- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-108-368/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01255-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1642-457/2017.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. G. teismui pateikė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsakovui V. J. ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesą pagal Joniškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1288-457/2017, išduotą 2017 m. lapkričio 27 d. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad atsakovas inicijavo vykdymo procesą dėl priverstinio bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovės, ko pasėkoje 2017 m. gruodžio 5 d. ji gavo antstolio raginimą įvykdyti apeliacinės instancijos nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi priteistos išlaidos yra labai ženklios (726,00 Eur), be to antstolis paskaičiavo ir vykdymo išlaidas (35,65 Eur), neturi jokių galimybių per antstolio nurodytą laiką sumokėti minėtų sumų, nes darbo neturi, slaugo neįgalų sutuoktinį, nuolatinių darbo pajamų neturi, jokių socialinių išmokų negauna, tik uzufrukto teise disponuoja tais pinigais, kurie yra skirti vaikui išlaikyti. Prasidėjęs vykdymo procesas potencialiai gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik jai, bet ir vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti vaiko interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) V. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku ir jų pobūdžiu. Civilinėje byloje Nr. 2-1642-457/2017 ginčijama šalių sudaryta taikos sutartis dėl vaiko išlaikymo ir prašoma pakeisti ja nustatytą išlaikymo šalių dukrai L. R., kurį teikia atsakovas V. J., dydį, o vykdymo procesas sustabdytas pagal civilinėje byloje Nr. 2-1288-457/2017 išduotą vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui V. J. iš ieškovės J. G.. Taigi šiuo atveju nėra jokio ryšio tarp civilinėje byloje Nr. 2-1642-457/2017 nagrinėjamo reikalavimo ir vykdymo pagrindo, vykdymas pagal civilinėje byloje Nr. 2-1288-457/2017 išduotą vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš J. G., niekaip negali įtakoti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1642-457/2017 įvykdymo, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. G. prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovas prašo panaikinti teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1288-457/2017, prijungtoje prie šiuo metu nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1642-457/2017. Abiejų civilinių bylų šalys yra tos pačios, o ginčo dalykas praktiškai identiškas, nes ieškovė prašo teismo pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį,
Atsiliepimas
4.2. Joniškio rajono apylinkės teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-1288-457/2017, rašytinio proceso tvarka priėmė nutartį nutraukti civilinę bylą CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Nutrauktoje civilinėje byloje teismas nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų, todėl po atskirojo skundo pateikimo, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo panaikinta Joniškio rajono apylinkės teismo nutartis ir atsakovui priteistos 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Ši apeliacinės instancijos nutartis neskundžiama, tačiau ji nepagrįsta ir sukėlė neigiamas pasekmes ieškovės šeimos turtinei padėčiai.
4.3. Tiek pirmos instancijos teismas, priimdamas nutartį nutraukti civilinę bylą Nr. 2-1288-457/2017, tiek apeliacinė instancija nagrinėdama atskirąjį skundą, negalėjo nematyti, kad ginčo dalykas yra išlaikymo vaikams padidinimas ir šis dalykas susijęs tiek su viešo, tiek su asmeninio intereso apsauga, todėl nebuvo pagrindo tenkinti atskirojo atsakovo skundo dėl bylinėjimosi išlaidų, nes būtų buvę teisinga nurodžius padarytą teisinę klaidą bylą grąžinti pirmos instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (atsakovo) V. J. atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, pagrįstumas.
Liteko duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2-1288-457/2017 dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo išlaikymo nepilnamečiui vaikui byloje, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutartimi nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas konstatavo, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, t. y. ji dėl taikos sutarties pakeitimo turėjo kreiptis proceso atnaujinimo instituto tvarka ir šiuo atveju nauja byla negalėjo būti iškelta. Po nutarties priėmimo, atsakovas pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino atsakovo V. J. prašymo dėl ko jis pateikė Šiaulių apygardos teismui atskirąjį skundą. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – iš ieškovės J. G. priteista atsakovo V. J. naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose pateiktas ieškovės J. G. ieškinys atsakovui V. J. dėl vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-1642-457/2017 (2-293-457/2018). Vėliau, 2017 m. gruodžio 6 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, taikymo.
Apeliantas, nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, savo poziciją grindžia argumentais, kad nėra jokio ryšio tarp civilinėje byloje Nr. 2-1642-457/2017 nagrinėjamo reikalavimo ir vykdymo pagrindo, o vykdymas pagal civilinėje byloje Nr. 2-1288-457/2017 išduotą vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš J. G., niekaip negali įtakoti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1642-457/2017 įvykdymo. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Su šiais apelianto atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Pagal CPK 18 straipsniu įsitesėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas. Pagal CPK 144 str. 1 d. dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš nurodyto seka, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Pagal civilinio proceso rungimosi principą ieškovui, prašančiai byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti minėtų sąlygų egzistavimą, nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo galimybę. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus siekiamam tikslui. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad būtent šios rūšies laikinoji apsaugos priemonė yra taikoma kai ginčai kyla dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis), teismo varžytinių patvirtinimo (CPK 602 straipsnis), kai byla nagrinėjama kasacinės instancijos teisme (CPK 363 straipsnio 1 dalis) ar sprendžiamas proceso atnaujinimo (CPK 372 straipsnio 2 dalis) klausimas.
Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vienoje byloje, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą - kitoje byloje, kur buvo iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks teismo procesinis veiksmas ne tik, kad neatitinka CPK 144 straipsnyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (ieškovė nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais savo reikalavimo ir nebuvo nustatytos grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui) bei CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinos apsaugos priemonės taikymo galimybės tokio pobūdžio byloje, bet ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas – pasididinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui vienoje byloje, o ieškovės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas kitoje byloje – dėl pačios ieškovės netinkamų veiksmų (pasirenkant netinkamą savo teisių gynimo būdą) atsakovui atsiradusių ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-966-368/2017 priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas. Nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Nors ieškovė ir nurodo, kad abi civilinės bylos (Nr. 2-1288-457/2017 ir 2-1642-457/2017 (2-293-457/2018) yra sujungtos, tačiau pirma, iš 2017 m. gruodžio 17 d. ieškovės ieškinio rezoliucinės dalies matyti, kad yra prašoma sujungti bylas tik dėl civilinėje byloje Nr. 2-1288-457/2017 esančių reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Antra, užbaigtoje civilinėje byloje (kurioje įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo nutartis), esančių įrodymų prijungimas prie naujos civilinės bylos, niekaip neįtakoja pirmoje byloje esančio išspręsto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo vykdymo. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nepriklausomai nuo to, kaip užbaigiama byla: ginčas išsprendžiamas iš esmės, paliekamas nenagrinėtu ar byla nutraukiama, nes tai numato civilinio proceso kodekso normos (CPK 93 straipsnis, 94 straipsnis, 98 straipsnis, 277 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą užbaigtoje byloje, negali numatyti tolimesnių bylos šalių ketinimų dėl naudojimosi teismine gynyba.
Kiti ieškovės argumentai, kuriais ji kvestionuoja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą kitoje byloje, šios nagrinėjamos bylos kontekste, neturi teisinės reikšmės.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis naikintina, apelianto (atsakovo) V. J. atskirasis skundas tenkintinas, klausimą išsprendžiant iš esmės - ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.