuo atveju, muitinės sąjungos kodekse ir yra padaryta išlyga, kai negali būti pateikiama ši reeksporto deklaracija, kuri nagrinėjamu atveju ir buvo pateikta. Paaiškina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo žinoti tai, jog automobiliui yra įforminta tranzito procedūra, nes muitinės tarpininko atstovas yra savo profesiją išmanantis asmuo ir šis asmuo, kai pateikia deklaraciją, būtent į tarpininko atstovą buvo kreiptasi kaip į specialistą, kuris išmano muitinės procedūras ir teisės aktus, bei pasirenka procedūrą, kurią įforminti. Dar papildomai pažymi, jog visą laiką buvo teigiama, kad muitinės tarpininko atstovė R. M. galvojo, kad prekės turi Europos sąjungos prekių statusą. Tai yra būtent reeksporto procedūra įforminta. Šiuo atveju ir rodo, kad R. M. suprato, kad šios prekės neturi Europos sąjungos statuso, nes reeksporto procedūra būtent ir forminama paprastai, kai prekės turi trečiųjų šalių statusą, o ne Europos Sąjungos. Europos sąjungos statusas atsiranda, kai prekės gabenamos iš trečiųjų šalių, t. y. ne Europos sąjungos. Todėl šiuo atveju prekės atkeliavo iš Norvegijos, o ne iš Europos sąjungos ir tada turėjo būti pateiktas importas arba, jeigu keliaujama toliau, kaip buvo šiuo atveju, turėjo būti pateiktas tranzitas į trečiąją šalį. Reeksporto deklaracija gali būti pateikta, kai prekės yra išgabenamos ne trečiųjų šalių statusą turinčios. Todėl jeigu būtų įformintas vidinis tranzitas arba kita bet kokia procedūra, tai tada būtų galimas ir eksportas, nes čia būtent muitinės sąjungos kodeksas ir daro išimtį, kad jeigu buvo išorinis tranzitas, kaip buvo šiuo atveju, tai reeksportas negali būti forminamas. Būtent ir buvo pateikta reeksporto deklaracija, kur asmuo jau turi suvokti, kad prekės neturi Europos Sąjungos statuso. Jeigu būtų įformintas, pavyzdžiui, laikinasis saugojimas arba muitinis sandėliavimas, tai po laikino sandėliavimo, galima pateikti reeksporto deklaraciją. Muitinės tarpininko atstovas prisiima atsakomybę pateikdamas muitinės deklaraciją, todėl turi pats sužinoti apie prekę visą galimą informaciją ir visą žinomą tiems asmenimis ir kaip galima daugiau, prieš pateikiant muitinės deklaraciją muitiniam įforminimui. Skundžiamame nutarime ir nurodyta kokia R. M. pažeidimo esmė, kadangi asmuo kaltinamas tik tuo, ką konkrečiai pateikė, t. y. reeksporto deklaraciją, kurios negalėjo šiuo atveju negalėjo pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas informuoja, kad D. V. yra davęs paaiškinimą muitinei, esantis 1 t., b. l. 53. D. V. pagarsino paaiškinimą muitinei, tačiau teismas informuoja, kad byloje esantis dokumentas nėra tokio pačio turinio, kokį pagarsino liudytojas. Paaiškindamas teigia, kad tai yra oficialus jo paaiškinimas muitinei 2023 m. birželio 8 d. Tačiau teismas paaiškina, kad byloje yra balandžio 28 d. atsakymas muitinei, pakomentuodamas nurodo, kad su muitine buvo ne vienas susirašinėjimas, tikriausiai tai buvo paskutinis. Būtent 2023 m. birželio 8 d. ir buvo paskutinis paaiškinimas, po ko sekė nutraukimas ar panaikinimas sprendimo. Pažymi, kad dėl šios procedūros pažeidimo yra gavęs baudą, būtent dėl šio automobilio.
Teismas pagarsina liudytojo paaiškinimus, esančius 1 t., b. l. 53, dėl kurių paaiškina, jog automobilį pirko Norvegijoje, atvažiavo į Lietuvą. Šis automobilis turėjo iš Lietuvos išvažiuoti į trečiąją šalį Baltarusiją, todėl turėjo būti atliktos visos reikiamos procedūros. Jeigu automobilis yra iš Europos Sąjungos, atvažiuoja į jų teritoriją, kraunasi ant tralo ir važiuoja į Vilnių ir kreipiasi į artimiausius muitinės tarpininkus. Šiuo atveju, kadangi jų įmonei vis dar priklausė automobilis, buvo forminama procedūra, muitinės tarpininkas automatiškai kontaktuoja su jais, kad pasirašytų įgaliojimą, kad galima leisti jiems atlikti tinkamus veiksmus. Minėtas automobilis buvo atvažiavęs pas juos. Šioje situacijoje buvo tai, kad automobilis buvo atiduotas ir tą pačią dieną jie su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašėme tą sutartį. Šiuo atveju, gaunasi, kad baltarusis nuvežė į Vilnių, kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), pastaroji jiems siunčia pasirašytą sutartį, jie pasirašo, perduoda. Jų kontaktai su UAB (duomenys neskelbtini), jokie, išskyrus atsiuntimą tos sutarties. Jo pateikti ir teismo pagarsinti paaiškinimai yra teisingi. Negali atsakyti kokius dokumentus ir duomenis atidavė muitinės tarpininkui. Automobilis tikrai perduotas buvo 2023 m. balandžio 12 d. Pažymi, kad atvežė automobilį, vežėjas perdavė automobilio dokumentus ir tiek. Šis faktas nebuvo fiksuotas jokiame dokumente, nes lenkas nei angliškai, rusiškai nekalba. O lenkiškai jie nekalba. Minėtą automobilį saugojo (duomenys neskelbtini). Be to, 2023 m. balandžio mėnesį apie šią tranzito procedūrą neteikė jokios informacijos ar duomenų Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių krovinių postui. Dėl atvykimo nebuvo tvarkomos jokios procedūros, pažymi, kad iš jų pusės jokios procedūros nebuvo tvarkomos. Procedūros buvo tvarkomos 2023 m. balandžio 12 d. Kreipėsi pats pas UAB (duomenys neskelbtini), o šie kreipėsi į juos, kadangi jų įmonei priklausantis automobilis. UAB (duomenys neskelbtini) yra tarpininkas, kuris padėjo įsigyti automobilį, bet šiuo atveju pas jį kreipėsi baltarusiai, tačiau šiuo atveju neprireikė tos paslaugos, pats norvegas pardavėjas, nežino kokiu būdu jie susitarė ir kaip parvežė automobilį. UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį, buvo sąskaita – faktūra. Kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl to, kad yra muitinės tarpininkas, kuris turi atlikti muitinės procedūras, nes jie patys negali atlikti šių procedūrų. Pripažįsta, kad automobilis buvo UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Šiuo atveju sąskaita – faktūra buvo išrašyta jo vardu. Sudarė įgaliojimą su UAB (duomenys neskelbtini). Kreipėsi, kad atlikti išvežimo procedūrą, kokią ji yra, jie ne specialistai nežino, jie duoda užduotį profesionalams, už kurią mokami pinigai. UAB (duomenys neskelbtini). Dėl papildomos informacijos nesikreipė, su juo niekas nebuvo sukontaktavę. Be to, susitarimas su UAB (duomenys neskelbtini) buvo šabloninė sutartis, kadangi ne jie buvo teikia sutartį. Sutartis buvo sudaryta su jo įmone, UAB (duomenys neskelbtini).
Teismui parodžius byloje esantį įgaliojimą, 1 t., b. l. 62, paaiškina, kad tai jų tokia sutartis ir įgaliojimas. Pažymi, kad kitas asmuo iš jų įmonės tikrai jokių dokumentų negali siuntinė, o R. M. pirmą kartą girdi. Nepaneigia tos aplinkybės, jog baltarusiai galėjo kontaktuoti su įmone UAB (duomenys neskelbtini). Patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirko automobilį iš Norvegijos pagal sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, jam yra žinomos iš pirkimo pardavimo sutarties teksto, kad jie turi užbaigti tranzitą. Taip ir buvo, kad pardavėjas derino su jais atvykimą, nurodyta buvo Šiaulių teritorinė muitinė. Tačiau automobilis neatvažiavo į Šiaulių teritorinę muitinę, atvažiavo į (duomenys neskelbtini), ko rezultate jis gavo baudą iš muitinės už pažeidimą, kad neatvažiavo šis automobilis. Patvirtina, kad neįforminus formalumų jie perpardavė automobilį Baltarusijos piliečiui, šiam buvo pateikta sąskaita – faktūra. Tačiau, jis nežino ar buvo sudaryta vežimo sutartis. Pastarieji asmenys, t. y. norvegas su baltarusiu bendravo tiesiogiai (2 t., b. l. 44-50).
Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsakė UAB (duomenys neskelbtini) tam, kad būtų atlikta importo deklaracija. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės bendradarbiavo L. Č., kuris yra atstovas UAB (duomenys neskelbtini), buvęs darbuotojas, o iš UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo muitinės tarpininko atstovė R. M.. Tarp jų vyko susirašinėjimas, kalba eina apie 2023 m. balandžio 12 d. susirašinėjimą. Pažymėjo, kad R. M. nesulaukusi iš L. Č. atsakymo, susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini), su automobilio pardavėju ir apiformino importo deklaraciją. Patvirtina, kad jų įmonė turi sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl atstovavimo muitinėje paslaugų. Negali pakomentuoti iš ko UAB (duomenys neskelbtini) gavo dokumentus dėl automobilio Lexus X450H“, tokiam užsakymui atlikti. Tuo metu įmonėje nedirbo, įmonėje pradėjo dirbti nuo 2023 m. gegužės 8 d. Jai nebuvo pateikta informacija iš ko UAB (duomenys neskelbtini) gavo dokumentus. Paaiškina, kad pirkėjas (duomenys neskelbtini) sunku pasakyti kas yra, kadangi teismo parodytus dokumentus mato pirmą kartą, jai nėra tekę susipažinti. Ji nežino ir negali pasakyti kas apmokėjo paslaugą. Dėl šios situacijos ir muitinės procedūros žino tik informaciją, kad buvo vykdytas importas. Kalba apie automobilį „Lexus“.
Pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo deleguota atlikti importo deklaraciją, ji užsakė UAB (duomenys neskelbtini) tai atlikti. Kaip minėjo, vyko susirašinėjimas. Tuo metu L. Č. negalėjo atsakyti, reikėjo palaukti, bet R. M. priėmė sprendimą susiekti su pardavėju UAB (duomenys neskelbtini) ir formino importo deklaraciją. Jai nėra žinoma ar UAB (duomenys neskelbtini) atliko kažkokius veiksmus. Be to, ji buvo informuota, kad šis užsakymo numeris kaip importas, kurio pradžia „KH00“ . Ji negali pasakyti ar šis automobilis „Lexus“ buvo importuotas į Lietuvą. Taip pat ji nežino nieko apie tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui „Lexus“. Jai nėra žinoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) gavo kažkada pretenziją dėl neteisingai įformintos muitinės procedūros (2 t., b. l. 50-52).
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 9 d. gautas skundą padavusios R. M. atstovo advokato G. Valantiejaus skundo papildymas, kuriame nurodo, jog 2024 m. balandžio 18 d. įvykusio teismo posėdžio metu, papildomą poziciją išsakė Vilniaus teritorinės muitinės atstovė, jos argumentus, bei pateiktu atsiliepimu ir kita bylos medžiaga, tampa akivaizdu, kad administracinę atsakomybę nustatantis ANK 211 straipsnis, pagal kurį yra nubausta R. M. yra pakeistas ir neatitinka galio pažeidimo padarymo metu galiojusio ANK 211 straipsnio dispozicijos turinio. Tuo momentu kai R. M. buvo skiriama administracinė nuobauda už jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą, pagal Vilniaus teritorinės muitinės pritaikytą ANK 211 straipsnį atsakomybę įstatymų leidėjas leidžia taikyti tik tuomet, jeigu būtų pažeista prekių pateikimo muitinei tvarka. Šiai dienai įstatymų leidėjas iš viso nėra kriminalizavęs visų muitinės formalumų tvarkos pažeidimų, kurie nėra susiję su prekių pateikimo muitinei tvarka. Be to, akivaizdu, kad šiai dienai R. M. veika niekaip negali būti ir negalėjo būti kvalifikuota kaip ANK 211 straipsnio pažeidimas, kadangi ji atitinka visiškai kito, daug švelnesnio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnyje numatytus požymius. Taip pat pažymi, kad kategoriškai nesutiktina su Vilniaus teritorinės muitinės atstovės teiginiais išsakytais žodžiu, teismo posėdžio metu, jog tariamai ANK 212 straipsnio 1 dalis negalėjo būti taikoma ginčo teisinėje situacijoje, nes jos taikymas tariamai reikalauja nustatyti mokestines nepriemokos susidarymą, ko nagrinėjamu atveju nebuvo. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje neginčyta, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos jokia mokestinė nepriemoka neatsirado/nebuvo apskaičiuota, tačiau kaip teigia administracinę nuobaudą paskyrusi institucija, ji galėjo būti/galimai buvo suklaidinta dėl jai be reikiamo teisinio pagrindo pateiktos reeksporto deklaracijos (nors tai ir neturėjo įtakos su deklaruota preke susijusių ribojimų ar draudimų taikymui). Tokia veika visiškai atitinka ANK 212 straipsnio 1 dalies požymius, neatsižvelgiant į tai, ar ji lėmė mokestinės nepriemokos atsiradimą ar ne (1 t., b. l. 142-153).
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. birželio 14 d. gautas skundą padavusios R. M. atstovo advokato G. Valantiejaus papildomi dokumentai, kuriuose nurodyta, kad užsakymas įforminti reeksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas ne iš deklaruotos prekės valdytojo UAB (duomenys neskelbtini), bet iš muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini), su kuria R. M. darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta atitinkama muitinės tarpininkavimo paslaugų sutartis. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė R. M. jokių papildomų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad reeksportui deklaruotai prekei (pagal deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo užbaigta tranzito muitinės procedūra ir kad deklaruojamai prekei buvo nustatytas muitinės priežiūros režimas. Priešingai nei nurodo Vilniaus teritorinė muitinė, R. M., dar iki Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postui pradėjus tyrimą pagal 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą Nr. (16.8.8Mr)11DE-8513 „Dėl tyrimo atlikimo“ pati savo iniciatyva buvo pateikusi muitinei prašymą taisyti ir tikslinti reeksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą muitinės procedūros kodą. Visos šios minėtos aplinkybės šalina R. M. kaltę dėl ANK 211 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo, kadangi iš jų matyti, jog teikdama reeksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. nežinojo apie jokias deklaruojamai prekei pradėtas ir neužbaigtas tranzito muitinės procedūras, be to, ji pati savo iniciatyva ėmėsi veiksmų patikslinti reeksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą muitinės procedūros kodą, kas šalina bet kokį jos veiksmų pavojingumą ir patvirtina, kad jokios prekių pateikimo muitinei tvarkos ji pažeisti negalėjo – deklaruotos prekės buvo fiziškai pateiktos muitinei ir jos pačios išleistos iš ES/Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, tik reeksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas netikslus muitinės procedūros kodas (nurodyta 3100, o turėjo būti 1000 („Negrąžinamasis eksportas“)) (1 t., b. l. 178-180).
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, jos turinys atskleidžiamas Europos Sąjungos muitinių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už: i) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; ii) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; iii) kai taikytina - visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia vienas iš šių asmenų: iš Sąjungos muitų teritorijos prekes išvežantis asmuo; asmuo, kurio vardu ar kurio interesais veikia asmuo, išvežantis prekes iš Sąjungos muitų teritorijos; asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą iki jų išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos (Kodekso 267 straipsnio 2 dalis). Muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei (Kodekso 172 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja ir jos atstovas ginčydami kaltės buvimą veiksmuose, nurodo, kad nebuvo žinoma ši bylos nagrinėjimo metu sužinota informacija, kad automobilio atvykimas iš Norvegijos nebuvo tinkamai įformintas, kad pareiškėja R. M. parinko procedūrą pagal jos turimus ir asmens K. A. pateiktus dokumentus.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2AT-13-719/2023, 2AT-16-1214/2024 ir kt.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad R. M. yra muitinės tarpininko atstovė ir dėl prekės pateikė muitinei dokumentus. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) atstovą dėl papildomos informacijos gavimo (1 t., b. l. 124). Kaip matyti iš el. laiško, pareiškėjai kilo klausimas dėl prekės (automobilio) atvykimo į Lietuvą, dėl procedūros įforminimo (1 t., b. l. 124, 2 t., b. l. 37), tačiau, kaip matyti vėliau, ji nesulaukusi oficialaus atsakymo iš UAB (duomenys neskelbtini), informuodama, kad pati susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini), kad visą informaciją turi (2 t., b. l. 37). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir savininkas, liudytojas D. V. parodė, kad R. M. nežino <...>, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesikreipė dėl informacijos kokiu pagrindu atvyko automobilis. Nesirinko papildomos informacijos. Su juo niekas nekontaktavo (2 t., b. l. 44, 45, 48).
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad R. M. pateikė reeksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kai to daryti negalėjo ir taip padarė ANK 211 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą, t. y. deklaravo prekes pažeidžiant nustatytą tvarką, nors būdama muitinės tarpininko atstove, baigusi specialius mokslus turėjo žinoti, jog reeksporto deklaracijos pateikti šiuo atveju negali. R. M. nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, nors turėjo pareigą ir galimybes įsitikinti, kad tranzito procedūra yra neužbaigta, tačiau sąmoningai pasirinko pasitikėti tik paslaugos užsakovo pateiktais dokumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, R. M. veiksmai visiškai atitinka nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl nėra jokio būtinumo keisti ar tikslinti kaltinimą ir pareiškėjos nusižengimą perkvalifikuoti pagal kitą ANK straipsnį. Dėl to teismas dėl pareiškėjos atstovo skundo argumentų, susijusių su ANK 212 straipsnio taikymu, plačiau nepasisakys.
Teismo vertinimu institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teisingai įvertino R. M. veiką pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą. Skiriant R. M. administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, kad asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Pasisakydamas dėl proceso išlaidų pareiškėjui atlyginimo, teismas pažymi, kad ANK 666 straipsnio 1 dalis sako, jog administracinių bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Vertinant BPK 105 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, matyti, kad baudžiamojo proceso kodeksas tokios situacijos, kai skundžiant institucijos atsisakymą nepradėti teisenos būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš institucijos, nenumato. BPK numato atvejus, kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kalto asmens, arba to asmens, kuris nepagrįstai inicijavo procesą, o remiantis naujausia konstitucine jurisprudencija bei teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos galėtų būti atlyginamos asmeniui ir tais atvejais, kai teismas nusprendžia nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).
Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nesant pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties, ar juo labiau sprendimas pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo skundą nebuvo priimtas, o šia nutartimi skundas netenkinamas, todėl, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjos R. M. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundo netenkinti ir Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-391-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Netenkinti pareiškėjos R. M. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.