- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-09
- Bylos Nr.
- 2-293-457/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- V. J.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Valdas Falkauskas
išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. J., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. G. ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158-645/2010 patvirtintą taikos sutartį dalyje dėl išlaikymo teikimo L. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydžio, nustatant, kad nuo šio ieškinio pateikimo dienos vaikui teikiamo išlaikymo dydis yra 190 eurų per mėnesį, priteisti iš atsakovo valstybės naudai jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu turi dukrą L. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra 9 metai. Kai buvo sudaryta taikos sutartis, kuria ji su ieškovu gera valia susitarė dėl dukros L. R. išlaikymo, dukrai buvo maždaug vieneri metai. Pasikeitus dukros poreikiams, atsirado didesnės išlaidos jos išlaikymui. Dukra pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. eis į trečią klasę. Taip pat, dukra nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklą. Mergaitė yra sveika, be sveikatos sutrikimų, tik ateityje jai bus atliekama rankos plastinė operacija, nes ji turi įgimtą odos pigmentą. Visos kitos išlaidos yra už keliones, mokslą, maistą, aprangą, avalynę, higienos priemones, kanceliarines prekes, ekskursijas, laisvalaikio pramogas, muzikos instrumento nuomą ar pirkimą ir pan. Dukra pastoviai naudoja vitaminus, maisto papildus. Dukros L. R. išlaikymui per mėnesį reikia apie 300 eurų. Jos šeimą sudaro 4 asmenys – ji, sutuoktinis T. G., ir dvi dukros – S. R. ir L. R.. Šiuo metu dukra S. R. gyvena su seneliais, kurie labai padeda išlaikyti abi dukras. Ji dukros S. R. išlaikymui skiria tiek lėšų, kiek tą mėnesį ji išgali, o padeda daržovėmis, vaisiais, kuriuos pati augina ir pan. Šiuo metu ji asmeniškai jokių pajamų negauna, gauna išmoką vaikams po 30 eurų per mėnesį, socialinę pašalpą – 45 Eur, bei išlaikymą dukrai – 120 Eur, po to, kai buvo teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jos sutuoktinis gauna apie 280 Eur neįgalumo pensiją ir 280 Eur slaugos pašalpą. Jos vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto, šiuo metu ji su šeima gyvena socialiniame būste. Socialinio būsto išlaikymui vasaros sezonu jai reikia iki 40 Eur per mėnesį, o žiemos metu ji susitvarko kuro kompensaciją, už kurią įsigyja malkų. Šiuo metu niekur nedirba, nes prižiūri neįgalų sutuoktinį.
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. su ieškovės ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad yra bedarbis, gyvena pas mamą, jai priklausančiame gyvenamajame name. Mama serga, jai reikalinga priežiūra. Šiuo metu jo pajamas sudaro gaunama nedarbingumo pašalpa, kuri yra apie 320-360 eurų. Mamos pajamas sudaroma gaunama senatvės pensija apie 200 eurų ir našlės pensija apie 20-30 eurų. Savarankiškai ieškosi darbo. Paskutinė jo darbovietė buvo (duomenys neskelbtini) pieninėje, kur dirbo kūriku. Jis turi sveikatos problemų su nugara, todėl pradėjus pieninę kūrenti kietu kuru, nebegalėjo dirbti, todėl nuo 2018 m. vasario yra bedarbis. Nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jo turimas sveikatos problemas. Yra registruotas darbo biržoje. Kitų išlaikytinių neturi. Su dukra L. R. nebendrauja dėl didelių nesutarimų su ieškove. Jo vardu yra registruotas tik automobilis, nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu, neturi.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad skyrius sutinka su ieškinio reikalavimu pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158-645/2010 patvirtintą taikos sutartį dėl išlaikymo teikimo L. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydžio pakeitimo, nustatant, kad nuo ieškinio pateikimo dienos vaikui teikiamo išlaikymo dydis yra 190 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-158-645/2010 matyti, kad buvo patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad atsakovas mokės nepilnametės dukros L. R. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis po 250 Lt nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
Iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2012 m. kovo 4 d. buvo asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų; nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 6 d. dirbo (duomenys neskelbtini), per tą laikotarpį gavo 5281,07 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; nuo 2014 m. kovo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. – (duomenys neskelbtini), per tą laikotarpį gavo 5731,87 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. sausio 9 d. – (duomenys neskelbtini), per tą laikotarpį gavo 1200,79 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. – (duomenys neskelbtini), per tą laikotarpį gavo 28,57 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos jokių išmokų negavo; 2016 m. sausio 18 d. ir 2016 m. vasario 17 d. ieškovei buvo išmokėtos po 134,13 Eur nedarbo draudimo išmokos, o 2016 m. kovo 17 d. išmokėta 41,63 Eur nedarbo draudimo išmoka; nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. ieškovei buvo mokama socialinė pašalpa, vidutiniškai po 52,12 Eur per mėnesį, išmoka vaikui – 30,40 Eur per mėnesį, vienkartinė 114 Eur parama mokinio reikmenims įsigyti, 809,76 Eur šildymo išlaidų kompensacija; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi; ieškovės šeima susideda iš neįgalaus ir nedarbingo vyro T. G. ir dviejų dukrų S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), kurios lanko (duomenys neskelbtini); ieškovės sutuoktiniui yra nustatytas 20 procentų darbingumo lygis; ieškovės šeima gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini); ieškovės sutuoktiniui T. G. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio buvo mokama 280 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija.
Nustatyta, kad atsakovas nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gegužės 20 d. dirbo (duomenys neskelbtini), per tą laikotarpį gavo 16727,27 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. spalio 17 d. – (duomenys neskelbtini), per tą laikotarpį gavo 6889,55 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2014 m. kovo 31 d. – pas (duomenys neskelbtini), per tą laikotarpį gavo 2305,36 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 5 d. – (duomenys neskelbtini), per tą laikotarpį gavo 17447,88 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. atsakovas pajamų iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus negavo; nuo 2018 m. vasario 20 d. atsakovas yra registruotas Lietuvos darbo biržoje; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu atsakovui nutarta laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurios vidutinis dydis per mėnesį yra 319,11 Eur.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui vaikui padidintą išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, motyvuodama tuo, kad nuo tada, kai taikos sutartimi buvo susitarta dėl išlaikymo dydžio dukrai L. R. teikimo, praėjo 8 metai, dukra paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, jos poreikiai padidėjo, o tai susiję ir su didesnėmis išlaikymo išlaidomis, tačiau teismas daro išvadą, kad toks reikalavimas negali būti pilnai tenkinamas.
Byloje surinkti duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis, palyginus su išlaikymo šalių vaikui nustatymo momentu, paprastėjo (vienintelės pajamos – gaunamos socialinės išmokos, ieškovė negali dirbti pastovaus darbo, nes prižiūri ir slaugo savo neįgalų sutuoktinį, kuriam nustatytas tik 20 procentų darbingumas), o atsakovo turtinė padėtis realiai išliko ta pati, nepasikeitė (atsakovas visą laiką dirbo, gaudavo darbo užmokestį, nors jis šiuo metu ir nedirba, tačiau gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, be to, yra jaunas ir darbingas asmuo). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas koks nors sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis negalėtų įsidarbinti ir dirbti. Teismo nuomone, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui gali būti padidintas iki 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, ir tuo iš esmės nebūtų pažeisti atsakovo, esančio darbingo amžiaus, turtiniai interesai. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra, nes iš bylos aplinkybių matyti esminis vaiko poreikių išaugimas, lyginant su 2010 metais, kai dukra Lukrecija buvo vos 8 mėnesių amžiaus, nes mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, eis į trečią klasę, papildomo ugdymo būrelius, taip pat pradės lankyti Meno mokyklą ir pan. Akivaizdu, kad dėl tokių pokyčių išlaidos mergaitės išlaikymui žymiai padidėjo.
CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į prioritetinio vaiko teisių apsaugos principą šeimos teisiniuose santykiuose, ši teisės norma pagal analogiją taikytina ir sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, kadangi ieškovė, kreipdamasi į teismą, reikalavimą grindė būtent padidėjusiais vaiko poreikiais. Vaiko poreikiai atitinkamai padidėjo ieškovei pateikus ieškinį, nes būtent dėl padidėjusių poreikių ji kreipėsi į teismą, todėl padidintas išlaikymas šalių vaikui turi būti teikiamas nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 15 d.
2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo procesą pagal Joniškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1288-457/2017, išduotą 2017 m. lapkričio 27 d. (vykdomosios bylos Nr. 0071/17/04076), o taip pat 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą jo dukteriai L. R., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur – naikintinos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, suteikus jai valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą teisinę pagalbą, nuo visų bylinėjimosi išlaidų yra atleista. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi tenkintina ieškinio reikalavimų dalis sudaro 78,95 procento, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54 Eur žyminio mokesčio ir 246,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo, vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158-645/2010 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį, kad V. J. moka nepilnametės dukros L. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis po 250 Lt (72,41 Eur) nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, ir nustatyti, kad atsakovas V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) moka nepilnametės dukros L. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki vaiko pilnametystės.
Kitoje reikalavimo dalyje ieškinį atmesti.
- 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesą pagal Joniškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1288-457/2017, išduotą 2017 m. lapkričio 27 d. (vykdomosios bylos Nr. 0071/17/04076);
- 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą jo dukteriai L. R., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur.
Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 246,32 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 32 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“ AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Joniškio rūmus.