Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7570-1003/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (atsakovas) A. K. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017 pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje procesas turi būti atnaujintas, nes paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant civilinę bylą teisme atsakovas buvo pateikęs iš D. B. autoserviso pažymą apie padarytus automobilio remonto darbus, tačiau teismas šio rašytinio įrodymo nepriėmė. Atsakovas 2017 m. sausio 16 d. kreipėsi į D. B. autoservisą Millenium autos su prašymu pateikti sąskaitą, jeigu tokia yra, už automobilio „Nissan Leaf Black“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidas. D. B. autoservisas rado sąskaitą Nr. 6667, kurios data yra 2014-06-10, šią sąskaitą atsakovas iš autoserviso gavo 2017 m. kovo 10 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas tokios sąskaitos negalėjo pateikti, kadangi nežinojo, kad tokią sąskaitą D. B. autoservisas turi, nes prieš tai, teisminio proceso metu buvo gavęs iš minimo autoserviso tik pažymą apie padarytus automobilio remonto darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. C. ieškinį ir atsakovo A. K. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinys patenkintas, priteisiant ieškovui S. C. 5932,25 Eur nuostolių atlyginimo, 5 % metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. K.. A. K. priešieškinys atmestas.

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo (atsakovo) A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017. Apeliantas (pareiškėjas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone ir mano, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog 2017-03-10 yra gauta iš D. B. 2014-06-10 išrašyta sąskaita Nr. 6667 už automobilio „Nissan Leaf Black“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidas. Atsakovo teigimu, bylos nagrinėjimo metu tokios sąskaitos negalėjo pateikti, nes nežinojo, kad aptariamą sąskaitą D. B. autoservisas turi. Teismas su šiais apelianto (pareiškėjo) argumentais nesutinka ir pasisako dėl įstatyme nustatyto proceso atnaujinimo pagrindų ir sąlygų.

Pažymėtina, kad konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-260/2012 ir kt.).

CPK 365 straipsnyje numatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnis 1 dalies 2 punktas).

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai asmuo (pareiškėjas) įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei civilinėje byloje esančius duomenis, spręstina, jog apelianto (pareiškėjos) A. K. argumentai, dėl naujos aplinkybės apie D. B. autoservise remontuotą automobilį „Nissan Leaf Black“ ir patirtas remonto išlaidas yra nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog atsakovas apmokėjo sąskaitą Nr. 6667 ir jos turinys jam buvo žinomas tiek iki civilinės bylos Nr. e2-169-841/2017 pradėjimo teisme, tiek ir nagrinėjant bylą. Ši aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai asmuo (pareiškėjas) įrodo, kad tokios aplinkybės jam tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, be to, šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Atsakovas nurodo, kad sąskaitą D. B. autoserviso jis gavo 2017 m. kovo 10 d., o 2017 m. vasario 13 d. sprendimas įsiteisėjo 2017 m. kovo 16 d., taigi, minimą sąskaitą atsakovas gavo dar iki 2017 m. vasario 13 d. sprendimo įsiteisėjimo, galėjo sprendimą skųsti apeliacine tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Akcentuotina ir tai, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių argumentų, įrodymų, jog turėdamas byloje sąskaitą Nr. 6667 teismas būtų priėmęs visiškai kitokį sprendimą.

Taigi, apeliacinės instancijos teismu vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo (atsakovo) A. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-169-841/2017, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.