Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. K. (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. D. ieškinį atsakovei B. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. L., Klaipėdos miesto antrojo notaro biuro notaras G. B., Klaipėdos miesto penkioliktojo notaro biuro notarė A. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės Z. D. reikalavimas – pripažinti negaliojančiu E. L. sudarytą 2016 m. gegužės 2 d. testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto antrojo notarų biuro notaro G. B. (notarinio registro Nr. GB-2434), teisėtumo ir pagrįstumo.

11. I. Z. Daškevičienė, gim. (duomenys neskelbtini), apeliantė B. K., gim. (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra testatorės E. L., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai. Testatorė E. L. mirė (duomenys neskelbtini).

11.1. 2003 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarė G. K. patvirtino testamentą, kuriuo testatorė E. L. savo mirties atveju jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko jis besusidės, nusprendė palikti dukrai Z. D..

11.2. 2013 m. kovo 14 d. Klaipėdos miesto dešimtojo notarų biuro notarė G. K. patvirtino įgaliotojos E. L. įgaliojimą Z. D.. Įgaliojimo terminas buvo numatytas 10 metų.

11.3. 2016 m. balandžio 1 d. Klaipėdos miesto dešimtojo notarų biuro notarė G. K. panaikino 2013-03-14 įgaliojimą, kuriuo E. L. buvo įgaliojusi Z. D..

11.4. 2016 m. balandžio 28 d. Klaipėdos miesto antrojo notarų biuro notaras G. B. patvirtino įgaliotojos E. L. įgaliojimą B. K..

11.5. 2016 m. gegužės 2 d. Klaipėdos miesto antrojo notarų biuro notaras G. B. patvirtino testamentą, kuriuo testatorė E. L. savo mirties atveju jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko jis besusidės, nusprendė palikti dukrai B. K..

11.6. Iš Jūrininkų sveikatos priežiūros centre vestos asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad 2016-04-07 E. L. buvo atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas. Išvados: išreikšti difuziniai atrofiniai galvos smegenų pakitimai, nedidelio laipsnio mišrios hidrocefalijos požymiai.

11.7. Iš E. L. asmens sveikatos istorijos Nr. 54185, užvestos Klaipėdos psichikos sveikatos centre 2015-10-27, nustatyta, kad E. L. pirmą kartą psichiatro konsultuota 2015-10-27. Padarytas įrašas: ,,Atvedė dukra su šeimos gydytojo siuntimu. Skundžiasi blogu miegu, ilgai neužmiega, dažnai prasibunda, vaikšto naktimis, bloga klausa, viso kūno skausmais, galvos skausmu, galvos svaigimu, pažeminta nuotaika, daugiau paguli, sako, kad nenori gyventi, bijo išprotėti, dirgli, pikta, visi aplinkiniai jos nuomone blogi, visus kaltina, kad ją apvagia. Pati viena neapsitarauja, dažnai dezorientuojasi laike, palieka neužsuktas dujas, nusikalba, labai blogos atminties. Pas vaikus gyventi nenori, gydosi pas šeimos gydytoją. Objektyviai: kalbi, kalba garsiai be sustojimo, nenuosekliai, dirgloka, piktoka, neadekvati. Apytiksliai orientuota laike, savyje, vietoje, situacijoje orientuota gerai. Gyvena praeitimi. Po traumos blogėja atmintis. Neteisingą elgesį neigia, nekritiška. Dešinė kūno pusė silpnesnė, sąnariai deformuoti. Ribotų interesų. Nemato dešine akim, dešinysis lupų kampas žemiau už kairį, girdi tik su aparatu. Nustatyta diagnozė – demencija su delyru, nepatikslinta demencija. Dukros prašymu nukreipta į stacionarą.“

11.8. 2016-04-12 E. L. asmens sveikatos istorijoje padarytas įrašas: „Atlydėjo dukra. Ligonėje nebuvo hospitalizuota į psichiatrijos stacionarą – atsisakė. Šiuo metu gyvena pas dukrą. Iš dukros žodžių – blogai miega, neužmiega, dažnai prasibunda. Būna pikta, dirgli, nenori būti savo namuose, užsirakina, teigia, kad ją nori apvogti, kartais šaukia, dažnai verkia, pyksta, kad lauke šaukia vaikai. Nori reguliuoti namiškiams gyvenimą, nurodo, ką jie turi daryti, kartais pasiklysta, dažnai nesiorientuoja laike. Namiškius atpažįsta, tualete susitvarko pati, valgo pati, nelaiko šlapimo, blogai girdi, slepia savo pinigus, daiktus, kviečia dažnai policiją, teigdama, kad sesuo jai pastoviai kenkia, apvagia. Objektyviai: blogai girdi, dėl ko kontaktas apsunkintas. Yra rankų pirštų tremoras, teisingo elgesio. Piktai kalba kai kalba apie seserį, kuri jos nuomone nori ją apvogti ir kenkia. Nekritiška. Atmintis pasilpnėjusi, dezorientuota laike, dementiška, pažemintos nuotaikos. Nustatyta diagnozė: delyras esant demencijai, nepatikslinta demencija. Išrašytas Sol. Haloperidoli lašais, nukreipta psichologo konsultacijai.“

11.9. 2016-04-29 E. L. atliktas psichologinis tyrimas. Išvada: kognityvinių funkcijų įvertinimas atskleidžia tam tikrus organikos požymius. MMSE – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimai (15 balų). Įsiminimo procesas pažeminto produktyvumo, pobūdis būdingas organikai. Informacijos perkėlimas į ilgalaikę atmintį, saugojimas ir atgaminimas mažai efektyvus. Atliekant protinės būklės mini tyrimą nustatyta: E. L. negalėjo pasakyti mėnesio dienos, savaitės dienos, negalėjo pasakyti, kokioje įstaigoje, kokiame aukšte esanti, įsiminė tris pasakytus žodžius, bet po neilgo laiko jų pakartoti negalėjo, nesugebėjo atlikti aritmetinių veiksmų (100 – 7).

11.10. 2016-05-03 E. L. asmens sveikatos istorijoje padarytas įrašas: ,,Atvedė dukra. A. B. tyrimas. Skundžiasi skausmais įvairiose kūno vietose, galvos svaigimu, jautriu miegu, epizodiniu rankų drebėjimu, lyg sukaustymu. Gydosi pas šeimos gydytoją dėl pirminės arterinės hipertenzijos, vartojo terapeuto paskirtus vaistus ir haloperidolį lašais. Tapo ramesnė, bet įtari, kaltina namiškius, kad ją apvagia, kenkia jos sveikatai. Obj.: blogai girdi, tą patį klausimą tenka kartoti garsiai. Piktokai nusiteikusi sesers atžvilgiu, sako, kad sesuo kenkia jai, apvaginėja. Dementiška, svyruojančios nuotaikos, suicidines mintis neigia, nekritiška. Nustatyta diagnozė: nepatikslinta demencija, delyras esant demencijai.“

11.11. 2016-05-03 atliekant Blessedo demencijos skalę nustatyta, kad: E. L. nesugeba atlikti namų ruošos darbų, nesugeba suskaičiuoti nedidelio pinigų kiekio, nesugeba atsiminti trumpo daiktų sąrašo, pasiklysta pažįstamose gatvėse, kartais nesusigaudo aplinkoje, neatsimena neseniai buvusių įvykių, linkusi gyventi praeitimi, valgo netvarkingai su šaukštu, nesugeba apsirengti, padidėjęs mąstymo rigidiškumas, egocentrizmas, nepagarba kitų jausmams, afektų šiurkštumas, emocijų nevaldymas, sumažėjęs emocijų atsakas, hobių praradimas, sumažėjusi iniciatyva, didėjanti apatija. Iš viso surinko 19,5 balo, tai atitinka vidutinį pablogėjimą.

11.12. 2016-06-03, 2016-06-09, 2016-06-21 į priėmimą atvykdavo dukra, ji pažymėdavo blogėjančią E. L. sveikatą. 2016-06-19 E. L. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis neterminuotai. Vėlesni įrašai liudija apie E. L. blogėjančią psichikos sveikatą. 2016-10-27 atlikus pažintinių funkcijų tyrimą E. L. nustatytas ryškus pažintinių funkcijų sutrikimas (MMSE – 0 balų), Blessedo demencijos skalė – sunkus pablogėjimas (23 balai). Diagnozuojama nepatikslinta demencija. Vėlesniuose įrašuose nėra duomenų, kad E. L. psichikos sveikata būtų pagerėjusi.

11.15. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. balandžio 8 d.–balandžio 9 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-54/2020 (toliau – Ekspertizės aktas) konstatuota, kad 2016 m. gegužės 2 d. E. L. sudarydama testamentą dėl nepatikslintos demencijos (įgytos silpnaprotystės) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo tinkamai išreikšti savo valios ir suprasti sudaromo sandorio pasekmių. Ekspertas tyrimo metu akcentavo, jog vertino juridinį ir medicininį sandorio (testamento) sudarymo kriterijus. Juridinis kriterijus sujungia intelektinius ir valios komponentus. Intelektinis komponentas reiškia, kad asmuo turi suprasti savo veiksmų esmę, t. y. jis turi suprasti išorines aplinkybes, susijusias su sandorio (testamento) sudarymu, taip pat faktinę sandorio (testamento) prasmę, to sandorio (testamento) juridinius ypatumus ir prognozuoti galimus rezultatus ir pasekmes įvertindamas tikėtiną naudą, taip pat ir žalą. Be to, vertinant intelektinį komponentą svarbu yra atsižvelgti į tai, ar asmuo yra išlaikęs pakankamą kritiškumą vertindamas situaciją, save toje situacijoje ir ar yra išlikusi kritika dėl savo sveikatos sutrikimo. Nagrinėjamu atveju dėl pažintinių funkcijų smukimo, kognityvinių funkcijų sutrikimų E. L. negalėjo suprasti ir įvertinti visų galimų testamento sudarymo faktinių aplinkybių bei tikėtinų testamento sudarymo pasekmių. Valinis komponentas reiškia, kad asmuo turi turėti išlikusias valines savybes, kad galėtų valdyti savo veiksmus. Tai sujungia tokias žmogaus savybes kaip motyvas sudaryti testamentą, savarankiškas sprendimų priėmimas testamento sudarymo metu, priklausomai nuo besikeičiančių aplinkybių, galimybė sudaryti testamentą arba atsisakyti jį sudaryti. Medicininis kriterijus: E. L. diagnozuota nepatikslinta demencija (įgyta silpnaprotystė). Esamų duomenų pakanka daryti išvadą, kad nuo 2015 m. E. L. vystėsi įgyta silpnaprotystė, tai objektyviai fiksuojama medicininėje dokumentacijoje. Progresuojantys negrįžtami pažintinių funkcijų sutrikimai objektyviai fiksuojami artimu laikotarpiu – testamento sudarymo ir pasirašymo laikotarpiu (2016-04-29, 2016-05-03). Sutrikimas progresavo ir atitiko bendruosius demencijos kriterijus. Pakanka duomenų apie tai, kad progresuojantys pažintinių funkcijų sutrikimai buvo sąlygoti degeneracinių procesų, vykstančių galvos smegenyse (2016-04-07), E. L. atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas. Išvados: išreikšti difuziniai atrofiniai galvos smegenų pakitimai, nedidelio laipsnio mišrios hidrocefalijos požymiai. Dėl pažintinių funkcijų sutrikimų, progresuojančių įgytos silpnaprotystės – nepatikslintos demencijos (F03) – reiškinių E. L. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti 2016-05-02 realizuodama savo civilines teises ir pareigas.

11.16. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. sausio 20 d. Ekspertizės akte Nr. 11-2894(20) (toliau – Rašysenos ekspertizės aktas) konstatuota, jog pagal rankraštinius įrašus ir parašus E. L. vardu, esančius 2016-04-01 Klaipėdos m. 10-ajame notarų biure patvirtintame pareiškime dėl 2013-03-14 įgaliojimo panaikinimo, 2016-04-28 Klaipėdos m. 2-ajame notarų biure patvirtintame įgaliojime ir 2016-05-02 Klaipėdos m. 2-ajame notarų biure patvirtintame testamente, negalima nustatyti E. L. neįprastos psichinės būsenos (psichinės sveikatos) dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Atsakydamas į šį klausimą ekspertas tik nurodė, kad remiantis diagnostiniais rašysenos (parašų) požymiais, kurie atskirais atvejais dėl neįprastos rašiusiojo būsenos nustatomi jo rašysenoje ar parašuose, rašysenos ekspertai nekompetentingi vertinti rašiusiojo asmens psichinę sveikatą, o tik gali konstatuoti neįprastą rašiusiojo būseną, kuri pasireiškia dėl atitinkamų priežasčių: vaistų ar narkotinių medžiagų poveikio, streso, susirgus nervų ligomis, senyvo amžiaus ir panašiai, bet ne dėl psichikos sutrikimų. Rašysenos ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog 2016-04-01 Klaipėdos m. 10-ajame notarų biure patvirtintame pareiškime dėl 2013-03-14 įgaliojimo panaikinimo, 2016-04-28 Klaipėdos m. 2-ajame notarų biure patvirtintame įgaliojime, 2016-05-02 Klaipėdos m. 2-ajame notarų biure patvirtintame testamente esančiuose E. L. rankraštiniuose įrašuose ir parašuose nustatyta su rankraštiniu įrašu ,,E. L.“ ir parašu, esančiais 2003-09-10 Klaipėdos m. 4-ajame notarų biure patvirtintame testamente, rašysenos / parašų požymių skirtumų. Tikėtina, kad 2016 metų dokumentuose E. L. rašysenos ir parašų požymiai nedaug pasikeitė dėl besitęsiančios liguistos būsenos, kuri atsiranda dėl senstančio žmogaus organizme vykstančių pasikeitimų.

Dėl įrodymų vertinimo

13. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tenkinęs visus atsakovės prašymus, apklausęs visus jos pakviestus liudytojus, net paskyręs rašysenos ekspertizę, objektyviai ir teisingai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus.

14. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, taigi ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kai ginčas yra aiškiai dispozityvus, jį nagrinėjantis teismas neturi padėti įrodinėti nė vienai šaliai ir neturi rinkti už šalį įrodymų, sukuriančių arba paneigiančių tai šaliai naudingus faktus, kitaip pažeistų rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

15. Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra pačių šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020, 21 punktas).

16. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo.

17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas atliekamas pagal CPK 185 straipsnį, o bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tokio proceso metu būtina įvertinti ir kiekvieną įrodymą, ir įrodymų visumą, o išvados dėl įrodinėjimo dalyko turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Be to, teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų, o įrodymų pakankamumas reiškia, kad jie neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę taip pat reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40–43 punktai).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai ir paviršutiniškai įvertino byloje esančius duomenis ir įrodymus, tuo pažeisdamas CPK įtvirtintas anksčiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles.

19. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, priešingai, nei yra įsitikinusi apeliantė, negali būti aiškinama kaip ginčą nagrinėjusio teismo šališkumas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese teismo padarytos išvados dėl byloje esančių įrodymų įrodomosios reikšmės ar jų pakankamumo šalių pareikštiems reikalavimas išspręsti taip pat negali būti laikomos pagrindu pripažinti teismą šališku (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. e2A-146-464/2021).

Dėl atsakovės ir jos kviestų liudytojų žodinių paaiškinimų vertinimo

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu apeliantės apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pasisakyta dėl apeliantės ir jos į teismo posėdį kviestų liudytojų K. P., A. Z., V. F., A. L. atitinkamų paaiškinimų ir šių paaiškinimų vertinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteikia pagrindo pripažinti, kad šis teismas tik pavirutiniškai vertino apeliantės ir liudytojų duotus žodinius paaiškinimus.

23. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant šalių paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).

24. Iš byloje esančių liudytojų K. P., A. Z., V. F., A. L. teismui duotų žodinių paaiškinimų yra akivaizdu, kad paminėti liudytojai su E. L. bendravo tik retkarčiais ir gana trumpą laiką.

25. Liudytojas K. P. bendravo tik tris kartus kas mėnesį, perduodamas E. L. pensiją, pensijos perdavimo reikalais ir, kaip paaiškino teismui, E. L. net neprisimena.

26. Liudytoja A. L., atsakovės dukra, teismui nurodė, kad iš pradžių močiutė jautėsi gerai, vėliau sveikata pradėjo labai blogėti, kai sužinojo apie prarastas žemes.

27. L. V. F. teismui paaiškino, kad E. L. matydavo šiltuoju metų laiku (kovo–spalio mėn.). Su E. L. bendraudavo lauke prie tvoros apie sodo darbus ir panašius reikalus. 2018 m. apie 2–3 mėn. iki E. L. mirties jos nesutiko, nes ji jau buvo namuose, neišeidavo į lauką, kokia jos būklė, nežinojo.

28. A. B. K. teismui paaiškino, jog ginčo testamento surašymo metu mamos sveikata nebuvo stipri, tačiau būklės negali įvertinti, nes neturi medicininių žinių. Pažymėjo, jog mama mąstė blaiviai. Liudytoja A. Z. teismui paaiškino, jog su E. L. susitikdavo autobuse. 2017 m. ar 2018 m. atsakovė porą kartų buvo išvykusi į užsienį, todėl liudytoja ateidavo pamaitinti E. L., pakeisti sauskelnių. Nurodė, kad E. L. turėjo fizinę, ne psichinę negalią, ji suvokė, ką daro. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės ir liudytojos A. Z. žodinius paaiškinimus dėl E. L. medicininės būklės paneigia byloje esantys medicininiai dokumentai – 2016-04-07 E. L. atliktos galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimo išvados; nuo 2015-10-27 Klaipėdos psichikos sveikatos centre užvestos asmens (E. L.) sveikatos istorijos Nr. 54185 duomenys; 2016-04-29 E. L. atlikto psichologinio tyrimo išvados; 2016-05-03 atlikto Blessedo demencijos skalės tyrimo išvados; 2016-10-27 pažintinių funkcijų tyrimo išvados ir byloje esantis ekspertizės aktas, kurie leidžia daryti išvadą, kad nuo 2015 m. E. L. vystėsi įgyta silpnaprotystė (nepatikslinta demencija), dėl kurios ši negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Prastą E. L. psichinę ir fizinę būklę patvirtina dar ir tai, kad 2016-06-19 E. L. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis neterminuotai, ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose civilinėje byloje Nr. 2YT-8657-323/2018, iškeltoje pagal atsakovės pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, buvo nagrinėjamas E. L. pripažinimo neveiksnia asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse klausimas.

29. Pateikti apeliacinės instancijos teismo argumentai leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės ir jos kviestų liudytojų teismui duotus žodinius paaiškinimus įvertino kritiškai ir padarė išvadą, kad atsakovės B. K. bei jos į teismo posėdį kviestų liudytojų K. P., A. Z., V. F., A. L. paaiškinimai nepaneigia ekspertizės akte suformuotų išvadų.

Dėl trečiojo asmens pozicijos vertinimo

32. Pagrindinis notaro veiklos tikslas ir yra siekis užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių. Kolegija nenustatė duomenų abejoti notaro veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu. Notariato įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Notaras veikia davęs priesaiką, todėl nesant jokių įrodymų apie tai, kad notaras galbūt savo funkcijas ir pareigas atliko netinkamai, kad jis neįsitikino tikrąja testatorės valia dėl sandorio sudarymo ar kad netinkamai išaiškino notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, abejoti nėra jokio pagrindo, o notaro paaiškinimai nepaneigia ekspertizės akto išvadų.

Dėl ekspertizės akto vertinimo

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo psichiatrui ekspertui buvo pateikti visi prie bylos pridėti testatorės medicininiai dokumentai ir civilinės bylos medžiaga bei konkretūs ginčo išsprendimui reikšmingi klausimai. Ekspertizės akto turinys patvirtina, kad ekspertas, išanalizavęs ir įvertinęs esminiais ginčui aktualiais aspektais pirmiau nurodytus duomenis, pateikė argumentuotą išvadą, kad 2016 m. gegužės 2 d. E. L. sudarydama testamentą dėl nepatikslintos demencijos (įgytos silpnaprotystės) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo tinkamai išreikšti savo valios ir suprasti sudaromo sandorio pasekmių. Teisėjų kolegija nenustatė jokių objektyvių aplinkybių ar duomenų, kurių pagrindu galėtų netikėti ekspertizės akto išvadomis.

35. Pažymėtina, kad ekspertas tyrimo metu vertino ne tik medicininį sandorio (testamento) sudarymo kriterijų, kaip apeliantė tai pabrėžia savo apeliaciniame skunde, tačiau taip pat ir juridinį sandorio (testamento) sudarymo kriterijų. Ekspertizės akte yra aiškiai nurodyta, kad juridinis kriterijus sujungia intelektinius ir valios komponentus. Intelektinis komponentas reiškia, kad asmuo turi suprasti savo veiksmų esmę, t. y. jis turi suprasti išorines aplinkybes, susijusias su sandorio (testamento) sudarymu, taip pat faktinę sandorio (testamento) prasmę, to sandorio (testamento) juridinius ypatumus ir prognozuoti galimus rezultatus ir pasekmes įvertindamas tikėtiną naudą, taip pat ir žalą. Be to, vertinant intelektinį komponentą svarbu yra atsižvelgti į tai, ar asmuo yra išlaikęs pakankamą kritiškumą vertindamas situaciją, save toje situacijoje ir ar yra išlikusi kritika dėl savo sveikatos sutrikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl pažintinių funkcijų smukimo, kognityvinių funkcijų sutrikimų E. L. negalėjo suprasti ir įvertinti visų galimų testamento sudarymo faktinių aplinkybių bei tikėtinų testamento sudarymo pasekmių. Valinis komponentas reiškia, kad asmuo turi turėti išlikusias valines savybes, kad galėtų valdyti savo veiksmus. Tai sujungia savyje tokias savybes kaip motyvas sudaryti testamentą, savarankiškas sprendimų priėmimas testamento sudarymo metu, priklausomai nuo besikeičiančių aplinkybių, galimybė sudaryti testamentą arba atsisakyti jį sudaryti. Medicininis kriterijus: E. L. diagnozuota nepatikslinta demencija (įgyta silpnaprotystė). Ekspertas nurodė, kad esamų duomenų pakanka daryti išvadą, jog nuo 2015 m. E. L. vystėsi įgyta silpnaprotystė, tai objektyviai fiksuojama medicininėje dokumentacijoje. Progresuojantys negrįžtami pažintinių funkcijų sutrikimai objektyviai fiksuojami artimu laikotarpiu – testamento sudarymo ir pasirašymo laikotarpiu (2016-04-29, 2016-05-03). Sutrikimas progresavo ir atitiko bendruosius demencijos kriterijus. Pakanka duomenų apie tai, kad progresuojantys pažintinių funkcijų sutrikimai buvo sąlygoti degeneracinių procesų, vykstančių galvos smegenyse (2016-04-07), E. L. atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas. Išvados: išreikšti difuziniai atrofiniai galvos smegenų pakitimai, nedidelio laipsnio mišrios hidrocefalijos požymiai. Dėl pažintinių funkcijų sutrikimų, progresuojančių įgytos silpnaprotystės – nepatikslintos demencijos (F03) – reiškinių E. L. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti 2016-05-02 realizuodama savo civilines teises ir pareigas.

36. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų.

37. Prie tokių sandorių su valios trūkumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y. savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai. Sandoris šiuo teisiniu pagrindu gali būti pripažįstamas negaliojančiu tokiu atveju, kai jame išreikšta asmens valia neatitinka tikrosios sandorio šalies valios ir tokį neatitikimą lemia fizinio asmens būsena (liga, didelis susijaudinimas ir pan.).

38. Pakartotina, jog CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.

39. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

40. Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

41. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad ekspertizės išvadą teismas vertino kartu su kitais įrodymais, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas palaiko pirmosios instancijos nuomonę, jog eksperto išvada yra nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Šią išvadą vertinant ir medicininių dokumentų kontekste, prieštaravimų tarp jų nenustatyta. Vertintina ir tai, kad ekspertizę atliko net 21 m. ekspertinio darbo stažą turintis ekspertas, o tai taip pat padidina ekspertizės patikimumą.

43. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliantės teiginys, jog ekspertizės akto išvados paremtos tik medicininiais duomenimis – įrašais iš ligos istorijos, kurie padaryti laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2016-06-21, t. y. vos per du mėnesius, akte nėra medicininių duomenų apie testatorės ligos eigą ilgesniuoju periodu, simptomus, gydymą bei naudotus medikamentus, o būtent iš tokios informacijos ir galima objektyviai spręsti apie velionės sveikatos būklę. Pažymėtina, kad šiame ginče yra svarbiausia nustatyti testatorės psichinę būklę, buvusią testamento sudarymo metu – 2016-05-02, būtent šis laikotarpis ir patenka į ekspertizės akto, kuriuo nustatyta, kad minėtu laikotarpiu E. L. sudarydama ginčijamą sandorį dėl nepatikslintos demencijos (įgytos silpnaprotystės) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo tinkamai išreikšti savo valios ir suprasti sudaromo sandorio pasekmių, apimtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad prieš testamento sudarymą – 2016-04-29 ir po jo sudarymo – 2016-05-03 E. L. buvo atlikti jos psichinės ir fizinės būklės tyrimai, kurių metu nustatyta, kad: E. L. nesugeba atlikti namų ruošos darbų, nesugeba suskaičiuoti nedidelio pinigų kiekio, nesugeba atsiminti trumpo daiktų sąrašo, pasiklysta pažįstamose gatvėse, kartais nesusigaudo aplinkoje, neatsimena neseniai buvusių įvykių, linkusi gyventi praeitimi, valgo netvarkingai su šaukštu, nesugeba apsirengti, padidėjęs mąstymo rigidiškumas, egocentrizmas, nepagarba kitų jausmams, afektų šiurkštumas, emocijų nevaldymas, sumažėjęs emocijų atsakas, hobių praradimas, sumažėjusi iniciatyva, didėjanti apatija, o tai neabejotinai patvirtina netinkamą testatorės būklę sandorių – testamento sudarymui. Iš to, kas pateikta, yra akivaizdu, kad E. L., nurodytu laikotarpiu nesugebėdama atlikti pačių paprasčiausių veiksmų, tokių kaip suskaičiuoti nedidelio kiekio pinigų ir kt., neabejotinai negalėjo suprasti ginčijamo sandorio – testamento sudarymo prasmės, šio sandorio sukeliamų pasekmių ir kitų su šiuo sandoriu susijusių procesų.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes; atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi byloje esančiu ekspertizės aktu ir akte suformuluotomis išvadomis, teismas nenustatė jokių priežasčių, kurios būtų pagrindas suabejoti ekspertizės akte nurodytomis išvadomis. Ekspertizės akto turinys yra nuoseklus, išvados išplaukia iš atlikto tyrimo eigos, teismo ekspertas, atlikęs tyrimą, įvertino visas svarbias ir reikšmingas aplinkybes, tyrimas atliktas išsamiai, detaliai pateiktos ir tyrimo išvados.

Dėl rašysenos ekspertizės vertinimo

48. Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su anksčiau nurodytu apeliantės argumentu. Rašysenos ekspertizės akte yra konstatuota, jog pagal rankraštinius įrašus ir parašus E. L. vardu, esančius 2016-04-01 Klaipėdos m. 10-ajame notarų biure patvirtintame pareiškime dėl 2013-03-14 įgaliojimo panaikinimo, 2016-04-28 Klaipėdos m. 2-ajame notarų biure patvirtintame įgaliojime ir 2016-05-02 Klaipėdos m. 2-ajame notarų biure patvirtintame testamente, negalima nustatyti E. L. neįprastos psichinės būsenos (psichinės sveikatos) dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Atsakydamas į šį klausimą ekspertas tik nurodė, kad remiantis diagnostiniais rašysenos (parašų) požymiais, kurie atskirais atvejais dėl neįprastos rašiusiojo būsenos nustatomi jo rašysenoje ar parašuose, rašysenos ekspertai nekompetentingi vertinti rašiusiojo asmens psichinę sveikatą, o tik gali konstatuoti neįprastą rašiusiojo būseną, kuri pasireiškia dėl atitinkamų priežasčių: vaistų ar narkotinių medžiagų poveikio, streso, susirgus nervų ligomis, senyvo amžiaus ir panašiai, bet ne dėl psichikos sutrikimų.

49. Nagrinėjamu atveju rašysenos ekspertizės akte ekspertai aiškiai pasisakė, jog nėra kompetentingi vertinti rašiusiojo asmens psichinę sveikatą, o tik gali konstatuoti neįprastą rašiusiojo būseną. Šiuo konkrečiu atveju, apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kokius konkrečiai jos pateiktus teiginius atlikta rašysenos ekspertizė patvirtina. Kolegijai yra akivaizdu, kad rašysenos ekspertizės aktas nepaneigia ekspertizės akte suformuluotų išvadų, kadangi, kaip jau minėta, rašysenos ekspertizę atlikę ekspertai nėra kompetentingi vertinti rašiusiojo asmens psichinę sveikatą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad rašysenos ekspertizė nepaneigia teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų.

Dėl ginčo esmės

50. Įstatymu yra nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento ginčijimo atveju itin reikšmingas yra sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

51. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata, taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas, įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

52. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2016 m. gegužės 2 d. E. L. sudarydama testamentą dėl nepatikslintos demencijos (įgytos silpnaprotystės) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo tinkamai išreikšti savo valios ir suprasti sudaromo sandorio pasekmių, vadovaudamasis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu pagrįstai ieškovės Z. D. ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu E. L. sudarytą 2016 m. gegužės 2 d. testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto antrojo notarų biuro notaro G. B. (notarinio registro Nr. GB-2434).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

53. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, kasacinio teismo praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra. Taigi apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

56. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

57. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti. Išlaidos yra pagrįstos 2021-06-01 pinigų priėmimo kvitu ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija), todėl jos ieškovės Z. D. naudai priteistinos iš atsakovės B. K. (CPK 93 straipsnio 1–4 dalys, 94 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Z. D. iš apeliantės B. K. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.