Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų medžiotojų klubo „Sakalas“, B. S., M. V., E. R., A. S., S. L., L. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7628-970/2025 pagal ieškovų A. R. ir D. J. ieškinį atsakovams E. R., A. S., B. S., S. L., M. V., L. J., medžiotojų klubui „Sakalas“ dėl visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtai surengtu (sušauktu) ir/ar visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28. Nurodo, jog atsakovų teiginys, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, kadangi, joms galiojant, ieškovai imsis neteisėtų veiksmų, yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos atsakovų teiginius, todėl nėra pagrindo teigti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos ir nėra grėsmės ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų A. R. ir D. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

31. Atsakovai (apeliantai) pateikė papildomus įrodymus: (1) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. birželio 17 d. raštą Nr. AD5-13330; (2) medžiotojų klubo „Sakalas“ 2025 m. birželio 12 d. prašymą; (3) Luminor Bank AS sąskaitos išrašą; (4) medžiotojų klubo „Sakalas“ 2025 m. liepos 10 d. pranešimą valdybos nariams; (5) 2025 m. birželio 18 d. medžiotojų klubo „Sakalas“ valdybos sprendimą Nr. 1/2025; (6) ištrauką iš Klubo Facebook messenger grupės; (7) ištrauką iš Klubo Facebook messenger grupės narių sąrašo; (8) medžiotojų klubo „Sakalas“ 2025 m. birželio 10 d. reikalavimą dėl dokumentų perdavimo; (9) 2025 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą; (10) 2025 m. gegužės 27 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-568-418/2025; (11) medžiotojų klubo „Sakalas“ 2025 m. birželio 5 d. pranešimą apie valdybos posėdį; (12) 2025 m. spalio 15 d. Pareiškimą apie alternatyvaus ieškinio reikalavimo pripažinimą; (13) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. liepos 29 d. Administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-2692-2025; (14) medžiotojų klubo „Sakalas“ 2025 m. rugsėjo 8 d. Nepasitikėjimo klubo nariais A. R. ir D. J. kopiją; (15) 2025 m. lapkričio 4 d. Sąskaitą faktūrą serija K25- Nr. 0004285; (16) ištrauką iš internetinio tinklapio apie medžiotojų klubo „Sakalas“ kontaktinę informaciją.

32. Ieškovai taip pat pateikė papildomus įrodymus: (1) 2025 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija; (2) Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1369-390/2025; (3) Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-568-418/2025; (4) Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-568-418/2025; (5) Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11273-418/2024.

33. CPK 314 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

34. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

35. Nagrinėjamu atveju atsakovai (apeliantai) ir ieškovai nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Be to, dalis naujų įrodymų, kuriuos pateikė atsakovai, gauti po laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau po teismo nutarties priėmimo. Pažymėtina ir tai, jog dalis atsakovų (apeliantų) pateiktų papildomų dokumentų byloje jau yra pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, atsakovų (apeliantų) ir ieškovų pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, įskaitant ir duomenis esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Taip pat pažymi, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

37. Atsakovai (apeliantai) apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (reg. Nr. DOK-6058).

38. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovai (apeliantai) rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama savo atskirojo skundo pagrindą, tačiau įstatymo nustatytas 7 d. terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

40. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami medžiotojų klubo „Sakalas“ Susirinkimą pripažinti neteisėtai sušauktu (surengtu) arba, netenkinus šio reikalavimo, pripažinti Susirinkimo protokole nurodytus sprendimus 1 klausimu (susirinkimo ir sekretoriaus išrinkimas) ir 3 klausimu (prezidento, valdybos pirmininko ir kitų valdybos narių išrinkimas) negaliojančiais. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – (1) sustabdyti Susirinkimo protokole nurodytų sprendimų galiojimą; (2) uždrausti E. R. vykdyti veiksmus, kurie yra priskirti Klubo prezidento, valdybos pirmininko ir valdybos nario kompetencijai; (3) uždrausti atsakovams A. S. ir M. V. vykdyti veiksmus, kurie yra priskirti Klubo valdybos narių kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad pagal ieškovų pareikštus reikalavimus ieškinys galėtų būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu, nustatęs, jog Susirinkimo metu pakeisti Klubo prezidentas ir valdyba, todėl, patenkinus ieškovų reikalavimą dėl Susirinkimo sušaukimo pripažinimo neteisėtu, jame priimti sprendimai galėtų būti vertinami kaip neteisėti, taip pat atsižvelgęs į tai, kad tarp Klubo narių yra kilę dideli nesutarimai, padaręs išvadą, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su byloje pareikštais reikalavimais ir jų įgyvendinimo galimybėmis ir, ją pritaikius, bus sureguliuotas teisinis stabilumas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, užkirstas kelias galimai žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, sprendė, jog šiuo atveju yra aktualus iki ginčijamo susirinkimo sušaukimo padėties (status quo) išsaugojimas iki teismas išspręs šioje byloje kilusį ginčą, todėl teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė Klubo Susirinkime priimtų sprendimų, užprotokoluotų E. R. ir B. S. Susirinkimo protokole, galiojimą.

41. Apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) ieškovų pareikšto ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų jokio priverstinio vykdymo, todėl jo vykdymo užtikrinti negalima; (2) pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovų reikalavimai jau yra patenkinti neišnagrinėjus bylos ir nepriėmus sprendimo; (3) teismas nukrypo nuo teismų praktikos; (4) teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra jokių atsakovų nesąžiningumo įrodymų; (5) laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.

42. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

43. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

44. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl netinkamo prima facie pagrįstumo įvertinimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl prima facie sąlygų nepasisako.

45. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).

46. Apeliantų teigimu, ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimas nereikalautų jokio priverstinio vykdymo, todėl jo vykdymo užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, su šiuo apeliantų argumentu neturi pagrindo sutikti.

47. Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

48. Pažymėtina ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-265-178/2018; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-548-407/2022).

49. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu ginčija Klubo Susirinkimo, kuriuo pakeista Klubo valdyba ir prezidentas, teisėtumą. Įvertinus ginčijamo Susirinkimo ir jo metu priimtus Klubo visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus, jų pobūdį ir reikšmę, akivaizdu, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (ginčijamo Klubo Susirinkimo sprendimų vykdymo sustabdymo) taikymo tikslas yra prevencinis, užtikrinantis padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą bei užkertantis kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu ginčijamas Klubo Susirinkimo, kuriame pakeista Klubo valdyba ir prezidentas, teisėtumas, ieškovams palankaus sprendimo priėmimo atveju visi ginčijamu Susirinkimu pakeistos Klubo valdybos ir prezidento priimti sprendimai, susiję su Klubo veikla, taip pat būtų neteisėti, kas sąlygotų naujus teisminius ginčus, siekiant nuginčyti šiuos sprendimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, siekiant užtikrinti būsimo, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, būtina pritaikyti faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą garantuojančias laikinąsias apsaugos priemones.

50. Nors apeliantai atskirajame skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų apie jų nesąžiningumą, tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus ginčijamo Klubo Susirinkimo sprendimu išrinktai Klubo valdybai ir prezidentui, šiuo konkrečiu atveju lemia ne konkretus asmens (ne)sąžiningumas, bet poreikis išsaugoti bylos nagrinėjimo metu esančios padėties stabilumą, kad užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

51. Apeliantų argumentas, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovų reikalavimai jau yra patenkinti, taip pat laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, jog ieškovai ieškiniu reiškė reikalavimą Klubo Susirinkimą pripažinti neteisėtu arba, netenkinus šio reikalavimo, pripažinti negaliojančiais Susirinkimo metu priimtus sprendimus, kuriais išrinktas Susirinkimo pirmininkas, sekretorius, Klubo valdyba, jos pirmininkas ir prezidentas, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdytas ginčijamame Susirinkime priimtų sprendimų galiojimas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovų ieškinio reikalavimai yra patenkinti.

52. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantų argumentu. Apeliantų atskirajame skunde cituojamų Šiaulių apygardos teismo, Vilniaus apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Apeliantų cituojamose apeliacinės instancijos teismų bylose ginčijami juridinių asmenų visuotiniuose narių susirinkimuose priimti sprendimai, tačiau ne paties susirinkimo teisėtumas, kaip nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo vadovautis apeliantų nurodyta teismų praktika. Be to, pažymėtina ir tai, jog apygardos teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo (taikymo) praktikos, todėl jų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikiamos tam tikros išvados nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo.

53. Apeliantų argumentas, kad teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grįsdamas ne aplinkybe, kad pasunkės būsimo, ieškovams palankaus, teismo sprendimo vykdymas, bet esamais teisminiais ginčais ir abstrakčių ginčų ateityje galimybe, pažeidė nešališkumo principą, atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad bylą išnagrinėjusio teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net jeigu jie ir yra nepalankūs apeliantams, negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Apeliantų argumentai dėl teismo šališkumo vertinant byloje esančius įrodymus ir aplinkybes nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantai nepateikė jokių įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teismo nagrinėjusio bylą šališkumo. Atskirajame skunde pateikiamas apeliantų subjektyvus situacijos vertinimas pats savaime neįrodo teismo nagrinėjusio bylą šališkumo fakto.

54. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekiant išsaugoti bylos nagrinėjimo metu esančios padėties stabilumą bei užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdė Klubo Susirinkime priimtų sprendimų galiojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog pritaikius nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, ji bus neproporcinga siekiamiems tikslams, perteklinė ar akivaizdžiai pažeidžianti bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra sustabdoma Klubo veikla, jos tik atliks prevencinę paskirtį – užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą, kad užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti ir naujiems teisminiams ginčams kilti.

55. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, vadovavosi teismų praktika nagrinėjamu klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovų medžiotojų klubo „Sakalas“, B. S., M. V., E. R., A. S., S. L., L. J. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (pakeitimo) CPK 148–149 straipsniuose nustatyta tvarka.

57. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.