Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui K. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui K. L. ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai – atsakovo mamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Be to, atsakovui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. liepos 21 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1432-884/2022 atsakovas K. L. įsipareigojo teikti vaikui R. L. išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti išlaikymo vaikui dydį iki 350 Eur per mėnesį ir ieškinį grindžia vaiko poreikių ir jos turtinės padėties pasikeitimu, todėl šiuo atveju sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio padidinimo klausimą yra būtina nustatyti šias aplinkybes.

Ieškovė nurodė, kad dukros R. L. poreikiams patenkinti šiuo metu reikia apie 840 Eur per mėnesį. Plėtodamas praktiką, kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020). Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga (neto) yra 777 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o vieno tėvo neįrodinėtinas teiktino išlaikymo dydis neatskaičius vaiko universalios išmokos vienam vaikui yra 388,50 Eur per mėnesį (777 Eur / 2). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių (6 metų), pateiktus paaiškinimus dėl turimų išlaidų, ekonominę šalies situaciją, infliaciją (viešai skelbiamais duomenimis, kainų padidėjimas 2025 m. rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2022 m. liepos mėnesiu sudarė 12,3 %) ir prekių bei paslaugų kainas, ieškovės nurodyta išlaidų vaiko poreikiams suma yra šiek tiek užaukštinta. Ieškovė teisme paaiškino, jog augančiai mergaitei rūbus ir avalynę yra būtina keisti kas sezoną, ir per mėnesį reikalinga suma yra 250 Eur aprangai, sezoniniams rūbams, batams. Įvertinus ieškovės nurodytas mėnesio būtinąsias išlaidas matyti, kad bendra išlaidų vaiko rūbams ir avalynei per metus suma sudaro 3000 Eur. Teismo vertinimu, ši ieškovės nurodoma būtinųjų išlaidų suma vaiko rūbams ir avalynei yra šiek tiek užaukštinta. Likusioje dalyje ieškovės nurodytas išlaidas vaiko poreikiams teismas pripažįsta pagrįstomis. Ieškovė teismo prašo priteisti po 350 Eur išlaikymą per mėnesį, ši suma yra mažesnė, nei ½ ieškinyje ieškovės nurodytų vaiko būtinųjų išlaidų sumos. Ieškovė išsamių įrodymų apie išlaidas (kasos kvitų už maisto, kitų reikmenų, mokymo ir gebėjimų ugdymo paslaugų pirkimą) teismui nepateikė, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad ieškovė augindama vaiką patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neturi pareigos smulkiai įrodinėti visų realių nepilnamečio vaiko poreikių, nes, kaip nustatyta šioje byloje, vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikia skirti sumą didesnę, nei viena minimali mėnesinė alga. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vienas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, paprastai patiria vaiko išlaikymui didesnes išlaidas.

Pažymėtina, jog 2022 m. liepos 21 d. ieškovės ir atsakovo dukrai buvo vos 3 metukai, kai buvo priteistas išlaikymas po 200 Eur, bylos nagrinėjimo teisme metu šalių dukrai yra 6 metai, ji pradėjo lankyti mokyklą. Teismo vertinimu, per nurodytą laikotarpį vaiko poreikiai išaugo, kadangi vaikui augant, jie didėja, ir priteistos 200 Eur sumos nebepakanka būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti. Be to, mergaitė tik dabar pradėjo lankyti mokyklą, ieškovė tiksliai nežino, kiek kainuos mergaitės norimi lankyti būreliai, taip pat ieškovė dar nesikreipė į savivaldybę dėl skiriamos socialinės paramos mokiniams skyrimo. Įvertinus tokias faktorius, kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai didėjo ir ateityje tik didės.

Kitas kriterijus (po vaiko poreikių), kurį privalo įvertinti teismas nustatydamas tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį, yra tėvų turtinė padėtis. Pagal kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Kartu pripažįstama, kad nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, tačiau jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, į ieškinį atsiliepimo nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas ieškinį pripažįsta, su nurodytais vaiko poreikiais sutinka. Kaip jau nurodyta aukščiau, pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Ieškovė K. Š. yra nedirbanti, jos gaunamos pajamos susideda iš šalpos neįgalumo pensijos, vienišo asmens išmokos ir vaiko išlaikymo išmokos, ieškovė taip pat turi dar du išlaikytinius – 2 metų sūnų ir vienerių metų dukrą. Ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių dukra gyvena su ieškove. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas K. L. šiuo metu niekur nedirba, ieškovės teigimu, atsakovas nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, yra darbingo amžiaus (26 metų), turi skolų (19696,81 Eur), kurios išieškomos antstolių kontorose. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius, 4 metų dukrą bei 3 metų sūnų.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Atsakovas teismui nepateikė visiškai jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą turtą, atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo. Nustatant priteistino išlaikymo dydį taip pat būtina atsižvelgti į vaiko teisę į būtinas vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 25 straipsnis). Būtinos vaikui vystytis sąlygos sudaromos patenkinant jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovės ir atsakovo vaikas gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, kurį be išlaidų vaiko maitinimui, neabejotinai sudaro išlaidos drabužiams, avalynei, mokyklinėms priemonėms, higienos reikmenims, kitoms buityje reikalingoms prekėms, išlaidos mokesčiams už gyvenamąjį būstą, vaiko laisvalaikio organizavimui. Būtent ieškovei tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių priteistas išlaikymas iš tėvo beveik nekompensuoja. Už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius, yra atsakingi abu tėvai, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas vaiko auklėjimu nesirūpina, išlaikymo neteikia. Išdėstytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad abiejų šalių turtinė padėtis bei galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui šiuo laikotarpiu iš esmės yra panašios. Abiejų šalių turtinė padėtis yra sunki, tačiau tai jų neatleidžia nuo išlaikymo teikimo vaikui.

Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, vaiko amžių, poreikius (tokio amžiaus vaikas yra sparčiai augantis), šalies ekonominę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, bendra 600,00 Eur suma skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinant tik pačius būtiniausius vaiko poreikius.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur (70 Eur x 1,75). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažintinas pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Ieškovė teisme nurodė, kad gaunama išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą jau yra įvertinta ir išskaičiuota iš prašomo priteisti išlaikymo, todėl teismas šios gaunamos išmokos dydžiu vaikui priteistino išlaikymo dydžio nemažina.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį daro išvadą, kad iš atsakovo jo dukrai išlaikymui turi būti priteisiama 300 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismas didesnio dydžio (po 300 Eur per mėnesį) išlaikymą vaikui priteisia nuo ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. gegužės 20 d.), kadangi būtent tada ieškovė nurodė, kad atsirado tam tikros aplinkybės, dėl ko reikalinga padidinti priteistą išlaikymą vaikui. Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas nurodė, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas su dukra gyvenanti jos motina ieškovė K. Š.. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Už ieškinį mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (350 – 200 Eur/mėn. x 12 mėn. = 1800 Eur x 3 proc. – 25 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (85,71 proc.) iš atsakovo valstybei priteisiamas 34,71 Eur žyminis mokestis. Žyminis mokestis sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį.

Įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta valstybės teisė gauti būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. ATP-2025-36836, kurioje nurodyta, jog išlaidos valstybei sudaro 346,66 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, valstybei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos 297,12 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnis). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Iš atsakovo taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos teisme turėtos 13,60 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su pakeitimais ir papildymais) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1432-884/2022 dalyje dėl išlaikymo nepilnametei R. L. priteisimo ir priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2025 m. gegužės 20 d., iš K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur (trys šimtai eurų) iki dukros R. L. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę K. Š. šių pinigų valdytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. L. valstybei 297,12 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų 12 ct) išlaidas dėl ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. L. 34,71 Eur (trisdešimt keturių eurų 71 ct) žyminį mokestį bei 13,60 Eur (trylikos eurų 60 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.