Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-01-07 · Civilinė byla Nr. 2A-37-883/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-30Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-07Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-07
Bylos Nr.
2A-37-883/2019
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-01255-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Atsakovas
V. J.
Ieškovas
J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-37-883/2019 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01255-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1. 3.3.1.18.1. 3.3.1.20.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-457/2018 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158-645/2010 patvirtintos taikos sutarties dalį dėl išlaikymo teikimo L. R., gimusiai (duomenys neskelbiami), dydžio, nustatant, kad nuo ieškinio pateikimo dienos vaikui teikiamo išlaikymo dydis yra 190 Eur per mėnesį. Nurodė, kad prašoma pakeisti taikos sutartimi atsakovas V. J. buvo įsipareigojęs mokėti savo nepilnametei dukrai L. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,40 Eur) per mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad jos dabartiniam sutuoktiniui nustatytas 20% darbingumo lygis, pati ieškovė neturi galimybės ieškoti nuolatinio darbo, nes slaugo sutuoktinį ir rūpinasi namų ūkiu. Ieškovė nurodė, kad per septynerius metus pasikeitė ir dukters L. R. poreikiai, ji pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomų išlaidų.

2. Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, kadangi 2017-08-29 nutartimi civilinė byla Nr. 2-1288-457/2017, pradėta pagal analogišką ieškovės J. G. ieškinį, buvo nutraukta CPK 293 str. 3 d. pagrindu; dėl taikos sutarties pakeitimo ieškovė turėjo kreiptis proceso atnaujinimo instituto tvarka. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė būtinumą padidinti periodines išmokas pagrindžiančių įrodymų, reikalavimą grindžia deklaratyviais teiginiais apie dideles pragyvenimo išlaidas. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni. Nurodė, kad ieškovė tik deklaratyviai teigia apie savo turtinės padėties pablogėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158-645/2010 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį, kad V. J. moka nepilnametės dukros L. R. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis po 250 Lt (72,41 Eur) nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės ir nustatė, kad atsakovas V. J. moka nepilnametės dukros L. R. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis po 150 Eur nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki vaiko pilnametystės. Kitą reikalavimo dalį pirmosios instancijos teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis, palyginus su išlaikymo šalių vaikui nustatymo momentu, suprastėjo, o atsakovo turtinė padėtis išliko nepakitusi. Teismas nurodė, kad iš atsakovo vaikui priteistas išlaikymas gali būti padidintas iki 150 Eur periodinių išmokų per mėnesį, nes iš bylos aplinkybių matyti esminis vaiko poreikių išaugimas, lyginant su 2010 metais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovas V. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir nustatyti, kad atsakovas V. J. moka nepilnametės dukros L. R. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis po 100 Eur nuo 2017-11-15 iki vaiko pilnametystės, priteisti iš V. J. 246,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteisti iš ieškovės J. G. atsakovo V. J. naudai 152,82 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės J. G. valstybės naudai atsakovui apeliantui V. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo (apelianto) V. J. turtinė padėtis išliko tokia pati, kadangi apelianto V. J. turtinė padėtis per paskutinius du metus akivaizdžiai pablogėjo, lyginant su 2010 metais.

4.2. Teismas turėjo aptarti įrodymus, patvirtinančius individualius vaiko poreikius, nurodyti juos sprendimo motyvuojamoje dalyje ir padaryti išvadą dėl vaiko poreikius tenkinančio išlaikymo dydžio ir formos. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo į bylą pateiktų duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas, priėmė neteisingą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

Šalies argumentai

4.3. Ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą, nes civilinio proceso įstatymas nenumato teismui galimybės pakeisti ar papildyti priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį, kaip ieškiniu prašo ieškovė. Kadangi ieškovė ieškiniu siekia, kad būtų padidintas Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-03-15 nutartimi nepilnametei dukrai L. R. iš atsakovo V. J. priteistas išlaikymas, vien dėl šios priežasties ieškinys turi būti nepriimtas.

Atsiliepimas

4.4. Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepime jau yra nurodęs, kad jau kartą civilinė byla, pradėta pagal analogišką J. G. ieškinį buvo nutraukta CPK 293 str. 3 d. pagrindu, pakartotinai pateiktą ieškovės ieškinį teismas turėjo atsisakyti priimti, nes ieškovė vėl pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. G. prašo atmesti atsakovo V. J. apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

5.1. Apeliantas procesiniame dokumente turėjo nurodyti procesinės teisės normą, kurią laiko teisiniu pagrindu pakeisti ar naikinti teismo sprendimą.

5.2. Apeliantas nenurodė nei vienos materialinės teisės normos, kuri buvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovės turtinę padėtį, o teismo išvados yra paremtos visa bylos medžiaga.

5.3. Apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, nutylėjo, kad neteko darbo savo iniciatyva ir tik po to, kai teisme buvo gautas ieškinys dėl išlaikymo vaikui padidinimo. Apeliantas teismui nepateikė įrodymų, kad savarankiškai vykdė darbo paieškas ir jos buvo nesėkmingos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų.

6. Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo naujus įrodymus (Joniškio kultūros centro pažymą). CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ieškovės įrodymams priimti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga.

Apeliacinis skundas atmetamas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Ginčo esmė ir bylos faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158-645/2010 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp J. G. ir V. J.. Šia sutartimi šalys sutarė, kad V. J. teiks savo nepilnametei dukrai L. R. (duomenys neskelbiami) 250 Lt (72,40 Eur ) dydžio išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti taikos sutarties dalį dėl išlaikymo teikimo L. R. dydžio, nustatant, kad nuo ieškinio pateikimo dienos vaikui teikiamo išlaikymo dydis yra 190 Eur per mėnesį. Atsakovas V. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė civilinę bylą pagal J. G. ieškinį nutraukti arba ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, nurodė, kad iš atsakovo vaikui priteistas išlaikymas didinamas iki 150 Eur periodinių išmokų per mėnesį. Atsakovas nesutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, įstatyme taip pat nedetalizuoti vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties kriterijai, tačiau jie yra nuosekliai išplėtoti teismų praktikoje.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

11. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

12. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

13. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 str. 2 d. nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

14. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

15. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad jis 2018-02-05 neteko darbo (duomenys neskelbiami) ir jo pajamas 2018 metais sudaro gaunama nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri 2018 m. rugsėjo mėnesį yra 271,57 Eur. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad jo galimybės įsidarbinti dėl sveikatos yra ribotos, jis neturi nekilnojamojo turto ir piniginių santaupų, gyvena kartu su pensijinio amžiaus mama. Tačiau, nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.

16. Nors apeliantas ir nurodo, kad jis 2018-02-05 neteko darbo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas iš darbo buvo atleistas pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, t. y. darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad jo galimybės įsidarbinti yra ribotos dėl sveikatos bei darbo rinkos ypatumų Joniškio rajone, kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis yra nedarbingas, taip pat apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat ir tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Taigi apelianto argumentai dėl jo galimybių teikti vaikui pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio (150 Eur per mėnesį) išlaikymą laikytini nepagrįstais.

17. Apeliaciniame skunde dargi nurodoma, kad sprendimas dėl didesnės nepilnametės dukros L. R. išlaikymo išmokos priteisimo iš apelianto iš esmės grindžiamos tik tuo motyvu, kad nuo taikos sutarties patvirtinto susitarimo dėl išlaikymo dydžio dukrai L. R. teikimo praėjo 8 metai, dukra paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, jos poreikiai padidėjo. Apeliantas taip pat mano, kad teismas vienašališkai vertino ieškovės teikiamus argumentus bei įrodymus, neatskleidė bylos esmės bei netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai yra iš esmės padidėję lyginant su 2010 metais, nes L. R. pradėjo lankyti mokyklą, lanko papildomo ugdymo būrelius ir pan.

18. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Skundžiamo sprendimo priėmimo metu minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis buvo 400 Eur. Pusė minėtos minimalios algos buvo 200 Eur. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, vaiko amžių, šalių pateiktus duomenis ir paaiškinimus todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas vienašališkai vertino ieškovės teikiamus argumentus bei įrodymus, neatskleidė bylos esmės bei netinkamai aiškino ir taikė procesines bei materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ginčijamu sprendimu priteista 150 Eur dydžio kas mėnesį mokama suma šalių nepilnametės dukros išlaikymui, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti pačius būtiniausius nepilnametės L. R. poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apelianto siūlomu 100 Eur dydžio išlaikymu, kadangi tokio dydžio išlaikymas nebūtų pakankamas minimalių šalių dukros L. R. poreikių tenkinimui.

Dėl procesinės teisės pažeidimų

19. Apeliantas nurodo, kad ieškovė J. G. netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą, nes civilinio proceso įstatymas nenumato teismui galimybės pakeisti ar papildyti priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį, kaip ieškiniu prašė ieškovė.

20. Iš ieškovės reikalavimo, suformuluoto ieškinyje matyti, kad ieškiniu buvo prašoma pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158-645/2010 patvirtintos taikos sutarties dalį dėl išlaikymo teikimo L. R., nustatant, kad nuo šio ieškinio pateikimo dienos vaikui teikiamo išlaikymo dydis yra 190 Eur per mėnesį. CK 3.201 str. 1 d. nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškiniu ir buvo prašoma pakeisti (padidinti) šalių nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo dydį, o pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto argumentas dėl ieškovės netinkamo reikalavimo formulavimo yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

21. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovė į teismą turėjo kreiptis prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, tačiau CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeiti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio teismo sprendimai, t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, kas reiškia, kad tokio pobūdžio bylose negalimas proceso atnaujinimo nuostatų taikymas. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto argumentas dėl šio procesinės teisės pažeidimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukrai dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad už advokato/advokato padėjėjo pagalbą apeliantui V. J., valstybės naudai priteistina 169 Eur suma. Tačiau atmetus atsakovo apeliacinį skundą jam bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o tokiu atveju neatlyginamos ir išlaidos valstybei už apeliantui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškovė jai priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė