Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10527-584/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atsakovams V. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Būsto valda“ ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir R. B. 200,72 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. 2008-11-25 Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-13, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Būsto valda“, 2012-11-25 susitarimu Nr. 53-10-55, ieškovė teikia bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė, gavusi daugiabučio namo gyventojų skundus, atliko namo apžiūrą, nustačiusi tarpblokinių siūlių remonto būtinumą, jį atliko, nes šie darbai priskiriami prie privalomųjų darbų, reikalingų bendrosioms namo konstrukcijoms tausoti ir saugoti. Atsakovai nesumokėjo už ieškovės atliktus tarpblokinių siūlių remonto darbus, todėl yra skolingi 200,72 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų V. B. ir R. B. ieškovei UAB „Būsto valda“ 200,72 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė ieškovei UAB „Būsto valda“ iš atsakovo V. B. 37,23 Eur ir atsakovės R. B. 37,22 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas byloje nustatė, kad ieškovė UAB „Būsto valda“ vykdė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 16 gyventojų 2010-06-14 pasirašė ir pateikė ieškovei prašymą atlikti tarpblokinių siūlių remontą. 2010-10-07 ieškovei taip pat buvo pateiktas dar vieno gyventojo J. M. prašymas sutvarkyti išorines namo siūles. UAB „Būsto valda“ atliktame 2010-09-15 gyvenamojo namo apžiūros akte nurodyti pastebėti defektai – tarpblokinės siūlės nepatenkinamos būklės, sutrūkinėję, praleidžia vandenį, o padaugėjus gyventojų skundų dėl nesandarių ir pelijančių sienų siūloma organizuoti kapitalinį siūlių remontą ties nesandariomis blokų sandūromis. UAB „Dengsta“ 2010-11-19 surašė penkis atliktų darbų aktus, kuriuose nurodyti atlikti darbai, sunaudotų medžiagų kiekis, netiesioginės išlaidos. Bendra visų darbų vertė 24 010 Lt. Daugiabučio namo tarpblokinių siūlių remontas įvykdytas 2010-09-15 namo apžiūros metu nustačius tarpblokinių siūlių pralaidumą, o tai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Statybos techniniame reglamento STR 1.12.05:2002 galiojusio nuo 2002-08-21 iki 2011-01-07 11.1.6 punktas). Vadovaujantis Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 6.1 punktu, administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad administratorius turėjo teisę pats priimti sprendimą dėl daugiabučio namo tarpblokinių siūlių remonto atlikimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, vykdydama daugiabučio namo administratoriaus funkcijas, privalo laikytis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų bei Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų reikalavimų, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ji juos pažeidė, t. y. rangovo remonto darbams parinkimo ir gyventojų supažindinimo su darbų kaina tvarką. Tačiau teismas kartu sprendė, kad paminėti pažeidimai iš esmės nepaneigia tinkamo ieškovės administravimo pareigų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų, jog ieškovei pažeidus nuostatus, kitas rangovas būtų atlikęs tuos pačius tarpblokinių siūlių remonto darbus už mažesnę nei ieškovės pateiktuose UAB „Dengsta“ atliktų darbų aktuose nurodytą kainą ar namo hidroizoliacijos darbai buvo atlikti nekokybiškai, teismas sprendė, jog šios aplinkybės nesudaro prielaidų atsakovams nevykdyti prievolės – sumokėti už atliktus remonto darbus daugiabučiam namui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo spendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimų netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Pirmosios instancijos teismas nepateikė atsakovams visų dokumentų kopijų, t. y. atsakovai negavo 2010-09-14 daugiabučio apžiūros akto, rangovo atliktų darbų pridavimo aktų bei gyventojų siųstų ieškovui prašymų. Šiuos dokumentus atsakovai pirmą kartą pamatė tik 2015-05-20, todėl savo atsiliepime į ieškinį neturėjo galimybės pareikšti nuomonės apie šiuos dokumentus. Minėti dokumentai yra susiję su Statybos Reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka. Nr. 351“ (toliau – Reglamentas), t. y. teismas visiškai nevertino daugiabučio namo apžiūros akte esančių įrašų, nors šis dokumentas yra susijęs su Reglamento privalomaisiais reikalavimais. Visų pirma, apžiūros aktas nenumeruotas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl dokumento sudarymo datos. Antra, grafoje „Apžiūra“ yra nurodyta „Neeilinė gyvenamojo namo apžiūra“. Remiantis Reglamento 15.3 p., neeilinė apžiūra atliekama tik po stichinių nelaimių, namo konstrukcijų griūties ir t. t., ko šiuo atveju nebuvo. Kadangi apžiūros akte yra nurodyta „padaugėjus skundų dėl nesandarių sienų organizuoti kapitalinį siūlių remontą“ akivaizdu, kad turėjo būti pritaikytas 15.4 p., t. y. remiantis gyventojų prašymu, atlikti statybinius tyrinėjimus namo ar atskirų jo elementų būklei nustatyti. Reglamento 17.3 p. nustato, kad statybinius tyrinėjimus atlieka atestuotos inžinierinių paslaugų įmonės, ekspertai, turintys reikiamą kvalifikacijos atestatą. Nagrinėjamu atveju siūlių būklę darbų eigoje vertino darbus atliekantis darbininkas (tuo metu buvęs autobokštelyje) tiek, kiek leido jo kompetencija. Be to, apžiūros akte nurodyta, kad pastebėti defektai: siūlės nepatenkinamos būklės, sutrūkinėję, praleidžia vandenį. Neaišku, kokias kriterijais remiantis, dalies siūlių būklė įvertinta nepatenkinamai. Statinio ar jo dalių fiziniam nusidėvėjimui nustatyti reikalingi patyrę specialistai, instrumentai, laikas, laboratoriniai tyrimai, darbai rezultatams apibendrinti, o įvertinant tai, kad apžiūros aktas surašytas 2010-09-15 dieną, praėjus 3 mėnesiams po to, kai į administratorių kreipėsi 1-os laiptinės gyventojai (2010-06-14), t. y. kelios darbo dienos iki remonto pradžios, darytina išvada, kad jokios realios apžiūros net nebuvo. Be to, apžiūros akte nėra nurodytas remontuotinų siūlių kiekis, kuris reikalingas preliminariai lokalinei sąmatai sudaryti. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti: 1) atlikti kapitalinį remontą ties nesandariomis blokų sandūromis; 2) tarpblokinė siūlė turi būti išvaloma arba sugręžiojama, užpildant šiltinamąja medžiaga. Kapitalinio remonto tikslas yra visiškai atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas iš esmės pagerinti. Rekomendacija „siūlė turi būti išvaloma arba sugręžiojama užpildant šiltinamąja medžiaga“ neatitinka kapitalinio remonto sąvokos. Šiuo atveju didžioji dalis siūlių buvo tik užteptos ant viršaus nauju hermetiku, o nedidelė dalis siūlių buvo remontuojamos injekciniu metodu, t. y. sugręžiojamos ir pro išgręžtas skyles užpildomos šiltinamąja medžiaga.

2) Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog išsamesnės darbų procedūros administratoriaus turėjo būti aprašytos projekto dalies techninėje specifikacijoje arba aprašomajame dokumente ir išsiųstas konkurse dalyvaujantiems rangovams. Rangovų siūlomos paslaugos, t. y. darbų procedūros ir produktai (medžiagos) turėjo atitikti perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus, bet kadangi ieškovas nesilaikė Pavyzdinių nuostatų 5.5 bei Nuostatų 8.7 p. reikalavimų dėl patalpų savininkų atstovo(ų) įtraukimo į rangos darbų pirkimo procesą, todėl akivaizdu, kad nebuvo užtikrintas proceso skaidrumas.

3) Apžiūros aktas ieškovo buvo surašytas tik po trijų mėnesių nuo gyventojų prašymo pateikimo, kas patvirtina, kad ieškovas tuo metu neįžvelgė jokios grėsmės asmenų ar turto saugumui. Darant prielaidą, kad apžiūros metu 2010-09-15 ieškovas vis tik pastebėjo grėsmės požymius asmenų ir turto saugumui, jis turėjo vadovautis Reglamento 22 punktu: „Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūras asmuo, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo bendraturčius. Vėliau apie tai pranešama raštu ir pridedamas apžiūros aktas“. Tai akivaizdžiai paneigia pirmosios instancijos teismo nuostatą, kad administratorius, remiantis privalomaisiais reikalavimais, neprivalėjo informuoti daugiabučio bendraturčių apie numatomus atlikti darbus.

4) Remiantis apžiūros akte esančiu įrašu, kad tarpblokinių siūlių būklė yra nepatenkinama, t. y. 40–60 % nusidėvėjimas, nėra abejonių, kad jokių grėsmių asmenų ar turto saugumui nebuvo, tokiu atveju ieškovas privalėjo vadovautis Reglamento 24 p.: „Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai pastato privalomųjų remonto darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai“. Reglamento 9 p. numato, jog gyvenamojo namo nuolatinė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas ir t. t. Minėtas Reglamento 9 p. detaliai išdėstytas Kauno m. daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašo 7 p.: „Namo administratoriui už kas mėnesį renkamą nuolatinės techninės priežiūros mokestį, priklauso išorinių statybinių konstrukcijų jungiamųjų siūlių ištrupėjusių vietų užtaisymas ir sandarinimas iki 10 bėginių metrų per kalendorinius metus“. Vadinasi, butų savininkai, kurie kreipėsi dėl tokio remonto, turėjo teisę pasinaudoti šia nuostata ir susiremontuoti tarpblokinius sujungimus be papildomos rinkliavos, jei remonto darbų apimtys neviršijo numatytų 10 b/m. Jei numatomų darbų apimtys būtų viršiję šį normatyvą, gyventojai turėjo kelis pasirinkimus: 1) laukti kitų kalendorinių metų, 2) kreiptis į administratorių dėl pasiūlymų remonto darbams pateikimo, o jei sąmatos suma būtų didelė – kaupiamosios sąskaitos atidarymo, 3) kreiptis tiesiogiai į tuos darbus atliekančias įmones be tarpininko administratoriaus. 1-os laiptinės gyventojai pasirinko 2-ą variantą, tačiau ieškovas iki pat darbų pradžios, t. y. 2010 m. rugsėjo mėn., nepateikė nei išankstinės darbų sąmatos, nei namo apžiūros protokolo, nei jokios kitos informacijos apie planuojamą remontą.

5) Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Kauno m. butų administravimo Nuostatų 7 p., 6.1. papunkčiu (turėjo būti – 7.1.), sprendė, kad administratorius turėjo teisę pats priimti sprendimą dėl tarpblokinių siūlių remonto, todėl atsakovų argumentai, jog dėl remonto nebuvo butų savininkų susirinkimo, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovai pažymi, kad teismas paminėjo tik vieną šių Nuostatų papunktį, t. y. administratoriaus teises ir nepaminėjo kitų, ieškovui nepalankių punktų, t. y. administratoriaus pareigų: 5.8. Remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų apžiūromis, rengia šių objektų remonto darbų lėšų poreikio planus privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, viešai skelbia juos patalpų savininkams, imasi būtinų veiksmų šiems planams įgyvendinti. 8.2. Planuoti namo remonto darbus, būtinus privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, taip pat lėšų poreikį šiems darbams atlikti, nustatyti būtinąjį kaupiamojo mokesčio dydį. 8.4. Pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 dienų pateikti patalpų savininkų susirinkimui išsamią savo veiklos ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta surinkta kaupiamųjų lėšų suma, planuojami darbai, jų kainos ir kita patalpų naudotojus dominanti informacija. Neįvykus susirinkimui, šią informaciją paskelbti namo skelbimų lentose.

6) Teismas nurodė, kad atsakovai savo atsiliepime į ieškinį nepateikė rašytinių įrodymų, jog kitas rangovas tuos pačius darbus būtų atlikęs už mažesnę kainą. Atsakovai pažymi, kad darbų įkainiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, neturint lokalinės sąmatos, panaudotų medžiagų ir atliktų darbų žiniaraščių, pateikti objektyvių rašytinių įrodymų dėl kainos, neįmanoma. Atliktų darbų vertė šiuo atveju buvo 24 010 Lt. Remiantis Nuostatų 5.6 ir 8.7 p., atlikdamas darbų pirkimus, kurių vertė daugiau kaip 10 tūkst. Lt, administratorius privalėjo šaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu jų atstovui į pirkimo komisiją išrinkti. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų, jog ieškovui pažeidus nuostatus, kitas rangovas būtų atlikęs tuos pačius remonto darbus už mažesnę kainą, yra nepagrįstas.

7) Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad daugiabutis remonto metu nepriklausė ypatingų statinių kategorijai, todėl rangovas neprivalėjo turėti kvalifikacijos atestato. Teismas, apibūdindamas „Ypatingų statinių“ sąvoką, rėmėsi tuo metu neegzistavusiu Reglamentu STR 1.01.06:2010 (redakcija galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-07-16), kai tuo tarpu konkursas darbams atlikti turėjo būti skelbiamas bent jau rugsėjo mėnesį. Atsakovai savo argumentus grindžia tuo metu galiojusiu Reglamento STR 1.01.06:2002 (redakcija galiojusi nuo 2002-04-27 iki 2010-09-30) 5.4 punktu: Ypatingas statinys – visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių. Kad tuo metu praktiškai visi daugiabučiai priklausė ypatingų statinių kategorijai, o iš įmonių, atliekančių remonto darbus, buvo reikalaujama turėti kvalifikacinį atestatą, įrodo ir ieškovo 2011-02-24 dieną gyventojams siųstas paaiškinimas dėl tarpblokinių siūlių remonto, kuriame rašoma, kad „Prieš pradedant darbus buvo atlikta rinkos apklausa dėl tarpblokinių siūlių remonto kainos. Pagal gautus komercinius pasiūlymus surašytas kainų apklausos protokolas, todėl kainos atitinka rinkos kainas. Visos įmonės yra atestuotos ir pateikė technologines korteles.“ Pažymėtina ir tai, kad nei vienas daugiabučio gyventojas iš administratoriaus iki šiol nėra gavęs jokios informacijos apie konkurse dalyvavusias įmones, todėl darytina prielaida, kad konkurso iš viso nebuvo.

Ieškovas UAB „Būsto valda“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą su jame išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog ieškovas būdamas namo, kuriame yra ir atsakovams priklausantis butas, administratoriumi ir turėdamas pareigą rūpintis administruojamo namo būkle, kuri privalo atitikti privalomuosius statybos techninius reikalavimus, 2010-09-15 padaugėjus gyventojų skundų dėl nesandarių tarpblokinių siūlių, atliko neeilinę gyvenamojo namo apžiūrą. Atliktą apžiūrą patvirtina ir 2010-09-15 aktas, kuriame nustatyta, kad reikia organizuoti kapitalinį siūlių remontą ties nesandariomis blokų sandūromis. Pažymėtina, kad administravimas nereiškia vien tik tam tikrų paslaugų teikimo rezultato. Administratorius visą laiką yra atsakingas už paties pastato priežiūrą ir prisiima civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis, kad šie nepatirtų žalos, kurią galėtų sukelti pastato savininkams daline nuosavybe priklausantys bendrojo naudojimo objektai, todėl tarpblokinių siūlių remonto darbai susiję su privalomaisiais namo naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir ieškovas neprivalėjo gauti namo patalpų savininkų sutikimo dėl tokių darbų atlikimo. Ieškovo administruojamame ginčo pastate reikėjo užtikrinti saugų pastato naudojimą (to ne kartą prašė patys gyventojai, rašydami prašymus administratoriui), pastatas kėlė grėsmę asmenų ir turto saugumui, taip pat reikėjo užtikrinti pastato hermetiškumą (apsauga nuo drėgmės, pelėsio atsiradimo), todėl buvo būtina imtis priemonių saugumo, hermetiškumo, energijos taupymo reikalavimams užtikrinti. Ieškovas administravimo funkcijas atlieka, vadovaudamasis Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatomis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-7 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A-899 redakcija), kurių 6.1 p. nustato, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Todėl ieškovas, vadovaudamasis tiek gyventojų skundais, tiek atlikta namo apžiūra, taip pat remdamasis Statybos techniniais reikalavimais (STR 1.12.05:2010), kurių 24 p. nustato, kad „Gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, vadovaudamasis šiuo Reglamentu ir jame nurodytais teisės aktais, vykdo organizacines ir technines priemones gyvenamojo namo būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti esminiai statinio reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę“, atliko tarpblokinių sandūrų remonto darbus namui, kuriame yra atsakovams priklausantis butas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų (apeliantų) V. B. ir R. B. skolos už ieškovės suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir remonto paslaugas. Atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovė teikia bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas minėtame name. Atsakovai 2010 m. lapkričio mėn. buvo apmokestinti 200,72 Eur suma už atliktus tarpblokinių siūlių remonto darbus, už kuriuos atsakovai iki šiol nėra atsiskaitę. Ieškovės nuomone, šie darbai priskiriami prie privalomųjų darbų, reikalingų bendrosioms namo konstrukcijoms tausoti ir saugoti, tačiau atsakovai su šia ieškovės pozicija nesutinka.

Dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovams V. B. ir R. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). 2008 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-13, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir ieškove UAB „Būsto valda“, 2012 m. lapkričio 25 d. Susitarimu Nr. 53-10-55 „Dėl 2008 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-13 pratęsimo“, 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“, ieškovei buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, esančių Kauno miesto Eigulių seniūnijoje, tame tarpe ir daugiabučio namo, kuriame yra ir atsakovams priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų administravimą (b. l. 8–10). Byloje pateikti 2010 m. lapkričio 19 d. atliktų darbų aktai (b. l. 40–44) dėl tarpblokinių siūlių remonto 6953,78 Eur (24 010 Lt) sumai, kuriais remiantis yra grindžiamas reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn.

Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Atsakovai, kaip kiekvieno buto savininkai, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturčiai ir yra atsakingi už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jie turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai. Taigi pagal bendrą taisyklę atsakovai privalėtų sumokėti už 2010 m. lapkričio 19 d. atliktų darbų aktuose nurodytų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) tarpblokinių siūlių, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, atliktus remonto darbus, nebent įrodytų atleidimo nuo pareigos sumokėti pagrindus. Taigi nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovams, kaip ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams, tenka pareiga prisidėti prie patirtų tarpblokinių siūlių remonto darbų, kuriems atsakovai nėra išreiškę sutikimo, išlaidų atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučio namo Konstitucijos 15/5 savininkų bendrija v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-326/2014; kt.). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo.

Atsakovų (apeliantų) nuomone, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas – tarpblokinės siūlės neatitiko privalomųjų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Faktą, jog darbai atlikti užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams, pasak ieškovės, patvirtina butų ir kitų patalpų savininkų prašymai dėl nesandarių tarpblokinių siūlių sutvarkymo ir namo apžiūros aktas (b. l. 37–39). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad namo tarpblokinės siūlės nepatenkinamos būklės, sutrūkinėję, praleidžia vandenį, darytina išvada, kad ieškovė turėjo faktinį pagrindą inicijuoti tam tikrus veiksmus, t. y. organizuoti daugiabučio namo siūlių remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atlikti darbai pateko į Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ taikymo sritį. Pagal šio reglamento nuostatas, prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą bei gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais. Prie darbų, būtinų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, nurodytas namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogo, cokolio, pamatų ir kitų) saugaus naudojimo palaikymas. Iš šių teisės aktu nustatytų reikalavimų visumos darytina išvada, kad prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, užtikrinančių tiek pastato atitikimą higienos, sveikatos, energijos taupymo ir šilumos saugojimo reikalavimų, nagrinėjamu atveju yra priskiriami tarpblokinių siūlių užtaisymo darbai, kadangi akivaizdu, jog esant nesandarioms ar sutrūkinėjusioms tarpblokinėms siūlėms ir dėl to išorinėms namo sienoms praleidžiant vandenį, name gyvenantiems asmenims neužtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, namas neatitinka higienos, energijos taupymo ir šilumos saugojimo reikalavimų. Spręstina, kad bendraturčiams suteiktos paslaugos bei dėl to patirtos išlaidos buvo susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl tokiu atveju savininko sutikimas nebūtinas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytos išimties, t. y. bendraturčiai, nors ir nedavę sutikimo tokioms išlaidoms, privalo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, konkrečiu atveju – remonto išlaidas, nes atlikti darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tokios pat praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-996-459/2014, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1807-555/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad ieškovė administravimo funkcijas atlieka, vadovaudamasi Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-7 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A-899 redakcija), kurių 6.1 punktas nustato, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Todėl ieškovas, vadovaudamasis tiek gyventojų prašymais, tiek atlikta daugiabučio namo apžiūra, taip pat statybos techniniais reikalavimais, atliko daugiabučio namo tarpblokinių siūlių remonto darbus. Atsižvelgiant į tai, jog atlikti darbai susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir atsakovai turi pareigą apmokėti patirtas remonto darbų išlaidas proporcingai jų turimai daliai bendrojoje nuosavybėje, apeliacinio skundo argumentai, susiję procedūrinių reikalavimų pažeidimais (gyvenamojo namo apžiūros akto pildymo, rangovo remonto darbams atlikti parinkimo, gyventojų supažindinimo su darbų kaina tvarkos reikalavimai), neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį tarp šalių kilusį ginčą, kadangi šios aplinkybės nesudaro prielaidų atsakovams nevykdyti savo prievolės – sumokėti už atliktus daugiabučio namo tarpblokinių siūlių remonto darbus.

Apeliantai savo skundą taip pat grindžia argumentu, jog daugiabučio namo tarpblokinių siūlių remonto darbus atlikusi UAB „Dengsta“ neturėjo kvalifikacijos atestato tokiems darbams (t. y. hidroizoliacijos darbams) atlikti, o pirmosios instancijos teismas, apibūdindamas „Ypatingų statinių“ sąvoką, rėmėsi tuo metu neegzistavusiu Reglamentu STR 1.01.06:2010 (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-07-16), kai konkursas remonto darbams atlikti turėjo būti skelbiamas rugsėjo mėnesį. Tuo tarpu tuomet galiojusio Reglamento STR 1.01.06:2002 (redakcija, galiojusi nuo 2002-04-27 iki 2010-09-30) 5.4 punktas numatė, jog „Ypatingas statinys – tai visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių“. Toks apeliantų argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo priedo „Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas“ 4 punktą ypatingi statiniai yra visi pastatai, naudojami visuomenės poreikiams, kuriuose vienu metu būna daugiau nei 100 žmonių, įskaitant pastato ir jo paskirties aptarnaujantį personalą bei lankytojus. Pagrindiniai pastatų pagal statinių klasifikatoriaus tipus pavadinimai išvardyti 2 lentelėje. 2 lentelėje išvardinti šie statiniai: viešbučiai, kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, įstaigų pastatai, civilinių ir karinių uostų, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, uostų galiniai punktai, kabamųjų lynų ir krėslinių keltų stotys, radijo ir televizijos transliavimo pastatai ir kt., didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatai (išskyrus automobilių priežiūros tarnybas, degalines ir pan.), viešųjų pramoginių renginių pastatai, muziejai ir bibliotekos, mokyklų, universitetų ir tyrimų centrų pastatai, ligoninių ir slaugos įstaigų pastatai, pensionai, poliklinikos, sporto salės ir tribūnos, maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatai, kiti, niekur kitur nepriskirti, pastatai (pataisos darbų kolonijos, kalėjimai ir kardomojo kalinimo centrai, ginkluotųjų pajėgų, policijos, gaisrininkų įstaigos ir kt.), kiti sporto ir poilsio statiniai, kiti, niekur daugiau nepriskirti, inžineriniai statiniai (fortai, betoninės slėptuvės, bunkeriai ir kt.). Taigi daugiabučiai namai nėra priskiriami Reglamento 5.4 punkte nurodytiems ypatingiems statiniams. Pagal Reglamento STR 1.01.06:2002 (redakcija, galiojusi nuo 2002-04-27 iki 2010-09-30) 5 punktą ypatingų statinių kategorijai priskiriamas statinys: 5.1. kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); 5.2. kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; 5.3. sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius bei techninius parametrus); 5.4. visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; 5.5. kuris yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė. Taigi daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į šiuos minėtus kriterijus, rangovo tarpblokinių siūlių remonto darbams atlikti parinkimo metu nebuvo priskiriamas ypatingiems statiniams, ir nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi tuo metu dar negaliojusia Reglamento STR 1.01.06:2010 redakcija, tačiau padarė pagrįstą išvadą, jog šio namo hidroizoliacijos darbams atlikti UAB „Dengsta“ neprivalėjo turėti kvalifikacijos atestato, todėl atsakovų argumentą dėl paminėtų aplinkybių atmetė kaip nepagrįstą. Be to, pažymėtina, jog tuo metu, kai buvo faktiškai atliekami daugiabučio namo tarpblokinių siūlių remonto darbai, jau galiojo Reglamento STR 1.01.06:2010 redakcija (galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-07-16), kurios 5.6 punktas numatė, jog ypatingi statiniai yra gyvenamieji (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai pastatai (namai). Kadangi pagal VĮ Registrų centras duomenis daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 5 aukštų, todėl jis ir tarpblokinių siūlių remonto metu nebuvo laikomas ypatingu statiniu.

Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), įrodyti, kad darbai yra atlikti, turi šalis, siekianti prisiteisti išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje, ieškovė, įrodinėdama, kad darbai yra atlikti, pateikė 5 atliktų remonto darbų aktus ir gyventojų prašymus atlikti remonto darbus, kuriuose pasirašydami namo gyventojai pripažino, kad darbai faktiškai yra atlikti. Byloje atsakovai neįrodinėjo, kad atlikti darbai turi trūkumų, ar kad darbų kaina neatitinka protingumo kriterijaus (CK 6.198 str.). Todėl iš atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto galima teigti, kad ieškovės pasitelktas rangovas atliktų darbų priėmimo akte nurodytus darbus atliko tinkamai ir už pagrįstą kainą.

Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).

Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų (CPK 263 straipsnis, 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantų turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė ataskaitą prie 2015-07-08 PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas Nr. 771 bei mokėjimo nurodymą Nr. 3929, kurie patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė turėjo 66,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 82, 83). Nustatant iš atsakovų ieškovei priteistinų atlyginti atstovavimo išlaidų dydį, remiamasi Rekomendacijų nuostatomis, nustatančiomis maksimalius advokatams ir jų padėjėjams už suteiktą teisinę pagalbą priteistinus dydžius. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš atsakovų (CPK 93, 98 straipsniai).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 str.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“, į. k. 132125543, buveinės adresas Chemijos g. 11, Kaunas, a. s. Nr. LT44 7300 0100 0222 6481, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, 33,28 Eur (trisdešimt tris eurus ir 28 euro centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“, į. k. 132125543, buveinė Chemijos g. 11, Kaunas, a. s. Nr. LT44 7300 0100 0222 6481, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, 33,28 Eur (trisdešimt tris eurus ir 28 euro centus) bylinėjimosi išlaidas.