- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- e2-27-904/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02239-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- Z. D.
- Atsakovas
- B. K.
- Trečiasis asmuo
- G. B.
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė, Robertas Ivanauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. D. ieškinį atsakovei B. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. L., Klaipėdos miesto antrojo notaro biuro notaras G. B., notarė Agnė Griškevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė Z. D. (toliau - ieškovė) ieškiniu pareiškė reikalavimus atsakovei B. K. (toliau - atsakovė): pripažinti E. L. sudarytą 2016 m. gegužės 2 d. testamentą negaliojančiu. Reikalavimo pagrindu nurodė, kad mama E. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties ieškovė kreipėsi į notarę A. Griškevičienę dėl palikimo priėmimo po mamos mirties, nes mama 2003-09-10 jos naudai buvo surašiusi testamentą. Iš notarės sužinojo, jog 2016-05-02 mama surašė kitą testamentą, kuriuo visą turtą paliko atsakovei. Ieškovė nurodė, kad 2016-05-02 mamai sudarant testamentą atsakovės naudai, mama negalėjo suvokti savo veiksmų, nes ji tuo metu sirgo psichine liga – demencija, buvo Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitoje. Apie mamos atminties sutrikimus ieškovė pastebėjo 2014 m., nes mama neprisimindavo artimųjų gimimo datų, nepažindavo vietovių, apie nesenus įvykius nieko neprisimindavo. Ieškovė pažymėjo, jog 2015 m. birželio mėnesį mamą ištiko insultas, kurio metu lūžo raktikaulis bei lūžo keturi šonkauliai. Mama buvo paguldyta į Klaipėdos ligoninę. Po to, ieškovė pasiėmė mamą gyventi pas save, nes mama negalėjo savimi pasirūpinti. Pagerėjus sveikatos būklei, mama pradėjo vaikščioti, mamos prašymu ją parvežė į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė kasdien atvažiuodavo, atveždavo mamai valgyti, higienos priemonių, tvarkė mamos rūbus, kambarį. 2015 m. vasaros pabaigoje, ieškovė pastebėjo, jog mama slepia maistą, kviečia policiją, nepažįstą žmonių. 2015 m. spalio mėnesį Klaipėdos psichikos sveikatos centre nustatė mamai progresuojančią senatvės demenciją, gydytojai siūlė gydymą stacionare. Mamos būklė blogėjo, kartais nepažindavo net ieškovės, tačiau gydytis stacionare mama atsisakė. Tada pas mamą pradėjo lankytis B. K.. Mama buvo pamiršusi jos ir B. K. nesutarimus. Atsakovė sužinojusi, jog ieškovė sunkiai serga, 2016 m. kovo mėnesį pasiėmė mamą pas save. Mamos bute apgyvendino atsakovės dukros šeimą. Po to, ieškovė prašė atsakovės, jog mama grįžtu pas ieškovę, tačiau atsakovė nesutiko, nors sesuo jai skundėsi, jog sunku mamą slaugyti. 2016 m. liepos 5 d. mamai buvo pripažinta didelių specialiųjų poreikių lygis.
Atsiliepimas
Atsakovė B. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti nurodė, kad teiginys apie tai, kad testamento sudarymo metu motina negalėjo suvokti savo veiksmų nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis ir atitinkamos srities gydytojo išvadomis. Ieškovės pateikta informacija apie mamos sveikatą yra bendro pobūdžio, ir ji nėra reikšminga velionės psichinei būklei nustatyti, turint omenyje konkretų laikotarpį. Tai, kad mama, kaip senas žmogus, turėjo sveikatos problemų, pripažįsta, bet iš to negalima būtų daryti kategoriškų išvadų, jog testamento sudarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Atsakovė pažymėjo, jog ir pati buvo pastebėjusi mamos sveikatos sutrikimus, bet jie tuo metu dažniausiai būdavo trumpalaikiai, epizodiniai ir vėliau palaipsniui vėl išnykdavo. Po 2015 metų vasaros įvykio, kurio metu mama patyrė kaulų lūžius, paskirtas gydymas davė teigiamus rezultatus, ir ji pasveiko. Nors ieškovė nurodė, kad po šio nelaimingo atsitikimo mamą ištiko insultas, tačiau, kiek atsakovei yra žinoma, tai nėra tikri duomenys ir jais remtis byloje negalima. Nuo 2014 m. iki 2015 metų vasaros imtinai jokių rimtų sveikatos problemų, o ypač psichikos sutrikimų, mama neturėjo ir dėl to joks gydymas nebuvo atliekamas. Jos elgesys ir mąstymas buvo adekvatus ir atitiko visuomenėje priimtoms elgesio normoms. Net ir pripažinus, kad motina kartais užmiršdavo tam tikras detales ir jai truko naujos atminties, bet jos orientacija (atmintis, savęs pažinimas ir kt.) buvo gera, o tai, kas keitėsi, buvo normalus senėjimo procesas. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2016 m. balandžio 1 d. atsakovė kartu su mama vyko į Klaipėdos m. 10-ąjį notarų biurą, kuriame buvo patvirtintas jos pareiškimas dėl 2013-03-14 įgaliojimo panaikinimo. Notarė pati kalbėjosi su motina, jai perskaitė pareiškimo turinį, ir mama savo parašu patvirtino, kad pareiškimo tekstas Pareiškėjui perskaitytas ir suprastas dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkantis Pareiškėjo valią, priimtas ir pasirašytas. 2016 m. balandžio 28 d. jau kitame notaro biure surašė analogišką įgaliojimą, kurį prieš tai turėjo ieškovė. Išduotame įgaliojime taip pat yra pažymėta, kad jis perskaitytas, suprastas jo turinys ir pasekmės, ir kaip atitinkantis įgaliotojo valią, priimtas ir pasirašytas. Pasikeitus mamos gyvenimo sąlygoms, be šio įgaliojimo atsakovė nebūtų galėjusi tvarkyti jos reikalų. Notarų patvirtinti ir velionės asmeniškai pasirašyti du dokumentai pagrindžia tai, kad mama aiškiai suprato savo veiksmų reikšmę. Ginčytinas testamentas buvo patvirtintas tų pačių metų gegužės 2 dieną, t. y. praėjus vos vienam mėnesiui po minėto pareiškimo surašymo ir tik kelioms dienoms po antrojo įgaliojimo sudarymo. Sistemiškai analizuojant šiuos dokumentus, jos aiškinimas apie mamos sveikatos būklę, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, yra niekinis ir prieštaringas. Mamos parašai su vardo ir pavardės nuorodomis, esantys ant notarų patvirtintų dokumentų yra itin tiksliai surašyti ir be jokių rašysenos klaidų. Suformuotas parašas, kaip ir visas vardo - pavardės tekstas, suteikia nemažai informacijos apie pasirašiusį asmenį, iš to, kaip žmogus pasirašo ir koks yra jo parašas, galima spręsti apie jo patikimumą sveikatos požiūriu. Jeigu mama, pasirašydama testamentą, būtų buvusi ieškovės apibūdintos sveikatos būklės, tad ji arba visiškai nebūtų galėjusi pasirašyti, arba jos rašysenoje nebūtų tokio tikslumo, koks yra pastebimas, analizuojant pasirašytus visus tris dokumentus. Testamentas buvo tvirtinamas notarinėje kontoroje. Notarui nekilo jokių įtarimų dėl sveikatos būklės, nes surašytas testamentas buvo patvirtintas su anksčiau nurodyta žyma apie suprastą jo turinį ir pasekmes. Iš pateiktos informacijos matyti, kad notarinėje kontoroje mama pasirašė net tris jos valią išreiškiančius dokumentus ir, jog tai buvo padaryta per trumpą 30 dienų laikotarpį. Sunku butų patikėti, kad kiekvienu atveju notarai klydo, vertindami mamos sveikatos būklę, o duomenų, kad per nurodytą laikotarpį žymiai pablogėjo mamos sveikata, nėra. Iki 2016 metų mama nesirgo ligomis, kurios būtų sukėlusios sunkias negrįžtamas pasekmes. Kai mama apsigyveno atsakovės namuose, pastebėjo, kad silpsta jos atmintis, taip pat keičiasi elgesys. Matė ir tai, kad pati mama jau suvokė savo augantį bejėgiškumą, dėl to išgyveno ir kartais darėsi nerimastinga. Daug kas pasikeitė, kai mama notarinėje kontoroje 2016-04-01 sužinojo faktą apie tai, kad atsakovės sesuo be jos žinios perėmė nuosavybės teises į mamai priklausančią žemę, kurią ji buvo atgavusi pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymą. Mama negalėjo suprasti, kodėl jos dukra taip pasielgė ir, mano, kad dėl to ji vėliau pakeitė savo valią, surašydama kitą testamentą. Sužinojusi nuslėptą faktą, mama ėmė vengti ieškovės, ir kai ši atvykdavo jos lankyti į jos namus, nenorėdavo bendrauti. Praėjus vos keliems mėnesiams po šio atsitikimo, atsirado ir rimtesnės mamos sveikatos problemos. Ji pradėjo mažiau judėti, o greitai nustojo ir visiškai vaikščioti. Jeigu prieš tai normaliai maitinosi, tad vėliau tai darydavo tik su kitų pagalba. Ypač sveikata pablogėjo 2018 m. pradžioje. Tuo metu ji dar pažindavo žmones, kalbėdavo. 2018 m. vasarą mama pati jau nekalbėjo ir ją maitino tik švirkšto pagalba. Nežiūrint į tai, jos trumpalaikė atmintis dar funkcionavo. Tų pačių metų vasarą pas atsakovę buvo atvykę ieškovės vaikai, aplankyti savo senelės ir buvo gera matyti, kad mama, kuri tuo metu jau nekalbėjo, savo rankų gestais, prisilietimais rodė, kad labai džiaugiasi savo anūkais. Šios akimirkos leido suprasti, kad mamos atmintis nors ir buvo nusilpusi, tačiau pasitelkusi lietimą, klausą bei regėjimą, dar gali priimti. Ar tuo metu mama dar orientavosi vietos ir laiko atžvilgiu pasakyti negali, bet tokių sutrikimų testamento sudarymo metu tikrai dar nebuvo. Atsakovė pažymėjo, jog nebūdama gydytoja, tačiau kasdien matydama mamos psichinę būseną, gali teigti, kad net jeigu ir 2015 m. spalio mėnesį buvo tuo metu nustatyti šios ligos simptomai, pasireiškiantys psichikos sutrikimu, tad tai galėjo būti tik pradinė jos stadija. Ligai progresuojant, žmogus ilgainiui gali prarasti atmintį, nesuvokti savęs ir t. t., bet ar tokie požymiai buvo paskutiniais mamos gyvenimo mėnesiais pasakyti negali.
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto antrojo notaro biuro notaras G. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimo pagrindu nurodė, kad 2016 m. gegužės 2 d. notaras G. B. patvirtino testatorės testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš testamento patvirtinimą notaras patikrino testatorės duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, kuriame įrašų pagal testatorės asmens kodą, vardą ir pavardę, nebuvo. Notaras įsitikino, kad testatorė elgiasi sąmoningai ir aiškiai išreiškia savo valią dėl testamento sudarymo. Nebuvo jokių duomenų, kad testatorė elgtųsi neprotingai ar neapdairiai - ji pageidavo sudaryti tokio turinio testamentą ir paskirti testamente nurodytą įpėdinį. Testatorės pageidavimu, testatorės pageidaujamo turinio testamentas buvo patvirtintas. Ieškovė savo ieškinyje teigia, kad testamentas buvo sudarytas testatorei nesuvokiant savo veiksmų esmės bei nesugebant jų valdyti. Tai grindžiama tuo, kad testatorė jau testamento sudarymo metu sirgo psichine liga. Tačiau ieškovė nepateikė jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto antrojo notaro biuro notaras G. B. neprieštaravo, jog būtų paskirta pomirtinė psichiatrinė ekspertizė.
Trečiasis asmuo A. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog yra mirusiosios E. L. sūnus, ieškovė ir atsakovė yra jo seserys. Nurodė, jog į palikimą nepretenduoja. Patvirtino, jog ieškovė Z. D. 2003 m. mamai perkant butą, adresu (duomenys neskelbtini) rūpinosi trūkstamais buto pirkimo finansais ir buto remontu. Nurodė, jog teismo posėdžiuose nedalyvaus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė Z. D. prašė ieškinį tenkinti patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad šeimoje augo 3 vaikai, tai yra ji, sesuo (atsakovė) ir brolis (trečiasis asmuo). Mama E. L. mirė (duomenys neskelbtini), apie tai, kad yra surašytas ginčo testamentas atsakovės B. K. naudai sužinojo praėjus po mamos mirties 1,5 mėn., kai kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo. Kai mirė tėtis (duomenys neskelbtini) atsakovė dar ilgą laiką gyveno su mama, bet santykiai buvo prasti. 2003 m. atsakovės iniciatyva tėvų butas ((duomenys neskelbtini)) buvo parduotas. Atsakovė nepasirūpino, kad mamai būtų nupirktas ir įrengtas kitas butas. Atsakovė tik atidavė mamai dalį pinigų. Ieškovė su broliu ieškojo mamai buto, ieškovė skolinosi papildomų pinigų, kurių iš mamos neatsiėmė. Po šių įvykių 2003 m. mama surašė testamentą ieškovės naudai, mama paaiškino, kad testamentą surašo, nes ieškovė padėjo mamai įsigyti naują butą, pridėjo savo lėšų (20 000 litų), nepaliko mamos be pagalbos. Po tėvo mirties buvo pradėtas nuosavybės teisės atkūrimo procesas dėl žemės sklypo (apie 0,5 ha), esančio (duomenys neskelbtini). Teismo procesu rūpinosi mama, ieškovė padėjo, vežė liudytojus ir pan. Po nuosavybės atkūrimo, žemės sklypas buvo padovanotas ieškovei, ten ji su mama pasistatė namelį. Nurodė, kad pykčių su mama dėl turto klausimų niekada nekilo. Pažymėjo, kad po tėčio mirties ieškovė visada rūpinosi mama, ją prižiūrėjo. Mama su atsakove buvo susipykusios, nebendravo. 2015 m. mama nukrito nuo spintelės ant grindų, labai stipriai susitrenkė galvą, sulūžo raktikaulis ir 4 šonkauliai. Gydytojai pasakė, kad mama patyrė insultą. Po gydymo ligoninėje, ieškovė mamą slaugė 5 mėnesius (2015 m. birželio 15 d. - lapkričio mėn.). Atsakovė mamos tuo metu nelankė. Vėliau, kai ieškovei buvo pripažintas neįgalumas, ji negalėjo imti nedarbingumo ir slaugyti mamos, privalėjo grįžti į pamaininį darbą. Atsakovė pasisiūlė pasiimti mamą slaugyti. Ieškovė mamą lankydavo, likdavo pas ją. Mama nebuvo išreiškusi noro gyventi pas atsakovę. 2015 m. lapkričio mėn. ieškovė mamą nuvežė į Psichikos sveikatos centrą. Pastebėjo, kad tuo metu mama pradėjo slėpti maistą po lova, tai pamesti telefoną, tai nerasti raktų, be priežasties kviesti policiją. Gydytojai pasiūlė guldyti mamą į ligoninę, kadangi progresavo senatvinė demencija. Mama į ligoninę nesigulė, ieškovė prievarta mamos guldyti nenorėjo. Nurodė, kad pati ieškovė turi psichologinį – pedagoginį išsilavinimą, iki 1994 m. dirbo psichologe. Jai yra suprantami ligos požymiai, kurie pasireiškė jos motinai. Nuolat gilina savo žinias psichologijos srityje, daug domėjosi apie motinos ligą. Motinai ligos progresavimas pasireiškė pykinimu, vėmimu, galvos svaigimu, buvo kviečiama greitoji pagalba. Kartais nebeprisimindavo ieškovės, anūkų, maišydavo vardus. 2016 m. apie vasario mėn. mamai visai sutriko pažintinės funkcijos, jos nebuvo įmanoma palikti vienos, buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Mama apie tai, kad nori pakeisti testamentą ir turtą palikti atsakovei, niekada neminėjo. Ginčo testamento surašymą 2016 m. vertina taip, kad atsakovė pasinaudojo mamos liga. Atsakovė naujo testamento surašymą slėpė nuo ieškovės, brolio, apie tai jų neinformavo. Apie 2003 m. surašytą testamentą ir dovaną žemę atsakovė, greičiausiai, sužinojo 2016 m. prieš sudarant ginčo testamentą. Brolis apie dovanojimą žinojo jau 2003 m. Atsakovė su ieškove ir broliu nebendravo. Nuo 2003 m. atsakovės ir mamos santykiai buvo konfliktiški, neatvykdavo mamos pasveikinti net su gimtadieniu. Dėl atsakovės atsiliepime nurodyto fakto, kad mama 2016 m. sužinojo, kad ieškovė perėmė žemės sklypą, ir dėl to nutarė panaikinti testamentą ir surašyti naują atsakovės naudai, nurodė, kad tokie mamos veiksmai būtent ir rodo senatvinės demencijos ligos požymius, sergantis žmogus nebeatsiminė, ką buvo nusprendęs.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė B. K. prašė ieškinį atmesti, patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad turi vidurinį išsilavinimą, anksčiau dirbo pagal individualią veiklą, prieš 3 metus dirbo samdomą darbą draudimo bendrovėje, po mamos mirties dirba socialine darbuotoja. Apie 2003 m. sudarytą testamentą sužinojo 2016 m., apie dovanotą žemę taip pat sužinojo tuo metu. Nurodė, kad su mama santykiai nebuvo idealūs, kai gyveno kartu, buvo daug pykčių ir nesutarimų. Dėl tėvų buto ((duomenys neskelbtini)) pardavimo 2003 m. nurodė, kad butas buvo parduotas visų bendru sutarimu. Po nepriklausomybės butas buvo išpirktas tėvų ir atsakovės investiciniais čekiais. Patvirtino, kad tėvui esant gyvam, turto klausimai šeimoje nebuvo aptarti. Patvirtino, kad, pardavus tėvų butą, ieškovė mamai padėjo įsigyti naują butą. Tuo metu, kai pardavė butą (duomenys neskelbtini), mamai buvo 65 m., atsakovė su mama pasidalijo pinigus ir žinojo, kad mamai naują butą susirasti ir įsigyti padeda ieškovė ir brolis. Butą pardavė, kiek pamena, už 110 000 litų, pinigus dalino per pusę, pinigus pirkėjas atidavė tiesiogiai mamai. Atsakovė savo pinigus investavo namo restauravimui. Ieškovė parduodant butą dalyvavo, pasirašė už mamą, nes turėjo įgaliojimą. Mama iš senojo buto išsikraustė į naujai nupirktą butą. Dėl atkurtos žemės situacijos nežinojo. 2016 m. iš užsienio 2 savaitėms grįžo brolis, tuo metu gyveno pas mamą ir sukvietė seseris tartis, kas toliau prižiūrės mamą, buvo nuspręsta, kad mama gyvens pas atsakovę. Ieškovė pasakė, kad mamos nebežiūrės daugiau, nes 20 metų jau žiūrėjo. Brolis pažadėjo atsakovei pervesti po 100 Eur už mamos priežiūra (pinigus pervedė 3 kartus). Kai mama pradėjo gyventi pas atsakovę (2016 m. kovo mėn.), ji pradėjo pasakoti apie tai, kad reikia sutvarkyti įgaliojimus, kurie suteikti ieškovei. Nuvykus pas notarę dėl įgaliojimų, mama pradėjo kalbą apie turimą turtą. Notarė pažiūrėjo ir pasakė, kad mama nuosavybės teise turi tik butą. Mama nustebo, nes ji turėjo dar ir žemės, todėl pradėjo verkti. Vėliau nuolat pasakojo, kad ieškovę reikia paduoti į teismą dėl žemės. Dėl ginčo testamento nurodė, kad mama pasakė, kad jos butą gali naudotis atsakovės dukra, kad nereikėtų nuomotis buto ir šį butą perleis atsakovei. Atsakovė užregistravo mamą pas notarą ir kartu nuvyko. Su notaru bendravo mama, notaras klausinėjo ją. Apie naujai sudarytą testamentą nesakė nei ieškovei, nei broliui, nors suprato, kad kils ginčas. Pripažįsta, kad suklydo, jog neinformavo brolio ir sesers. Kai skambino notarui dėl registracijos, mama buvo šalia, telefonu kalbėjo atsakovė. Mama tuo metu vaistų nevartojo. Ginčo testamento surašymo metu mamos sveikata nebuvo stipri, tačiau būklės negali įvertinti, nes neturi medicininių žinių. Mano, kad tarp ieškovės su mamos paskutiniu metu kažkas įvyko, mama nenorėdavo, kad ieškovė pas ją ateitų. 2016 m. gegužės 2 d. surašytas testamentas, o 2016 m. liepos 5 d. mėn. nustatytas didelių specialių poreikių lygis, mano, kad mamai sveikata labai pablogėjo po to, kai sužinojo, jog ji nebeturi žemių. Mama nuolat kalbėjo apie žemes, verkė, netikėjo, kad jos dukra (ieškovė), galėjo taip pasielgti.
Trečiasis asmuo notaras G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2007 m. vykdo notaro veiklą. Nurodė, kad per darbo praktiką buvo atvejų, kad buvo atsisakoma tvirtinti testamentą, nes buvo suabejojama, ar testatorius suvokia savo veiksmus, t. y. neatpažįsta žmonių, kalba vangiai, arba iniciatyvą rodo giminaičiai, o testatorius nesako savo nuomonės. Nurodė, kad dėl vizito registruojamasi ir telefonu, ir atvykus į vietą. Paprastai būna du vizitai: pirmojo metu apsitariama, ko nori klientai, paimami dokumentai ir pan. Šiuo atveju buvo paskambinta ir susitarta pirmajam vizitui, kurio metu buvo apsitarta, ko klientai pageidauja. Negali pasakyti, ar į pirmąjį vizitą buvo atvykusios abi su testatore, ar viena atsakovė. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, susitikimo detalių neatsimena. Testamento patvirtinimo metu dalyvavo ir testatorė, ir atsakovė. Visada yra išaiškinama, kas tai yra testamentas, stebima, ar testatorius viską supranta. Ar buvo surašytas kitas testamentas, to testatorius gali ir nepasakyti, informuoti notaro nėra privaloma. Notarai paaiškina, kad sudarytas testamentas panaikina prieš tai sudarytą. Šiuo konkrečiu atveju buvo, kad senyvas žmogus pageidavo savo vaikui palikti butą, nurodė aplinkybes, kad ja rūpinasi, ši situacija nekėlė abejonių. Pokalbis vyko sklandžiai, nebuvo matyti, kad testatorė nesusigaudo situacijoje. Dažniausiai paklausia vardo, pavardės, kur gimęs, kur gyvena, kiek vaikų turi, ar pažįstą asmenį, su kuriuo atėjo. Kiek prisimena, testatorė nedetalizavo, kokį turtą nori perrašyti, tiesiog, kad visą turtą. Nepamena, ar testatorė minėjo apie žemę, tokių žodinių pasakymų neatsimena. Testatorei buvo pateiktas tekstas prieš akis, abu kartu skaitė. Apie kitas sandorio formas nebuvo kalbama, nes testatorė nurodė, kad nori sudaryti pomirtinį dokumentą. Žmogaus veiksnumas, pirmiausia, tikrinamas Neveiksnių asmenų registre, taip pat – pokalbio metu, analizuojami asmens atsakymai, stebima elgsena. Testamento ruošinys iki susitikimo jau buvo paruoštas, susitikimas truko 15-30 min.
Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta ieškovę, atsakovę, jų brolį ir mamą E. L.. Su ieškove 25 m. metus gyveno kaimynystėje, kol ieškovė išsikraustė gyventi į namą. Apie 2009-2011 metais, sutiko ieškovę, kuri papasakojo, kad ėjo pas mamą E. L. pakeisti spyną, nes mama pametė raktus (kuriuos vėliau rado kišenėje). Vėliau E. L. sutiko turguje, kur ji pametė piniginę, o piniginė buvo padėta ant prekystalio. Kitą kartą sutiko E. L. prie ieškovės namų, ji žvalgėsi ir klausė, ar čia gyvena jos dukra (apie 2011 ar 2012 m.), pasikvietė E. L. į svečius. E. L. pasakojo, kad yra laiminga, jog turi dukrą (ieškovę), kuri ja pasirūpina. Žino, kad ieškovė mamai visaip padėjo, paimdavo skalbinius, nupirkdavo maistą. E. L. pasakojo, kad su kita dukra (atsakove), nors ir ilgą laiką gyveno kartu, jos vaikus užaugino, santykiai nebuvo geri. Paliudijo, kad tuo metu, kai ieškovė padėjo mamai įsigyti butą, ji ieškovei paskolino pinigų (5000 litų), ieškovė skolą grąžino. Dėl testamento nieko nežino. Dėl aplinkybės, kad mama ieškovei padovanojo žemę ir vėliau to neprisiminė, mano, kad tai susiję su pablogėjusia sveikata. E. L. paskutinį kartą matė 4-5 m. iki jos mirties, kai ieškovė jau buvo išsikrausčiusi gyventi į namą, tada E. L. jos nepažino.
Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 10 metų dirba pensijų išnešiotoju, aptarnauja vienu metu apie 300 žmonių. Apie 3-4 mėnesius (2016 m. metų pradžioje) (duomenys neskelbtini) soduose nešė E. L. pensiją, ją matė kartą mėnesyje. Su E. L. gyveno dukra (atsakovė) ir vyras, namas labai geras, pritaikytas gyvenimui. E. L. sėdėdavo hole, pasirašydavo dokumentuose apie gautą pensiją pati, daug nebendravo. Abejonių dėl psichinės būklės nekilo. Apie 2016 m. vasaros metu pensiją pasiimdavo atsakovė pagal įgaliojimą, tuo metu E. L. jau nebematė. Pačios E. L. dabar konkrečiai nebeprisimena, nes praėjo daug laiko.
Liudytoja A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad turi medicininį išsilavinimą, yra dirbusi senelių namuose. Atsakovę pažįsta apie 20 metų, yra kaimynės, su ieškove taip pat yra pažįstamos, kartu dirbo darželyje. E. L. pažinojo, ją prižiūrėdavo apie du metus. Pradžioje mažiau lankydavo (kartą per mėnesį), vėliau reikėjo daugiau priežiūros. Pradžioje E. L. su atsakove sutikdavo autobuse, matydavo kieme sėdinčią. Vėliau, kai paprašė labiau pažiūrėti (nei metų, nei tikslios datos neprisimena), ateidavo E. L. pamaitinti. 2017 ar 2018 m. atsakovę porą kartų išleido išvykti į užsienį pas vaikų, todėl ateidavo pamaitinti E. L., pakeisti sauskelnes. Mano, kad E. L. turėjo fizinę, ne psichinę negalią, nebuvo agresyvi. Prieš pačią mirtį su E. L. jau nebendravo.
Liudytoja A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės dukra. Kol močiutė E. L. gyveno savo namuose (apie 2015 m.), atvažiuodavo pati su autobusu pas atsakovę į Šernų k., Klaipėdos r. Jei močiutei sukildavo spaudimas, ji skambindavo telefonu ir kviesdavo atsakovę atvažiuoti, todėl atsakovė pakvietė E. L. gyventi pas save (apie 2015 m. rudenį). Pas atsakovę gyveno apie 2,5 m. Močiutė E. L. verkdama pasakojo, kad nebeturi žemių, kad ieškovė neteisėtai jas persirašė, kad nori ieškovę paduoti į teismą. Dėl žemių perrašymo daugiau aplinkybių nežino. Močiutė jai sakė, kad nori jai padovanoti butą, leido juo naudotis, kad nereikėtų nuomotis. Dėl testamento surašymo detalių nežino. Pagrindines aplinkybes žino iš mamos pasakojimų. Kai močiutė pradėjo gyventi pas atsakovę, ja matydavo labai dažnai. Pripažino, kad iki močiutei atsikraustant pas atsakovę, bendravimas buvo nutrūkęs, retas. Pradžioje močiutė jausdavosi gerai, vėliau pradėjo sveikata labai blogėti, kai sužinojo apie žemes. Į močiutės butą ji atsikraustė gyventi apie 2016 m. (tiksliai neprisimena). Nurodė, kad su močiute ir atsakove pas notarą kartu nevyko, ji močiutę veždavo tik pas gydytojus.
Liudytoja V. F. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos išsilavinimas yra aukštasis, statybos inžinierė. Medicininių, psichologinių žinių neturi. Su atsakove yra sodo kaimynės, gyvena šalia, santykiai draugiški, bendrauja apie 20 metų. Ieškovės anksčiau nėra mačiusi. Apie 2015 m. susipažino su E. L.. Ją anksčiau pas atsakovę buvo mačiusi, tačiau daugiau pabendravo autobuse, kur jai papasakojo apie save, savo gyvenimą, vaikus. Bendravo apie 3 metus iki E. L. mirties. Dažniau E. L. matydavo šiltuoju metų laiku (kovo – spalio mėn.), nes žiemą į sodą nevažiuodavo. Su E. L. bendraudavo lauke prie tvoros, apie sodo darbus ir pan. Apie ieškovę nešnekėjo, apie sūnų šiek tiek pasakojo. Apie turtą pasakojo, kad turėjo žemės, butą, o vėliau ir paskutinį butą norėjo atimti. E. L. jau pasakojo, kad abu sklypus atidavė dukrai (ieškovei), ant vieno sklypo ji pasistatė namą, o kita – pardavė. 2018 m. apie 2-3 mėn. iki E. L. mirties jos nesutiko, nes ji jau buvo namuose, neišeidavo į lauką, jos būsenos nežinojo. Apie testamento sudarymo aplinkybes nieko nežino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, atsakovių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojos duotų parodymų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Nustatyta, kad ieškovė Z. D., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovė B. K., gim. (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo A. L., gim. (duomenys neskelbtini) yra testatorės E. L., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai. Mirties liudijimai patvirtina, kad testatorė E. L., mirė (duomenys neskelbtini).
2003 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarė G. Kazlaučiūnienė patvirtino testamentą, kuriuo testatorė E. L. savo mirties atveju jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko jis besusidės, nusprendė palikti dukrai Z. D. (buvusi – S).
2003 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S. patvirtino bendraturčių B. K. ir Z. D. (buvusi - S) pagal įgaliojimą atstovaujančios E. L., pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu pardavėjos B. K. ir E. L. pardavė, o pirkėjas S. I. nupirko butą, adresu (duomenys neskelbtini).
2003 m. spalio 3 d. Z. D. (buvusi - S) savo mamai E. L. paskolino 20 000 Lt buto pirkimo ir jo remontui. Skolos lapelyje pažymėta, jog butas bus perkamas (duomenys neskelbtini). Be to, skolos lapelyje pažymima, jog 2003 m. rugsėjo 10 d. pasirašė testamentą, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuris mirties dieną jai priklausys, palieka Z. D. (buvusi - S).
2003 m. spalio 28 d. Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarė Ilona Mineikienė patvirtino buto pirkimo pardavimo sutartį, kuria pardavėjas A. J. pardavė pirkėjai E. L. butą (duomenys neskelbtini) už nurodytą 42000 Lt.
2007 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto dešimtojo biuro notarė G. Kazlaučiūnienė patvirtino dovanojimo sutartį, kuria E. L. padovanojo Z. D. (buvusi - S) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,3000 ha, (duomenys neskelbtini). Dovanojamas žemės sklypas šalių buvo įvertintas 100 000 Lt.
2013 m. kovo 14 d. Klaipėdos miesto dešimtojo biuro notarė G. Kazlaučiūnienė patvirtino įgaliotojo E. L. įgaliojimą Z. D.. Įgaliojimo terminas buvo numatytas 10 metų.
2016 m. balandžio 1 d. Klaipėdos miesto dešimtojo biuro notarė G. Kazlaučiūnienė panaikino 2013-03-14 Klaipėdos miesto 10- ojo notaro biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą įgaliojimą, kuriuo E. L. buvo įgaliojusi Z. D..
2016 m. balandžio 28 d. Klaipėdos miesto antrojo biuro notaras G. B. patvirtino įgaliotojo E. L. įgaliojimą B. K..
2016 m. gegužės 2 d. Klaipėdos miesto antrojo biuro notaras G. B. patvirtino testamentą, kuriuo testatorė E. L. savo mirties atveju jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko jis besusidės, nusprendė palikti dukrai B. K.
Iš Jūrininkų sveikatos priežiūros centre vestos asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad 2016-04-07 E. L. buvo atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas. Išvados: išreikšti difuziniai atrofiniai galvos smegenų pakitimai, nedidelio laipsnio mišrios hidrocefalijos požymiai.
Iš asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), užvestos Klaipėdos psichikos sveikatos centre 2015-10-27 nustatyta, kad E. L. pirmą kartą psichiatro konsultuota 2015-10-27. Padarytas įrašas: ,,Atvedė dukra su šeimos gydytojo siuntimu. Skundžiasi blogu miegu, ilgai neužmiega, dažnai prasibunda, vaikšto naktimis, bloga klausa, viso kūno skausmais, galvos skausmu, galvos svaigimu, pažeminta nuotaika, daugiau paguli, sako, kad nenori gyventi, bijo išprotėti, dirgli, pikta, visi aplinkiniai jos nuomone blogi, visus kaltina, kad ją apvagia. Pati viena neapsitarauja, dažnai dezorientuojasi laike, palieka neužsuktas dujas, nusikalba, labai blogos atminties. Pas vaikus gyventi nenori, gydosi pas šeimos gydytoją. Objektyviai: kalbi, kalba garsiai be sustojimo, nenuosekliai, dirgloka, piktoka, neadekvati. Apytiksliai orientuota laike, savyje, vietoje, situacijoje orientuota gerai. Gyvena praeitimi. Po traumos blogėja atmintis. Neteisingą elgesį neigia, nekritiška. Dešinė kūno pusė silpnesnė, sąnariai deformuoti. Ribotų interesų. Nemato dešine akim, dešinysis lupų kampas žemiau už kairį, girdi tik su aparatu. Nustatyta diagnozė - demencija su delyru, nepatikslinta demencija. Dukros prašymu nukreipta į stacionarą“.
2016-04-12 asmens sveikatos istorijoje padalytas įrašas: „ Atlydėjo dukra. Ligonė nebuvo hospitalizuota į psichiatrijos stacionarą-atsisakė. Šiuo metu gyvena pas dukrą. Iš dukros žodžių - blogai miega, neužmiega, dažnai prasibunda. Būna pikta, dirgli, nenori būti savo namuose, užsirakina, teigia, kad ją nori apvogti, kartais šaukia, dažnai verkia, pyksta, kad lauke šaukia vaikai. Nori reguliuoti namiškiams gyvenimą, nurodo, ką jie turi daryti, kartais pasiklysta, dažnai nesiorientuoja laike. Namiškius atpažįsta, tualete susitvarko pati, valgo pati, nelaiko šlapimo, blogai girdi, slepia savo pinigus, daiktus, kviečia dažnai policiją, teigdama, kad sesuo jai pastoviai kenkia, apvagia. Objektyviai: blogai girdi, dėl ko kontaktas apsunkintas. Yra rankų pirštų tremoras, teisingo elgesio. Piktai kalba kai kalba apie seserį, kuri jos nuomone ją apvogti ir kenkia. Nekritiška. Atmintis pasilpnėjusi, dezorientuota laike, dementiška, pažemintos nuotaikos. Nustatyta diagnozė: delyras esant demencijai, nepatikslinta demencija. Išrašytas Sol. Haloperidoli lašais, nukreipta psichologo konsultacijai“.
2016-04-29 atliktas psichologinis tyrimas. Išvada: kognityvinių funkcijų įvertinimas atskleidžia tam tikrus organikos požymius. MMSE- vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimai (15 balų). Įsiminimo procesas pažeminto produktyvumo, pobūdis būdingas organikai. Informacijos perkėlimas į ilgalaikę atmintį, saugojimas ir atgaminimas mažai efektyvus. Atliekant protinės būklės mini tyrimą nustatyta: E. L. negalėjo pasakyti mėnesio dienos, savaitės dienos, negalėjo pasakyti, kokioje įstaigoje, kokiame aukšte esanti, įsiminė tris pasakytus žodžius, bet po neilgo laiko jų pakartoti negalėjo, nesugebėjo atlikti aritmetinių veiksmų (100-7).
2016-05-03 asmens sveikatos istorijoje padarytas įrašas: ,,Atvedė dukra. Atliktas Blessedo tyrimas. Skundžiasi skausmais įvairiose kūno vietose, galvos svaigimu, jautriu miegu, epizodiniu rankų drebėjimu, lyg sukaustymu. Gydosi pas šeimos gydytoją dėl pirminės arterinės hipertenzijos, vartojo terapeuto paskirtus vaistus ir haloperidolį lašais. Tapo ramesnė, bet įtari, kaltina namiškius, kad ją apvagia, kenkia jos sveikatai. Obj.: blogai girdi, tą patį klausimą tenka kartoti garsiai. Piktokai nusiteikusi sesers atžvilgiu, sako, kad sesuo kenkia jai, apvaginėja. Dementiška, svyruojančios nuotaikos, suicidines mintis neigia, nekritiška. Nustatyta diagnozė: nepatikslinta demencija, delyras esant demencijai“.
2016-05-03 atliekant Blessedo demencijos skalę nustatyta, kad: nesugeba atlikti namų ruošos darbų, nesugeba suskaičiuoti nedidelio pinigų kiekio, nesugeba atsiminti trumpo daiktų sąrašo, pasiklysta pažįstamose gatvėse, kartais nesusigaudo aplinkoje, neatsimena neseniai buvusių įvykių, linkusi gyventi praeitimi, valgo netvarkingai su šaukštu, nesugeba apsirengti, padidėjęs mąstymo rigidiškumas, egocentrizmas, nepagarba kitų jausmams, afektų šiurkštumas, emocijų nevaldymas, sumažėjęs emocijų atsakas, hobi praradimas, sumažėjusi iniciatyva, didėjanti apatija. Viso surinko 19,5 balo, kas atitinka vidutinį pablogėjimą.
2016-06-03, 2016-06-09, 2016-06-21 į priėmimą atvykdavo dukra, kuri atžymėdavo blogėjančią E. L. sveikatą. 2016-06-19 E. L. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, neterminuotai. Vėlesni įrašai liudija apie E. L. blogėjančią psichikos sveikatą. 2016-10-27 atlikus pažintinių funkcijų tyrimą jai nustatytas ryškus pažintinių funkcijų sutrikimas (MMSE - 0 balų), Blessedo demencijos skalė - sunkus pablogėjimas (23 balai). Diagnozuojama nepatikslinta demencija. Vėlesniuose įrašuose nėra duomenų, kad E. L. psichikos sveikata būtų pagerėjusi.
2018 m. birželio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) byloje pagal pareiškėjos B. K. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, suinteresuoti asmenys E. L., Z. D., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius, išvada byloje teikianti institucija viešoji įstaiga ,,Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ nutraukti civilinę bylą mirus prašomam pripažinti neveiksniam asmeniui E. L.. Šioje civilinėje byloje pareiškėja B. K. 2018-06-13 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti motiną E. L. neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusių su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų sutarčių sudarymu, srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; bei pripažinti neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; šeimos santykių srityje; gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje; pilietinių teisių srityje.
(duomenys neskelbtini) E. L. mirė, nustatyta pagrindinė liga sukėlusi mirtį: lėtinė išeminė širdies liga, nepatikslinta.
Dėl ieškinio.
Byloje pareikšto ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu grindžiamas tuo pagrindu, kad testamento sudarytoja E. L., mirusi 2018-10-19, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnis).
Sandoris, kurį sudarė asmuo, negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, prieštarauja teisės normoms ir gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu (CK 1.78, 1.89 straipsniai).
Civilinio kodekso 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Spręsdamas dėl tokiu pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
Byloje, siekiant nustatyti, ar E. L. sudarydama testamentą, suprato savo veiksmus, buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizės.
Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas konstatuoja, jog 2016 m. gegužės 2 d. E. L. sudarydama testamentą dėl nepatikslintos demencijos (įgytos silpnaprotystės) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo tinkamai išreikšti savo valią ir suprasti sudaromo sandorio pasekmes.
Ekspertas tyrimo metu akcentavo, jog vertino juridinį ir medicininį sandorio (testamento) sudarymo kriterijus. Juridinis kriterijus apjungia intelektinius ir valios komponentus. Intelektinis komponentas reiškia, kad asmuo turi suprasti savo veiksmų esmę, t. y. jis turi suprasti išorines aplinkybes, susijusias su sandorio (testamento) sudarymu, o taip pat faktinę sandorio (testamento) prasmę, to sandorio (testamento) juridinius ypatumus ir prognozuoti galimus rezultatus ir pasekmes įvertindamas kaip tikėtiną naudą taip ir žalą. Be to, vertinant intelektinį komponentą svarbu yra atsižvelgti ar asmuo yra išlaikęs pakankamą kritiškumą vertindamas situaciją, save toje situacijoje ir ar yra išlikusi kritika savo sveikatos sutrikimo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju dėl pažintinių funkcijų smukimo, kognityvinių funkcijų sutrikimų E. L. negalėjo suprasti ir įvertinti visų galimų testamento sudarymo faktinių aplinkybių bei tikėtinų testamento sudarymo pasekmių. Valinis komponentas reiškia, kad asmuo turi turėti išlikusias valines savybes, kad galėtų valdyti savo veiksmus. Tai apjungia savyje tokias savybes kaip motyvas sudaryti testamentą, savarankiškas sprendimų priėmimas testamento sudarymo metu, priklausomai nuo besikeičiančių aplinkybių, galimybė sudaryti testamentą arba atsisakyti jį sudaryti. Medicininis kriterijus: E. L.
diagnozuota nepatikslinta demencija (įgyta silpnaprotystė). Pakanka duomenų už tai, kad nuo 2015 m. E. L. vystėsi įgyta silpnaprotystė, tai objektyviai fiksuojama medicininėje dokumentacijoje. Progresuojantys negrįžtami pažintinių funkcijų sutrikimai objektyviai fiksuojami artimu laikotarpiu - testamento sudarymo ir pasirašymo laikotarpiui (2016-04-29, 2016-05-03). Sutrikimas progresavo ir atitiko bendruosius demencijos kriterijus. Pakanka duomenų už tai, kad progresuojantys pažintinių funkcijų sutrikimai buvo sąlygoti degeneracinių procesų vykstančių galvos smegenyse (2016-04-07) E. L. atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas. Išvados: išreikšti difuziniai atrofiniai galvos smegenų pakitimai, nedidelio laipsnio mišrios hidrocefalijos požymiai) pasėkoje. Dėl pažintinių funkcijų sutrikimų, progresuojančių įgytos silpnaprotystės - nepatikslintos demencijos (F03) – reiškinių E. L. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti 2016-05-02 realizuodama savo civilines teises ir pareigas.
Aukščiau nurodytos ekspertizės išvadas patvirtina ieškovės Z. D. paaiškinimai teikti teismo posėdžio metu, teigiant, jog 2015 m. lapkričio mėn. ieškovė mamą nuvežė į Psichikos sveikatos centrą. Pastebėjo, kad tuo metu mama pradėjo slėpti maistą po lova, tai pamesti telefoną, tai nerasti raktų, be priežasties kviesti policiją. Gydytojai pasiūlė guldyti mamą į ligoninę, kadangi progresavo senatvinė demencija. Mama į ligoninę nesigulė, ieškovė prievarta mamos guldyti nenorėjo. Motinai ligos progresavimas pasireiškė pykinimu, vėmimu, galvos svaigimu, buvo kviečiama greitoji pagalba. Kartais nebeprisimindavo ieškovės, anūkų, maišydavo vardus. 2016 m. apie vasario mėn. mamai visai sutriko pažintinės funkcijos, jos nebuvo įmanoma palikti vienos, buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Mama apie tai, kad nori pakeisti testamentą ir turtą palikti atsakovei, niekada neminėjo. Ginčo testamento surašymą 2016 m. vertina taip, kad atsakovė pasinaudojo mamos liga.
Ieškovės į teismą kviesta liudytoja R. J. teismui paaiškino, jog su ieškove 25 m. metus gyveno kaimynystėje, kol ieškovė išsikraustė gyventi į namą. Apie 2009-2011 metais, sutiko ieškovę, kuri papasakojo, kad ėjo pas mamą E. L. pakeisti spyną, nes mama pametė raktus (kuriuos vėliau rado kišenėje). Vėliau E. L. sutiko turguje, kur ji pametė piniginę, o piniginė buvo padėta ant prekystalio. Kitą kartą sutiko E. L. prie ieškovės namų, ji žvalgėsi ir klausė, ar čia gyvena jos dukra (apie 2011 ar 2012 m.), pasikvietė E. L. į svečius. Dėl aplinkybės, kad mama ieškovei padovanojo žemę ir vėliau to neprisiminė, mano, kad tai susiję su pablogėjusia sveikata. E. L. paskutinį kartą matė 4-5 m. iki jos mirties, kai ieškovė jau buvo išsikrausčiusi gyventi į namą, tada E. L. jos nepažino.
Atsakovė B. K. teismui paaiškino, jog ginčo testamento surašymo metu mamos sveikata nebuvo stipri, tačiau būklės negali įvertinti, nes neturi medicininių žinių. Pažymėjo, jog mama mąstė blaiviai.
Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės kviestas liudytojas K. P. nurodė, kad dirba pensijų išnešiotoju, nurodė, kad 2016 m. metų pradžioje, 3-4 mėnesius (duomenys neskelbtini) soduose nešė E. L. pensiją, ją matė kartą per mėnesį. Pačios E. L. nebeprisimena, nes praėjo daug laiko. Abejonių dėl psichinės E. L. būklės jam nekilo.
Teismo posėdžio metu apklausta atsakovės kviestas liudytoja A. Z. paaiškino, jog su E. L. sutikdavo autobuse. 2017 ar 2018 m. atsakovė porą kartų buvo išvykusi į užsienį, todėl ateidavo pamaitinti E. L., pakeisti sauskelnes. Nurodė, kad E. L. turėjo fizinę, ne psichinę negalią. E. L. suvokė, ką daro.
Teismo posėdžio metu apklausta atsakovės kviestas liudytoja V. F. nurodė, kad E. L. matydavo šiltuoju metų laiku (kovo – spalio mėn.). Su E. L. bendraudavo lauke prie tvoros, apie sodo darbus ir pan.
Liudytoja A. L., atsakovės dukra teismui nurodė, kad pradžioje močiutė jausdavosi gerai, vėliau pradėjo sveikata labai blogėti, kai sužinojo apie prarastą žemes.
Vertinant byloje pateiktus ieškovės Z. D. ir jos kviestos į teismo posėdį liudytojos R. J. paaiškinimus, pažymėtina, jog pastarųjų paaiškinimai patvirtina, teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, dėl E. L. pažintinių ir kognityvinių funkcijų sutrikimų.
Atsakovės B. K. bei jos į teismo posėdį kviestų liudytojų K. P., A. Z., V. F., A. L. paaiškinimai nepaneigia teismo psichiatro išvadų. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti liudytojai su E. L. bendravo retkarčiais ir trumpą laiką. Liudytojas K. P. bendravo tik tris kartus, kas mėnesį, pensijos atidavimo reikalais bei kaip paaiškino teismui E. L. net neprisimena.
Pažymėtina, jog liudytojų A. Z., V. F. teismui teikti paaiškinimai apie tai, jog E. L. neturėjo psichinės negalios, prieštarauja E. L. rašytiniams medicinos dokumentams bei pačios atsakovės veiksmams, tai yra kad 2018-06-13 pati atsakovė jau kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti savo motiną E. L. neveiksnia.
Trečiasis asmuo notaras G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad testamento patvirtinimo metu dalyvavo ir testatorė, ir atsakovė. Kiek prisimena, testatorė nedetalizavo, kokį turtą nori perrašyti, tiesiog, kad visą turtą. Nepamena, ar testatorė minėjo apie žemę, tokių žodinių pasakymų neatsimena. Testatorei buvo pateiktas tekstas prieš akis, abu kartu skaitė. Testatoriaus veiksnumas buvo patikrintas Neveiksnių asmenų registre. Pokalbio metu, analizavo asmens atsakymus, stebėjo elgseną. Testamento ruošinys iki susitikimo jau buvo paruoštas, susitikimas truko 15-30 min.
Vertinant notaro G. B. paaiškinimus pažymėtina, jog dėl didelio laiko tarpo, trečiasis asmuo negalėjo detaliai teismui paaiškinti visų testamento sudarymo aplinkybių, kuriose dalyvavo E. L.. Buvo nurodyti tik bendro pobūdžio faktai, dažniausiai būdingi tokių sandorių sudarymui, todėl teismas neturi pagrindo abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoms.
Pažymėtina, jog atsakovė B. K. ir jos dukra A. L. visos bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog E. L. sveikata pablogėjo pastarajai sužinojus, jog ieškovė kokios tai galimos apgaulės būdu, 2007-10-12 dovanojimo sutarties pagrindu, užvaldė mamai priklausantį žemės sklypą. Pažymėtina, jog nurodytas sandoris buvo patvirtintas notaro, prieš 10 metų iki atsakovė kreipėsi į teismą dėl E. L. pripažinimo neveiksnia. Dovanojimo sutartį pasirašė pati E. L.. Teismui nepateikta jokių duomenų, jog dėl šio fakto būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar būtų buvusi iškelta civilinė byla. Nepateikta jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog E. L. po 2007 m. spalio mėnesio būtų mokėjusi žemės mokesčius už nurodytą žemės sklypą, ar šiuo žemės sklypu būtų kaip nors rūpinusi. Į bylą įtrauktas trečiasis asmuo A. L., E. L. sūnus, taip pat nepatvirtino teismui faktinių aplinkybių, jog nurodytas dovanojimo sandoris būtų buvęs sudarytas be E. L. žinios.
Teismas pripažįsta svarbia aplinkybė ir tai, jog atsakovė B. K. ir jos dukra A. L. teismui nepatvirtino aplinkybės, jog E. L. joms būtų pranešusi apie 2003-09-10 testamento sudarymą ieškovės naudai, ar E. L. būtų apgailestavusi dėl tokio savo sprendimo. Elgiantis protingai, atsakingai ir apdairiai, pati E. L. būtų nurodžiusi B. K. visas įvykio aplinkybes, tai yra papasakojusi ir apie 2003-09-10 testamento sudarymą ir 2007-10-12 dovanojimo sutartį. Iš to sektų, jog B. K. sužinojusi tokias aplinkybes galimai bandytų šias aplinkybes išsiaiškinti su ieškove ar savo broliu, tačiau to nebuvo padaryta. Be to, B. K. 2016-04-28 pagal įgaliojimą atstovaudama savo motiną E. L. sužinojusi apie motinos atžvilgiu galimai padarytą nusikalstamą veiką, privalėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau to nebuvo taip pat padaryta. Priešingai, atsakovė B. K. 2016-04-01 iš notaro sužinojusi apie žemės dovanojimo sandorį apie kurį mama visiškai neprisiminė ir jai negalėjo nieko papasakoti, pati toliau slapta nuo brolio ir sesers derino klausimus su notaru dėl testamento sudarymo ir toliau dalyvavo sudarant 2016-05-02 testamentą jos naudai. Toks atsakovės elgesys prieštarauja normaliai gyvenimiškai logikai, objektyviai vertinant tuo metu buvusią sunkią E. L. sveikatos būklę ir mamos gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir tinkamai išreikšti savo valią ir suprasti sudaromo sandorio pasekmes.
Aukščiau nurodytos visos faktinės aplinkybės tik dar labiau patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas dėl E. L. 2016-05-02 pažintinių ir kognityvinių funkcijų sutrikimą. Nurodytu laikotarpiu E. L. dėl psichiatrijos ekspertizėje nurodytų sveikatos sutrikimų net negalėjo prisiminti tokių svarbių jos gyvenimo įvykių, kaip 2003-09-10 testamento, 2007-10-12 dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių.
Atsakovės iniciatyva 2021-01-20 atlikta rašysenos ekspertizė taip pat nepaneigė teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų. Rašysenos ekspertas konstatavo, jog pagal rankraštinius įrašus ir parašus E. L. vardu, esančius 2016-04-01 Klaipėdos m. 10-ame notarų biure patvirtintame pareiškime dėl 2013-03-14 įgaliojimo panaikinimo, 2016-04-28 Klaipėdos m. 2-ame notarų biure patvirtintame įgaliojime ir 2016-05-02 Klaipėdos m. 2-ame notarų biure patvirtintame testamente, negalima nustatyti E. L. neįprastos psichinės būsenos (psichinės sveikatos) dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Atsakydamas į šį klausimą ekspertas tik nurodė, kad remiantis diagnostiniais rašysenos (parašų) požymiais, kurie atskirais atvejais dėl neįprastos rašiusiojo būsenos nustatomi jo rašysenoje ar parašuose, rašysenos ekspertai nekompetentingi vertinti rašiusiojo asmens psichinę sveikatą, o tik gali konstatuoti neįprastą rašiusiojo būseną, kuri pasireiškia dėl atitinkamų priežasčių: vaistų ar narkotinių medžiagų poveikio, streso, susirgus nervų ligomis, senyvo amžiaus ir panašiai, bet ne dėl psichikos sutrikimų.
Rašysenos ekspertas taip pat konstatavo, jog 2016-04-01 Klaipėdos m. 10-ame notarų biure patvirtintame pareiškime dėl 2013-03-14 įgaliojimo panaikinimo, 2016-04-28 Klaipėdos m. 2-ame notarų biure patvirtintame įgaliojime, 2016-05-02 Klaipėdos m. 2-ame notarų biure patvirtintame testamente esančiuose E. L. rankraštiniuose įrašuose ir parašuose nustatyta su rankraštiniu įrašu ,,E. L.“ ir parašu, esančiais 2003-09-10 Klaipėdos m. 4-ame notarų biure patvirtintame testamente, rašysenos/parašų požymių skirtumų. Tikėtina, kad 2016 metų dokumentuose E. L. rašysenos ir parašų požymiai nežymiai pasikeitė dėl besitęsiančios liguistos būsenos, kuri atsiranda dėl senstančio žmogaus organizme vykstančių pasikeitimų.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).
Teismas vertindamas visų byloje surinktų įrodymų visumą pripažįsta, jog E. L. 2016-05-02 testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė Z. D. rašytiniais dokumentais pagrindė 1 999,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 113 Eur žyminis mokestis, 386,50 Eur išlaidos teismo psichiatrinei ekspertizei, 1500 Eur teisinės atstovavimo išlaidos. Ieškinį patenkinus visiškai ieškovės visos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
2018 m. gruodžio 21 d. teismas nutartimi nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notarą G. B. neišduoti atsakovei B. K., paveldėjimo teisės liudijimo po E. L., mirties. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintinas visiškai, todėl sprendimui įsiteisėjus 2018 m. gruodžio 21 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 428-430 straipsniais, 259- 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti E. L. sudarytą 2016 m. gegužės 2 d. testamentą, tvirtintą Klaipėdos miesto antrojo notarų biuro notaro G. B., (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), negaliojančiu.
Priteisti iš atsakovės B. K., 1 999,5 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Z. D..
Sprendimui įsiteisėjus 2018 m. gruodžio 21 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (įpareigojimą neišduoti atsakovei B. K., paveldėjimo teisės liudijimo po E. L., mirties) - panaikinti.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notarui G. B.: 2016-04-28 įgaliojimo Nr. GB-2382 originalą - 3 lapai; 2016-05-02 testamento Nr. GB-2434 originalą - 1 lapas.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarei Gražinai Kazlaučiūnienei: 2003-09-10 testamento (Nr. 4637) originalą; 2016-04-01 pareiškimo (Nr. 910) originalą.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos psichikos sveikatos centrui E. L. asmens sveikatos istoriją - 34 lapai (2019-07-04 Nr.RS-877).
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti UAB ,,Avimeda“, adresas Birutės g. 18-20, Klaipėda E. L., sveikatos įstoriją.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos jūrininkų ligoninei E. L., medicininius dokumentus (2019-07-09 Nr.P2-77): 1. Gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2016/011135/00(231.); Gydymo stacionare ligos istoriją Nr.2016/014585/00(161.); Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelę N2016/2943(81.); Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelę N2016/6741(81.); Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelę N2017/2718(51.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.