Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.5; 2.4.4.1; 2.4.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.12.10; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1

2025 m. rugsėjo 23 d.

dalyvaujant ieškovui (atsakovui pagal patikslintą priešieškinį) G. J., jo atstovams advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui ir advokatei Živilei Gulla-Katauskei,

atsakovams (ieškovei pagal patikslintą priešieškinį) uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „Just Earth“, (ieškovui pagal patikslintą priešieškinį) A. M., V. C., jos atstovui advokatui Ričardui Noreikai, V. P. M., A. J. M., J. Č., E. J., O. O., D. Š., R. R., E. G., A. L.,

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Z. T., Z. T., E. M., V. J., V. M., V. L., D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Just Earth“, V. C., A. M., R. M., V. S., G. S., V. P. M., A. J. M., J. Č., E. J., O. O., E. Š., A. L., D. Š., D. Š., P. F. (P. F.), N. F., R. V., R. S., G. V., E. G., E. G., R. R., tretiesiems asmenims G. E. J., V. J., Z. T., Z. T., P. V., Ž. J., A. N., E. V., Ž. Š., E. Č., D. K., A. K., M. B., I. B., V. M., L. Č., A. S., L. S., V. P., I. C. (I. C.), A. K., T. K., V. L., V. P. L., V. L., L. G., R. K., J. J., V. L., R. B., E. M., A. D., D. J., dėl žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo be bendraturčių sutikimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų UAB „Just Earth“, A. M., R. M. patikslintą priešieškinį ieškovui G. J. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė: patikslinto ieškinio, atsiliepimų į jį, patikslinto priešieškinio ir atsiliepimų į jį argumentai ir teisiniai motyvai

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai) (toliau ir – teismas) 2024 m. rugpjūčio 26 d. gautas ir teisme 2024 m. rugpjūčio 27 d. priimtas ieškovo G. J. (toliau ir – ieškovas) patikslintas ieškinys (toliau ir – patikslintas ieškinys) atsakovams UAB „Just Earht“, V. C., A. M., R. M., V. S., G. S., V. P. M., A. J. M., J. Č., E. J., O. O., E. Š., A. L., D. Š., D. Š., P. F. (P. F.), N. F., R. V., R. S., G. V., E. G., E. G., R. R., tretiesiems asmenims G. E. J., V. J., Z. T., Z. T., P. V., Ž. J., A. N., E. V., Ž. Š., E. Č., D. K., A. K., M. B., I. B., V. M., L. Č., A. S., L. S., V. P., I. C. (I. C.), A. K., T. K., V. L., V. P. L., V. L., L. G., R. K., J. J., V. L., R. B., E. M., A. D., D. J., dėl žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo be bendraturčių sutikimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovas ieškiniu prašo:

1.1. Leisti ieškovui viešame registre užregistruoti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – žemės sklypas), G. Mačiulskio paslaugų įmonės matininko Gintaro Mačiulskio 2021 m. kovo 16 d. parengtus patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis be atsakovų – žemės sklypo bendraturčių – sutikimo.

1.2. Patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal G. Mačiulskio paslaugų įmonės matininko Gintaro Mačiulskio 2024 m. rugpjūčio 23 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (toliau ir– 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos planas), kuriuo:

1.2.1. Trečiajam asmeniui V. J. siūloma paskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu B(372 kv. m.).

1.2.2. Ieškovui G. J. siūloma paskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksais B1(11 kv. m.), B2(19 kv. m.), B3(11 kv. m.) ir B4(36 kv. m.).

1.2.3. Ieškovui G. J., atsakovams A. M. ir R. M. bei UAB „Just Earth“ siūloma paskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu C(153 kv. m.).

1.2.4. Atsakovei V. C. siūloma paskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu D2(45 kv. m.).

1.2.5. Atsakovui O. O. ir atsakovei E. J. siūloma paskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu D1(36 kv. m.).

1.3. Nustatyti neatlygintinį neterminuotą servitutą 11 kv. m. žemės sklypo daliai, G. Mačiulskio paslaugų įmonės matininko G. Mačiulskio 2024 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo plane pažymėtai indeksu B5, suteikiantį teisę naudotis paėjimo taku ir prieiti prie žemės sklype esančiame gyvenamajame name esančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priteisiant iš atsakovės R. R. ieškovui G. J. kas mėnesį 12,60 Eur kompensaciją, nurodytą sumą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pervedant į ieškovo G. J. sąskaitą, esančią akcinėje bendrovėje SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

1.4. Priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio argumentai ir motyvai:

2.1. 1998 metais Palangos vietinėje koordinačių sistemoje S499 buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir patvirtintas žemės sklypo planas. Vietines koordinačių sistemas apjungus į vieningą Lietuvos koordinačių sistemą (LKS apjungus į vieningą Lietuvos koordinačių sistemą (LKS 94) 2019 m. balandžio 9 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Nacionalinė žemės tarnyba) paskelbė išaiškinimą dėl žemės sklypų ribų paklaidų, perkeliant kadastrinius duomenis iš vietinių koordinačių sistemų į valstybinę sistemą, kuriame nurodė, kad transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nebuvo eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, gali skirtis <....> nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje nustatomų koordinačių. <...> visai Lietuvos teritorijai negalima nustatyti vienodų paklaidų, kurios gali atsirasti transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, dydžių. Šių paklaidų dydžiai yra skirtingi (pvz., <...> Palangos miesto centrinėje dalyje nustatyti koordinačių skirtumai siekia nuo 0,250 m iki 0,300 m <…>). Nustačius neleistinas žemės sklypų ribų paklaidas, ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, turi būti tikslinamos atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Privačių žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami šių žemės sklypu savininkų lėšomis. Ieškovas kreipėsi į G. Mačiulskio paslaugų įmonę dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Matininkas, prieš atlikdamas matavimus, visus suinteresuotus asmenis kvietimais ir pranešimais informavo apie planuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2021 m. kovo 16 d. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypą paženklino vietovėje, parengė žemės sklypo planą ir suformavo patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis.

2.2. Ieškovo teigimu, jis laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, tačiau nepaisant to, didžioji dalis žemės sklypo bendrasavininkų nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto. Nesant su visais žemės sklypo savininkais suderinto žemės sklypo plano ir nesant žemės sklypo bendrasavininkų pasirašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, ieškovas negali patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų bylos Nacionalinėje žemės tarnyboje ir, atitinkamai, užregistruoti patikslintų kadastro duomenų viešajame registre.

2.3. Pažymi, kad, atlikus kontrolinius kadastrinius žemės sklypo matavimus, paaiškėjo, kad koordinatės (nuo nustatytų vietinėje koordinačių sistemoje) skiriasi tik 1 cm., ką ieškovas ir nurodė savo laiške trečiajam asmeniui V. M., prašydamas sutikimo registruoti patikslintus kadastrinius matavimus. Taigi, 2021 metų žemės sklypo planas nelemia jokių žemės sklypo bendrasavininkų teisių ir pareigų pasikeitimo, taigi, objektyviai negali pažeisti jokių žemės sklypo bendrasavininkų interesų. Pabrėžia, kad žemės sklypo bendrasavininkai, prieštaraujantys šiam reikalavimui, nenurodo jokių objektyvių tokio prieštaravimo priežasčių.

2.4. Atkreipia dėmesį, kad patikslintu ieškiniu atsisako pradiniu ieškiniu reikšto reikalavimo dėl mokesčio už patikslinančius kadastrinius matavimus priteisimo iš visų žemės sklypo bendraturčių. Atsakovė UAB „Just Earth“ teigia, kad šio reikalavimo atsisakymas turi daryti įtaką bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Ieškovo nuomone, šiuo atveju teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad šis reikalavimas buvo ne savarankiškas, o išvestinis iš reikalavimo leisti registruoti patikslinančius kadastrinius matavimus, be to pastarojo reikalavimo ieškovas neatsisakė. Atsakovė UAB „Just Earth“ turėtų nurodyti, kokią patirtų išlaidų dalį sudaro atsikirtimai būtent į ieškovo reikalavimą priteisti iš bendraturčių dalį išlaidų už kadastrinius matavimus.

2.5. Žemės sklype yra gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame suformuoti 29 atskiri nekilnojamojo turto objektai (toliau ir – gyvenamasis namas) ir nebaigtas statyti gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – gamybinis pastatas). Gyvenamasis namas bendrai sudaro 756 kv. m. užstatymo ploto, gamybinis pastatas – 220 kv. m. užstatymo ploto, likusi laisva (neužstatyta) žemės sklypo dalis sudaro 996 kv. m.

2.6. Prašo žemės sklypo dalį, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu B(372), priskirti asmeniškai naudotis trečiajam asmeniui V. J., kadangi ji vienintelė yra su šia žemės sklypo dalimi susijusio gamybinio pastato pamatų savininkė. Prie gamybinio pastato laisvos žemės yra 152 kv. m.. Trečiajam asmeniui V. J. priklausantis gamybinis pastatas užima 220 kv. m. žemės sklypo, nors faktiškai jis yra didesnis. Be to, 37 kv. m. žemės sklypo plotui tikslinga nustatyti servitutą. Ieškovo vertinimu, logiška, kad papildomai prie gamybinio pastato esančią žemę priskirti ieškovui ar kitiems bendraturčiams, o trečiajam asmeniui V. J. skirti kitos laisvos žemės, kaip pvz. C2 - 153 kv. m. ar D - 2, kai dėl jų padalinimo nesutaria kiti bendraturčiai, ieškovo vertinimu, nebūtų racionalu.

2.7. Prašo asmeniniam ieškovo ir atsakovų UAB „Just Earth“ R. M. ir A. M. naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu C2(153). Pažymi, kad ieškovui tenkanti šios žemės sklypo dalies dalis yra 51 kv. m.

2.8. Kaip nurodo ieškovas, jis, siekdamas realiai įgyvendinti savo teisę į nuosavybę, prašo asmeniniam jo naudojimui taip pat priskirti žemės sklypo dalis, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtas indeksais B3(11) – atsakovės J. Č. (įrengta poilsio zona) ir B4(19) – trečiųjų asmenų Z. T. ir Z. T. įrengta terasa. Pažymi, kad tretieji asmenys Z. T. ir Z. T. neprieštarauja ieškovo prašomai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkai, dar daugiau, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad tretieji asmenys Z. T. ir Z. T. norėtų žemės sklypo dalį, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu B4, nupirkti iš ieškovo, jei teismas šią žemės sklypo dalį priskirtų asmeniniam ieškovo naudojimui. Tai reiškia, kad žemės sklypo dalį, pažymėtą 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu B4(19), priskyrus asmeniniam ieškovo naudojimui, pastarasis turėtų realią galimybę gauti naudos iš turimos nuosavybės.

2.9. Asmeniniam ieškovo naudojimui prašo priskirti žemės sklypo dalį, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu B5(11). Per šią žemės sklypo dalį patenkama į gyvenamajame name esantį butą Nr. 23, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei R. R. ir kuri žemės sklypo dalies nuosavybės teise neturi, todėl šioje žemės sklypo dalyje ieškovas G. J. prašo nustatyti atlygintinį servitutą.

2.10. Ieškovas asmeniniam naudojimui taip pat prašo priskirti žemės sklypo dalį, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu B6(36), o atsakovams E. J. bei O. O. – pažymėtą indeksu D2(36), kadangi indeksu D2 pažymėta dalis yra funkciškai susijusi su šių asmenų turtu, esančiu žemės sklype. Iš atsakovų E. J. ir O. O. turimų žemės sklypo dalių – po 48,5 kv. m. pagal ieškovo siūlomą 2024 m rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos planą kiekvienam atiteks po 37,11 proc. turimos žemės sklypo dalies. Ieškovo asmeniniam naudojimui priskyrus žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu B6(36), jis turės realią galimybę naudotis savo turtu – parduoti ar išnuomoti šią žemės sklypo dalį atsakovams E. J. O. O. ir (ar) kitiems bendraturčiams, tuo tarpu pastariesiems išliktų teisė asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi, funkciškai susijusia su jų turimu turtu (butu), proporcingai jų realiai turimai žemės sklypo daliai.

2.11. Žemės sklypo dalis, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksais A1(21) ir A(1043), ieškovas prašo palikti bendram visų bendraturčių naudojimui, kadangi per ją yra patenkama į ieškovui priklausančias rūsio patalpas, kuriose yra įrengti visų gyvenamojo namo bendraturčių vandens skaitikliai.

2.12. Laisvos žemės nėra pakankamai, todėl asmeniniam kiekvieno bendraturčio naudojimui neįmanoma priskirti realios to bendraturčio turimos žemės sklypo dalies. Ieškovo teigimu, sprendžiant dėl reikalavimų pagal patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį pagrįstumo, būtina vertinti asmeniniam naudojimui priskirtinų žemės sklypo dalių proporcingumą nuosavybės teise valdomoms žemės sklypo dalims, būtina atsižvelgti į kiekvieno bendraturčio turimo turto, kuris užima dalį žemės sklypo, dydį (plotą) ir galimą paskirstyti žemės sklypo dalį paskirstyti kaip įmanoma labiau proporcingai. Ieškovo nuomone, nėra kito būdo kaip kompensuoti bendraturčių, neturinčių ir nenorinčių įsigyti žemės dalis, kaip įvesti visiems vienodą koeficientą.

2.13. Patikslintame plane numatyta 463 kv. m. laisvos, asmeniniam naudojimui priskirtinos žemės. Tokia padėtis susidarė, kadangi 22 turtinių vienetų savininkams trūksta arba visiškai neturi žemės reikalingos po pastatu ir bendriems praėjimams. Ieškovo skaičiavimais, bendraturčių, kuriems trūksta ar visai neturi žemės sąrašas: tretieji asmenys I. B. ir M. B. (butas Nr. 16) - 101 kv. m., atsakovė G. V. (butas Nr. 19 ir 20) - 100 kv. m., tretieji asmenys D. K. ir A. K. (butas Nr. 2) - 75 kv. m., tretieji asmenys A. K. ir T. K. (butas Nr. 14) - 60 kv. m., trečiasis asmuo I. C. (I. C.) (butas Nr. 14B) - 48 kv. m., atsakovė J. Č. (butas Nr. 21) - 42 kv. m., atsakovai A. J. M. ir V. P. M. (butas Nr. 19) - 34 kv. m., trečiasis asmuo E. M. (butas Nr. 12) -28 kv. m., tretieji asmenys Z. T. ir Z. T. (butas Nr. 18) - 28 kv. m., tretieji asmenys V. P. L. ir V. L. (butas Nr. 14A) - 26 kv. m., atsakovė E. Š. (butas Nr. 21) - 22 kv. m., atsakovai N. F. ir P. F. (P. F.) (butas Nr. 17) - 18 kv. m., trečiasis asmuo Ž. Š. (butas Nr. 27) - 18 kv. m., trečiasis asmuo A. D. (butas Nr. 26) - 18 kv. m., tretieji asmenys E. Č. ir L. Č. (butas Nr. 7)- 15 kv. m., atsakovė R. R. (butas Nr. 23) - 15 kv. m., atsakovas A. L. (butas Nr. 25) - 15 kv. m., trečiasis asmuo V. L. (butas Nr. 9) - 14 kv. m., trečiasis asmuo V. P. (butas Nr. 11) - 13 kv. m., tretieji asmenys A. S. ir L. S. (butas Nr. 15) - 11 kv. m., atsakovai E. G. ir E. G. (butas Nr. 3 ir Nr. 5) - 3 kv. m., trečiasis asmuo P. V. (butas Nr. 1) - 2 kv. m., viso sudaro 706 kv. m.

2.14. Taigi, ieškovo skaičiavimais, reikia 463 kv. m. padalinti žemės sklypo savininkams, kurie iš viso turi 810 kv. m., todėl reikalinga naudoti visiems vienodą (bendrą) koeficientą, 463 kv. m. padalinant iš 810 kv. m., gaunama 57,16 kv. cm. (1 kv. m. turimai žemei priskirtina 57,16 kv. cm.). Ieškovas savo skaičiavimus pateikė lentelėje, kurioje nurodė kiek V. J., jis pats, R. M., A. M., V. C., UAB „Just Earth“, E. J., O. O. turi gyvenamųjų patalpų ploto, kiek tenka „po pastatu“, kiek žemės sklypo lieka „ne po pastatu“ ir nurodo jo siūlomą žemės sklypo dalių proporcijų koeficientą.

2.15. Atsižvelgiant į tai, kad buto Nr. 4 savininkai atsakovai G. S. ir V. S. turi 29 kv. m. ir atsakovė R. V. turi 5 kv. m. žemės, bet neturi patalpų gyvenamajame name, nei kiemo įrenginių dalies, neprašo teismo skirti jiems atskirą plotą asmeniniam naudojimui, jiems skiriama bendro naudojimo žemė.

2.16. Ieškovo vertinimu, patikslintu ieškiniu siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra proporcingesnė, atitinkanti realias bendraturčių turimas žemės sklypo dalis, nei patikslintu priešieškiniu, kuria, priešingai, siekiama sukurti privilegijuotą padėti atsakovams UAB „Just Earth“, R. M. ir A. M.. Ieškovas pateikia palyginamuosius patikslintu ieškiniu ir patikslintu priešieškiniu asmeniniam naudojimui siūlomus priskirti žemės sklypo dalių proporcijų skaičiavimus:

2.17. Nurodo, kad asmeniniam naudojimui žemės dalį galima padidinti atsakovei V. C. prijungiant žemės dalį, kur yra tik jos vienos naudojami laiptai. Atsakovams R. M. ir A. M. galima padidinti žemės dalį tiek prijungiant prieigą prie jų langų kiemelyje už užrakintų geležinių durų, tiek patekimui į jiems priklausantį garažą ir pirtį.

2.18. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad į trečiajam asmeniui V. J. žemės sklypo dalį (B1) patenka praėjimas į gyvenamajame name esantį butą Nr. 12; kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui E. M., kuri žemės sklypo dalies nuosavybės teise neturi, nustatytinas kelio servitutas, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtas S1(37), suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku ir prieiti prie trečiajam asmeniui E. M. nuosavybės teise priklausančio buto.

2.19. Kadangi į ieškovui asmeniškai naudotis prašomą priskirti žemės sklypo dalį B5(11) patenka praėjimas į gyvenamajame name esantį butą Nr. 23, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei R. R., kuri žemės sklypo dalies nuosavybės teise neturi, ieškovas B5 indeksu pažymėtoje žemės sklypo dalyje prašo nustatyti atlygintiną kelio servitutą, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtas indeksu B5(11), suteikiantį teisę naudotis praėjimo taku ir prieiti prie atsakovei R. R. nuosavybės teise priklausančio buto.

2.20. Pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka turėtų būti nustatyta tokia, kuri užtikrintų visiems žemės sklype turto turintiems asmenims galimybę naudotis savo turtu. Ieškovo vertinimu, prašomu patvirtinti 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos planu trečiajam asmeniui E. M. tokia galimybė numatyta nustatant servitutą.

2.21. Patikslintu ieškiniu prašomi nustatyti servitutai, ieškovo teigimu, suteiks viešpataujančiojo turto savininkams teisę naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypo dalimis, siekiant užtikrinti daiktų, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Nagrinėjamu atveju prašoma nustatyti teisė yra susijusi su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir, ieškovo vertinimu, egzistuoja objektyvus bei konkretus servitutų poreikis, kadangi teismui nenustačius servituto, viešpataujančiojo turto savininkams nebus įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis jiems priklausančiais daiktais pagal paskirtį. Nurodo, kad šiuo atveju, viešpataujančiųjų ir tarnaujančio daiktų savininkų interesų nepavyko suderinti kitais įstatymams neprieštaraujančiais būdais, pvz., susitarimu dėl turto eksploatavimui reikalingo tarnaujančio daikto nuomos ar daiktinių teisių ir pan.

2.22. Nustatant servitutą būtina užtikrinti teisingą abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyrą. Tam reikalinga laikytis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Tai reiškia, be kita ko, kad tarnaujančiojo daikto nuosavybės teisės suvaržymas privalo būti teisingai atlygintas, atlyginimą už nustatytą servitutą mokant vienkartine arba periodine kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo nustatyti atlygintiną servitutą, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtas indeksu B5(11), suteikiantį teisę naudotis praėjimo taku ir prieiti prie atsakovei R. R. nuosavybės teise priklausančio buto, priteisiant iš atsakovės R. R. ieškovui kas mėnesį 12,60 Eur dydžio mokėtiną kompensaciją. Tokiu būdu viešpataujančiojo daikto savininkas, kaip viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, įvykdys pareigą suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai - tarnaujančiojo daikto savininkui, tokiu būdu tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės nebus paneigtos ar neproporcingai apribotos.

3. Atsakovė V. C. atsiliepimu su patikslinto ieškinio reikalavimu, susijusiu su ja, sutinka visiškai. Dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų nepasisako, kadangi tai susiję su kitais žemės sklypo ir patalpų savininkais, kiti reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovės V. C. vertinimu, jos neliečia. Sutikimą su patikslintu ieškiniu grindžia šiais argumentais ir motyvais:

3.1. Pažymi, kad atsakovė V. C. su ieškovu sudarė taikos sutartį ir tarp šių šalių ginčo byloje nebeliko. Atkreipia dėmesį, kad tokios pozicijos, kuri sutampa su atsakovės V. C. pageidavimu, ieškovas laikosi paskutiniame patikslintame ieškinyje. Tokiu būdu ginčui tarp ieškovo ir atsakovės V. C. nelikus, atsakovė V. C. plačiau dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų nebepasisako. Atsakovė V. C. laikosi pozicijos, kad prie jos patalpų esanti žemės sklypo dalis priskirtina jos asmeniniam naudojimui ir šį klausimą teismas gali išspręsti tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį. Dėl bylos sudėtingumo, atsakovė laikosi šios prioritetinės ginčo klausimų išsprendimo tvarkos: atsakovė V. C., visų pirma, prašo teismo patvirtinti jos ir ieškovo G. J. sudarytą taikos sutartį, tačiau jeigu teismas nuspręstų taikos sutarties netvirtinti, atsakovė V. C. prašo patenkinti patikslinto ieškinio ir (arba) priešieškinio reikalavimą priskiriant atsakovei V. C. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, dalį asmeniniam naudojimui t. y. matininko Gintauto Mačiulskio 2024 m. rugpjūčio 23 d. plane pažymėtą indeksu D2(45 kv. m.) (pagal patikslintą ieškinį) arba mažosios bendrijos (toliau ir – MB)„Pajūrio matininkai“ 2022 m. birželio 3 d. plane pažymėtą indeksu C1 (40 kv. m.).

4. Atsakovai D. Š. ir D. Š. atsiliepimu nurodo, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu, prašo jį atmesti visa apimtimi ir palikti galioti esamą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Nepritaria ir kitiems atsakovų siūlomiems ginčo sprendimams būdams. Nurodo šiuos nesutikimo su patikslintu ieškiniu motyvus:

4.1. Ieškovas ir besibylinėjantys atsakovai siekia naudos sau, atsakovai D. Š. ir D. Š., turintys mažą žemės sklypo dalį, lieka nuošalyje, jų nuosavybė neapibrėžta, jie neturės išskirto ploto ir toliau neturės kadastrinių matavimų ir apskritai mokės žemės mokestį už neaišku kur esantį žemės lopinėlį, kuomet stambieji žemės sklypo savininkai teisiškai susitvarkys savo nuosavybę.

5. Atsakovė R. R. atsiliepimu nesutinka su patikslintu ieškiniu ir prašo netvirtinti kadastrinių matavimų ir atmesti patikslintą ieškinį. Nesutikimą su patikslintu ieškiniu grindžia šiais argumentais:

5.1. Atsakovės R. R. vertinimu, ieškovas prašo priteisti ar pinigais atlyginti už žemės sklypą, kuris yra priskirtas visam namui kaip infrastruktūrinė teritorija, kuri turėjo būti suformuota projektavimo ir statybos metu, bet ieškovas, pažeisdamas įstatymus, vėl bando tą žemė prisiskirti.

5.2. Perkant turtą sudaromoje sutartyje nebuvo numatyti jokie servitutai ar apribojimai naudotis viešąja infrastruktūra.

6. Atsakovai V. P. M., A. J. M. ir J. Č. atsiliepimu prašo atmesti patikslintą ieškinį ir siūlo palikti galioti nusistovėjusią ir namo bendraturčiams trisdešimt metų jokių problemų nekėlusią žemės sklypo naudojimo tvarką. Nesutikimą su patikslintu ieškiniu grindžia šiais argumentais:

6.1. Patikslintame ieškinyje, atsakovų V. P. M., A. J. M. ir J. Č. vertinimu, pateikiami ieškovo laisvos žemės plotai ir priskyrimas pagal naudotojus nepagrįsti. Ieškovo sukurta metodika yra neteisinga dalyse, kur apskaičiuojami plotai po pastatu, laisvi plotai, žemė liekanti ne po pastatu. Mano, kad turint namo aukštų skaičių pagal jį lengvai galima nustatyti, kiek reikia žemės ploto ją padengti žeme po pastatu. Pavyzdžiui, buto plotas 80 kv. m., keturi aukštai, vienam savininkui reikia turėti 20 kv. m. žemės padengimui po pastatu (plotą padalinus iš aukštų skaičiaus), o likę turimi plotai patenka į bendrą kiemo infrastruktūrinę teritoriją. Pagal ieškovo siūlomą metodiką 80 kv. m. buto plotui reikia turėti 42 kv. m. žemės padengimui po pastatu.

6.2. Nurodo, kad žemės sklypo užstatymo plotas yra intensyvus ir pažeidžia statybos reglamento taisykles, o likusi jo dalis vadinama „laisva žemė“ yra kiemo infrastruktūriniai statiniai: šaligatviai, praėjimo takai, įvažiavimo kelias ir kt.

6.3. Atkreipia dėmesį, kad teismo procesu metu ieškovo gamybinio pastato ir prie jo esančio sklypo dalies dovanojimas trečiajam asmeniui V. J. pakeitė teismo proceso eigą. Dovanojimu ieškovas sumažino savo turimą žemės plotą bendroje nuosavybėje, tikėdamasis, kad jo šeimai bus įteisinta ir trečiajam asmeniui V. J. padovanota žemės sklypo dalis ir dalis žemės prisiteista jo asmeniniam naudojimui. Ieškovo naudojama sąvoka, kad trečiajam asmeniui V. J. jis dovanojo asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą ir gamybinį pastatą („gamybinis pastatas“ nugriautas, pastato nėra, yra tik bendros nuosavybės žemė) klaidina teismą, nes žemė yra bendrasavininkų ir tuo pačiu mažėja namo kiemo teritorijos, kurias būtų galima priskirti asmeniniam naudojimui.

6.4. Namo kiemo infrastruktūrinių dalių funkcija yra tenkinti gyventojų elementarius poreikius, įėjimą, buitines sąlygas ir kt. Kartu su patikslintu ieškiniu pateiktame paskutiniame brėžinyje, neberasdamas laisvų plotų, ieškovas pretenduoją į žemę B3(11), kur jau yra statinys (laiptai, kurie buto byloje jau priskirti buto savininkui), uždaro atsakovėms J. Č., R. R. ir kt. patekimą į namų valdas, net numato mokestį už praėjimą į savo butą. Tai prieštarauja įstatymams, kuriuose numatyta, kad būtų užtikrintas kiekvienam patalpų savininkui patekimas į savo patalpas. Ieškovas atsakovei J. Č. siūlo pirkti žemę kitoje namo pusėje ir prie kito kaimyno patalpų B11. Šiuo atveju, žemė atskiriama nuo atsakovės J. Č. patalpų, taip imituojant siūlomas taikos sutartis ir kiršinant bendrasavininkus. Ieškovas, suprasdamas, kad po dovanojimo nebeliko laisvų plotų, sugalvojo nustatyti proporcijas pagal turimus žemės ir pagal reikiamus plotus, taip apskaičiavo proporcijų koeficientus ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad gyvenamojo namo bendraturčiai, kurie žemės neturi, ar turi nepakankamai, šią naštą turėtų dalintis pakankamai žemės turintys bendrasavininkai, proporcingai savo turimoms žemės sklypo dalims.

6.5. Iš esmės atsakovų V. P. M. ir A. J. M. vertinimu, ieškovas klaidingai mano, kad perteklinės žemės turintys bendraturčiai turi jos atsisakyti, ji turi būti priskirta ieškovui ir jis vėliau šią žemę galės parduoti. Pažymi, kad kiemo infrastruktūra ją projektuojant statybos metu ir po statybos yra skirta namo gyventojų poreikių tenkinimui.

7. Atsakovai E. J. ir O. O. su ieškovo G. J. patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, o būtent sutinka su jiems asmeniniam naudojimui siūloma priskirti žemės sklypo dalimi 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu D2(36), kadangi ši žemės sklypo dalis funkciškai susijusi su jų turtu. Teismo prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal kartu su patikslintu priešieškiniu pateiktą MB „Pajūrio matininkai“ 2022 m. rugpjūčio 26 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir indeksu priskirti jiems asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalį, šiame plane pažymėtą indeksu C2(42). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

7.1. Namo dalis, kurioje yra atsakovams E. J. ir O. O. nuosavybės teise priklausantis butas, yra keturių aukštų, todėl mano, kad iš bendros turimos žemės dalis, butui sudengti turėtų būti išminusuota 1/4 buto ploto, t. y. 8,225 kv. m. Tokiu atveju, atsakovų E. J. ir O. O. skaičiavimais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai E. J. ir O. O. turi 97 kv. m. žemės, jiems priklausantis butas sudaro 32,9 kv. m., 1/4 buto ploto sudaro 8,225 kv. m., likusi žemės dalis sudaro 88,775 kv. m.. Atkreipia dėmesį, kad po atsakovų E. J. ir O. O. butu yra atsakovės J. Č. butas, virš – atsakovų E. G. ir E. G. butas, kurie faktiškai turi žemės, todėl nemano, kad turėtų sudengti 100 proc. buto ploto.

7.2. Sprendžiant ginčą su ieškovu taikiu būdu prašė, kad jiems priskirtinas žemės plotas tiesiogiai apimtų buto langą su siena, atitraukiant protingą atstumą nuo namo sienos. 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane D1(36) dalis apima tik dalį jiems priklausančio buto lango ir išorinės sienos, o tai ateityje gali kelti sunkumus ir konfliktines situacijas, norint namą renovuoti, apšiltinti sienas ar kitaip tvarkyti namo fasadą. Tokias prielaidas daro atsižvelgdami į tai, kad buvo inicijuota byla, kurioje vyko ginčas dėl namo sienos apšiltinimo, dėl centimetrų.

8. Atsakovė UAB „Just Earth“ atsiliepimu prašo ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl neatlygintinio servituto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, kitą ieškovo patikslinto ieškinio dalį atmesti, kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą ir prašė jį tenkinti iš esmės tais pačiais, kaip ir procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Esminiai nesutikimo su patikslintu ieškiniu argumentai ir motyvai:

8.1. Žemės sklypas suformuotas remiantis 1998 m. liepos 14 d. nustatytais kadastro duomenimis. Ieškovas nurodo, kad 1998 m. žemės sklypo planas ir jo prašomas leisti įregistruoti 2021 m. žemės sklypo planas iš esmės nesiskiria, 2021 metų žemės sklypo planas nelemia jokių žemės sklypo bendrasavininkų teisių ir pareigų pasikeitimo.

8.2. Atsižvelgiant į tai, kad kadastro duomenų keitimas pagal teisės aktų reikalavimus nėra būtinas, o pasak paties ieškovo, dėl to nei žemės sklypo duomenys, nei bendraturčių teisės ir pareigos nepasikeičia, kelia klausimą kokiu tikslu šių kadastro duomenų tikslinimo iš viso reikia.

8.3. Ieškovas nurodo, kad tikslinimą atliko remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. balandžio 9 d. paskelbtu išaiškinimu dėl žemės sklypų ribų paklaidų. Tačiau ieškovo cituojamame išaiškinime aiškiai nurodoma, kad tik nustačius neleistinas žemės sklypų ribų paklaidas, ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, turi būti tikslinamos atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad būtų buvę nustatytos kokios nors neleistinos žemės sklypų ribų paklaidos, dėl kurių būtų pagrindas atlikti tokius duomenų tikslinimus.

8.4. Nesutinka su ieškovo neva patikslintais ir atnaujintais žemės sklypo kadastro duomenimis, kadangi, atsakovės UAB „Just Earth“ vertinimu, jais iš tiesų siekiama ne žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo, o užfiksuoti ginčytinus žemės sklype esančių statinių duomenis, taip sukuriant ieškovui palankius įrodymus kitoje tarp šalių nagrinėtoje byloje, kurioje jau yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas.

8.5. Atsakovų nuomone, ieškovo prašomas leisti įregistruoti 2021 metų žemės sklypo planas toje dalyje, kiek jame yra žymima gamybinį ir gyvenamąjį pastatą skirianti riba, tiesiog neatitinka tikrovės, duomenys šioje dalyje yra akivaizdžiai klaidingi, todėl jų įregistravimas yra negalimas.

8.6. Taip pat matininko Gintaro Mačiulskio 2021 m. kovo 16 d. parengtame žemės sklypo plane nurodyti duomenys nebeatitinka šiuo metu esančių faktinių duomenų. Kaip matyti, 2021 m. kovo 16 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytas savininkų sąrašas ir jų turimų nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydžiai nebeatitinka šiuo metu esančios pasikeitusios situacijos, todėl šiame plane pateikta informacija prieštarauja oficialiems Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie žemės sklypo savininkus ir jų turimas nuosavybės teisės žemės sklype dalis.

8.7. Atsakovės UAB „Just Earth“ vertinimu, ieškovas palaipsniui vis labiau priderina savo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką prie atsakovų priešieškiniu siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos: ieškovas iš pradžių pageidavo D2 dalies savo asmeniniam naudojimui, tačiau atsakovams pateikus priešieškinį ir pasiūlius šią dalį skirti naudoti atsakovei V. C., ieškovas patikslino savo reikalavimą ir žemę toje vietoje (su nežymiais skirtumais) pasiūlė skirti tai pačiai atsakovei (V. C.). Taip pat, ieškovas siūlė gamybinio pastato ir gyvenamojo namo užimamų žemės sklypo dalių ribą nustatyti pagal pamato vidurį, tuo tarpu atsakovai priešieškiniu siūlė pamatą priskirti prie bendro naudojimo teritorijos ir skiriamąją ribą nustatyti pagal gyvenamojo namo pamato kontūrą. Ieškovas priderino savo siūlomą naudojimosi tvarką prie atsakovų priešieškiniu siūlomos tvarkos ir šiuo aspektu. Taip pat, ieškovas prašė jam asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalį ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių skersgatvio sankirta (2021 m. gruodžio 1 d. plane pažymėta B2). Atsakovams priešieškiniu pasiūlius šią žemės sklypo dalį skirti naudotis asmeniškai atsakovams E. J. ir O. O., dabar ieškovas iš esmės tą patį sprendinį su nežymiais pakeitimais siūlo ir savo plane. Atitinkamai 2021 m. gruodžio 1 d. plane ieškovas siūlė žemės sklypo dalį, esančią virš įvažiavimo į garažą skirti naudotis visiems bendraturčiams bendrai, tuo tarpu atsakovai atkreipė dėmesį, kad į minėtą žemės sklypo dalį nėra galimybės patekti niekaip kitaip, kaip tik per vidinį kiemą, kurio nei viena šalis nesiūlo skirti bendram naudojimui, todėl atsakovai siūlė terasą virš garažo priskirti prie vidinio kiemo ploto ne bendram naudojimui. Dabar tikslindamas ieškinį, ieškovas ir šioje dalyje jau sutinka su atsakovų siūlymu ir šios žemės sklypo dalies nebesiūlo bendram visų naudojimui. Atsakovės UAB „Just Earth“ vertinimu, tokiu būdu ieškovas iš esmės po truputį pritaria atsakovų priešieškiniu siūlomai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, pateikdamas nežymiai pakoreguotus atsakovų siūlymus kaip savo.

8.8. Teismui kitoje byloje prejudiciniu sprendimu konstatavus, kad pamatas yra gyvenamojo namo, neliko pagrindo kokią nors dalį šio pamato įtraukti į gamybiniam pastatui skirtą žemės sklypo dalį, todėl pagrįstas tapo būtent atsakovų siūlymas šios žemės sklypo dalies ribą nustatyti pagal gyvenamojo namo sienos kontūrą. Ieškovui galiausiai sutikus su atsakovais, kad šias žemės sklypo dalis skirianti riba turi eiti pagal gyvenamojo namo pamato kontūrą, logiška, jog ieškovo siūloma gamybiniam pastatui skiriama žemės sklypo dalis turėjo sumažėti pusę pamato storio užimtu žemės plotu. Tačiau 2024 m. rugpjūčio 23 d. plane gamybiniam pastatui siūloma skirti žemės sklypo dalis sumažėjo tik 2 kv. m., t. y. iki 372 kv. m., o tai akivaizdžiai neatitinka bylos duomenų, kuriuos iki šiol teikė pats ieškovas.

8.9. Iš ieškovo pateiktos sklypų dalis skiriančios ribos detalizavimo schemos matyti, kad ginčo pamato ilgis ties įvažiavimu į garažą nurodomas 13,46 m, o pamato ilgis po gyvenamuoju namu nurodomas susidedantis iš 6,07 m, 0,13 m, 4,46 m, 0,6 m ir 2,52 m ilgio atkarpų. Taigi viso pamato ilgis, pagal paties ieškovo brėžinį, yra ne mažesnis, nei 27,24 m. Jeigu pusę šio pamato pločio ieškovas iki šiol buvo priskyręs gamybiniam pastatui numatytai žemės sklypo daliai, tai dabar ieškovui nutarus šią ribą numatyti pagal šio pamato kontūrą, šios žemės sklypo dalies plotas turėjo sumažėti ne mažiau nei 4,09 kv. m. (27,24 m x 0,15 m pusės pamato plotis). Negana to, kaip minėta, ties gyvenamuoju namu ieškovas buvo nurodęs į gamybiniam pastatui skirtą žemės sklypo dalį įtraukęs dar ir iki 0,23 m pločio sienos šiltinimo sluoksnį, kuris jau vien ties gyvenamojo namo sienos atkarpa, kurios ilgis pagal ieškovo brėžinį yra 6,07 m, sudarytų dar papildomai 1,40 kv. m. (6,07 m x 0,23 m) ir t. t. Taigi, akivaizdu, kad ieškovui nutarus šias žemės sklypo dalis skiriančią ribą numatyti pagal pamato kontūrą, gamybiniam pastatui skirtos žemės sklypo dalies plotas, lyginant su 2021 m. gruodžio 1 d. plane nurodytu, turėjo sumažėti daug labiau, nei faktiškai nurodomas 2 kv. m. sumažėjimas.

8.10. Ieškovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. plane nurodomi gamybiniam pastatui skirtos žemės sklypo dalies duomenys prieštarauja paties ieškovo pateiktai informacijai, kuria remiantis jis įvardina neva atsakovų siūlomos naudojimosi tvarkos plano trūkumus. Ieškovas pateikė planą, kuris pavadintas „Galimai Klaidų“ apžvalga. Šiame plane kairėje pusėje ieškovas pateikia atsakovų plano grafinius duomenis ir greta pateikia neva tikruosius šių grafinių sprendinių duomenis. Dešinėje esančiame plane ieškovas pateikia tuos pačius atsakovų plano grafinius sprendinius ir nurodo, kokie jie neva turėtų būti tuo atveju, jeigu būtų vadovaujamasi atsakovų plano pastaboje nurodyta pastaba, kad gamybiniam pastatui skirtos žemės sklypo dalies riba yra nustatyta pagal pamato ir sienos išorės kontūrą, t. y., jeigu pamatas ir gyvenamojo namo išorinė siena nepatenka į gamybiniam pastatui skirtą žemės sklypo dalį. Ieškovo plane dešinėje pusėje iš esmės nurodoma, kad jeigu iš tiesų riba eina pagal gyvenamojo namo pamatą ir išorinę sieną, ir iš tikrųjų pamatas ir išorinė siena nepatenka į gamybiniam pastatui skirtą žemės sklypo dalį, kaip teigiama atsakovų plano pastaboje, tada gamybiniam pastatui skirtos žemės sklypo dalies plotas neva turėtų būti, pagal ieškovo skaičiavimus, 387 kv. m. (arba 367 kv. m., kadangi dėl prastos pateikto plano kokybės nėra galimybės tiksliai įskaityti skaitmenų). Akivaizdu, kad šie duomenys ženkliai skiriasi nuo paties ieškovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane nurodomos gamybiniam pastatui siūlomos skirti žemės sklypo dalies ploto – 372 kv. m., nors jos plotas apskaičiuotas pagal tą patį principą, kaip ir nurodoma atsakovų plano pastabose. Taigi, nors ieškovas teigia, kad tuo atveju, jeigu atsakovų plane nurodyta pastaba būtų teisinga, tada atsakovų plane gamybiniam pastatui skirta žemės sklypo dalis turėtų būti ne 368 kv. m. ploto, kaip nurodoma atsakovų plane, o 387 kv. m. (arba 367 kv. m.), tačiau pats ieškovas savo 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane, kuriame šią ribą taip pat nurodo nustatantis pagal pamato kontūrą, šios žemės sklypo dalies plotą nurodo 372 kv. m. Ieškovas 2014 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo gamybinį pastatą ir jam priskirtą 368/1746 (arba 184/873) dalį žemės sklype. Taigi, žemės sklypo dalies, kurioje buvo gamybinis pastatas bendras plotas buvo tik 368 kv. m., o tai praktiškai sutampa būtent su atsakovų siūlomame naudojimosi tvarkos plane nurodytu šios žemės sklypo dalies plotu (366 kv. m.). Faktinis šios žemės sklypo dalies plotas sumažėjo 2 kv. m. nuo 368 kv. m. iki 366 kv. m. būtent dėl teisėtai atlikto gyvenamojo namo pamato šiltinimo darbų, dėl kurių pamatas pastorėjo šiltinimo sluoksniu. Atsakovų siūlomas šios žemės sklypo dalies plotas yra artimiausiais tam šios žemės sklypo dalies plotui, kokį įsigijo pats ieškovas kartu su gamybiniu pastatu, tuo tarpu dabar ieškovas siūlomoje naudojimosi tvarkoje tam pačiam gamybiniam pastatui jau prašo skirti 372 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, t. y., didesnę, nei kad ieškovas kartu su gamybiniu pastatu buvo įgijęs. Atsakovės UAB „Just Earth“ vertinimu, tai iš esmės ir parodo ieškovo teikiamos „Galimai Klaidų“ apžvalgos ir paties ieškovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plano nepatikimumą.

8.11. Ieškovo teikiama informacija apie neva atsakovų naudojimosi tvarkos plano netikslumus yra nepagrįsta ir dėl kitų aspektų: pirma, pats šį planą rengęs matininkas nurodo, kad jis pateikia tik „galimai“ klaidas, kas savaime rodo, jog pats planą rengęs matininkas nėra tikras, ar šie neatitikimai iš tiesų egzistuoja. Ieškovo pateiktoje „Galimai Klaidų“ apžvalgoje atvaizduotuose planuose žalia spalva ieškovo matininkas yra pažymėjęs savo įsivaizduojamus atitinkamų kraštinių ilgius, kurie nuo atsakovų matininko nurodytų kraštinių ilgių skiriasi keliais ar keliolika centimetrų (pvz., vietoje 11,82 m nurodoma 11,68 m ir pan.). Tai iš esmės galima laikyti leistina paklaida ir neatitinkamai tarp atsakovų plano ir ieškovų matininko apskaičiuotų tų pačių kraštinių ilgių nebūtinai reiškia, kad vienas matininkas yra teisus, o kitas klysta. Paradoksalu, tačiau paties ieškovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane ta pati kraštinė nurodoma jau 11,98 m, nors ji turėtų sutapti su „Galimai Klaidų“ apžvalgoje nurodytu šios kraštinės ilgiu, koks jis, pasak ieškovo, neva turėtų būti tuo atveju, jeigu riba eina pagal pamatą.

8.12. Ieškovas patikslintame ieškinyje pateikia savo skaičiavimus, kuriais nustato asmeniniam naudojimui galimas skirti žemės sklypo dalių proporcijas. Iš patikslintame ieškinyje pateiktos informacijos nėra aišku ir suprantama, kokiu būdu ir tikslu yra nustatomas šis koeficientas. Ieškovas savo skaičiavimus pradeda teiginiu, kad laisvos, asmeniniam naudojimui skirtinos žemės yra 463 kv. m., tačiau šio teiginio niekuo nepagrindžia, neaišku, kokiais duomenimis remiantis yra nurodomas toks dydis. Atlikdamas skaičiavimus, ieškovas lentelėje nurodo atitinkamiems savininkams „po pastatu“, atsakovės UAB „Just Earth“ supratimu, priklausančius plotus. Tačiau nėra pateikiama jokia informacija, kuo remiantis yra nurodomi tokie plotai „po pastatu“. Atsakovė UAB „Just Earth“ daro prielaidą, kad ieškovas savininko „po pastatu“ esantį plotą tapatina su atitinkamo savininko turimų patalpų gyvenamajame name plotu. Tačiau, jeigu taip ir yra, tada ieškovo nurodomi plotai neatitinka tikrovės (pvz., pagal ieškovą atsakovė UAB „Just Earth“ neva „po pastatu“ turi 73 kv. m., nors patalpos faktiškai gyvenamajame name yra 72,12 kv. m. bendro ploto butas, o su bendro naudojimo patalpomis iš viso sudaro 98,31 kv. m. Atitinkamai, atsakovai A. M. ir R. M. turi 195,31 kv. m. bendro ploto butą, o su bendro naudojimo patalpomis iš viso valdo 207,71 kv. m. gyvenamojo namo, nors ieškovas nurodo šiems savininkams po pastatu 143 kv. m.). Todėl šie ieškovo skaičiavimai yra netikslūs. Taip pat, jeigu po pastatu esantis plotas tapatinamas su savininko turimu plotu gyvenamajame name, tada šie ieškovo skaičiavimai yra ir nelogiški, kadangi po pastatu yra tik 756 kv. m. plotas, o paties gyvenamojo namo bendras plotas yra 1961,26 kv. m.. Atitinkamai, dar gamybinio pastato užstatytas plotas buvo 220 kv. m. Taigi, pagal ieškovo logiką, kiekvienam savininkui po pastatu skiriant tiek ploto, kiek jis turi patalpų gyvenamajame name ar gamybiniame pastate, bendras visų statinių savininkų skirtas žemės sklypo plotas viršytų ne tik gyvenamojo namo ir gamybinio pastato užimamos žemės plotą, tačiau viršytų ir viso žemės sklypo dydį, kuris yra 1746 kv. m. Ieškovas savo skaičiavimuose pateikia tik šešių bendraturčių savininkų duomenis, nepateikdamas aiškių motyvų, kodėl tik juos įtraukia į šiuos skaičiavimus. Atitinkamai, 1961,26 kv. m. bendrą plotą padalinius iš šiam gyvenamajam namui stovėti reikalingo 756 kv. m. ploto, gaunama, kad namu užstatytam žemės sklypo 1 kv. m. tenka 2,59 kv. m. bendro ploto name, t. y., kiekvienas pastato bendraturtis nuo kiekvienų turimų 2,59 kv. m. turi suteikti namui stovėti po 1 kv. m. po pastatu.

8.13. Atsakovė UAB „Just Earth“ turi 115 kv. m. žemės sklypo ir 72,12 kv. m. bendro ploto butą (98,31 kv. m. su bendro naudojimo patalpomis). Tokio ploto butui tenka 27,85 kv. m. ploto žemės po pastatu (arba 37,96 kv. m., jeigu skaičiuojama nuo 98,31 kv. m.). Taigi, atsakovei UAB „Just Earth“ lieka 87,15 kv. m. (arba 77,04 kv. m.) žemės ne po pastatu. Atsakovai A. M. ir R. M. turi 208 kv. m. žemės sklypo ir 195,31 kv. m. bendro ploto butą (su bendro naudojimo patalpomis 207,71 kv. m.), todėl tokio ploto butui po pastatu tenka 75,41 kv. m. namu užstatytos žemės (arba 80,19 kv. m., jeigu skaičiuojama nuo 207,71 kv. m.). Taigi, atsakovams A. M. ir R. M. lieka 132,59 kv. m. (arba 127,81 kv. m.) žemės ne po pastatu. Todėl skaičiuojant nuo gyvenamojo namo 756,00 kv. m. užstatymo ploto, gautųsi atitinkama pareiga atsakovei UAB „Just Earth“ prisiimti 37,80 kv. m., o atsakovams A. M. ir R. M. – 80,14 kv. m. prievolės suteikti žemę namui stovėti. Remiantis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, šie skaičiai iš esmės sutampa su tais skaičiais, kuriuos atsakovai nurodė remdamiesi tuo, kad kiekvienas pastato bendraturtis nuo kiekvienų turimų 2,59 kv. m. turi suteikti namui stovėti po 1 kv. m. žemės po pastatu. Taigi, atsakovų priešieškiniu nurodomi duomenys būtent ir atitinka teisės aktuose numatytą pareigą kiekvienam bendraturčiui prisidėti prie bendro daikto proporcingai turimai nuosavybės teisės daliai jame.

8.14. Atsakovai UAB „Just Earth“, A. M. ir R. M. viso turi 217,74 kv. m. (arba 204,85 kv. m.) laisvos, ne po pastatu esančios žemės – tiek jos išeina, jeigu atsakovai įvykdo savo prievolę ir skiria iš turimos žemės ploto atitinkamas dalis namui stovėti. Tuo tarpu pagal atsakovų siūlomą naudojimosi tvarkos planą šiems savininkams asmeniškai naudotis siūloma 157 kv. m. kiemas ir tik 1/5 nuo 19 kv. m. patekimui į rūsį skirtos žemės sklypo dalies. Taigi, dar lieka 44,05 kv. m. nepanaudotos žemės, o tai reiškia, kad šie atsakovai padengia žemės poreikį tų savininkų, kurie neturi žemės arba turi jos nepakankamai, kad padengtų savo turimą turto dalį name.

8.15. Ieškovo teiginys, kad atsakovė UAB „Just Earth“ siekia gauti net 82,20 kv. m. žemės sklypo dalį, nors tiek žemės neturinti neatitinka tikrovės. UAB „Just Earth“ lieka 87,15 kv. m. (arba 77,04 kv. m., jeigu skaičiuojama be bendro naudojimo patalpų) žemės ne po pastatu. Atsakovė UAB „Just Earth“ jai prašo skirti atskiram naudojimui 157 kv. m. ploto kiemą, kuris būtų naudojamas kartu su atsakovais A. M. ir R. M.. Nors kiemas visoje apimtyje būtų naudojamas abiejų šių bendraturčių, tačiau nustatant teises ir pareigas į šią atitinkamą žemės sklypo dalį atsakovai A. M. ir R. M., turėdami daugiau nei dvigubai didesnę nuosavybės teisę pastate, nei, kad turi atsakovė UAB „Just Earth“, turėtų daugiau nei dvigubai daugiau teisių ir pareigų ir į šį kiemelį. Todėl ieškovas nepagrįstai šį kiemelį dalina šiems bendraturčiams per pusę. Jis būtų dalinamas atsižvelgiant į minėtas atsakovų UAB „Just Earth“ ir A. M. bei R. M. nuosavybės teisės dalis bendrame daikte. Atitinkamai tas pats ir dėl 19 kv. m. bendram naudojimuisi skirto patekimo į garažą, kurį atsakovai siūlo skirti atskirai naudoti penkiems bendraturčiams.

8.16. Ieškovo skaičiavimai yra grindžiami prielaida, kad neva „didieji“ žemės bendraturčiai turi padengti kitų bendraturčių, kurie neturi nuosavybės teise žemės arba jos turi nepakankamai, poreikį. Tokia ieškovo pozicija yra nesąžininga savo klaidų pasekmių perkėlimas asmenims, kurie už šias klaidas nėra atsakingi. Pažymi, kad būtent pradiniai sandoriai, kurie ir nulėmė žemės atskyrimą nuo patalpų, buvo atlikti būtent ieškovo ir jo šeimos narių, o toliau jau patalpų savininkai neturėjo žemės, todėl jos ir nebegalėjo perleisti, perleisdami kitiems asmenims patalpas.

8.17. Ieškovas deklaruoja, kad siekia nustatyti naudojimosi tvarką iš esmės vien tik tam, kad galėtų vėliau šią žemę suteikti (parduoti) tiems asmenims, kurie žemės neturi, ar kurie pageidauja atitinkama žemės sklypo dalimi naudotis (pvz., tretiesiems asmenims Z. T., Z. T.). Ieškovas teigia, kad jo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka bent iš dalies leistų jam realiai įgyvendinti teisę į nuosavybę, įskaitant jam priskirtų žemės sklypo dalių nuomą ir (ar) pardavimą, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis įrodyta, kad dalis bendraturčių pageidauja pirkti iš ieškovo žemės sklypo dalis. Atsakovės UAB „Just Earth“ vertinimu, tai patvirtina, kad pats ieškovas neturi jokio realaus intereso naudoti kurią nors konkrečią žemės sklypo dalį ir konkrečių žemės sklypo dalių prašo tik tam, kad galėtų iš jų gauti naudos suteikdamas ją tiems, kurie jos pageidauja. Ieškovo siūlomai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, ir jai pritaria iš esmės arba bendraturčiai, kurie patys neturi jokio konkretaus intereso į kurią nors konkrečią ieškovo siūlomą žemės sklypo dalį, arba asmenys, kurie patys nėra žemės sklypo bendraturčiai (pvz., tretieji asmenys Z. T., Z. T.) ir galėtų įsigyti iš ieškovo atitinkamą nuosavybės teisės į žemės sklypą dalį ir be naudojimosi tvarkos nustatymo, ir tokiu būdu galėtų toliau naudotis būtent ta pačia dalimi, kuria ir dabar naudojasi, nes atsakovų siūlomoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nėra reiškiama jokių pretenzijų į trečiųjų asmenų Z. T., Z. T. naudojamą žemės sklypo dalį.

8.18. Ieškovas prašo žemės sklypo dalį, pažymėtą 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu A1(21), nustatyti bendram visų bendraturčių naudojimuisi, kadangi per ją yra patenkama į ieškovui priklausančias rūsio patalpas, kuriose yra įrengti visų gyvenamojo namo bendraturčių vandens skaitikliai. Nurodo, kad šiuo indeksu pažymėtas patalpas sudaro patekimas į gyvenamojo namo garažo ir rūsio patalpas, pažymėtas indeksais G-1, G-2, G-6, R1-22 ir R1-29, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovui, atsakovams UAB „Just Earth:, G. V., O. O. ir trečiajam asmeniui P. V.. Atsakovė UAB „Just Earth“ pažymi, kad teisę naudotis šiomis garažo ir rūsio patalpomis turi tik konkretūs minėti bendraturčiai, turintys šias patalpas nuosavybės teise. Atsakovės UAB „Just Earth“ vertinimu, tai, kad ieškovo patalpose yra kitiems asmenims priklausantys vandens apskaitos prietaisai, savaime nepatvirtina šių asmenų teisės naudotis šiomis patalpomis. Tačiau netgi jeigu būtų sprendžiamas šių kitų asmenų teisės patekti į šias patalpas klausimas, šie asmenys teisę naudotis šiomis patalpomis įgytų, pvz., sudarę panaudos ar nuomos sutartis arba nustačius servitutus. Šiais pagrindais suteikiant teisę naudotis atitinkamomis patalpomis, kartu turėtų būti išsprendžiamas ir jų patekimo į patalpas žemės sklypu klausimas. Todėl nėra jokio teisinio ir loginio pagrindo iš karto savaime suteikti šiems kitiems asmenims teisę naudotis šia žemės sklypo dalimi, kol nėra išspręstas šių asmenų teisės naudotis svetimomis patalpomis klausimas. Pats ieškovas aktyviai prieštarauja, kad kitų asmenų vandens apskaitos prietaisai būtų įrengti jam priklausančiose rūsio patalpose ir aktyviai reikalauja šiuos apskaitos prietaisus iš šių patalpų pašalinti. Taigi, iš vienos pusės ieškovas siūlo nustatyti bendram naudojimusi žemės sklypo dalį, kad bendraturčiai galėtų patekti prie vandens apskaitos prietaisų, tačiau tuo pačiu metu aktyviai imasi veiksmų, kad šie vandens apskaitos prietaisai būtų iš šių patalpų pašalinti.

8.19. Ieškovas prašo asmeniniam jo naudojimui priskirti žemės sklypo dalis, pažymėtas 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane indeksais B3(11) – atsakovės J. Č. įrengta poilsio zona ir B4(19) – trečiųjų asmenų Z. T. ir Z. T. įrengta terasa. Ieškovas teigia, kad tretieji asmenys Z. T. ir Z. T. neprieštarauja ieškovo prašomai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkai, dar daugiau – į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad tretieji asmenys Z. T. ir Z. T. norėtų žemės sklypo B4 dalį iš ieškovo nupirkti, jei teismas žemės sklypo B4 dalį priskirtų asmeniniam ieškovo naudojimui. Atsakovė UAB „Just Earth“ neturi intereso dėl šių žemės sklypo dalių, tačiau atkreipia dėmesį, kad pats ieškovas pripažįsta, kad bent jau B3(11) žemės sklypo dalimi jis niekada nesinaudojo, nes ten yra atsakovės J. Č. įrengta poilsio zona. Todėl ieškovo siūlymas šią dalį skirti jam iš esmės keičia nusistovėjusią šios žemės sklypo dalies naudojimo tvarką.

8.20. Žemės sklypo dalį, pažymėtą 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu B(372), ieškovas siūlo skirti asmeniškai naudotis jo sutuoktinei trečiajam asmeniui V. J.. Ieškovas, 2014 m. liepos 18 pirkimo-pardavimo sutartimi, įgydamas iš gamybinį pastatą ir jam priskirtą žemės sklypo plotą, įgijo 368 kv. m. žemės sklypo dalį. Ieškovo siūlymas gamybiniam pastatui skirti 372 kv. m. yra nepagrįstas, neaišku, kodėl tam pačiam pastatui dabar jau reikia didesnės žemės sklypo dalies. Tai taip pat leidžia abejoti, ar realybėje toks plotas šioje žemės sklypo dalyje iš viso realiai yra – tikėtina, kad ieškovas į šiuos 372 kv. m. įtraukia ir gyvenamojo namo konstrukcijų užimamą žemę arba jo pateiktas planas yra tiesiog netikslus šiuo aspektu. Ieškovo reikalavimus dėl šios žemės sklypo dalies lemia ta aplinkybė, kad pats ieškovas neatlygintinai asmeninės nuosavybės teise perleido gamybinį pastatą ir dalį žemės sklypo savo sutuoktinei trečiajam asmeniui V. J.. Toks ieškovo nuosavybės perleidimas yra deklaratyvus ir nulemtas išimtinai ieškovo pralaimėjimo kitoje tarp šalių nagrinėtoje byloje. Ieškovas iš asmeninės nuosavybės teise šiuo metu priklausančios žemės sklypo dalies (312/1746) asmeniniam naudojimuisi prašo priskirti tik 85 kv. m. Ieškovas teigia, kad jis prašo jo asmeniniam naudojimui tik mažos dalies jo turimo žemės sklypo ploto ir tai neva patvirtina jo reikalavimų pagrįstumą, o tokio asmeninio ploto jam neskyrimas būtų jo teisių pažeidimas, turint omenyje, kad mažesnę žemės dalį turintiems atsakovams tokias asmeninio naudojimo dalis siūloma nustatyti. Tačiau tokių argumentų ieškovas negalėtų pateikti tuo atveju, jeigu vis dar būtų formalus gamybinio pastato ir jo užimtos žemės sklypo dalies savininkas, nes skyrus jam naudoti asmeniškai minėtą gamybinio pastato, užimtą 366 kv. m. ar 372 kv. m. dalį, jis asmeniniam naudojimui gautų apie pusę turimos žemės sklypo dalies ir ši dalis būtų daug didesnė (tiek proporcingai nuo jo turimos nuosavybės, tiek absoliučiu plotu), nei bet kurio kito žemės sklypo bendraturčio. Tai patvirtina, jog ieškovas tikslingai, fiktyviai ir nesąžiningai atskyrė dalį turėtos žemės sklypo nuosavybės, perleisdamas ją neatlygintinai savo sutuoktinei, t. y. išlaikydamas ją šeimoje, bet pakeisdamas formalų savininką. Ieškovas 2023 m. liepos 20 d. dovanojimo sutartimi savo sutuoktinei perleido gamybinį pastatą ir jam priskirtą 368 kv. m. žemės sklypo dalį (421/1746 dalis žemės sklypo), taip pat 503/2000 dalis kitų statinių, tačiau netrukus 2023 m. rugpjūčio 2 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2263 trečiasis asmuo V. J. padovanojo ieškovui atgal 400/2000 dalis kitų statinių, sau pasilikdama 103/2000 dalis kitų statinių. Taigi, ieškovas perleido savo sutuoktinei daugiau žemės, nei buvo susiję su gamybiniu pastatu, kartu perleisdamas jai ir kitus statinius, tačiau netrukus kiti statiniai jam buvo sugrąžinti nuosavybės teise, tačiau jiems priskirta žemė taip ir liko ieškovo sutuoktinės nuosavybės teise. Byloje apklausti ir raštu poziciją teikę ieškovo artimieji paneigė ieškovo paaiškinimus apie jo ir jo sutuoktinės trečiojo asmens V. J. turto atskirumą, o tai leidžia teigti, kad vedybinė sutartis ir tariamas turto atskirumas yra fiktyvus. Atsakovės UAB „Just Earth“ vertinimu, pats turto perleidinėjimas artimiesiems pagal paties ieškovo paaiškinimus buvo fiktyvus, atliktas siekiant ne realaus turto perleidimo, o tik formaliai siekianti išvengti nusikalstamo pasaulio atstovų neteisėtų reikalavimų ieškovo atžvilgiu, tai leidžia teigti, kad ir vedybinė sutartis buvo šio proceso dalis. Atsižvelgiant į tai, kad pats perleidimo sandoris kelia pagrįstų abejonių ir formaliai turtas liko ieškovo šeimoje, atsakovė UAB „Just Earth“ laikosi pozicijos, jog racionalu skirti ieškovui ir trečiajam asmeniui V. J., kaip sutuoktiniams, šeimai, kartu naudotis žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu A(366 kv. m.), kurioje anksčiau buvo gamybinis pastatas. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendime konstatuota, kad G. J. nugriovus gamybinį pastatą, t. y. atlikus griovimo darbus, statinio nebeliko, kaip nebeliko ir to, iš ko buvo kildinama teisė naudotis žeme; G. J. teisę naudotis ta žemės dalimi turėjo iki tol, kol įgyvendino teisę statyti statinį, tačiau leidimas statyti gamybinį pastatą yra pasibaigęs ir nebegaliojantis, todėl G. J. nebeturi išimtinės teisės į tą žemės dalį, kurioje buvo nebaigtas statyti gamybinis pastatas. Atsakovės UAB „Just Earth“ teigimu, gamybinio pastato užimta žemė šiuo metu yra laisva ir nebegali būti traktuojama, kaip užimta statiniu ar skirta jam naudoti. Todėl ši žemės sklypo dalis laikytina laisva ir galima naudoti ieškovui ir trečiajam asmeniui V. J. savo poreikiams, taip patenkinant jų deklaruojamą poreikį turėti asmeninio naudojimo žemę. Šios žemės sklypo dalies skyrimas bendram naudojimui ieškovui ir trečiajam asmeniui V. J. patenkintų jų abiejų interesus, nepriklausomai nuo to, ar jie turtą valdo kartu ar atskirai, kaip įrodinėjama byloje. Bet kuriuo atveju šie du asmenys yra sutuoktiniai, jie kartu valdydami šią žemės sklypo dalį neabejotinai lengviau suderintų savo interesus ir gautų iš šios žemės sklypo dalies maksimalios naudos. Tuo tarpu šios žemės sklypo dalies skyrimas trečiajam asmeniui V. J. pagal ieškovo siūlymą būtų nepagrįstas tiek dėl minėto aspekto, kad siūlomas skirti žemės sklypo plotas yra didesnis, nei kad faktiškai pats ieškovas su šiuo statiniu buvo įgijęs, tiek dėl to, kad gamybinio pastato nebėra ir jo nėra galimybės atstatyti. Todėl tokio didelio ploto asmeninio naudojimo žemės skyrimas trečiajam asmeniui V. J. būtų nepagrįstas kitų bendraturčių teisių pažeidimas.

8.21. Žemės sklypo dalį, pažymėtą 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu C(153), ieškovas siūlo skirti bendrai naudotis ieškovui, atsakovams UAB „Just Earth“, A. M. ir R. M.. Atsakovės UAB „Just Earth“ teigimu, ši žemės sklypo dalis sudaro vidinį uždarą kiemą, kurį nuo išorės skiria ieškovo įrengti rakinami vartai. Ji yra ir visada buvo naudojama išimtinai patekimui į atsakovų UAB „Just Earth“, A. M. ir R. M. priklausančias patalpas gyvenamajame name, į jokias kitas gyvenamojo namo patalpas iš šios sklypo dalies nėra patenkama. Tokia tvarka šią žemės sklypo dalį iki tol naudojo kiti turto savininkai, tarp jų ir pats ieškovas, kuris netgi įrengė vartus, skirtus ne kam kitam, o būtent riboti kitų asmenų patekimą į šią žemės sklypo dalį. Ieškovas ar kiti žemės sklypo bendraturčiai niekada nereiškė jokio pageidavimo ar poreikio naudotis šia žemės sklypo dalimi. Atsakovei UAB „Just Earth“ naudotis šia žemės sklypo dalimi buvo numatyta 2006 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią atsakovė UAB „Just Earth“ įgijo žemės sklypo dalį, kurią sudaro: C3 – 2 kv. m., C5 – 65 kv. m., 3MG – 48 kv. m.. Atsakovai R. M. ir A. M., įgydami savo turtą, pardavėjo atstovo taip pat buvo informuoti, kad šis kiemas yra priskirtas bei naudojamas jų įsigyjamo turto savininkų bei, kad tokiu būdu, šį turtą naudojo buvęs ieškovas. Todėl yra pagrindas teigti, kad realų interesą ir ryšį su šia žemės sklypo dalimi turi tik atsakovai UAB „Just Earth“, A. M. ir R. M.. Atsakovės UAB „Just Earth“ butu naudojasi trečiasis asmuo V. M. pagal sudarytą panaudos sutartį. Nors panaudos sutartis dėl žemės sklypo dalies su V. M. nėra sudaryta, atsakovė UAB „Just Earth“ yra suinteresuota, kad visi teisėti jos turto naudotojai turėtų realią galimybę patekti į jos turtą. Vien tai, kad šiuo metu turtas yra suteiktas naudoti pagal panaudos sutartį fiziniam asmeniui, nereiškia, kad UAB „Just Earth“ nebegali rūpintis turto naudojimo klausimais ar kad jos pastangos šiuo aspektu neva yra naudingos ne jai pačiai, o tik turto naudotojui. Pažymi, kad atsakovė UAB „Just Earth“ yra tiesiogiai suinteresuota, kad jos turimas turtas turėtų maksimalią ekonominę vertę, būtų puoselėjamas ir prižiūrimas, kad jo naudojimo klausimai būtų sureguliuoti taip, kad ji galėtų šį turtą realiai naudoti.

8.22. Nurodo, kad neturi intereso dėl žemės sklypo dalių, 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtų indeksais D1(36) ir D2(45). Tiek ieškovas, tiek atsakovė UAB „Just Earth“ siūlo D2(45) dalį skirti naudoti asmeniškai V. C., neskaitant kelių konfigūracijos apsektų. Atitinkamai abi šalys D1(36) dalį išskiria kaip atskirą dalį, tačiau ieškovas prašo šią dalį skirti jam, o atsakovai – E. J. ir O. O., kurie turi realių ryšį su šią dalimi, yra vieni iš daugiau žemės turinčių žemės sklypo bendraturčių. Iš ieškovo argumentų akivaizdu, kad jis iš esmės siekia šią žemės sklypo dalį gauti vien tik tam, kad galėtų ją vėliau parduoti tiems patiems atsakovams E. J. ir O. O.. Kaip matyti iš ieškovo pridėto susirašinėjimo su šiais bendraturčiais, ieškovas būtent dėl to su šiais asmenimis ir derėjosi. Atsakovams E. J. ir O. O. nuosavybės teise kartu priklauso 97 kv. m. žemės sklypo, o jų dalis gyvenamajame name bendrai sudaro 46,48 kv. m. Todėl pagal minėtą proporcingumo bendrojoje dalinėje nuosavybėje principą, jie po pastatu turi skirti 17,9 kv. m. (46,48 kv. m. / 2,59 kv. m.) žemės, todėl jiems lieka 79,05 kv. m. žemės, kurios jie neprivalėtų skirti po pastatu. Todėl atsakovų siūlomas variantas yra labiau subalansuojantis šį aspektą, nei ieškovo siūlomas variantas šią žemės sklypo dalį skirti jam vien tik tam, kad jis galėtų ją parduoti tiems patiems atsakovams (E. J. ir O. O.), kurie ir taip jau turi daugiau žemės, nei kad būtina jų turimai nuosavybei gyvenamajame name funkcionuoti.

8.23. Atsakovė UAB „Just Earth“ prašymą dėl servitutų prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Atkreipia dėmesį, kad, visų pirma, ieškovas ir jo šeima yra atsakingi dėl to, kad kai kurie gyvenamojo namo bendraturčiai neturi įgiję žemės arba jos yra įgiję nepakankamai. Antra, kritikuotinas ieškovo prašymas skirti jam asmeniškai naudotis žemės sklypo dalį, kurioje jis pats prašo nustatyti servitutą ir, todėl nurodo negalėsiantis naudotis šia žemės sklypo dalimi visa apimtimi ir tai neva lemia kompensacijos nustatymą. Trečia, sprendimą dėl turto apsunkinimo servitutu gali priimti ir tarnaujančiam daiktui tenkančius ribojimus bei garantijas turi tik tarnaujančio daikto savininkai. Ieškovas nėra vienintelis žemės sklypo savininkas, todėl jis neturi teisės reikalauti, kad už žemės sklypo apsunkinimą servitutu kompensacija būtų mokama tik jam asmeniškai. UAB „Just Earth“, kaip žemės sklypo bendraturtė, nesutinka, kad žemės sklype būtų nustatomi atlygintiniai servitutai savininkams, kurie dėl ieškovo veiksmų neturi įgiję teisių į žemę. Ketvirta, ieškovas elgiasi nenuosekliai – prašo nustatyti du servitutus, tik atsakovės R. R. atveju prašo nustatyti atlygintinį servitutą, trečiojo asmens E. M. atveju – prašo nustatyti neatlygintinį servitutą.

9. Trečiasis asmuo V. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinka su visais ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimais. Palaiko patikslinto ieškinio reikalavimą nustatyti jai 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu B(372) pažymėtą žemės sklypo dalį. Nesutinka, kad kartu su gamybiniu pastatu funkciškai susijusią žemės sklypo dalimi trečiasis asmuo V. J. naudotųsi kartu su ieškovu. Nurodo, kad turi didžiausią žemės sklypo ploto dalį – 417 kv. m., ji yra gamybinio pastato, kuris buvo tokios pačios būklės, kai ieškovas 2021 metais kreipėsi su pradiniu ieškiniu. Pažymi, kad žemės sklypas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise pagal 2005 metais sudarytą vedybų sutartį.

10. Atsakovai N. F. ir P. F. (P. F.) atsiliepimu nurodo, kad sutinka, kad būtų atnaujinti žemės sklypo kadastriniai duomenys ir nustatyta ieškovo G. J. patikslintu ieškiniu siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka.

11. Atsakovas E. G. raštu teismui pateiktais skaičiavimais nurodo, kad atsakovams E. G. ir E. G. priklauso 2/291 dalys 0,1746 ha sklypo, kas sudaro 48 kv. m. žemės sklypo. Bendras buto plotas su bendrojo naudojimo patalpomis yra 73,82 kv. m. Pagal ieškovo patikslintu ieškiniu nurodytą metodiką reikia 28,5 kv. m., kuriuo reikia padengti atsakovų E. G. ir E. G. butus (73,82 kv. m. / 2,59 (ieškovo patikslintame ieškinyje išvestas koeficientas) =28,5 kv. m.). Atsakovo E. G. vertinimu, ieškovo teiginiai, kad atsakovams E. G. ir E. G. trūksta 3 kv. m. yra klaidingi, kadangi atsakovai turi 19,5 kv. m. daugiau, nei reikia, todėl tikėtina, kad ir kiti ieškovo skaičiavimai paremti klaidingais pirminiais skaičiais ir nebus teisingi.

12. Atsakovai UAB „Just Earth”, V. C., A. M., R. M. teismui 2024 m. birželio 4 d. pateiktu ir teisme 2022 m. birželio 11d. patikslintu priešieškiniu, pareikštu ieškovui G. J., nesutinka su ieškovo patikslintu ieškiniu, prašo nustatyti alternatyvią žemės sklypo naudojimosi tvarką.

12.1. Atsakovai UAB „Just Earth”, A. M., R. M. patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal MB „Pajūrio matininkai“ 2022 m. rugpjūčio 26 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (toliau ir – 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos planas), kuriuo:

12.1.1. Ieškovui G. J. ir trečiajam asmeniui V. J. būtų suteikiama teisė atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu A(366 kv. m.). Atsakovai iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip atsakovės UAB „Just Earth“ teiktame atsiliepime į ieškovo G. J. patikslintą ieškinį ir išsakytus teismo posėdžių metu.

12.1.2. Atsakovams UAB „Just Earth“, A. M. ir R. M. būtų suteikiama teisė atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu B1(157 kv. m.). Atsakovai iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip atsakovės UAB „Just Earth“ teiktame atsiliepime į ieškovo G. J. patikslintą ieškinį ir išsakytus teismo posėdžių metu.

12.1.3. Atsakovei V. C. būtų suteikiama teisė atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu C1(40 kv. m.). Atsakovų vertinimu, šia žemės sklypo dalimi naudotis suinteresuota būtent atsakovė V. C., atsižvelgiant į jos anksčiau byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovė V. C. ir ieškovas G. J. bylos nagrinėjimo teisme metus sudarė taikos sutartį. Atsakovai pažymi, kad taikos sutartyje nei viena šalis nėra pareiškusi, kad atsisako kurių nors savo ieškinio ar priešieškinio reikalavimų.

12.1.4. Ieškovui G. J., atsakovams UAB „Just Earth“, G. V., O. O. ir trečiajam asmeniui P. V. suteikiama atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu B2(19 kv. m.). Per šią žemės sklypo dalį patenkama į požemines garažo bei rūsio patalpas, pažymėtas indeksais G-I, G-2, G-6, R-22 ir R-29. Ši sklypo dalis skirtina naudotis visiems žemės sklypo savininkams (ieškovui G. J., atsakovams UAB „Just Earth“, G. V. ir O. O. bei trečiajam asmeniui P. V.), kuriems kartu priklauso patalpos.

12.1.5. Atsakovams E. J. ir O. O. suteikiama atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu C2(42 kv. m.). Šia žemės sklypo dalis siūloma skirti naudotis atsakovams E. J. ir O. O., atsižvelgiant į tai, kad per šią žemės sklypo dalį patenkama į jų naudojamas patalpas gyvenamajame name.

12.1.6. Likusi žemės sklypo dalis, 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu D(1122 kv. m.), būtų suteikiama atskirai naudotis visiems žemės sklypo bendraturčiams ir žemės sklype esančiame gyvenamajame name patalpas bei kiemo statinius turintiems savininkams.

12.2. Prašo ieškovo G. J. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti, kaip nepagrįstą.

12.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

13. Atsakovai V. P. M., A. J. M., J. Č., E. G. ir E. G. teismui pateiktais atsiliepimais nurodo, kad sutinka su atsakovų UAB „Just Earth“, A. M., R. M. patikslintu priešieškiniu. Nurodo, kad atsakovų UAB „Just Earth“, A. M., R. M. siūloma naudojimosi tvarka racionalesnė, labiau atitinkanti visų bendraturčių ir teisėtų žemės naudotojų interesus, nusistovėjusią žemės naudojimosi tvarką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

14. Atsakovė V. C. atsiliepimu į atsakovų UAB „Just Earth“, A. M., R. M. patikslintą priešieškinį prašo teismo patvirtinti jos ir ieškovo G. J. sudarytą taikos sutartį. Teismui nusprendus taikos sutarties netvirtinti, atsakovė V. C. prašo patenkinti patikslinto ieškinio ir (arba) priešieškinio reikalavimą priskiriant atsakovei V. C. žemės sklypo dalį ieškovo pateiktoje 2021 m. gruodžio 1 d. naudojimosi tvarko plane pažymėtą indeksu D2(45 kv. m.) (pagal patikslintą ieškinį) arba 2022 m. birželio 3 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu C1(40 km. m.). Prašo teismą laikytis jos prašomos pirmiau nurodytos prioritetinės ginčo išsprendimo tvarkos.

15. Atsakovai E. J. ir O. O. atsiliepimu su atsakovų UAB „Just Earth“, A. M., R. M. patikslintu priešieškiniu iš esmės sutinka ir jam neprieštarauja.

15.1. Sutinka, kad: ieškovui G. J. ir trečiajam asmeniui V. J. būtų suteikiama teisė atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu A(366 kv. m.), atsakovams UAB „Just Earth“, A. M. ir R. M. būtų suteikiama teisė atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu B1(157 kv. m.), ieškovui G. J., atsakovams UAB „Just Earth“, G. V., O. O. ir trečiajam asmeniui P. V. suteikiama atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu B2(19 kv. m.), atsakovams E. J. ir O. O. suteikiama atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu C2(42 kv. m.).

15.2. Neprieštarauja, kad: atsakovei V. C. suteikiama teisė atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu C1(40 kv. m.) ir likusią žemės sklypo dalimi, pažymėta 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu D(1122 kv. m.) būtu suteikiama atskirai naudotis visiems žemės sklypo bendraturčiams ir žemės sklype esančiame gyvenamajame name patalpas bei kiemo statinius turintiems savininkams.

16. Ieškovas G. J. atsiliepimu nesutinka su patikslintu priešieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsiliepimu ir patikslintu ieškiniu esminiais nurodo šiuos nesutikimo su patikslintu priešieškiniu argumentus ir motyvus:

16.1. Atkreipia dėmesį, kad proceso dalyviai iki 2024 m. birželio 4 d. patikslinto priešieškinio pateikimo neprieštaravo, kad su gamybiniu pastatu funkciškai susijusi žemės sklypo dalis būtų priskirta asmeniškai naudotis gamybinio pastato savininkui (tuo metu – ieškovui G. J.). Atsakovai UAB „Just Earth“, R. M. bei A. M. 2024 m. birželio 4 d. patikslintu priešieškiniu poziciją pakeitė, reikalaudami šią žemės sklypo dalį priskirti asmeniškai naudotis ne tik gamybinio pastato savininkui (šiuo atveju – trečiajam asmeniui V. J.), bet ir su gamybiniu pastatu nei faktinio, nei teisinio ryšio nebeturinčiam ieškovui. Toks patikslinto priešieškinio reikalavimas argumentuojamas tuo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo V. J. žemės sklypo dalies perleidimo sandorį tarpusavyje sudarė neva siekdami sudaryti formalų pagrindą spręsti klausimą dėl būtent ieškovui G. J. likusios žemės sklypo dalies suteikimo asmeniniam naudojimui. Pažymi, kad atsakovai patikslintu priešieškiniu nereikalauja pripažinti žemės sklypo dalies perdavimo sandorį negaliojančiu. Atsakovų siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymas iš esmės įsikištų į žemės sklypo dalies perleidimo sandorio šalių valią ir modifikuotų tikrąjį šio sandorio tikslą bei teisines pasekmes – trečiajam asmeniui V. J. galimybę asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą ateityje be apsunkinimų perleisti savo vaikams, kurie nėra bendri šalių vaikai. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai R. M. ir A. M. pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad pageidautų už valstybės įmonės „Registrų centras“ nustatytą kainą iš ieškovo G. J. nusipirkti 368 kv. m. žemės sklypo dalį (plane pažymėtą indeksu B) ir šioje dalyje norėtų įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę. Tai įrodo, kad ši žemės sklypo dalis gali duoti konkrečios naudos ją valdančiam asmeniui.

16.2. Atsakovė UAB „Just Earth“ nuosavybės teise valdo iš viso 115 kv. m. žemės sklypo dalį. Patikslintu priešieškiniu atsakovai UAB „Just Earth“, R. M. ir A. M. bendram naudojimui reikalauja priskirti 157 kv. m. žemės sklypo dalį, t. y., UAB „Just Earth“ vien šioje žemės sklypo dalyje reikalauja 78,5 kv. m., kas sudaro daugiau, nei pusę atsakovės UAB „Just Earth“ iš viso turimos žemės sklypo dalies, t. y., 68,26 proc. Ieškovo vertinimu, šis patikslinto priešieškinio reikalavimas akivaizdžiai sukurtų nepagrįstai privilegijuotą padėtį atsakovei UAB „Just Earth“. Ieškovas pažymi, kad atsakovė UAB „Just Earth“ neturi jokių kiemo statinių.

16.3. Reikalavimus į žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu C2, reiškia atsakovė UAB „Just Earth“, tačiau šioje žemės sklypo dalyje esančiu butu, priklausančiu atsakovei UAB „Just Earth“, pagal 2019 m. liepos 1 d. tarp atsakovės UAB „Just Earth“ ir trečiojo asmens V. M. sudarytą panaudos sutartį naudojasi trečiasis asmuo V. M.. Panaudos sutartis dėl atsakovei UAB „Just Earth“ priklausančios žemės sklypo dalies nėra sudaryta. Taigi, patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka realiai (faktiškai) yra ne atsakovės UAB „Just Earth“, o trečiojo asmens V. M. naudai, kuris nėra žemės sklypo bendraturtis. Ieškovo vertinimu, atsakovė UAB „Just Earth“ nepagrindė ir nenurodė, kokį atsakovės UAB „Just Earth“ teisėtą ir pagrįstą interesą pažeidžia ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, taip pat neįrodė ir nepagrindė, kodėl būtent įmonei reikalinga ir naudinga, kad būtų nustatyta patikslintu priešieškiniu reikalaujama naudojimosi žemės sklypu tvarka.

16.4. Patikslintu priešieškiniu nepagrįstai siūloma A1(21) žemės sklypo dalį suteikti atskirai naudotis keliems bendraturčiams (ieškovui G. J., atsakovėms UAB „Just Earth“, O. O. ir G. V. bei trečiajam asmeniu P. V..). Ši žemės sklypo dalis turi būti palikta bendram visų bendraturčių naudojimuisi, kadangi per ją yra patenkama į ieškovui priklausančias rūsio patalpas, kuriose yra įrengti visų gyvenamojo namo bendraturčių vandens skaitikliai.

16.5. Dalis gyvenamojo namo bendraturčių nėra žemės sklypo bendraturčiai (visai neturi žemės), dalis žemės sklypo bendraturčių turi nepakankamas žemės sklypo dalis, kad galėtų „padengti” užstatytą žemės sklypo dalį pagal patikslintu ieškiniu siūlomą proporciją, todėl patikslintu priešieškiniu siūloma proporcija yra iš esmės ydinga. Atsakovei UAB „Just Earth“ lieka 87,15 kv. m. (arba 77,04 kv. m.) žemės ne po pastatu, tačiau tuomet kyla klausimas, iš kieno dalies yra „dengiama“ užstatyta žemės sklypo dalis tų gyvenamojo namo bendraturčių, kurie žemės neturi arba turi nepakankamai, kad padengtų užstatytą žemės sklypo dalį. Šią naštą, ieškovo vertinimu, turėtų dalintis visi pakankamai žemės turintys bendraturčiai, proporcingai savo turimomis žemės sklypo dalims. Atsakovė UAB „Just Earth“ to daryti neketina, kadangi reikalauja net didesnės žemės sklypo dalies, nei jai priklausytų pagal jos pačios nurodytą koeficientą, t. y. pati atsakovė UAB „Just Earth“ nurodo, kad atsakovei UAB „Just Earth“ lieka 77,04 kv. m. žemės ne po pastatu, o patikslintu priešieškiniu reikalauja jos ir atsakovų R. M. ir A. M. bendram naudojimui priskirti 157 kv. m., t. y., 78,5 kv. m. kiemo dalyje ir dar papildomai 19 kv. m. bendram naudojimuisi su 5 kitais bendraturčiais patekimui į rūsį, taigi, dar 3,9 kv. m. Vadinasi, iš viso atsakovė UAB „Just Earth“ reikalauja 82,2 kv. m. žemės sklypo dalies.

16.6. Atsakovų UAB „Just Earth“ R. M. ir A. M. argumentas, kad šie atsakovai padengia žemės poreikį yra klaidingas, kadangi atsakovė UAB „Just Earth“ nepadengia jokio žemės poreikio. Atsakovė UAB „Just Earth“ nepagrįstai reikalauja žemės sklypo dalies, kuri yra didesnė, nei pačios atsakovės UAB „Just Earth“ nurodoma jai neva liekanti laisva, neužstatyta žemė. Atsakovė UAB „Just Earth“ siekia privilegijuotos padėties ne tik ieškovo, bet ir visų kitų žemės sklypo bendraturčių, įskaitant atsakovus R. M. ir A. M. atžvilgiais, kadangi pagal atsakovės UAB „Just Earth“ reikalaujamą patvirtinti planą nei vienam kitam bendraturčiui priskirtina žemės sklypo dalis savo dydžiu proporciniu būdu net nepriartėja prie atsakovės UAB „Just Earth“ reikalaujamos žemės sklypo dalies.

16.7. Atsakovai R. M. ir A. M. savo „laisva žeme“ dengia žemės poreikį tų savininkų, kurie neturi žemės arba turi jos nepakankamai ne tik už save, bet ir už atsakovę UAB „Just Earth“. Taip pat, dengia ir atsakovės UAB „Just Earth“ reikalaujamą žemės sklypo dalį, viršijančią UAB „Just Earth“ turimą neužstatytą žemės sklypo plotą. Tokia argumentacija, ieškovo vertinimu, negali būti vadovaujamasi, kadangi nėra jokio teisinio pagrindo UAB „Just Earth“ turinčią tekti naštą perkelti R. M. ir A. M. ir tokiu būdu sukurti atsakovei UAB „Just Earth“ ypatingai privilegijuotą padėtį, nepriklausomai nuo to, ar atsakovai R. M. ir A. M. formaliai sutinka su jų padėtį bloginančiu patikslinto priešieškinio reikalavimu, ar ne.

16.8. Pagal 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos planą ieškovas prašo jo asmeniniam naudojimui priskirti iš viso 128 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį iš šiuo metu ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdomos 312/1746 žemės sklypo dalies, t. y., mažiau, nei pusę savo valdomos žemės sklypo dalies – 41,03 proc., atsakovei UAB „Just Earth“ – 51 kv. m. žemės sklypo dalį, t. y., 44,35 proc. atsakovei UAB „Just Earth“ nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalies. Tuo tarpu patikslintu priešieškiniu atsakovė UAB „Just Earth“ reikalauja jos asmeniniam naudojimui priskirti žymiai daugiau nei turimos žemės sklypo dalies. Toks reikalavimas yra akivaizdžiai nesąžiningas, pažeidžiantis proporcingumo reikalavimą ir nepagrįstai privilegijuojantis atsakovę UAB „Just Earth“.

16.9. Atsakovai 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos planu taip pat ignoravo aplinkybę, kad žemės sklype jų turimas turtas (patalpos) užima dalį žemės sklypo. Ieškovo nuomone, patalpų užimama žemės sklypo dalis turėtų būti įvertinta, sprendžiant dėl tiems bendraturčiams priskirtinos žemės sklypo dalies, t. y., reikia įvertinti, kiek kiekvienam bendraturčiui iš jo turimos žemės sklypo dalies lieka laisvos žemės.

16.10. Iš teikiamo brėžinio „Galimai Klaidos“ matyti, kad patikslintu priešieškiniu siūlomame 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane yra netiksliai apskaičiuoti prašomų paskirstyti asmeniniam naudojimui žemės sklypų plotai. Pavyzdžiui, pagal patikslintu priešieškiniu siūlomo plano matmenis A dalis yra 368 kv. m., tuo tarpu siūlomame plane nurodytas A dalies dydis - 366 kv. m.; D dalis yra 1124 kv .m., tuo tarpu siūlomame plane nurodytas A dalies dydis - 1122 kv. m.; C2 dalies dydis yra 40 kv. m., tuo tarpu siūlomame plane nurodytas A dalies dydis - 42 kv. m.; C1 dalies dydis yra 38 kv. m., tuo tarpu siūlomame plane nurodytas C1 dalies dydis - 40 kv. m. Taigi, patikslintu priešieškiniu siūlomu planu nurodyti žemės sklypų dalių matmenys nesutampa su šiame plane nurodytu žemės sklypo dalių plotu.

16.11. Patikslintu priešieškiniu nėra numatytas joks būdas trečiajam asmeniui E. M. patekti į žemės sklype esantį ir jai priklausantį butą.

17. Trečiasis asmuo V. J. atsiliepimu prašo atmesti atsakovų UAB „Just Earth“, A. M. ir R. M. patikslintą priešieškinį. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai UAB „Just Earth“, A. M. ir R. M. patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti, kad ieškovui ir jai būtų suteikta teisė atskirai nuo kitų bendraturčių naudotis žemės sklypo dalimi naudojimosi tvarkos plane pažymėtai indeksu A(366 kv. m.), nors anksčiau šią dalį buvo priskyrę išimtinai naudotis ieškovui iki tarp jo ir trečiojo asmens V. J. žemės sklypo dalies ir gamybinio pastato dovanojimo sutarties sudarymo. Pažymi, kad atsakovų teiginys, jog dovanojimo sandoris yra formalus yra neteisinga, kadangi su ieškovu yra sudariusi notaro patvirtiną vedybų sutartį, turi vaikų, kurie nėra bendri, todėl dėl turto paveldėjimo turi atskirus susitarimus. Nepageidauja, kad ieškovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, kuriame yra gamybinio pastato pamatai. Nesutinka su atsakovų patikslintame priešieškinyje nurodytu teiginiu, kad ieškovas nugriovė gamybinį pastatą, tai patvirtina pačių atsakovų byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, kad gamybinio pastato baigtumas yra (kaip ir buvo) 17 proc., ieškovas pašalino pavojų kėlusias gamybinio pastato dalis. Atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo E. M. visiškai neturi žemės ir priėjimo prie savo buto Nr. 12, trečiasis asmuo pateikė jai pasiūlymą įsigyti žemės sklypo dalį, bet atsakymo jokio negavo. Jokių esminių nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu iki 2018 metų nekilo, kadangi iš esmės viso gyvenamojo namo bendraturčiai žinojo, kad ieškovui priklauso didžioji dalis žemėms sklypo ir suprato, kad jiems tenka žemės sklypo plotai po namu ir praėjimai tiek, kiek būtina naudotis patalpomis, viskas pasikeitė, kai 2018 pasikeitė butų savininkai. Nurodo, kad iki vedybų sutarties sudarė šešias žemės dovanojimo bendraturčiams sutartis. Šiai dienai dovanotą žemę turi atsakovės R. S. ir R. V. bei trečiasis asmuo P. V..

18. Teisme 2023 m. birželio 8 d. gauta tarp ieškovo G. J. ir atsakovės V. C. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė nustatyti, kad žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką pagal G. Mačiulsko paslaugų įmonės 2021 m. gruodžio 1 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir V. C. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B3(45kv. m.). Šalys taip pat susitarė, kad ieškovo G. J. reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo likusioje žemės sklypo dalyje bei atsakovei V. C. priklausančio likusio žemės ploto naudojimosi tvarkos nustatymas paliekami teismui spręsti priimant galutinį sprendimą. Atsakovė V. C. neprieštarauja G. Mačiulsko paslaugų įmonės atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimui valstybės įmonėje „Registrų centras”.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis atmetami, prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinamas.

19. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1746 ha (1746 kv. m.) priklauso: ieškovui G. J. asmeninės nuosavybės teise – 52/291 dalis, atsakovei UAB „Just Earth“ asmeninės nuosavybės teise – 115/1746 dalis, atsakovei V. C. asmeninės nuosavybės teise – 100/873 dalis, atsakovams A. M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 104/873 dalis, atsakovams V. S. ir G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 53/1746 dalis, atsakovams V. P. M. ir A. J. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 2/291 dalis žemės sklypo, atsakovei J. Č. asmeninės nuosavybės teise – 23/3492 dalis, atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise – 1/36 dalis, atsakovui O. O. asmeninės nuosavybės teise – 1/36 dalis, atsakovei E. Š. asmeninės nuosavybės teise – 13/3492 dalis, atsakovui A. L. asmeninės nuosavybės teise – 10/873 dalis, atsakovams D. Š. ir D. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 15/1746 dalis, atsakovams P. F. (P. F.) ir N. F. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 86/1746 dalis, atsakovei R. V. asmeninės nuosavybės teise – 5/1746 dalis, atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise – 54/1746 dalis, atsakovei G. V. asmeninės nuosavybės teise – 85/10476 dalis, atsakovams E. G. ir E. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 8/291 dalis, trečiajam asmeniui P. V. asmeninės nuosavybės teise – 25/873 dalis, tretiesiems asmenims A. S. ir L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 2/873 dalis, trečiajam asmeniui A. D. asmeninės nuosavybės teise – 5/582 dalis žemės sklypo, D. J. asmeninės nuosavybės teise – 17/10476 dalis žemės sklypo.

20. Trečiasis asmuo V. M. su atsakove UAB „Just Earth“ sudarytos 2019 m. liepos 1 d. panaudos sutarties pagrindu laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2030 m. gegužės 1 d. naudojasi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu UAB „Just Earth“.

21. Taip pat nustatyta, kad žemės sklype įregistruoti du statiniai: 1) gamybinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gamybinio pastato paskirtis – gamybos, pramonės; užstatymo plotas 220.00 kv. m. Gyvenamajame name suformuoti 29 atskiri nekilnojamojo turto objektai, paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai); gyvenamojo namo užstatymo plotas 756.00 kv. m.

22. Žemės sklype taip pat įregistruotas priklausinys – kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis gyvenamajam namui.

23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui G. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 52/291 dalis žemės sklypo, 2/5 dalis negyvenamosios patalpos – garažų patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis kiemo statinių. Atsakovei UAB „Just Earth“ asmeninės nuosavybės teise priklauso 115/1746 dalis žemės sklypo ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. C. asmeninės nuosavybės teise priklauso 100/873 dalis žemės sklypo ir negyvenamoji patalpa – baro patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams A. M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 104/873 dalis žemės sklypo, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/250 dalis kiemo statinių. Atsakovams V. S. ir G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 53/1746 dalis žemės sklypo, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/1746 dalis kiemo statinių. Atsakovams V. P. M. ir A. J. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2/291 dalis žemės sklypo, 97/250 dalis negyvenamosios patalpos – saunos su baseino patalpomis, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei J. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 23/3492 dalis žemės sklypo ir 129/200 dalis negyvenamosios patalpos – baro patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise 1/36 dalis žemės sklypo, 1/2 dalis negyvenamosios patalpos – ofiso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui O. O. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/36 dalis žemės sklypo, 3/10 dalis negyvenamosios patalpos – garažų patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis negyvenamosios patalpos – ofiso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/3492 dalis žemės sklypo ir 71/200 dalis negyvenamosios patalpos – baro patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 10/873 dalis žemės sklypo, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15/1000 dalis kiemo statinių. Atsakovams D. Š. ir D. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 15/1746 dalis žemės sklypo, 47/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams P. F. (P. F.) ir N. F. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 86/1746 dalis žemės sklypo ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei R. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/1746 dalis žemės sklypo. Atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 54/1746 dalis žemės sklypo, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23/1000 dalis kiemo statinių. Atsakovei G. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 85/10476 dalis žemės sklypo, 153/250 dalis negyvenamosios patalpos – saunos su baseino patalpomis, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – sandėlio patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/10 dalis negyvenamosios patalpos – garažų patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams E. G. ir E. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 8/291 dalis žemės sklypo, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/1000 dalis kiemo statinių. Atsakovei R. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – ofiso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui G. E. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 45/1000 dalis kiemo statinių. Trečiajam asmeniui V. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 139/582 dalis žemės sklypo, 103/2000 dalis kiemo statinių. Tretiesiems asmenims Z. T. ir Z. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui P. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 25/873 dalis žemės sklypo, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48/1000 dalis kiemo statinių. Trečiajam asmeniui Ž. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1820/10000 kiemo statinių. Trečiajam asmeniui A. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 799/10000 dalis kiemo statinių. Trečiajam asmeniui E. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 106/10000 kiemo statinių. Trečiajam asmeniui Ž. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 53/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui E. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 11/2000 dalis kiemo statinių. Trečiajam asmeniui L. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 11/2000 dalis kiemo statinių. Tretiesiems asmenims D. K. ir A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tretiesiems asmenims M. B. ir I. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su L. S. priklauso 2/873 dalis žemės sklypo, asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/1000 dalis kiemo statinių. Trečiajam asmeniui L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su A. S. priklauso 2/873 dalis žemės sklypo. Trečiajam asmeniui V. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10/1000 dalis kiemo statinių. Trečiajam asmeniui I. C. (I. C.) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tretiesiems asmenims A. K. ir T. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui V. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tretiesiems asmenims V. P. L. ir V. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui L. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/1000 dalis kiemo statinių. Trečiajam asmeniui R. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/1000 dalis kiemo statinių. Trečiajam asmeniui J. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/1000 dalis kiemo statinių. Trečiajam asmeniui V. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/1000 dalis kiemo statinių. Trečiajam asmeniui R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 22/1000 dalis kiemo statinių. Trečiajam asmeniui E. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui A. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/582 dalis žemės sklypo ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui D. J. asmeninės nuosavybės teise – 17/10476 dalis žemės sklypo, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.

Dėl ieškovo reikalavimo teikti tikrinti ir tvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą be bendraturčio sutikimo

25. Ieškovas patikslintu prašo leisti jam viešajame registre užregistruoti matininko Gintaro Mačiulskio 2021 m. kovo 16 d. parengtus patikslintus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangos m., Palangos m. sav., duomenis be atsakovų žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Reikalavimą dėl leidimo įregistruoti atnaujintus kadastrinius matavimus ieškovas iš pradžių grindė tuo, kad jis siekia gauti statybą leidžiančius dokumentus, buvo dingę riboženkliai, todėl buvo būtina atnaujinti kadastro duomenis. Vėlesniame bylos nagrinėjimo etape patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje savo reikalavimą, be kita ko, taip pat grindė ir tuo, kad jam, atsižvelgus į Nacionalinės žemės tarnybos išaiškinimą dėl žemės sklypų paklaidų, perkeliant kadastrinius duomenis iš vietinių koordinačių sistemų į valstybinę koordinačių sistemą, suprato, kad yra būtinybė atlikti kontrolinius kadastrinius žemės sklypo matavimus ir juos patikslinti.

26. Atsakovė V. C. neprieštaravo ieškovo reikalavimui dėl kadastrinių duomenų įregistravimo. Atsakovai V. P. M., A. J. M., J. Č. A. M., R. M., E. Š., R. S., A. L. atsiliepimuose į ieškinį, taip pat ir atsakovai V. P. M., A. J. M., J. Č., A. M., D. Š., A. L., J. Č. teismo posėdžio metu prieštaravo ieškovo reikalavimui dėl kadastrinių duomenų įregistravimo, argumentuodami tuo, kad nebuvo būtinybės atlikti kadastrinių matavimų, nes juos atlikus pasitvirtino, kad žemės sklypo kadastro duomenys yra nepasikeitę, be to, ieškovas riboženklių dingimo fakto nepagrindžia jokiais įrodymais. Atsakovė UAB „Just Earth“ atsiliepimuose į ieškinį, tiek patikslintus ieškinius, tiek ir jos atstovas teismo posėdžio metu, nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl leidimo įregistruoti matininko G. Mačiulskio 2021 m. kovo 16 d. parengtus patikslintus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovė UAB „Just Earth“ savo nesutikimą grindžia iš esmės dviem pagrindiniais argumentais. Pirma, ieškovui nebuvo būtinybės keisti ir tikslinti kadastrinių matavimų, pastarasis, atlikdamas naujus kadastrinius matavimus, iš tiesų tik siekia tokia forma užfiksuoti ginčytinus žemės sklype esančių statinių duomenis. Antra, parengtame žemės sklypo plane nurodyti duomenys nebeatitinka šiuo metu esančių faktinių duomenų – žemės sklypo plane nurodytų savininkų ir jų turimų nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydžių.

27. Aptariamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus. Ieškovas ir atsakovai UAB „Just Earth“, V. C., A. M., R. M., V. S., G. S., V. P. M. ir A. J. M., J. Č., E. J., O. O., E. Š., A. L., D. Š., D. Š., P. F. (P. F.) ir N. F., R. V., R. S., G. V., E. G., E. G., tretieji asmenys V. J., P. V., A. S. ir L. S. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, kurio atnaujintus kadastrinius matavimus siekia įregistruoti ieškovas G. J., bendraturčiai.

28. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatymo nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).

30. Teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

31. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai (išskyrus atvejus, kai dėl rekonstruotų ar suremontuotų statinių ar dėl kilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų žemės sklypo užstatytas plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia), nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

32. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių 49 straipsnis ir jo dalys numato, jog žemės sklypo kadastro duomenys keičiami: jeigu žemės sklype pastatyti, rekonstruoti, suremontuoti, nugriauti statiniai ar atlikti kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomieji statybos darbai ir (ar) tvarkybos darbai (išskyrus atvejus, kai dėl rekonstruotų ar suremontuotų statinių ar dėl atliktų kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų žemės sklypo užstatytas plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeitė), nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, dėl kurių pasikeitė kadastro duomenys, bei nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, suremontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms – arba kai statiniai rekonstruoti, suremontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai krašto apsaugos tikslams skirtuose žemės sklypuose. Tokiais atvejais atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami įregistravus ar pakeitus statinio kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre; Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytu atveju; kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, įveistas miškas ar ne miško žemės plotas apaugęs medžių savaiminukais; žemės sklypo savininko pageidavimu.

33. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypo kadastro duomenys paskutinį kartą buvo nustatyti 1998 m. liepos 14 d..

34. Kaip minėta pirmiau, ieškovas tiek savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu tikslingumą atlikti (patikslinti) kadastrinius matavimus grindė tuo, kad buvo išnykę riboženkliai. Atsakovai šį ieškovo argumentą vertino kritiškai, teigdami, kad ieškovas riboženklių sunykimo fakto neįrodė.

35. 2021 m. kovo 16 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo akto 6 punkte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo ribas, žemės sklypo ribos paženklintos 5 riboženkliais, iš kurių: panaudoti anksčiau įtvirtinti – 0, įtvirtinti nauji riboženkliai – 5, vietovėje rasti – 0, nestandartinių riboženklių. Taigi, kadastrinius matavimus atlikusio matininko G. Mačiulsio surašytas Žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktas patvirtina ieškovo teiginius, kad žemės sklypo riboženkliai buvo sunykę, todėl žemės sklypo ribos buvo nustatytos naujais riboženkliais. Be to, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procese dalyvavę žemės sklypo bendraturčiai O. O., N. F., P. F. bei V. D. (buvęs proceso dalyvis), savo parašais patvirtino Žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo akte matininko G. Mačiulsio užfiksuotas aplinkybes, nustatant žemės sklypo ribas, jokių pastabų dėl neteisingai atliktų matavimų, jie nepareiškė.

36. Tačiau, pažymėtina, kad vien tik senųjų riboženklių sunykimas nesuponuoja žemės sklypo savininkams pareigos, esant suformuotam ir įregistruotam Nekilnojamojo turto registre žemės sklypui ir jo kadastriniams matavimams, atlikti naujus kadastrinius matavimus, nes matininkas pagal ankstesnius įregistruotus ir nenuginčytus kadastrinių matavimų bylos duomenis (žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates) gali atstatyti žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius ir tam nebūtina atlikti naujus kadastrinius matavimus. Taigi ieškovo teiginiai, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo būtini vien dėl to, kad sunyko riboženkliai, yra nepagrįsti.

37. Ieškovas pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, taip pat ir teismo posėdžio metu teigė, kad naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo būtina atlikti ir dėl to, kad jis siekia gauti statybą leidžiančius dokumentus, todėl jam privalu pateikti naujus žemės sklypo kadastro duomenis.

38. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje išvardinti dokumentai, kurie turi būti pateikiami statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti, tačiau šioje teisės nuostatoje nėra numatyta, jog privaloma pateikti žemės sklypo kadastro duomenų bylą (akto redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 20 dalį prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikiamo statinio projekto apimtį, esminių statinio architektūros reikalavimų kriterijus, statybą leidžiančių dokumentų turinį ir jų atnaujinimo ir skelbimo tvarką nustato aplinkos ministras akto redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.). Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. spalio 30 d.) 1 priedas patvirtina prašymo išdavimo leidimo formą, iš kurios matyti, kad prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą nėra reikalaujama pateikti nei esamos, nei atnaujintos žemės sklypo kadastro duomenų bylos. Taigi, nei statybą reglamentuojantys teisės aktai, nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, nei kiti teisės aktai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, reikalavimų pateikti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, taip kaip teigia ieškovas, nenumato.

39. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu tikslingumą atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis grindė ir tuo, kad vietines koordinačių sistemas apjungus į vieningą Lietuvos koordinačių sistemą (LKS 94), ieškovas, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos išaiškinimą dėl žemės sklypų paklaidų, perkeliant kadastrinius duomenis iš vietinių koordinačių sistemų į valstybinę koordinačių sistemą, turėjo pareigą atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis.

40. Ieškovas tokius savo teiginius grindė į bylą pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. balandžio 9 d. paskelbtu išaiškinimu, kuriame nurodyta, kad „(...) Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemų, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nebuvo eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, gali skirtis <...> nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje nustatomų koordinačių. <...> visai Lietuvos teritorijai negalima nustatyti vienodų paklaidų, kurios gali atsirasti transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, dydžių. Šių paklaidų dydžiai yra skirtingi (pvz., <...> Palangos miesto centrinėje dalyje nustatyti koordinačių skirtumai siekia nuo 0,250 m iki 0,300 m.). Nustačius neleistinas žemės sklypų ribų paklaidas, ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, turi būti tikslinamos atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Privačių žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami šių žemės sklypų savininkų lėšomis.” Taigi, šiame ieškovo pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos išaiškinime aiškiai nurodoma, kad ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, turi būti tikslinamos atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, tik nustačius neleistinas žemės sklypų ribų paklaidas. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo atsakovės UAB „Just Erath“ atstovas, nėra jokių objektyvių duomenų, kad buvo nustatytos kokios nors neleistinos žemės sklypų ribų paklaidos, dėl kurių būtų buvęs pagrindas atlikti žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimus.

41. Minėta, kad ginčo žemės sklypas suformuotas remiantis 1998 m. liepos 14 d. nustatytais žemės sklypo kadastro duomenimis. Iš 1998 m. liepos 14 d. atliktų ir įregistruotų žemės sklypo kadastrinių duomenų matyti, kad jame fiksuoti penki žemės sklypo ribų posūkio taškai ir penki statinių taškai. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos atnaujintos 2021 m. kovo 16 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos, joje pažymėti tie patys žemės sklypo ribų posūkio ir statinių taškai. Pats ieškovas nurodo, kad 1998 m. liepos 14 d. žemės sklypo planas ir jo prašomas įregistruoti 2021 m. kovo 16 d. žemės sklypo planas iš esmės nesiskiria, nes atlikus kontrolinius kadastrinius žemės sklypo matavimus, paaiškėjo kad koordinatės nuo nustatytų vietinėje koordinačių sistemoje skiriasi tik 1 cm. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovo pateikti ir prašomi įregistruoti atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys nelemia nei vieno žemės sklypo bendraturčio, taip pat ir paties ieškovo teisių ir pareigų pasikeitimo.

42. Atsakovė UAB „Just Earth“, be kita ko, nesutinka su ieškovo reikalavimu leisti jam užregistruoti žemės sklypo patikslintus kadastro duomenis be bendraturčių sutikimo, argumentuojant tuo, kad jais iš tiesų siekiama ne žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo, o siekiama tokia forma užfiksuoti ginčytinus Žemės sklype esančių statinių duomenis, taip sukuriant ieškovui palankius įrodymus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose šiuo metu jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1819-973/2021 (pakeistas bylos numeris į Nr. e2-29-999/2023) tarp šalių.

43. Teismų informacinės sistemos duomenimis LITEKO nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-29-999/2023 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00278-2021-8), pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Just Earth“ ieškinį atsakovui G. J. ir tretiesiems asmenims dėl leidimo atlikti statybos darbus bei pagal atsakovo G. J. patikslintą priešieškinį atsakovams V. M., UAB „Just Earth“, A. M., R. M., E. M., M. B., I. M., ir tretiesiems asmenims dėl nuosavybės teisės pažeidimo. Šioje byloje nagrinėjamos bylos ieškovas teigė, kad žemės sklype esančio gyvenamojo namo vakarinė išorinė siena (kuri buvo sublokuota su ieškovui priklausiusiu gamybiniu pastatu) visiškai užima jam priklausančio gamybinio pastato rytinės pusės pamatą, todėl ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovus atlaisvinti gamybinio pastato rytinės pusės pamatą ir sutvarkyti statybvietės vietą per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat šioje byloje buvo nagrinėjamas ir šios bylos atsakovės UAB „Just Earth“ reikalavimas ieškovui dėl leidimo atlikti statybos darbus. UAB „Just Earth“ prašė teismo leisti jai atlikti gyvenamojo namo sienos paprastojo remonto darbus be ieškovo sutikimo, t. y. leisti atlikti paprastąjį remontą tos pačios gyvenamojo namo sienos, kuri buvo sublokuota su gamybiniu pastatu, ir kuri, ieškovo teigimu, neteisėtai užima jam priklausančius gamybinio pastato pamatus. Šioje byloje esminė nagrinėta aplinkybė buvo pastatus jungusio pamato ryšys su gyvenamuoju namu ir gamybiniu pastatu, šio pastato atsiradimo aplinkybės ir kt.

44. Palyginus 1998 m. liepos 14 d. aktualius žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2021 m. kovo 16 d. ieškovo parengtus žemės sklypo kadastrinius matavimus, matyti, kad 1998 m. liepos 14 d. rengtame aktualiame žemės sklypo plane gamybinis pastatas ir gyvenamasis namas vaizduojami, kaip vienas bendras masyvas, nežymint juos skiriančios ribos vietos, tačiau ieškovo atnaujintame žemės sklypo plane jau yra žymima šiuos statinius skirianti riba. Šiuos statinius skiriančios ribos vieta būtent ir buvo ginčo objektas pirmiau paminėtoje byloje. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-29-999/2023, 2023 m. birželio 26 d. sprendimo 50 punkte konstatavo, kad iš pateiktų nuotraukų, Gyvenamojo namo projekto sprendinių bei Gyvenamojo namo paprastojo remonto sprendinių galima daryti išvadą, kad atsakovui G. J. asmeninės nuosavybės teise nepriklauso pamatinė konstrukcija, kuri atlikus paprastojo remonto darbus būtų užimta. Ginčo pamatas visada buvo naudojamas Gyvenamojo namo sienai paremti, ši pamatinė konstrukcija iš esmės yra visiškai išimtinai vien tik po Gyvenamojo namo ginčo siena, o ne šalia jos. Taigi, šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo paneigtos ieškovo pretenzijos į pamatą po gyvenamojo namo sieną, todėl sutiktina su atsakovės UAB „Just Earth“ argumentais, kad ieškovo prašomas leisti įregistruoti 2021 m. kovo 16 d. žemės sklypo planas toje dalyje, kiek jam yra žymima gamybinį ir gyvenamąjį pastatą skirianti riba, neatitinka tikrovės, duomenys šioje dalyje yra akivaizdžiai klaidingi, todėl tokių duomenų įregistravimas yra negalimas.

45. Be kita ko, nustatyta, kad matininko G. Mačiulskio 2021 m. kovo 16 d. parengtame Žemės sklypo plane nurodyti duomenys taip pat nebeatitinka šiuo metu esančių faktinių duomenų.

46. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija), patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 38.4.5 punktas numato, kad Taisyklių 5 priedo (t. y. žemės sklypo plano) 5 lentelės ketvirtoje eilutėje nurodomas žemės sklypo savininko (esamojo arba busimojo) vardas ir pavardė arba jo įgalioto asmens vardas ir pavardė, arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimas. Žemės sklypo savininkas (esamasis arba būsimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas pasirašo, nurodydamas pasirašymo datą.

47. 2021 m. kovo 16 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytas savininkų sąrašas ir jų turimų nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydžiai nebeatitinka šiuo metu esančios pasikeitusios situacijos (pavyzdžiui, savininkų sąraše nurodyti šiuo metu jau mirę asmenys, taip pat ir asmenys, kurie nuosavybės teises į žemės sklypo dalis ir statinius yra perleidę naujiems savininkams ir pan.), todėl šiame plane pateikta informacija prieštarauja oficialiems ir šiai dienai aktualiems Nekilnojamojo turto registro duomenims apie žemės sklypo savininkus ir jų turimas nuosavybės teises žemės sklype dalis.

48. Teismo vertinimu, prieš tai aptarto teisinio reguliavimo kontekste, ir nagrinėjamoje situacijoje ieškovo atlikti (patikslinti, pakeisti) žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra būtini, bet juos atlikti yra ieškovo teisė. Viena vertus, ieškovas nepagrindė šių kadastrinių matavimų atlikimo tikslingumo. Kita vertus, sekant kasacinio teismo praktika, ieškovas turėjo pareigą įrodyti savo interesų pažeidimą, o nesutinkantys bendraturčiai – atsakovai privalėjo nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą pagrindus.

49. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, šalių bei jų atstovų argumentus, darytina išvada, kad nors ieškovas ir turėjo teisę atlikti (keisti, tikslinti) žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau jis neįrodė savo interesų pažeidimo, žemės sklypo bendraturčiams nesutinkant duoti sutikimus patikslintų kadastrinių matavimų įregistravimui. Pats ieškovas pripažino, kad jo kaip žemės sklypo bendraturčio teisės ir jų apimtis išliks tokia pati, nepriklausomai nuo to, ar žemės sklypo patikslinti kadastriniai duomenys bus įregistruoti ar ne. Ieškovas, siekdamas tokių nieko nekeičiančių žemės sklypo kadastrinių duomenų įregistravimo, žemės sklypo plane numato duomenis, pažymėdamas plane statinius skiriančią ribą, kurie nėra susiję su žemės sklypo kadastro duomenimis, tačiau kurie, kaip nustatyta, buvo ginčo objektas kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje 2021 m. kovo 16 d. žemės sklypo plane pavaizduotus ginčytinus duomenis apie pastatus skiriančios ribos vietą paneigė teismas jau pirmiau paminėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas pritaria UAB „Just Earth“ atstovo išsakytai pozicijai, kad pastatus skiriančios ribos žymėjimas žemės sklypo plane nėra susijęs nei su žemės sklypo ribų posūkio ar riboženklių koordinatėmis, jų konvertavimu, nei su trūkstamų ribų posūkio taškų nustatymu, šie duomenys taip pat visiškai nesusiję su pačiu žemės sklypu, o sublokuotus pastatus skirianti riba yra pačių pastatų, o ne žemės sklypo kadastrinių matavimų domuo, nes pastatai buvo sublokuoti, ir juos skiriančios ribos vietos pažymėjimas žemės sklype nekeičia paties žemės sklypo užstatymo ar kitų su tuo susijusių duomenų.

50. Taigi, teismas daro išvadą, kad visų pirma, ieškovas neįrodė savo interesų pažeidimo, žemės sklypo bendraturčiams nesutinkant duoti sutikimus patikslintų kadastrinių matavimų įregistravimui, o antra, atsakovės UAB „Just Earth“ nurodyti nesutikimo su ieškovo reikalavimu dėl leidimo įregistruoti atnaujintus kadastrinius duomenis, nurodytos priežastys yra pagrįstos, kadangi nustatyta, kad ieškovo 2021 m. kovo 16 d. žemės sklypo plane nurodyti duomenys neatitinka tikrovės ir tokie žemės sklypo patikslinti kadastro duomenys negali būti registruojami, todėl ieškovo pirmasis reikalavimas – leisti jam viešajame registre užregistruoti matininko Gintaro Mačiulskio 2021 m. kovo 16 d. parengtus patikslintus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), duomenis be atsakovų žemės sklypo bendraturčių sutikimo, atmestinas.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

51. Jau minėta pirmiau, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Ji nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.

52. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Be to, bendraturčio teisės, nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką įgyvendinimas yra, inter alia (be kita ko), neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo.

53. Jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

54. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia (be kita ko) nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

55. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

56. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė 2021 m. gruodžio 1 d. naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangoje, tvarkos planą, o atsakovei UAB „Just Earth“ pareiškus pastabas dėl ieškovo siūlomoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje esančių klaidų (nurodyti savininkai, kurie buvo perleidę savo turėtas nuosavybės teises į žemės sklypą, taip pat nurodyti klaidingi savininkų valdomų žemės sklypo dalių dydžiai), ieškovas 2024 m. rugpjūčio 26 d. kartu su ieškinio reikalavimų patikslinimu pateikė teismui G. Mačiulskio paslaugų įmonės matininko G. Mačiulskio 2024 m. rugpjūčio 23 d. parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pagal ieškovo šį pateiktą projektą V. J. atskirai naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B (372 m²); G. J. atskirai naudotųsi sklypo dalimi, pažymėtomis indeksais B1 (11 m²), B2 (19 m²), B3 (11 m²), B4 (36 m²); G. J., A. M., R. M. bei UAB „Just Earth“ kartu naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C (153 m²); V. C. atskirai naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta D2 (45 m²), o O. O. ir E. J. kartu naudotųsi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D1 (36 m²), o žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais A1 (21 m²) ir A (1043 m²) ieškovas siūlo palikti bendram visų bendraturčių naudojimui.

57. Atsakovai UAB „Just Earth“, A. M. ir R. M. bylos nagrinėjimo metu pateikė 2022 m. birželio 6 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, parengtą MB „Pajūrio matininkas“, kurį vėliau 2022 m. rugpjūčio 29 d. patikslino (reg. Nr. DOK -20524) ir, kuriuo vadovaujantis prašo nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovui G. J. ir trečiajam asmeniui V. J. siūlo atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta 2022 m. rugpjūčio 26 d. naudojimosi tvarkos plane indeksu A (366 kv. m.); atsakovams UAB „Just Earth“, A. M. ir R. M. siūlo atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu B1 (157 kv. m.); atsakovei V. C. siūlo atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu C1 (40 kv. m.); ieškovui G. J., atsakovams UAB „Just Earth“, G. V., O. O. ir trečiajam asmeniui P. V. suteikiama atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu B2 (19 kv. m.); atsakovams E. J. ir O. O. suteikiama atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu C2 (42 kv. m.); likusi žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu D (1122 kv. m.), būtų suteikiama atskirai naudotis visiems žemės sklypo bendraturčiams ir žemės sklype esančiame gyvenamajame name patalpas bei kiemo statinius turintiems savininkams.

58. Atsakovė V. C. prašė teismo patvirtinti jos ir ieškovo G. J. sudarytą taikos sutartį, tačiau jeigu teismas nuspręstų taikos sutarties netvirtinti, atsakovė V. C. prašo patenkinti patikslinto ieškinio ir (arba) priešieškinio reikalavimą priskiriant jai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, dalį asmeniniam naudojimui t. y. matininko G. Mačiulskio 2024 m. rugpjūčio 23 d. plane pažymėtą indeksu D2(45 kv. m.) (pagal patikslintą ieškinį) arba MB „Pajūrio matininkai“ 2022 m. birželio 3 d. plane pažymėtą indeksu C1 (40 km. m.). Atsakovai E. J. ir O. O. su ieškovo G. J. patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, o būtent sutinka su jiems asmeniniam naudojimui siūloma priskirti žemės sklypo dalimi 2024 m. rugpjūčio 23 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu D2(36), kadangi ši žemės sklypo dalis funkciškai susijusi su jų turtu. Teismo prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal kartu su patikslintu priešieškiniu pateiktą MB „Pajūrio matininkai“ 2022 m. rugpjūčio 26 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir indeksu priskirti jiems asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalį, šiame plane pažymėtą indeksu C2(42). Atsakovai N. F. ir P. F. (P. F.) atsiliepimu nurodė, kad sutinka, kad sutinka, jog būtų nustatyta ieškovo G. J. patikslintu ieškiniu siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovai D. Š. ir D. Š. tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka nei su patikslintu ieškiniu, nei su patikslintu priešieškiniu, prašo palikti galioti esamą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovai V. P. M., A. J. M., J. Č., R. R. tiek atsiliepimuose, tiek ir teismo posėdžio metu taip pat prašė palikti nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, tokiai pozicijai iš esmės pritarė ir atsakovai E. G. ir E. G., nurodydami, kad ieškovo atlikti skaičiavimai dėl žemės sklypo plotų yra klaidingi, todėl tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti tvirtinama.

59. Bylos nagrinėjimo pradžioje, buvusi bylos dalyvė - atsakovė E. P. – Z., vėliau savo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, perleidusi R. P., nereikšdama savarankiškų reikalavimų, taip pat pateikė savo siūlomos naudojimosi žemės sklypo tvarkos planą, 2022 m. birželio 6 d., parengtą IĮ „Graida“, atsiliepime nurodydama, kad taip pat nori turėti žemės sklypo dalį savo asmeniniam naudojimui. Atsakovas R. P. bylos nagrinėjimo metu jokių argumentų, pareiškimų dėl buvusios savininkės pateiktos naudojimosi tvarkos nebeteikė, jokių reikalavimų nereiškė, todėl teismas neanalizuoja šių pirmiau paminėtų naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasiūlymų.

60. Šiuo nagrinėjamu atveju istoriškai yra susiklosčiusi situacija, kad aptariama teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagal kadastro duomenis yra užstatyta statiniais, t. y. gyvenamuoju namu (756 kv. m.) ir gamybiniu pastatu (pamatais, 220 kv. m.), taigi pastatais užstatyta iš viso 976 kv. m. iš viso 1746 kv. m. žemės sklypo ploto, taip pat neužstatytą teritoriją užima kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (neaišku kokio tiksliai dydžio). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad vieni bendraturčiai nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklypo bei statinių dalis, kai kurie bendraturčiai valdo tik labai mažas ginčo žemės sklypo dalis (pavyzdžiui, R. V. turi tik 5 kv. m. ginčo žemės sklypo dalies, taip pat ir D. J.), tačiau jie neturi nei buto ar kitų patalpų, nei kiemo statinių, kiti bendraturčiai turi tik butus žemės sklype esančiame gyvenamajame name, tačiau nuosavybės teisės į žemės sklypą neturi (R. R., Z. T., Z. T., Ž. Š., E. Č., L. Č., D. K., A. K., M. B., I. B., V. P., I. C., A. K., T. K., V. L., V. P. L., V. L., E. M.), dar kiti – turi tik kitų kiemo statinių dalis, tačiau nei patalpų, nei žemės sklypo dalių nuosavybės teise neturi (Ž. J., E. J., A. N., E. V., L. G., R. K., J. J., V. L., R. B.), visgi nepaisant šių aplinkybių naudojimosi žemės sklypu tvarka tiesiogiai paveiktų visų bendraturčių, taip pat ir gyvenamojo namo savininkų bei naudotojų galimybes tinkamai naudotis statiniu(-iais) pagal paskirtį.

61. Ieškovas, prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nurodo, kad jis yra vienas didžiausių žemės sklypų dalių asmeninės nuosavybės teise valdančių bendraturčių (jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 312/1746 žemės sklypo dalių ir žemės sklype, esančiame gyvenamajame name esančios patalpos (rūsio) dalis bei 503/2000 dalis žemės sklype esančių statinių), tačiau jis neturi galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisę į nuosavybę, bendraturčiai naudojasi jam asmenine nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, ir gauna iš to akivaizdžią naudą, jie net nemoka žemės mokesčio. Nors jis daug kartų siūlė bendraturčiams ir asmenims, kurie žemės iš vis neturi, už vidutinę rinkos kainą nusipirkti iš jo žemės sklypo dalį, reikalingą (trūkstamą) jų statinių eksploatavimui, tačiau nei gyvenamojo namo gyventojai, nei žemės sklypo bendraturčiai taikiai su ieškovu susitarti nenori, dėl to jam iškilo būtinybė kreiptis į teismą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovai UAB „Just Earth“, A. M., R. M., teismui pasiūlius, teikė savo naudojimosi žemės sklypu tvarką, iš esmės siekdami atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, atsakovų plane pažymėta indeksu B1 (157 m²), nes jų teigimu, ši žemės sklypo dalis sudaro uždarą kiemą, ji yra naudojama išimtinai patekimui į UAB „Just Earth“, A. M., R. M. priklausančias patalpas. Atsakovai taip pat savo siūlomoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje numato atsakovei V. C., ieškovui G. J., J. L., R. L., O. O. ir trečiajam asmeniui B. Š. bei E. J. ir O. O. atskirai naudotis žemės sklypo dalimis, taip pat išskiriant žemės sklypo plotą naudotis bendrai visiems žemės sklypo bendraturčiams ir žemės sklype, esančiame gyvenamajame name patalpas ir kiemo statinius turintiems savininkams.

62. Teismas, įvertinęs tiek ieškovo, tiek ir atsakovų UAB „Just Earth“, V. C., A. M., R. M. siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos planus, konstatuoja, kad tokie žemės sklypo planų siūlomi sprendiniai yra ydingi. Tiek ieškovo, tiek atsakovų UAB „Just Earth“, A. M., R. M., V. C. siūlomos naudojimosi tvarkos akivaizdžiai neatitinka teisėtumo, adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo principų.

63. Visų pirma, tokios siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos akivaizdžiai suteikia pranašumą ieškovui, atsakovams UAB „Just Earth“, V. C., A. M., R. M., E. J. ir O. O. nuosavybės teise turintiems daugiau žemės, kuriems ieškovas ir atsakovai asmeniniam naudojimuisi priskiria žemės sklypo plotus, neatsižvelgdami į tai, kad dėl žemės sklypo specifikos, kitiems bendraturčiams objektyviai nėra galimybės taip pat suteikti asmeniškai naudotis žemės sklypo plotų. Kaip minėta jau pirmiau, didžioji gyvenamosios teritorijos dalis yra užstatyta statiniais, su šia ginčo teritorija yra susijęs ženklus skaičius savininkų (iš viso yra 56 asmenys), iš kurių vieni nuosavybės teise valdo labai mažus ginčo žemės plotus, o kiti gyvenamojo namo savininkai apskritai neturi nė dalies žemės sklypo (18 savininkų turi tik butus, tačiau žemės sklypo dalies neturi), kiti žemės sklype turi tik kiemo statinių dalis, tačiau nei butų, nei žemės sklypo dalies nuosavybės teise neturi (tokių yra 9 asmenys). Žemės sklypo dalis, kurio neužima pastatai, yra būtina šių pastatų naudojimui pagal paskirtį, todėl jos priskyrimas atskiriems bendraturčiams asmeniniam naudojimui yra visiškai neracionalus ir nepagrįstas.

64. Antra, viso teisminio nagrinėjimo metu, byloje dalyvavę, gyvenamojo namo gyventojai (atsakovai) tvirtino, kad jau trisdešimt metų naudojosi žemės sklypu visi bendrai, jokių ginčų tarp jų nebuvo kilę. Pagal ieškovo bei atsakovų UAB „Just Earth“, A. M., R. M. pateiktus ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkos planus iš esmės keičiama tarp žemės sklypo bendraturčių, taip pat ir gyvenamojo namo bendraturčių susitarta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri daug metų buvo nekeičiama, taigi yra nusistovėjusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovo bei atsakovų siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos neatitiktų faktinės ir daugelį metų nusistovėjusios žemės sklypu naudojimosi tvarkos.

65. Trečia, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

66. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja atskiros planų (brėžinių), skirtų naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti, rengimo tvarkos. Todėl šiuo atveju svarbu vadovautis bendraisiais nuosavybės teisės principais, teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais ir suformuluotomis taisyklėmis.

67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo, suformulavo tokią taisyklę: kad pirmiausiai turi būti nustatyta, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti žemės sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant ją lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik taip nustačius kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad jie galėtų asmeniškai naudoti jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas).

68. Taigi, pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, nustatant naudojimosi statiniais užstatytu žemės sklypu tvarką, visų pirma, turi būti nustatyta, koks bendraturčių turimas žemės sklypo plotas yra skiriamas po statiniais ir paliekamas naudoti bendrai, nes yra prie statinių ir reikalingas siekiant tinkamai juos eksploatuoti. Pirmasis iš nurodytų turimų nustatyti plotų (po statiniais paliekamas plotas) apskaičiuojamas proporcingai bendraturčių turimai statinio daliai, o antrasis (prie statinių esantis ir jiems eksploatuoti reikalingas žemės sklypo plotas), kitaip nei statiniais užstatytas žemės sklypo plotas, bendraturčiams paskirstomas ne proporcingai jų turimai statinio daliai, o lygiomis dalimis. Likęs nepadalytas žemės sklypo plotas gali būti paskirstomas bendraturčiams naudotis atskirai atsižvelgiant į likusį bendraturčių nuosavybės teise turimą žemės sklypo plotą, tačiau nustatant tokias atskirai naudoti skirtas dalis turi būti įvertinta ir būtinybė palikti papildomą bendrai naudoti skirtą žemės sklypo plotą, reikalingą bendraturčiams patekti į jiems tenkančias atskirai naudoti skirtas žemės sklypo dalis. Šis į bendraturčiams atskirai naudoti paskirtas dalis patekti reikalingas žemės sklypo plotas, kaip ir statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypo plotas, padalijamas bendraturčiams, kuriems jis reikalingas, lygiomis dalimis.

69. Vertinant nagrinėjamoje byloje šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasiūlymų planus, nustatyta, kad nei ieškovo pateiktuose planuose, nei atsakovų UAB „Just Earth“, A. M., R. M. teiktuose žemės sklypo planuose, nėra atsižvelgta į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą taisyklę. Teismo vertinimu, tiek ieškovo, tiek ir atsakovų teikiami priskirtinų žemės sklypo dalių bendraturčiams skaičiavimai ir jų pasiūlymai, kad daugiau turintys žemės sklypo bendraturčiai proporcingai savo turimomis žemės sklypo dalimis turi padengti kitų bendraturčių, kurie neturi nuosavybės teisės žemės ar jos turi nepakankamai, poreikį, akivaizdžiai prieštarauja teisės aktuose įtvirtintiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo principams, tiek pirmiau paminėtai kasacinio teismo suformuotai praktikai.

70. Be to, ieškovas, teikdamas skaičiavimus, apskaičiuoja tik šešių bendraturčių žemės sklypo dalis, tačiau kitų žemės sklypo bendraturčių valdomas žemės sklypo dalis ir jų nuosavybės teise valdomus gyvenamojo namo plotus į šiuos skaičiavimus neįtraukia.

71. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo žemės sklype yra išlikusių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė, atraminė sienelė) (pavyzdžiui, fasadinėje gyvenamojo namo dalyje objekto apžiūros metu pastebėta, kad yra išlikęs cementinis bordiūras, matyti trinkelių aikštelės fragmentai). Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad yra įregistruota kiemo aikštelė ir atraminė aikštelė, tačiau jokie konkretūs duomenys registro išraše nenurodyti (nenurodytas nei jų plotas, nei jų užstatymo plotas). Atsakovė V. C. pateikė į bylą 2022 m. gegužės 19 d. VĮ „Registrų centras“ raštu Nr. 31280681 atsiųstus 1950 m. vasario 2 d. kadastro duomenis (planą), iš kurių matyti, kad jame pažymėti statiniai, tačiau nei tiksli jų vieta žemės sklype, nei plotas nėra aiškiai pavaizduoti. Iš bylą pateiktų kadastro duomenų lentelės, užpildytos 2003 m. birželio 6 d., kuriose numatyta, kad kiemo aikštelė yra 410,1 m² ploto, o atraminė sienelė – 31,6 m2., tačiau daugiau jokių duomenų – apie aikštelės (jos dalių) ilgį, plotį ir jos vietą žemės sklype, byloje nėra. Pastebėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad kiemo statinių kadastro duomenys įregistruoti 1999 m. gegužės 20 d., o į bylą pateikta lentelė sudaryta 2003 m. birželio 2 d. (t. y. praėjus keturiems metams po kadastrinių duomenų užfiksavimo). Jokių duomenų, kas, kada ir kokius šių statinių kadastrinius matavimus atliko (tikslino), kada jie buvo užfiksuoti, ir, ar įregistruoti VĮ „Registrų centras“ nėra, todėl sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, nėra pagrindo vadovautis pirmiau paminėtoje lentelėje užfiksuotais duomenimis. Teismo vertinimu, objektyvių duomenų apie kitus statinius (kiemo aikštelės, atraminės sienelės) neturėjimas ir į skaičiavimus šiais kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, užimamų žemės sklypo plotų neįtraukimas, sąlygoja neteisingo užstatyto ploto nurodymą, kuris neabejotinai turi įtakos bendraturčiams tenkančių dalių skaičiavimui.

72. Vadinasi, tiek ieškovo, tiek ir atsakovų parengti naudojimosi tvarkos projektai ir atlikti skaičiavimai neatitinka pirmiau nurodytų kasacinio teismo praktikoje nustatytų taisyklių dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, kuriame yra statiniai, nustatymo (bendrai naudoti paliekamos žemės sklypo dalys, reikalingos statiniams aptarnauti ir prie jų prieiti turi būti paskirstomos bendraturčiams lygiomis dalimis gyvenamojo namo priežiūrai ir eksploatacijai aplink pastatą).

73. Teismo nuomone, ieškovui ir atsakovams neteisingai paskaičiavus kiekvienam bendraturčiui tenkančią po gyvenamuoju namu esančią ir prie jo esančią pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, neįvertinus kitais inžineriniais statiniais užstatytų žemės sklypo plotų, akivaizdu, jog ir kiti jų skaičiavimai yra klaidingi, nes tik nurodytu būdu nustačius kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas gali būti priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis.

74. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad ieškovas, tiek atsakovai kaip laisvą (neužstatytą) žemės sklypo plotą, kuriame jie siūlo E. J. ir O. O., (pagal ieškovo pateiktą planą, žemės sklypo dalis pažymėta D1, o pagal atsakovų – C2) ir V. C. (ieškovo plane pažymėtą D2, o atsakovų – C1), asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimis, gyvenamojo namo priekinės dalies teritorijoje. Ginčo objekto vietos apžiūros metu, nustatyta, kad šioje vietoje yra išklota trinkelių aikštelė. Ieškovas patvirtino, kad šioje aikštelėje, gyvenamojo pastato priekinės dalies gyventojai stato savo automobilius, tai užfiksuota ir ieškovo pateiktuose fotonuotraukose. Be to, kaip objekto apžiūros metu paaiškino gyvenamojo namo bendraturčiai, šia aikštele, be kita ko, jie naudojasi kaip priėjimo prie gyvenamojo namo taku.

75. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, tiek ir atsakovai savo siūlomuose nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektuose šioje teritorijoje išskyrė atskirai naudoti skirtas žemės sklypo dalis E. J. ir O. O. bei V. C., tačiau, kaip jau ir minėta, kad šioje dalyje yra įrengtas kiemo inžinerinis statinys, kuris iš esmės yra gyvenamojo namo priklausinys. Pažymėtina, kad šia žemės sklypo ploto dalimi gyvenamojo namo gyventojai naudoja automobiliams statyti, taip pat ji tarnauja priėjimui prie gyvenamojo namo, todėl šios žemės sklypo dalies, kurioje yra išklota trinkelių aikštelė, priskyrimas asmeniniam naudojimui išskirtinai vienam ir/ar keliems bendraturčiams, ne tik, kad neatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų, bet ir pažeidžia kitų gyvenamojo namo bendraturčių interesus.

76. Teismas, nustatęs minėtus šalių pateiktų pasiūlymų planų neatitikimus teisiniam reguliavimui (CK 4.37 straipsnis, 4.72 straipsnis, 4.81 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnio 1 dalis) ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai, prašomus nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos variantų kitais aspektais nevertina, nes tiek ieškovo, tiek atsakovų prašomos nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos neatitinka teisėtumo bei proporcingumo reikalavimų, pažeidžia daugumos bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

77. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovų pateiktais planais siekiama pakeisti nusistovėjusią daug metų galiojančią žemės sklypu naudojimosi tvarką, su kuria, be kita ko, ieškovas ir atsakovai sutiko ir pretenzijų žemės sklypo bendraturčiams ir gyvenamojo namo patalpų savininkams iki civilinės bylos iškėlimo nereiškė, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos niekada nebuvo tarp bendraturčių jokių nesutarimų ar ginčų, tokių projektų įgyvendinimas pakeistų ilgą laiką faktiškai egzistavusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir apribotų daugumos gyvenamojo namo savininkų galimybę naudotis gyvenamuoju namu pagal paskirtį, pažeistų jų teises, tokia ieškovo ir atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka ne tik neatitinka žemės sklypo bendraturčių valdomų dalių ir proporcingumo kriterijų, bet ir socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, todėl teismas daro išvadą, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovų pasiūlyti naudojimosi tvarkos nustatymo projekto sprendiniai neužtikrina racionalesnio ginčo sklypo naudojimo, negu šiuo metu egzistuojanti, nusistovėjusi ir didžiąją dalį savininkų tenkinanti faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog viena vertus, ieškovo bei atsakovų pasiūlytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra racionalios ir teisingos, be to, pažeidžia daugumos žemės sklypo bendraturčių ir gyvenamojo namo gyventojų teisėtus lūkesčius ir protingumo principus, o kita vertus, priskirti žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise išskiriant tik kai kuriuos bendraturčius bendro naudojimo erdvėse, iš esmės nėra nei teisinių, nei praktinių galimybių. Tokia tvarka, įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją (kai ginčo objektus valdo didelis skaičius bendraturčių, kai dalis gyvenamojo namo gyventojų iš vis neturi žemės sklypo dalių, o kiti turi tik labai mažai žemės, kurios naudoti nepakanka net po pastatu, dar kiti turi tik nuosavybės teise įregistruotų inžinerinių statinių dalis, ir kitiems bendraturčiams atsirastų prievolė turima žemės sklypo dalimi kompensuoti jos neturintiems savininkams) būtų ydinga, pažeistų kitų bendraturčių interesus bei neabejotinai lemtų dar didesnius ginčus ateityje.

78. Pažymėtina, kad teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Atsižvelgiant į tai, nustačius, kad šalių pateikti projektai yra ydingi, teismas atsisako juos tvirtinti. Toks teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo.

Dėl servitutų nustatymo

79. Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat pareiškė išvestinius reikalavimus, susijusius su reikalavimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir prašė teismo nustatyti servitutus pagal jo pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. prašė nustatyti kelio servitutą 37 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m., daliai, matininko G. Mačiulskio 2024 m. rugpjūčio 23 d. parengtame žemės sklypo plane, pažymėtai indeksu S1, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku ir prieiti prie žemės sklype, esančiame gyvenamajame name, esančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat nustatyti neatlygintinį neterminuotą servitutą 11 kv. m. žemės sklypo daliai, G. Mačiulskio paslaugų įmonės matininko G. Mačiulskio 2024 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo plane pažymėtai indeksu B5, suteikiantį teisę naudotis paėjimo taku ir prieiti prie žemės sklype esančiame gyvenamajame name esančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovės R. R. ieškovui G. J. kas mėnesį 12,60 Eur kompensaciją, nurodytą sumą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pervedant į ieškovo G. J. sąskaitą, esančią akcinėje bendrovėje SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, ieškovo prašomi nustatyti servitutai neatsiejamai susiję su jo matininko G. Mačiulskio 2024 m. rugpjūčio 23 d. parengtame žemės sklypo plane siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, o šiuo atveju, netenkinus patikslinto ieškinio reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nėra galimybės objektyviai nustatyti ir ieškovo prašomus servitutus, todėl šie patikslinto ieškinio reikalavimai netenkinami.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

80. 2023 m. birželio 8 d. atsakovės V. C. atstovas pateikė teismui prašymą ir 2023 m. birželio 5 d. taikos sutartį (reg. Nr. DOK-16601), kurią prašė teismo patvirtinti. Teismo posėdžio metu, tiek atsakovė V. C., tiek ieškovas G. J. palaikė savo prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo bei civilinės bylos dalį nutraukti.

81. 2023 m. birželio 5 d. šalių ieškovo G. J. ir atsakovės V. C. pasirašytos taikos sutartimi šalys susitarė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangos m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kad Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies naudojimosi tvarką pagal G. Mačiulskio paslaugų įmonės 2021 m. gruodžio 21 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą ir V. C. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B3 (45 m²) (Taikos sutarties 1 punktas). Ieškovo G. J. reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos likusioje sklypo dalyje bei V. C. priklausančio likusio žemės ploto (160 m²) naudojimo tvarkos nustatymas paliekami teismui spręsti priimant galutinį sprendimą šioje byloje.

82. Teismui atmetus ieškovo reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri, kaip matyti, neatsiejamai susijusi su ieškovo ir atsakovės V. C. taikos sutarties sąlygomis, prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinamas.

83. Įvertinęs visus kitus šalių ir jų atstovų argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti šalių ir jų atstovų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

84. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

85. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1dalis), neturtinių –pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016, 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024, 61 punktas).

86. Ieškovas G. J. byloje patyrė iš viso 9442,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 165,00 Eur žyminis mokestis ir 9277,30 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovė UAB „Just Earth“ – 1894,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 94,00 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo) ir 1800,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovė V. C. – 2000,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, trečiasis asmuo V. J. – 484,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, E. P.-Z. patyrė 600,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, N. J. patyrė 1000,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

87. Patikslintą ieškinį atmetus, ieškovas G. J. neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

88. Atsakovai UAB „Just Earth“, R. M. ir A. M. pasirinko priešieškinį kaip gynybos į ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį būdą, reikalaudami nustatyti alternatyvią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kartu ginčydami ieškovo reikalavimą leisti jam viešame registre užregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, t. y. prašė teismo šią ieškovo patikslintą ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, patikslintą ieškinį sudarė du neturtiniai reikalavimai – reikalavimas viešame registre užregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis be žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką kartu su išvestiniais reikalavimais nustatyti du servitutus. Ieškovo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose suformuotas reikalavimas priteisti išlaidas iš žemės sklypo bendraturčių už žemės sklypo kadastrinių duomenų atnaujinimą ir žemės sklypo riboženklių atstatymą laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo leisti jam viešame registre užregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis be žemės sklypo bendraturčių sutikimo.

89. Atsakovai UAB „Just Earth“, R. M. ir A. M., ginčydami reikalavimą viešame registre užregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis be žemės sklypo bendraturčių sutikimo alternatyvaus šiam reikalavimui nepareiškė, todėl darytina išvada, kad ieškovai įgijo teisę į 1/2 jų procese patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis atsakovė UAB „Just Earth“ patyrė 1800,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau ir – Rekomendacijos) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl patikslintą ieškinį atmetus 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (1800, 00 Eur / 2) priteisiamos iš ieškovo G. J. atsakovės UAB „Just Earth“ naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

90. Atsakovė V. C. bylos nagrinėjimo teisme metu galutine išreikšta pozicija prašė teismo patvirtinti tarp jos ir ieškovo G. J. sudarytą taikos sutartį, o jos nepatvirtinus, tenkinti patikslintu ieškiniu ar patikslintu priešieškiniu siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, patikslinto ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be žemės sklypo bendraturčių sutikimo neginčijo. Taigi, iš esmės, atsakovė V. C. procese sutiko tiek su viena, tiek su kita bylos šalių siūloma ginčo naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes pagal jas siūloma atskirai nuo kitų bendraturčių priskirtina žemės sklypo dalis atitiko atsakovės V. C. lūkesčius ir interesus. Atsižvelgiant į atsakovės V. C. poziciją pritarti bylos šalių siūlomoms naudojimosi žemės sklypu tvarkoms, teismui patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš bylą pralaimėjusių šalių neatlyginamos (CK 1.5 straipsnis).

91. E. P.-Z. iki nekilnojamojo turto perleidimo R. P., kuris vėliau šį turtą perleido atsakovams E. G. ir E. G. ir N. J. iki nekilnojamojo turto perleidimo atsakovams E. G. ir E. G. byloje taip pat dalyvavo atsakovo procesiniu statusu ir patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, o būtent E. P.-Z. patyrė 600,00 Eur, N. J. – 1000,00 Eur. Tiek E. P.-Z., tiek N. J. nesutiko su ieškovo ir atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) reikalavimais, patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetus įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. E. P.-Z. ir N. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijomis patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetus, įvertinus ieškovo patikslintu ieškiniu reikštų reikalavimų skaičių (2) ir atsakovų patikslintu priešieškiniu reikštų reikalavimų skaičių (1), priteisiamos tokiu būdu – 2/3 dalis priteisiama iš ieškovo, 1/3 lygiomis dalimis iš atsakovų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė V. C. kartu atsakovais UAB „Just Earth“, R. M. ir A. M. pareiškė pirminį priešieškinį, nors vėliau 2023 m. birželio 8 d. su ieškovu sudarė taikos sutartį, įvertinus aplinkybę, kad procesas pagal priešieškinį truko nuo jo priėmimo (2022 m. birželio 9 d.) iki civilinės bylos sustabdymo (2023 m. birželio 22 d.), trukusio iki civilinės bylos atnaujinimo (2024 m. kovo 29 d.), taip pat ir išlaidų susidarymo momentą (iki 2024 m. balandžio 19 d., DOK-11553), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, priteisiamos iš atsakovų UAB „Just Earth“, R. M., A. M. ir V. C. lygiomis dalimis, atsižvelgiant į byloje pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Apibendrinus, N. J. iš ieškovo G. J. priteisiamos 666,67 Eur (1000,00 Eur / 3 * 2), iš atsakovų lygiomis dalimis viso 333,33 Eur (1000,00 Eur – 666,67 Eur), t. y. iš atsakovo UAB „Just Earth“ 83,34 Eur, iš atsakovų R. M., A. M. ir V. C. - po 83,33 Eur (333,33 Eur / 4) bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad E. P.-Z. pateikė prašymą priteisti visas jos byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas R. P., R. P. iš ieškovo G. J. priteisiamos 400,00 Eur (600,00 Eur / 3 * 2), iš atsakovų lygiomis dalimis viso 200,00 Eur (600,00 Eur – 400,00 Eur), t. y. iš kiekvieno atsakovo UAB „Just Earth“, R. M., A. M. ir V. C. po 50,00 Eur (200,00 Eur / 4).

92. Trečiasis asmuo V. J. byloje patyrė 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pateikė kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį. Trečiojo asmens V. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijomis patvirtintą maksimalų atlygintiną išlaidų už kitas teisines paslaugas dydį, todėl mažintinos iki 216,10 Eur (Rekomendacijų 7, 8.20 punktai). Teismui patikslintą priešieškinį atmetus, trečiajam asmeniui V. J. iš atsakovų (ieškovų pagal patikslintą ieškinį) šios išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis, t. y. iš atsakovo „Just Earth“ - 72,04 Eur, iš atsakovų R. M. ir A. M. po - 72,03 Eur (216,10 Eur / 3) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

93. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 1244,89 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur), todėl patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šios išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš ieškovės ir atsakovų – iš ieškovo G. J. 622,45 Eur, ir 622,44 Eur lygiomis dalimis iš atsakovų pagal patikslintą priešieškinį, t. y. iš kiekvieno atsakovo UAB „Just Earth“, R. M. ir A. M. po 207,48 Eur (622,44 Eur / 3) (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 -270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo G. J. ir atsakovės V. C. prašymą dėl 2023 m. birželio 5 d. taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos dalies nutraukimo atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Just Earth“, juridinio asmens kodas 300521579, iš ieškovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900,00 Eur (devynis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 666,67 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Just Earth“, juridinio asmens kodas 300521579, 83,34 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus ir 34 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus ir 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus ir 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus ir 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Just Earth“, juridinio asmens kodas 300521579, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Just Earth“, juridinio asmens kodas 300521579, 72,04 Eur (septyniasdešimt du eurus ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,03 Eur (septyniasdešimt du eurus ir 3 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,03 Eur (septyniasdešimt du eurus ir 3 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 622,45 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus ir 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Just Earth“, juridinio asmens kodas 300521579, valstybei 207,48 Eur (du šimtus septynis eurus ir 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 207,48 Eur (du šimtus septynis eurus ir 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 207,48 Eur (du šimtus septynis eurus ir 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.