Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui T. L. dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

9. Atsakovas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir dėl to gailėjosi.

Dėl prejudicinių faktų

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia nustatinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 41 straipsnį, teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra nurodęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinio įstatymo reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje byloje paprastai skiriasi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, tiesioginiai nusikaltimo padariniai (kūno sužalojimai, turto sunaikinimas) ir kt. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008;2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Tai reiškia, kad kiti faktai, nesusiję su nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą gali būti ginčijami ir teismas turi teisę juos kitaip nustatyti. Prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2001;2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-897/2001; kt.).

11. Nagrinėjamos bylos atveju dėl atsakovo buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti civilinėje byloje. Nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, tiesioginiai nusikaltimo padariniai (kūno sužalojimai, turto sunaikinimas) ir kt., nustatytos teismo baudžiamajame įsakyme, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos.

12. Atsakovas savo kaltę pripažįsta ir neneigia, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka pastūmė savo sutuoktinę nukentėjusiąją J. L., kuri galva ir dešiniu pečiu atsitrenkė į dušo kabiną, o po to ranka sudavė jai į veidą. Paėmęs J. L. už dešinio žasto – jį spaudė. J. L. nukritus ant lovos, rankomis sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius jai į galvos sritį, ranka spaudė jos burną. Tokiais smurtiniais veiksmais sukėlė J. L. fizinį skausmą ir padarė smulkų pusmėnulinės formos paviršinį odos nubrozdinimą – nudrėskimą nosies nugarėlės kairėje pusėje, vieną netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje su atitinkamai esančia kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, daugybines smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje ir vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovo nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, nustatyti įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, šios aplinkybės civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Kadangi byloje yra pateiktas įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo nustatytos aplinkybės civilinėje byloje turi prejudicinę galią, teismui nekyla abejonių dėl to, kad atsakovo T. L.sužalojimai, būtent dėl kurių ieškovė J. L.patyrė fizini skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą buvo sąlygoti būtent nuteistojo T. L.nusikalstamų veiksmų. Tarp nuteistojo T. L.padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšis, todėl ieškovė pagrįstai prašo atlyginti žalą iš atsakovo T. L..

Dėl neturtinės žalos

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

14. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

15. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis), ieškovei J. L. sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.

16. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Visada būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius ir kt.). Kartu teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

17. Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014; 3K-3-217-690/2018). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Kaip minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, tarp kurių ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Pagal teismų praktiką – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 eurų iki 2 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019, 2K-180-719/2020, 2K-95-648/2021, 2K-236-495/2021 ir kt.)

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo konstatuotas smulkios pusmėnulinės formos paviršinis odos nubrozdinimas – nudrėskimas nosies nugarėlės kairėje pusėje, viena netaisyklingos formos poodinė kraujosruva apatinės lūpos dešinėje su atitinkamai esančia kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje ir viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva dešinio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, tai patvirtina 2023 m. vasario 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) Smurtas ieškovės atžvilgiu sukėlė jai didelį šoką, išgyvenimus. Patyrė stiprų skausmą, buvo sumuštas veidas, kas jai, kaip moteriai, buvo ypatingai skaudu ir nemalonu, buvo išsigandusi ir sutrikusi. Teko gaišti savo laiką, vykti į ligonines: pradžioje – į Kretingos ligoninę, iš kurios ją siuntė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, atlikinėti įvairus medicininius tyrimus ir procedūras. Taip pat atskirai turėjo vykti atlikinėti teismo medicininės ekspertizės. Savaitę laiko buvo nedarbinga, t. y. negalėjo dirbti ir nerimavo dėl galimų darbinių problemų. Jai buvo paskirtos penkios nemokamos konsultacijos su Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro psichologe, kuriose dalyvavo nuotoliniu būdu. Ieškovė pažymi, kad po šio įvykio jai tapo sunkiau bendrauti su žmonėmis. Bijo keršto ir iš atsakovo pusės, kuriam yra uždrausta su ja bendrauti, tačiau pastarasis demonstratyviai vaikščiojo pro jos namus iki išvykimo į Marijampolę, rašinėjo žinutes jos pažįstamiems ir kitaip siekė bendravimo su ja, taip siekdamas ją įbauginti. Po padaryto smurto, ieškovę gąsdino, įžeidinėjo, išmetė (sunaikino) visus jos rūbus. Sutriko jos miegas, kamuoja nerimo jausmas, geria raminamojo pobūdžio vaistus (papildus). Teismas atsižvelgia ir į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra darbingas asmuo, dirba bei gauna pajamas. Taip pat, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į smurtinius veiksmus prieš ieškovę, stacionarinis gydymas nebuvo taikomas, nebuvo atliekamos jokios operacijos, netaikytas specifinis gydymas, procedūros ir pan. Liekamųjų reiškinių neliko ir nėra pagrindo manyti, kad sužalojimo pasekmės jausis ateityje. Šiuo atveju ieškovės dvasiniai sukrėtimai nėra progresuojantys, t. y. byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiosios patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių ji ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo, kad po įvykio ieškovei būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis ir jos sveikata būtų sutrikdyta negrįžtamai.

20. Atsižvelgiant į ieškoves J. L.padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, į žalą padariusio asmens kaltę ir asmenybę, jo turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, remiantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas ieškovei priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

21. Atsakovas taip pat privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis. analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

23. CPK 98 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-375-16/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

24. Sprendžiant klausimą dėl patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos, teismo vertinimu pažymėtina, kad šioje byloje konstatuota, jog ieškovė įrodė visas atsakovo atsakomybei kilti būtinas sąlygas, o aplinkybė, kad priteista tik dalis prašytos kompensacijos už neturtinę žalą, neleidžia daryti išvados, jog turėtų būti vertinama, jog ji neįrodė buvus neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, manytina, jog šiuo atveju turi būti laikoma, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo tenkintas. Įvertinus šias aplinkybes iš atsakovo yra priteisiamos visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

25. Iš byloje pateikto ieškovės advokato Dariaus Ališausko prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų priėmimo kvito matyti, kad ieškovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 682,50 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 682,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

26. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina 22 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d., 83 str. 1 d. 4 p., 85 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 682,50 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.