Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (pareiškėjo) A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovui S. C. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-12-14 teiktu procesiniu dokumentu atsakovas A. K. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017 pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimą Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (146-148 b.l.).

Prašyme nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 5932,25 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, o atsakovo priešieškinį ieškovui atmetė. Byloje procesas atnaujintinas dėl to, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas sprendimą turėjo pareigą taikyti ne nacionalinės teisės normas, o Europos sąjungos teisę, nes atsakovas už ieškovo jam pervestus pinigus nupirktą automobilį turėjo perduoti ieškovui Jungtinėje Karalystėje. Prievolės įvykdymo metu atsakovas gyveno Jungtinėje Karalystėje, todėl buvo pažeistos ir bylos jurisdikcijos taisyklės ir byla buvo teisminga Jungtinės Karalystės teismams. Aplinkybė, kad teismas netaikė Europos sąjungos teisės yra esminė ir daro priimtą sprendimą neteisėtu.

Teigiama, kad prašymui atnaujinti procesą pateikti terminas nepraleistas, nes apie tai, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, atsakovas sužinojo tik 2017-10-30, kai gavęs Šiaulių apygardos teismo 2017-10-19 nutartį byloje Nr. 2S-828-368/2017 kreipėsi į kitą advokatą dėl teisinės pagalbos. Atsakovas neturi teisinio išsilavinimo, dėl tos priežasties pats neturi galimybių įvertinti teisiškai reikšmingų aplinkybių. Jei teismas nustatytų, kad yra praleistas terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo, atsakovas prašo jį atnaujinti.

Atsiliepime į prašymą ieškovas S. C. su prašymu nesutiko ir prašo atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovas teikė ieškinį pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, žalos atsiradimo metu atsakovo gyvenamoji vieta buvo Šiaulių mieste. Nagrinėjant civilinę bylą atsakovas pats teikė paaiškinimus, kad jis gyvena Lietuvoje, o į Jungtinę Karalystę vykdavo tik verslo reikalais. Teikdamas tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek teikdamas priešieškinį atsakovas tvirtino, kad dalį pinigų už parduotą automobilį neva perdavęs Šiaulių mieste prie savo gyvenamojo namo Šiauliuose. Nurodo, kad viso proceso metu atsakovas naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba. Byloje atsakovas jau yra teikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 punkto pagrindu, ir toks atsakovo prašymas buvo netenkintas. Šiaulių apygardos teismas 2017-10-30 nutartimi jokios aiškio ir esminės klaidos priimant apylinkės teismo sprendimą nekonstatavo, todėl atsakovas klaidina teismą teiginiais, kad apie tokias galimas aplinkybes jam tapo žinoma tik 2017-10-30, todėl atsakovas praleido terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsakovas A. K. byloje per savo atstovą taip pat pateikė 2018-01-10 rašytinius paaiškinimus su priedais, nurodydamas, kad jis nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos, tačiau savo nuolatine gyvenamąja vieta pripažįsta Jungtinę Karalystę. Procesiniuose dokumentuose adresą Lietuvoje nurodydavęs dėl proceso ekonomiškumo; ieškovui sandorio su atsakovu sudarymo metu buvo žinoma aplinkybė, kad pastarasis gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Dėl prašymo atnaujinti procesinį terminą

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatas, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau, pagal to paties straipsnio 2 dalį, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog 3 (trijų) mėnesių terminas, per kurį gali būti pateikiamas prašymas atnaujinti procesą, prasideda ne tik nuo dienos, kuomet asmuo sužinojo (šio asmens nurodytą sužinojimo momentą), bet ir nuo dienos, kuomet jis turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Pažymėtina, jog objektyvaus sužinojimo galimybės ir su tuo susijusios asmens pareigos nepažeisti įstatymo nustatytą kreipimosi terminą reikšmingumas yra pabrėžiamas ir formuojamoje teismų praktikoje, nurodant, jog siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t.y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

Atsakovas teigia, kad nėra praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas, nes apie tai, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, sužinojo tik 2017-10-30, kuomet gavęs Šiaulių apygardos teismo 2017-10-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-828-368/2017 kreipėsi į kitą advokatą dėl teisinės pagalbos. Tik kreipusis į kitą advokatą atsakovui buvo nurodytos 2017-02-13 sprendimo neteisėtumo pagrindai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas jau kartą naudojosi proceso atnaujinimo institutu byloje Nr. e2-169-841/2017, ir teikė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Šis prašymas 2017-07-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi netenkintas ir 2017-10-19 Šiaulių apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas. Teismas sutinka su ieškovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad 2017-10-19 Šiaulių apygardos teismo sprendime nėra konstatuota jokių aiškių teisės taikymo klaidų, priimant 2017-02-13 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad būtent 2017-10-19 apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo data yra vertintina kaip termino teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo pradžia.

Teismas konstatuoja, kad vien tai, jog atsakovas po galutinio apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į kitą advokatą ir jam buvo pateiktas kitoks galimas teisinės situacijos vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas taip sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t.y. sužinojo, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės dėl atsakovo gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje pačiam atsakovui buvo žinomos dar pačios civilinės bylos nagrinėjimo metu, todėl konstatuotina, kad yra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Nors atsakovas prašo atnaujinti praleistą terminą, tačiau šis prašymas suformuluotas lakoniškai, apsiribojant konstatavimu, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, nepateikiant jokių motyvų ir argumentų, kodėl šis terminas turėtų būti atnaujintas, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą netenkintinas.

Dėl proceso atnaujinimo CK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

Pateiktu prašymu atsakovas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimą. Šis prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad ieškovo pareiškimas priimtas pažeidžiant jurisdikcijos taisykles, nes ieškinys turėjo būti nagrinėtinas Jungtinės Karalystės teismuose pagal atsakovo gyvenamąją vietą prievolės įvykdymo metu ir taikant Europos sąjungos teisę. Atsakovas remiasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste - Reglamento) nuostatomis.

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-162-219/201618, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-437-686/201643 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 str. 1 d. 9 p. prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.

Esminis kriterijus, kuriuo remiantis, atsakovas ginčija ieškinio teismingumą bylą išnagrinėjusiam teismui, yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, nurodant, kad jis savo nuolatine gyvenamąja vieta laiko Jungtinę Karalystę, o procesiniuose dokumentuose adresą Lietuvos Respublikoje nurodė tiesiog remdamasis ekonomiškumo principu.

Reglamento 4 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Iš bylos duomenų matyti, kad LR gyventojų registro duomenimis atsakovo A. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), atsakovas nebuvo oficialiai deklaravęs savo išvykimo į Jungtinę Karalystę. Viso pirmos instancijos proceso metu atsakovas buvo aktyvus proceso dalyvis, teikė procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, tripliką, priešieškinį) ir juose nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikoje; kitos šalies ir teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovo gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikoje, įteiki jam asmeniškai arba jo šeimos nariams (sutuoktinei, vaikui) pasirašytinai (23,60, 64, 96,105 b.l.). 2017-02-13 Šiaulių apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas A. K. pats nurodė, jog verčiasi tuo, kad važinėja į Angliją, nuveža ir parveža įvairius daiktus (76 b.l.), kas rodo, jog Jungtinėje Karalystėje atsakovas periodiškai būna verslo reikalais, tačiau tai nepatvirtina aplinkybių, jog ten yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

Pateikta 2013-09-20 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (150-151 b.l.), pagal kurią atsakovui laikotarpiu nuo 2013-09-20 iki 2016-12-20 buvo nuomojamas kambarys Londone, Jungtinėje Karalystėje, taip pat vertintina kritiškai ir laikytina, kad ji nepatvirtina fakto apie nuolatinę atsakovo gyvenamąją vietą šioje valstybėje. Sutartis sudaryta dėl vieno kambario terminuotos nuomos, sutartyje nurodytas nuomininko A. K. gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje adresas, o patalpų nuomotojas J. Ž. yra artimas atsakovo draugas, skolinęs pastarajam pinigus, kas matyti iš civilinėje byloje prijungtų nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenų (prokuroro nutarimas – 3-9 b.l.). Taip pat teismas nelaiko pagrįstais atsakovo pateiktų papildomų duomenų apie neįtrauktų į proceso asmenų - J. Ž. ir I. Ž. turto ir piniginių lėšų likučius banke, nes šie duomenys nesusiję su atsakovo kokiais nors atliktais mokėjimais šiems asmenims, be to teismas tokius atsakovo veiksmus, pateikiant svetimą informaciją, vertina kaip privačių asmenų duomenų nepagrįstą išviešinimą ir banko paslapties reikalavimų nesilaikymą. Šios aplinkybės teismą įgalina atmesti atsakovo subjektyvius ir rašytiniais įrodymais nepagrįstus teiginius, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta civilinio ginčo nagrinėjimo metu buvo Jungtinėje Karalystėje. Be to, atsakovas proceso metu naudojosi advokato teisine pagalba, aplinkybės, kad atsakovas verčiasi automobilių pirkimo veikla Jungtinėje Karalystėje, buvo žinoma viso civilinio proceso metu, ir klausimas dėl ginčo jurisdikcijos nebuvo keliamas nė vienos šalies iniciatyva. Atsakovo argumentai, kad savo kontaktinį adresą Lietuvos Respublikoje nurodė tik ekonomiškumo sumetimais, tik patvirtina, kad pats atsakovas nesielgė rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai tiek bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu, sąmoningai teismui teikdamas tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek vėliau ir priešieškinį, juose nurodydamas visą informaciją apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, bei suvokdamas, kad ginčas tokiu atveju visa priešinių šalių reikalavimų apimtimi bus nagrinėjamas būtent Šiaulių apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovo ieškinys atsakovui buvo priimtas pažeidžiant jurisdikcijos taisykles.

Taip pat atmestini ir atsakovo argumentai, kad ginčui turėjo būti taikomos ne nacionalinės teisės, o Jungtinės Karalystės materialinės teisės normos, nes ginčo transporto priemonė buvo įgyta ir ieškovui turėjo būti perduota Jungtinėje Karalystėje, ir kad toks žodinis susitarimas tarp atsakovo ir ieškovo yra glaudžiausiai susijęs su šia valstybe. Konstatuotina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, abi šalys tvirtino, kad buvo abipusis susitarimas dėl automobilio pirkimo užsienio aukcione, tačiau jokių įrodymų byloje apie tai, kad atsakovo pirktą transporto priemonę buvo sutarta ieškovui perduoti būtent Jungtinėje Karalystėje nėra, to nepatvirtina ir atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys, todėl teismas šiuos atsakovo teiginius taip pat vertina tik kaip deklaratyvius.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl prašymas atmestinas ir atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017 (CPK 370 straipsnio 3 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti atsakovo (pareiškėjo) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.