- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-215-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06828-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- S. C.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo (pareiškėjo) A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovui S. C. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. K. teismo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017 pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad byloje procesas atnaujintinas dėl to, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, turėjo pareigą taikyti ne nacionalinės teisės normas, o Europos sąjungos teisę, nes atsakovas už ieškovo jam pervestus pinigus nupirktą automobilį turėjo perduoti ieškovui Jungtinėje Karalystėje. Prievolės įvykdymo metu atsakovas gyveno Jungtinėje Karalystėje, todėl buvo pažeistos ir bylos jurisdikcijos taisyklės ir byla buvo teisminga Jungtinės Karalystės teismams. Aplinkybė, kad teismas netaikė Europos sąjungos teisės, yra esminė ir daro priimtą sprendimą neteisėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atmetė atsakovo (pareiškėjo) A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017.
3. Teismas konstatavo, kad atsakovas jau kartą naudojasi proceso atnaujinimo institutu byloje Nr. e2-169-841/2017 ir teikė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Šis prašymas 2017 m. liepos 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi netenkintas ir 2017 m. spalio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas. Teismas sutiko su ieškovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad 2017 m. spalio 19 d. Šiaulių apygardos teismo sprendime nėra konstatuota jokių aiškių teisės taikymo klaidų, priimant 2017 m. vasario 13 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad būtent 2017 m. spalio 19 d. apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo data yra vertintina kaip termino teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo pradžia. Teismas konstatavo, kad vien tai, jog atsakovas po galutinio apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į kitą advokatą ir jam buvo pateiktas kitoks galimas teisinės situacijos vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas taip sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. sužinojo, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės dėl atsakovo gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje pačiam atsakovui buvo žinomos dar pačios civilinės bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas konstatavo, kad yra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovo A. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) , atsakovas nebuvo oficialiai deklaravęs savo išvykimo į Jungtinę Karalystę. Viso pirmos instancijos proceso metu atsakovas buvo aktyvus proceso dalyvis, teikė procesinius dokumentus ir juose nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas proceso metu naudojosi advokato teisine pagalba, aplinkybės, kad atsakovas verčiasi automobilių pirkimo veikla Jungtinėje Karalystėje, buvo žinoma viso civilinio proceso metu ir klausimas dėl ginčo jurisdikcijos nebuvo keliamas nė vienos šalies iniciatyva. Pateiktą 2013-09-20 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį teismas vertintino kritiškai ir laikė, kad ji nepatvirtina fakto apie nuolatinę atsakovo gyvenamąją vietą šioje valstybėje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovo ieškinys atsakovui buvo priimtas pažeidžiant jurisdikcijos taisykles.
5. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčui turėjo būti taikomos ne nacionalinės teisės, o Jungtinės Karalystės materialinės teisės normos, nes ginčo transporto priemonė buvo įgyta ir ieškovui turėjo būti perduota Jungtinėje Karalystėje, ir kad toks žodinis susitarimas tarp atsakovo ir ieškovo yra glaudžiausiai susijęs su šia valstybe. Teismas vertino, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, abi šalys tvirtino, kad buvo abipusis susitarimas dėl automobilio pirkimo užsienio aukcione, tačiau jokių įrodymų byloje apie tai, kad atsakovo pirktą transporto priemonę buvo sutarta ieškovui perduoti būtent Jungtinėje Karalystėje, nėra, to nepatvirtina ir atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1506-650/2018 ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovas pasitikėjo savo atstovo, turinčio ilgą darbo stažą, teikiama informacija, patarimais. Atsakovui niekuomet nebuvo paaiškinta, kad santykiams, susiklosčiusiems tarp A. K. ir S. C. galėtų ar turėtų būti taikoma ne nacionalinė teisė. Atsakovas neturi teisinio išsilavinimo, dėl tos priežasties jis savarankiškai neturėjo galimybių įvertinti teisiškai reikšmingų aplinkybių, teisės normų taikymo klausimų. Atsakovas sužinojo apie egzistuojantį pagrindą proceso atnaujinimui tik gavęs Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-828-368/2017 ir 2017-10-30 kreipęsis konsultacijos į kitą advokatą. Todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nebuvo praleistas, o jei teismų požiūriu minėtas terminas praleistas, šios priežastys laikytinos svarbiomis tokį terminą atnaujinti.
6.2. Spręsdamas dėl bylos teismingumo, teismas susikoncentravo tik į atsakovo gyvenamosios vietos kriterijų ir nevertino kitų prašymo argumentų dėl jurisdikcijos. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 straipsnyje numatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, ieškiniai asmeniui pareiškiami atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, šios normos teismas visiškai neanalizavo. Nagrinėjamu atveju preziumuojama, kad šalys susitarė dėl prievolės įvykdymo vietos, kuri yra Jungtinėje Karalystėje. Dėl to byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir pagrindo apeiti šią specialiąją jurisdikciją nėra.
6.3. Atsakovas įrodinėjo, kad tiek prievolės įvykdymo metu, tiek civilinės bylos iškėlimo metu jo gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nepagrįstai sureikšmino tik gyvenamosios vietos deklaravimo faktą ir aplinkybę, kad atsakovui Lietuvoje civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo įteikiami procesiniai dokumentai, teismo dokumentus priimdavo ne pats atsakovas, o kiti šeimos nariai.
6.4. Ginčo sprendimui negalėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos materialinė teisė. Pagrindas atnaujinti procesą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, egzistuoja, kadangi Šiaulių apylinkės teismas minėtoje civilinėje byloje padarė aiškią ir esminę teisės taikymo klaidą – netaikė Europos Sąjungos teisės, nors tai buvo privaloma, o Šiaulių apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, netinkamai vertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas S. C. prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą, vėl sąmoningai bando klaidinti teismą, nurodydamas, kad jo pastovi gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu savo rašytiniais įrodymais, savo paaiškinimais aiškiai nurodė, kad jo pagrindinė buvimo, gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o į Angliją vykdavo tik darbo reikalais, taip pat atsakovas pripažino, kad jis vienasmeniškai priėmė sprendimą parduoti automobilį, jo nebeperdavinėti ieškovui. Atsakovas aiškiai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu, kad dalį pinigų, gautų už automobilių realizavimą, kaip prievolės įvykdymą ieškovo atžvilgiu perdavęs (duomenys neskelbtini) prie savo gyvenamosios vietos namo. Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad jo gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje ir prievolė perduoti automobilį Jungtinėje Karalystėje, yra paneigtos ikiteisminio tyrimo ir civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010 ir kt.). Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.
Dėl termino prašymui paduoti
11. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
12. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai – naikinamieji terminai, kuriems pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Pažymėtina, jog asmuo, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia termino skaičiavimą ir tai patvirtinančius įrodymus.
13. Apeliantas teigia, jog nėra praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas, nes apie tai, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, sužinojo tik 2017-10-30, kai gavęs Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-828-368/2017 kreipėsi į kitą advokatą dėl teisinės pagalbos, kuris atsakovui išaiškino apie priimant sprendimą padarytą aiškią teisės taikymo klaidą.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas viso proceso metu naudojosi teisininko pagalba. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl jo gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje pačiam atsakovui buvo žinomos viso civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės, jog po Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties gavimo kreipėsi į kitą advokatą ir jam buvo pateiktas kitoks galimas teisinės situacijos vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas taip sužinojo apie aplinkybes, sudarančias CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Apeliantas svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas prašymo pateikimo terminas, byloje nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkino. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu
16. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, padarė aiškią ir esminę teisės taikymo klaidą – netaikė Europos Sąjungos teisės, nors tai buvo privaloma.
18. CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017 nebuvo apskųstas ir peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).
19. Susipažinus su prašymu atnaujinti procesą bei atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad esminis kriterijus, kuriuo remiantis atsakovas ginčija ieškinio teismingumą bylą išnagrinėjusiam teismui, yra tai, kad atsakovo teigimu jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.
20. Iš gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovo A. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu atsakovas nebuvo oficialiai deklaravęs savo išvykimo į Jungtinę Karalystę. Savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike, priešieškinyje) atsakovas nurodė savo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), įteiki jam asmeniškai arba jo šeimos nariams (sutuoktinei, vaikui) pasirašytinai. Tai, kad kai kuriuos procesinius dokumentus priėmė kiti šeimos nariai, neįrodo aplinkybės, kad atsakovas negyveno deklaruotu adresu. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose nenurodė, kad nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje. Priešingai, byloje atsakovas pats nurodė, kad gyvena Lietuvoje, o į Angliją tik važinėja verslo reikalais – nuveža ir parveža įvairius daiktus. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog dalį pinigų už automobilį ieškovui perdavė Šiauliuose.
21. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto pateiktą nuomos sutartį kaip įrodymą, kad tiek prievolės įvykdymo metu, tiek civilinės bylos iškėlimo metu jo gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje.
22. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas teismui pateikė 2013-09-20 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui laikotarpiu nuo 2013-09-20 iki 2016-12-20 buvo nuomojamas kambarys Londone, Jungtinėje Karalystėje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu labiau tikėtina, kad kambarys galėjo būti nuomojamas tik laikiniems atvykimams į Londoną, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta nuomos sutartis nepatvirtina fakto apie nuolatinę atsakovo gyvenamąją vietą šioje valstybėje.
23. Atsakovas viso proceso metu naudojosi teisininko pagalba. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad atsakovas verslo reikalais būna išvykęs į Jungtinę Karalystę, buvo žinoma viso civilinio proceso metu, tačiau klausimas dėl ginčo jurisdikcijos nebuvo keliamas nė vienos šalies iniciatyva.
24. Byloje ieškovas ir atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, šalys susitarė dėl automobilio pirkimo užsienio aukcione, tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovo pirktą transporto priemonę buvo sutarta ieškovui perduoti būtent Jungtinėje Karalystėje, todėl ginčui neturėjo būti taikomos Jungtinės Karalystės materialinės teisės normos.
25. Įvertinus bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada netenkinti prašymo atnaujinti procesą. Aplinkybių, leidžiančių padaryti priešingą išvadą, nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.