- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- e2A-928-886/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00789-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „IT Helpas“
- Atsakovas
- A. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IT Helpas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkes teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-200-831/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IT Helpas“ ieškinį atsakovei A. P. firmai ,,Komota“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-5268-831/2020, tenkino kreditorės UAB „IT Helpas“ pareiškimą ir nutarė šiai kreditorei išieškoti iš skolininkės A. P. firmos ,,Komota“ 90 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo įsakymo priėmimo dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 97,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Skolininkei A. P. firmai ,,Komota“ pateikus prieštaravimus ir teismui juos priėmus, kreditorė pateikė ieškinį.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „IT Helpas“ 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškinyje (DOK-31889) teismo prašė priteisti iš atsakovės A. P. firmos ,,Komota“ 90 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ji teikė atsakovei internetinės svetainės vidinės ir išorinės optimizacijos paieškos sistemoms paslaugas, tačiau atsakovė už jas neatsiskaitė. Atsakovė nesumokėjo 90 eurų pagal tris ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 15 Eur už suteiktas kompiuterio remonto paslaugas pagal 2018-05-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ITH-18-05-009, 15 Eur už parduotą nešiojamo kompiuterio HP klaviatūrą pagal 2019-01-07 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ITH-19-01-003 ir 60 Eur už suteiktas serverio instaliavimo paslaugas pagal 2019-02-12 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ITH-19-02-003. Proceso metu ieškovė nesutiko su atsakovės atsikirtimais ir nurodė, kad atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. raštu „Dėl įsiskolinimų suderinimo“ priešpriešinių reikalavimų įskaitymas nebuvo atliktas, nes šis raštas neatitiko pareiškimui dėl įskaitymo keliamų reikalavimų ir atsakovė nesiekė tuo raštu atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Ieškovė prašė laikyti nepagrįstais atsakovės argumentus, kad kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5443-570/2019 Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu atsakovė priteisė iš ieškovės UAB „IT Helpas“ 22 753,38 Eur skolą pagal visas apeliantei išrašytas sąskaitas nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, neatėmusi jokių savo skolų pagal priešpriešinius UAB „IT Helpas“ reikalavimus. Po nurodyto teismo sprendimo apeliantė negalėjo atlikti vienašalio įskaitymo, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimą, reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turtintis teismo sprendimas, ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiais vien materialiosiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2021).
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. P. firmai ,,Komota“ 2020 m. spalio 12 d. atsiliepime į ieškinį (DOK-34594) prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad jos prievolė pagal ieškovės reikalaujamas apmokėti sąskaitas yra pasibaigusi, atsakovei atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB ,,IT Helpas“ atsakovei A. P. firmai ,,Komota“ 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas sprendė, kad atsakovo prievolė sumokėti 90 Eur skolą pagal 2018 m. gegužės 14 d., 2019 m. sausio 7 d. ir 2019 m. vasario 12 d. ieškovės pateiktas PVM sąskaitas - faktūras baigėsi vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, todėl ieškinį dėl 90 Eur skolos atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas konstatavo, kad abi šalys turi priešpriešinius, galiojančius, vykdytinus, apibrėžtus bei vienarūšius (piniginius) reikalavimus, todėl yra galimas prievolės pasibaigimas įskaitymu, laikantis įskaitymo tvarkos. Teismas sprendė, kad priešpriešinių prievolių įskaitymo faktas įvyko atsakovės A. P. firmos ,,Komota“ 2019 m. gegužės 15 d. dokumentu dėl įsiskolinimų suderinimo, jo pagrindu atsakovė sumažino ieškovės skolą 90 Eur suma. Teismas pripažino atsakovės atliktą įskaitymą teisėtu. Pažymėjo, kad ieškovė, atsikirsdama į 2019 m. gegužės 15 d. dokumentą dėl įsiskolinimų suderinimo, 2019 m. gegužės 20 d. raštu „Dėl skolų suderinimo“ nesutiko su komunalinių mokesčių paskaičiavimu, tačiau dėl atliktų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo prieštaravimų nereiškė. Teismas įvertino, kad pagal atsakovės A. P. firmos ,,Komota“ atsiskaitymų su debitoriais apyvartos nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. žiniaraštį UAB ,,IT Helpas“ yra skolinga 19 324,52 Eur, o pagal 2019 m. gegužės 15 d. dokumentą dėl įsiskolinimų suderinimo UAB ,,IT Helpas“ skola iki 2019 m. gegužės 8 d. sudaro 19 234,52 Eur. Remdamasis šiais dokumentais, teismas sprendė, jog atsakovė atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir sumažino ieškovės įsiskolinimą. Teismas rėmėsi kitos civilinės bylos Nr. e2-5443-570/2019 duomenimis, jog į A. P. firmos ,,Komota“ patikslintą ieškinį nėra įtrauktos ieškovės nurodomos sąskaitos – faktūros, ir darė išvadą, jog Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu A. P. firmai ,,Komota“ iš UAB ,,IT Helpas“ priteista 22 753,38 Eur skola buvo sumažinta, atsakovui atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „IT Helpas“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 90 Eur skolos ir 6 procentus metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmoje ir apeliacinėje instancijose, įskaitant ir 720 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendime konstatavo, kad priešpriešinių prievolių įskaitymo faktas įvyko atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. dokumentu dėl įsiskolinimų suderinimo. Skolų suderinimas pats savaime nėra laikomas priešpriešinių reikalavimų įskaitymu – skolų suderinimo tikslas yra tarpusavyje sutikslinti buhalterinę apskaitą. Atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. rašto dėl įsiskolinimų suderinimo antroje dalyje, skirtoje apeliantei UAB „IT Helpas“ (pirmoji dalis skirta kitai įmonei), nėra CK 6.131 straipsnio 1 dalies normoje nurodyto pareiškimo apie prievolės šalies valią padaryti įskaitymą. Atsakovės rašte nei užuominos apie priešpriešinių prievolių įskaitymą, nei įskaitymui atlikti būtinos informacijos – kokios ir kokiu pagrindu atsiradusios atsakovės prievolės yra įskaitomos, t. y. iš dokumento turinio negalima spręsti, kokia suma ir pagal kurias apeliantės išrašytas sąskaitas galėtų būti įskaitytos atsakovės priešpriešinės prievolės. Rašte nurodytos tik atsakovės išrašytos sąskaitos ieškovei ir „tarpusavio Debitorinių ir Kreditorinių įsiskolinimų „Bendra suma“ rašto parengimo dieną. Todėl atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. raštas negalėjo sukelti įstatyme nustatytų pasekmių – konkrečių atsakovės prievolių pasibaigimo.
2.2. Apeliantė byloje įrodinėjo, kad visa jos prievolės (skola) pagal atsakovės išrašytas sąskaitas– faktūras, nurodytas 2019 m. gegužės 15 d. rašte dėl įsiskolinimų suderinimo, yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesumažinus skolos sumos priešpriešinėmis atsakovės prievolėmis. Tačiau teismas konstatavo priešingai – kad atsakovė, atlikusi vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, sumažino ieškovės įsiskolinimą, nurodęs, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-5443-570/2019 (toliau – kita byla) į A. P. firmos ,,Komota“ patikslintą ieškinį nėra įtraukos ieškovės (apeliantės) nurodytos sąskaitos. Apeliantės nuomone, šią klaidingą išvadą teismas padarė netinkamai ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų ieškovės pateiktus 2020 m. lapkričio 25 d. (DOK-40936), t. y. A. P. firmos „Komota“ 2019 m. rugsėjo 3 d. patikslintą ieškinį kitoje išnagrinėtoje byloje ir visas sąskaitas – faktūras, sudarančias jo reikalavimo pagrindą. Iš šių įrodymų matyti, kad A. P. firmos „Komota“ reikalauta ir teismo priteista suma apima visas A. P. firmos „Komota“ PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ieškovei UAB „IT Helpas“ nuo 2017 m. lapkričio iki 2019 m. rugpjūčio imtinai, tarp jų ir tas, kurios nurodytos atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. rašte dėl įsiskolinimų suderinimo.
2.3. Siekdama palengvinti pateiktų rašytinių įrodymų tyrimą ir vertinimą, apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. atsakovės išrašytų sąskaitų – faktūrų, suvestinę Microsoft Excel formatu, kurioje yra sugretinami sąskaitų – faktūrų duomenys, pateikti A. P. firmos „Komota“ 2019 m. gegužės 15 d. rašte ir 2019 m. rugsėjo 3 d. patikslintame ieškinyje su priedais. Iš suvestinės matyti, kad A. P. firmos „Komota“ 2019 m. rugsėjo 3 d. patikslinto ieškinio pagrindą sudarė visos tos pačios sąskaitos - faktūros, kurios buvo nurodytos atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. rašte ieškovei dėl įsiskolinimų suderinimo, papildomai pridedant 2019 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais išrašytas šešias naujas PVM sąskaitas - faktūras. Šie ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. rašte dėl įsiskolinimų suderinimo nurodyti duomenys atitiko tuo metu buvusį bylos šalių tarpusavio įsiskolinimų balansą, tačiau šis raštas negalėjo būti vertinamas kaip pareiškimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nes vėlesni atsakovės veiksmai, kuriais ji visas apeliantei išrašytas sąskaitas – faktūras įtraukė į savo patikslinto ieškinio pagrindą ir visas sąskaitose nurodytas sumas prisiteisė, paneigia atsakovės ketinimus atlikti įskaitymą – iš apeliantės UAB „IT Helpas“ atsakovei prisiteista suma nebuvo sumažinta jokiomis sumomis ir jokiais būdais, tame tarpe ir taikant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nors apeliantės išrašytos sąskaitos 2018 m. gegužės 14 d., 2019 m. sausio 7 d. ir 2019 m. vasario 12 d. pateko į atsakovės patikslinto ieškinio reikalavimus apimantį laikotarpį. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu A. P. firmai ,,Komota“ iš UAB ,,IT Helpas“ priteista 22 753,38 Eur skola buvo sumažinta atsakovei atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
Šalies argumentai
2.4. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1) 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 720 Eur už teisines paslaugas apeliacinio skundo parengimui; 2) pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepaisant nedidelės ieškinio sumos, bet atsižvelgus į laiko sąnaudas didelės apimties įrodymų analizei ir procesinių dokumentų parengimui, į užsitęsusį teismo procesą ne viename teismo posėdyje.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepime nurodomi šie argumentai. Atsakovės prievolė sumokėti ieškovės reikalaujamą 90 Eur skolą yra pasibaigusi, atsakovei atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Iš su atsiliepimu į ieškinį pateiktos atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos apyvartos laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1), matyti, kad atsakovė ieškovei pastarosios nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu aktualiu laikotarpiu buvo skolingas 90 Eur sumą. Tuo tarpu iš su atsiliepimu į ieškinį pateiktos atsiskaitymų su debitoriais apskaitos apyvartos laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2) matyti, kad ieškovas atsakovui aktualiu laikotarpiu buvo skolingas 19 324,52 Eur sumą. Taigi, atsakovė atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, dėl ko jos prievolė apmokėti ieškovės nurodytas sąskaitas, kurių pagrindu ir buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, pasibaigė, o atsakovė ieškovei liko skolinga 19 234,52 Eur. Apie tai, kad atsakovė atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir galutinė jos skola atsakovei yra 19 234,52 Eur, ieškovei pranešta 2019 m. gegužės 15 d. raštu „Dėl įsiskolinimų suderinimo“ (priedas Nr. 1). Šiuo raštu ieškovui ne tik pranešta apie atsakovo atliktą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, bet, be kita ko, ir paprašyta susidariusį įsiskolinimą padengti. Pabrėžtina, kad minėtame pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog atsakovo skola yra sumažinta 90 Eur suma, ir galutinė ginčo suma yra 19 234,52 Eur, o ne 19 324,52 Eur. Ieškovei atsisakius padengti susidariusį įsiskolinimą gera valia, atsakovė kreipėsi į teismą reikalaudama iš ieškovės priteisti skolą. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5443-570/2019 (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 20 d., pirmosios instancijos sprendimą peržiūrėjus apeliacine tvarka), atsakovei iš ieškovės priteista 22 753,38 Eur skola. Byloje, kurioje priteista ši skola, buvo teikiamas patikslintas ieškinys, kuriame, nurodyta, kokių sąskaitų faktūrų pagrindu detaliai paskaičiuojama skola, tarp šių sąskaitų nėra nurodytos sąskaitos, kurių pagrindu kildinami ieškinio reikalavimai šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos – to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama ieškovės UAB „IT Helpas“ apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.
13. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovės parduotą prekę ir suteiktas paslaugas, tuo atveju, kai atsakovė teigia, jog jos prievolė sumokėti baigėsi jos atliktu priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymu.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
15. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atsakovės A. P. firmos „Komota“ PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „IT Helpas“, suvestinę. Apeliacinės instancijos teismas priima šiuos įrodymus, nes įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų anksčiau negalėjo pateikti, o sąskaitų suvestinė yra tik dėl aiškumo vienoje lentelėje nurodyti duomenys apie sąskaitas, kurias, kaip rašytinius įrodymus, tyrė pirmosios instancijos teismas, savo esme tai nėra naujas įrodymas.
16. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir A. P. firmos „Komota“ 2019 m. gegužės 15 d. raštą „Dėl įsiskolinimų suderinimo“, adresuotą UAB „IT Helpas“ ir UAB „Komotos sistemos“ direktoriui. Apeliacinės instancijos teismas priima įrodymus apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o 2019 m. gegužės 15 d. raštą atsisako priimti, nes šis rašytinis įrodymas jau yra byloje, jis pateiktas pirmosios instancijos teismui su atsakovės 2020 m. spalio 9 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-34594 priedas Nr. 3).
17. Ieškovė 2021 m. birželio 28 d. pateikė prašymą (DOK-15523) priimti naujus įrodymus: Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-1168-587/2021 dėl ieškovės restruktūrizavimo, kuria išspręstas ginčas dėl A. P. firmos „Komota“ finansinio reikalavimo patvirtinimo. Ieškovė nurodo, kad šia nutartimi nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi nagrinėjant šią civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad ginčo šalims ši nutartis yra žinoma, jos priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, prašymą dėl papildomų įrodymų priėmė 2021 m. liepos 20 d. rezoliucija. Be to, teismas CPK 179 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisęs naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos. Nutartimi išspręstas ginčo šalių finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas yra susijęs su ginču nagrinėjamoje byloje, kadangi atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos prievolė pagal ieškovės reikalavimą yra pasibaigusi įskaitymu.
Dėl ginčo esmės
18. Byloje ginčas kilo dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 90 eurų skolos pagal tris PVM sąskaitas faktūras, ieškovės išrašytas 2018 m. gegužės 14 d., 2019 m. sausio 7 d. ir 2019 m. vasario 12 d. Ieškovė nesutiko su atsakovės atsikirtimais, kad atsakovė atliko priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė teisėtai atliko priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą 2019 m. gegužės 15 d. raštu „Dėl įsiskolinimo suderinimo“, ir laikė kad šiuo įskaitymu atsakovės prievolė pasibaigė, todėl ieškinį atmetė. Taigi, apeliacijos dalykas yra patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įskaitymą pripažino teisėtu ir tuo pagrindu atmetė ieškovės reikalavimą.
19. Apeliantė UAB „IT Helpas“ apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nepagrįstai įskaitymą pripažino teisėtu, nes atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. raštu įskaitymas nebuvo atliktas, įskaitymas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė, atlikusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kitoje byloje į firmos „Komota“ patikslintu ieškiniu prašomą priteisti nebuvo įtraukusi skolos pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras 90 eurų sumai. Apeliantės teigimu, jos 2020 m. lapkričio 25 d. pateikti papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kitoje byloje į firmos „Komota“ ieškiniu prašomą priteisti sumą buvo įtrauktos PVM sąskaitos-faktūros nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio imtinai, ir tarp jų yra tos sąskaitos, kurios nurodytos atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. rašte. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas iš šiuos įrodymus įvertino neteisingai.
Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo
20. Vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų yra įskaitymas, t. y. kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal reikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė turėjo 90 Eur dydžio prievolę ieškovei pagal ieškovės tris PVM sąskaitas - faktūras, išrašytas 2018 m. gegužės 14 d., 2019 m. sausio 7 d., 2019 m. vasario 12 d.
22. Atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. rašte „Dėl įsiskolinimų suderinimo“ nurodyta ieškovės UAB „IT Helpas“ 19 234,52 Eur dydžio skola, susidariusi pagal 46 sąskaitas faktūras, išrašytas nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Dėl šiame rašte nurodytos 19 234,52 Eur sumos yra išnagrinėta kita civilinė byla pagal A. P. firmos „Komota“ ieškinį kitoje byloje ir priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo visa suma priteista, ir priteista papildoma suma už vėlesnį laikotarpį. Taigi, šalys turėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų viena kitai, tačiau ieškovė UAB „IT Helpas“ teisme ginčijo 19 234 Eur skolos skaičiavimą ir pagrįstumą, ginčą išnagrinėjęs teismas atsikirtimus atmetė.
23. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendė, kad priešpriešinių prievolių įskaitymo faktas įvyko, atsakovei atlikus įskaitymą atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. dokumentu „Dėl įsiskolinimų suderinimo“. Taigi, apeliacijos dalykas – atsakyti į klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė 2019 m. gegužės 15 d. dokumentu atliko įskaitymą ir jo pagrindu pasibaigė atsakovės prievolė sumokėti 90 Eur skolą ieškovei.
24. Pažymėtina, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl teismo, nagrinėjančio ginčą dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu, pareigų kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės A. P. firmos „Komota“ 2019 m. gegužės 15 d. raštą „Dėl įsiskolinimų suderinimo“, pažymi, kad šis atsakovės A. P. firmos „Komota“ 2019 m. gegužės 15 d. raštas „Dėl įsiskolinimų suderinimo“ adresuotas dviems skolininkams (UAB „Komotos sistemos“ ir UAB „IT Helpas“), ir jame nurodyti duomenys apie šių dviejų skolininkų skolos dydį, pateikta detali kiekvieno jų neapmokėtų sąskaitų - faktūrų suvestinė. Pirmoji rašto dalis skirta skolininkui UAB „Komotos sistemos“, antroji – skolininkui UAB „IT Helpas“. Antrojoje rašto dalyje pateikta UAB „IT Helpas“ neapmokėtų sąskaitų - faktūrų suvestinė 2019 m. gegužės 8 d. duomenimis, kurioje nurodyta detali informacija apie atsakovės firmos „Komota“ išrašytas sąskaitas nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (iš viso 46 sąskaitos), nurodyta kiekvienos sąskaitos išrašymo data, numeris, sąskaitos suma, neapmokėta suma ir įsiskolinimo likutis. Iš suvestinėje pateiktų duomenų matyti, kad tik pagal pirmąją 2017 m. lapkričio 30 d. išrašytą sąskaitą 775,95 Eur sumai neapmokėta suma yra skirtinga (100,12 Eur), visų kitų sąskaitų sumos ir neapmokėtos sumos sutampa. Remiantis šiais duomenimis daroma išvada, kad jos visos neapmokėtos. Suvestinėje nėra pažymėta jokių duomenų, kad bent vienos iš 46 sąskaitų suma koreguojama ar mažinamas konkrečios sąskaitos nesumokėtos sumos dalis 90 Eur dydžio įskaitymo dydžiu.
26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė A. P. firma „Komota“ dėl 2019 m. gegužės 15 d. rašte nurodytų duomenų pagrindu 2019 m. gegužės 17 d. pateikė teismui pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl 19 234,52 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „IT Helpas“. Pareiškimas teisme užregistruotas 2019 m. gegužės 20 d. (CBP-31430, teismo įsakymas priimtas 2019 m. gegužės 21 d., tą patvirtina LITEKO informacija Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-4271-570/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Skolininkei pateikus prieštaravimus, 2019 m. liepos 3 d. pateiktas ieškinys (DOK-23766), 2019 m. rugsėjo 3 d. patikslintas ieškinys (DOK-32499), kuris patenkintas visa apimtimi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-5443-570/2019 (toliau – ir kita byla) 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu, kuriuo priteista 16 450, 14 Eur nuomos mokesčio, 1 455 Eur už suteiktas paslaugas, 4 848,24 Eur už komunalinius patarnavimus, kitas suteiktas paslaugas, 511 Eur, 5 procentai procesinių palūkanų. Šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškiniu prašoma priteisti skola būtų sumažinta 90 Eur suma pagal UAB „IT Helpas“ išrašytas tris PVM sąskaitas – faktūras.
27. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 15 d. rašte apskritai nėra nurodyta jokių duomenų, kad atliekamas įskaitymas 90 Eur sumai pagal tris 2018 m. gegužės 14 d., 2019 m. sausio 7 d. ir 2019 m. vasario 12 d. UAB „IT Helpas“ išrašytas sąskaitas, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai nagrinėjamoje byloje. Todėl atmetami kaip nepagrįsti atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, jog rašte aiškiai nurodyta atliekamo įskaitymo suma.
28. Teismas daro išvadą, kad 2019 m. gegužės 15 d. raštu firma „Komota“ siekė informuoti savo skolininkę UAB „IT Helpas“ apie tai, kad per advokatą teiks teismui dokumentus dėl skolos išieškojimo, bet ne pranešti apie atliekamą įskaitymą. Iš nagrinėjamos ir kito bylos duomenų matyti, kad tik po to, kai IT Helpas kreipėsi į teismą dėl 90 Eur skolos išieškojimo, atsakovė A. P. firma „Komota“ pateikė kitokį 2019 m. gegužės 15 d. rašto vertinimą – kad juo atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas.
29. Įvertinus atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. rašto turinį, matyti, kad jame nėra duomenų apie atliekamą įskaitymą (nenurodyta priešpriešinio reikalavimo nei dydis, nei jo pagrindimas), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad 2019 m. gegužės 15 d. raštu atsakovė atliko priešpriešinio reikalavimo įskaitymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė atliko įskaitymą ir nepagrįstai 2019 m. gegužės 15 d. raštą vertino kaip įskaitymo patvirtinimą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1168-587/2021 dėl UAB „IT Helpas“ restruktūrizavimo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtintas A. P. firmos „Komota“ 1944,95 Eur finansinis reikalavimas. Šioje nutartyje įvertino nemokumo administratorės pateiktą 2015-2019 metų UAB „IT Helpas“ ir A. P. firmos „Komota“ tarpusavio įsiskolinimų suvestinę ir ją patvirtinančius finansinius dokumentus ir nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu byloje Nr. e2-5443-570/2019 kreditorei A. P. firmai „Komota“ iš skolininkės UAB „IT Helpas“ priteista 22 753,38 Eur skolos suma yra įvertinus tik kreditorės reikalavimo teisę, o 585,83 Eur UAB „IT Helpas“ reikalavimo teisės į kreditorę A. P. firmą „Komota“ Marijampolės apylinkės teismas neturėjo pareigos vertinti. Iš to seka išvada, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-5443-570/2019 atsakovei iš apeliantės priteista skola nebuvo sumažinta priešpriešinių apeliantės reikalavimų atsakovei suma.
Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo
31. Įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos yra vienos svarbiausių civilinio proceso teisėje. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
32. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje yra teisinis pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė 2019 m. gegužės 15 d. raštu „Dėl įsiskolinimų suderinimo“ atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl nepagrįstai laikė atsakovės prievolę sumokėti ieškovei 90 Eur sumą pagal tris ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras pasibaigusia ir tuo pagrindu atmetė ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada nėra tinkamai motyvuota, neatitinka faktinių bylos duomenų, yra padaryta pažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas: ieškinys patenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 90 Eur skolos.
Dėl procesinės bylos baigties ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
34. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinus, iš naujo paskirstomas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus ieškovės UAB „IT Helpas“ apeliacinį skundą ir ieškinio reikalavimus, ieškovė įgijo teisę į šios bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
35. Ieškovę UAB „IT Helpas“ atstovavo advokatas L. Š. pagal 2020 m. liepos 14 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 707 (išrašas pateiktas 2020 m. liepos 24 d. su pareiškimu išduoti teismo įsakymą CBP-4321).
36. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1405,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio (sumokėto dviem mokėjimo nurodymais, 2020 m. liepos 24 d. ir 2020 m. rugsėjo 23 d., po 7,50 Eur) ir 1 390,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios detalizuotos prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o sumokėjimą patvirtina rašytiniai įrodymai:
25.1. 2021 m. sausio 12 d. prašymas (DOK-1282) ir jo priedai: trys pinigų priėmimo kvitai, 2020 m. liepos 14 d. (90 Eur), 2020 m. rugsėjo 24 d. (625 Eur), 2020 m. lapkričio 26 d. (180,50 Eur) ir 2021 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymas (270 Eur),
25.2. 2021 m. sausio 19 d. prašymas (DOK-2321) ir 2021 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymas (225 Eur).
37. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 735 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą (2021 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymas, DOK-8878 priedas) ir 720 Eur už teisines paslaugas, jų detalizaciją ir dydį pagrindžia 2021 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymas, 2021 m. kovo 8 d. sąskaita-faktūra (DOK-8878 priedai).
38. Atsakovę atstovavo advokatas E. R.. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 423,50 Eur už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, kurių dydį ir sumokėjimą pagrindžia 2020 m. spalio 9 d. PVM sąskaita-faktūra ir 2020 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymas (DOK-34594 priedai) ir 484 Eur už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jų dydį ir sumokėjimą pagrindžia 2021 m. kovo 30 d. sąskaita-faktūra, 2021 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymas (DOK-11461 priedai).
39. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
40. Įvertinus prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, pagrįstumą ir atitikimą Rekomendacijoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atstovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose patvirtintų rekomendacinių dydžių, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 110,50 Eur išlaidų už teisines paslaugas.
41. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 110,5 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 30 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „IT Helpas“ iš atsakovės A. P. firmos „Komota“ 90 Eur (devyniasdešimt eurų) skolos, ir 2 110,5 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 30 Eur žyminio mokesčio.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.