Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-59-309/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-23
Bylos Nr.: 1A-59-309/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-30170-2020-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
Nukentėjusysis: N. D.
Nuteistasis: A. G.
Advokatai: Paulius Jablonskas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-309/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30170-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.7.9; 1.2.3.4.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,nukentėjusiajai N. D. (buvusi pavardė V.),nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant A. G. įpareigojimus:

- dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., išskyrus jei namie nebūnama dėl darbo;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusios N. D. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, o dėl neturtinės – visiškai, ir priteista N. D. iš A. G. 828 Eur turtinei žalai bei 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. G. Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteista 1 458,94 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. G. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. liepos 26 d., apie 18.00 val., daugiabučio namo, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto laiptinėje, prie 2-o buto durų, kilusio konflikto su S. V. metu dėl nenupjautos žolės, sudavė dešine ranka vieną smūgį į kairę galvos pusę S. V., kuris nuo smūginio poveikio atsilošė atgal ir griuvo, trenkdamasis dešine pakaušio puse į sienos-durų staktos kampą, ir patyrė galvos sumušimą, ir dėl to nuo ūmaus kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų koma, suspaudimu ir pabrinkimu, S. V. mirė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2020 m. liepos 29 d. 7.30 val., tokiu būdu dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nenumatydamas, kad dėl jo smūginio poveikio S. V. grius ir griuviminės traumos metu jam bus padarytas sužalojimas, nuo kurio jis mirs, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. dėl neatsargumo, atėmė gyvybę S. V..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas P. Jablonskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje, ir priimti jam naują – išteisinamąjį – nuosprendį.

2.1. Skunde apeliantas nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. G. kaltumo, mano, kad įrodymai šioje byloje buvo vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus, taip pat nebuvo pašalintos kilusios abejonės, A. G. kaltė pagrįsta prielaidomis. Be to, nepagrįstai konstatuota, jog veika padaryta esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus neįvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

2.2. Nuteistojo gynėjo nuomone, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina teismo išvados, kad A. G. sudavė smūgį S. V. į galvos sritį, dėl kurio pastarajam griuvus, jis patyrė sužalojimus ir vėliau mirė hospitalizuotas ligoninėje. Atkreipia dėmesį, jog byloje apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad S. V. turėjo sveikatos problemų (liudytojas E. J. nurodė, kad S. V. sirgo epilepsija), tokias pat aplinkybes nurodė ir artimieji, hospitalizavus S. V. ligoninėje. Pažymi, kad E. J. teigimu (tokios pat aplinkybės nustatytos byloje), nukentėjusysis prieš mėnesį iki hospitalizacijos buvo sumuštas, taip pat jis nurodė, be to, buvo nukritęs nuo dviračio. S. V. ligos istorijoje, kuri buvo ištirta teisminio nagrinėjimo metu, yra įrašas apie sąmonės praradimą, duomenys apie epilepsiją užfiksuoti ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

2.3. Pasak apelianto, iš bylos duomenų matyti, kad mirtimi pasibaigęs sužalojimas galėjo atsirasti pačiam nukentėjusiajam griūnant aukštielninkam ir pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Teismo medicinos ekspertas, vertindamas griuviminės traumos mechanizmą, tokią išvadą įvertino kaip labiausiai tikėtiną (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu, įvertinant galimą sužalojimo padarymo laiką – 2–3 paros iki S. V. hospitalizavimo ligoninėje, nebuvo renkami jokie duomenys, kur, su kokiais asmenimis ir ką veikė S. V. aptariamu laikotarpiu, t. y. nebuvo atmesta versija, kad sužalojimai atsirado jam pačiam nugriuvus, nes tokios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir tiriamos. Šiuo aspektu esminę aplinkybę turi ir tas faktas, kad S. V. kūne jokių kitų sužalojimų, išskyrus sužalojimą pakaušio srityje, specialistai nenustatė, t. y. S. V. veide ir galvoje nebuvo nustatyta jokių kitų sužalojimų, taigi nėra jokių objektyvių duomenų, kad jam buvo suduotas smūgis į kairę veido pusę. Be to, vieta, kurioje namuose buvo aptiktas S. V., apžiūrėta nebuvo, iš liudytojų parodymų matyti, kad kambarys buvo sutvarkytas.

2.4. Nuteistojo gynėjo teigimu, byloje apklaustų asmenų parodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad A. G. sudavė smūgį S. V. ir nuo gauto smūgio jis patyrė sužalojimą, pasibaigusį kraujo išsiliejimu po kietaisiais galvos smegenų dangalais. Mano, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, šie prieštaravimai nepanaikinti, todėl remtis liudytojų parodymais nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog matė, kaip A. G. sudavė smūgį S. V., po kurio šis atsitrenkė galva į duris, kurios sulaikė jį nuo virtimo, apklaustas papildomai jau nurodė, kad matė, kaip konfliktavo nurodyti asmenys ir šalia stovėjo S. J., nurodė, kad matė, kaip A. G. dešine ranka sudavė smūgį į veidą ir tada jis trenkėsi į kaimynės buto duris, atsitrenkė viršugalviu, tai matė S. J.. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. P. parodė į buto durų-staktos ir sienos kampą, ir nurodė, kad, jo manymu, į tą vietą S. V. po gauto smūgio atsitrenkė dešine galvos dalimi. Tačiau apklaustas teisminio nagrinėjimo metu šis liudytojas jau nurodė, kad paties smūgio jis nematė, jį turėjo matyti S. J., jis matė rankos šešėlį, spėja, kad dešinės rankos. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad iš liudytojos S. J. parodymų matyti, jog smūgių ji nematė, liudytoja A. P. apie smūgį S. V. sužinojo iš savo vyro A. P., o N. V. apie konfliktą pasakė A. P. mama ir pats A. P.. Mano, kad tikint A. P. parodymais, jog S. V. buvo suduotas smūgis ir pastarasis loštelėdamas atsitrenkė į medines duris, būtina įvertinti ir tai, kad nukentėjusiojo viršugalvyje ir veide jokių sužalojimų nebuvo nustatyta. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomosios dalies matyti, kad atliekant išorinį S. V. kūno tyrimą buvo aptiktas vienas sužalojimas – dešinėje pakaušio pusėje 2 cm nuo vidurinės galvos linijos, išorinio pakauškaulio gumburo lygyje rastas nubrozdinimas rusvu drėgnu dugnu.

2.5. Skunde taip pat pažymima, kad teismo medicinos ekspertas H. Daujotas neatmetė tikimybės, kad S. V. galva galėjo kontaktuoti su durų staktos durų sienos kampu ir tokiu būdu gautis nustatytas sužalojimas, tačiau tas pats ekspertas savo išvadose nurodė, jog sužalojimas yra padarytas kietu buku paviršiumi, o kuo konkrečiai, nėra galimybės nustatyti, nes nėra užsifiksavę žalojantį paviršių identifikuojantys požymiai. Tokie specialisto teiginiai, nuteistojo gynėjo nuomone, neatitinka liudytojo A. P. parodymų patikrinimo vietoje metu duotų parodymų, nes pagal A. P. duotus paaiškinimus ir kaltinime suformuluotas aplinkybes, S. V. galvą susižalojo atsitrenkdamas į sienos kampą, o kampas nėra kietas bukas paviršius, ir tai turėjo atsispindėti specialisto išvadose.

2.6. Pasak apelianto, atsižvelgiant į liudytojo A. P. duotų parodymų prieštaravimus, į tai, kad nei jis, nei liudytoja S. J. smūgio nematė, be to, viso proceso metu keitėsi ir aplinkybė dėl vietos, į kurią atsitrenkė S. V., rodo, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Įvertinus S. V. sveikatos būklę, duomenis apie epilepsiją, jo hospitalizavimo metu užfiksuotus duomenis apie griuvimo metu patirtą traumą, matyti, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga, o vėliau ir teismas, nesiėmė priemonių šiems duomenims patikrinti, nustatyti S. V. veiksmus 2–3 parų laikotarpiu iki hospitalizacijos. Teismas šiuo aspektu tik lakoniškai pasisakė, kad byloje nebuvo nustatyta, jog mirtį sukėlusius sužalojimus S. V. būtų padarę kiti asmenys ar, kad tokie sužalojimai atsirado pačiam S. V. krentant dėl ligos ar apsvaigimo, nes tokios aplinkybės nebuvo tiriamos.

2.7. Be to, nuteistojo gynėjo vertinimu, teismas nepagrįstai A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis liudytojų S. J. ir A. P. parodymais, nors šiuo atveju A. G. blaivumas alkoholio matuokliu nustatytas nebuvo, o jis pats neblaivumo faktą neigia.

2.8. Kartu skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl N. D. patirtos neturtinės žalos dydžio padarytos neįvertinus A. G. turtinės padėties ir kitų svarbių aplinkybių. Nors teismas ir nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog A. G. kartu su sugyventine augina vaiką, dirba, jo pajamos nėra didelės, manytina, jog teismo nustatyta neturtinė žala yra per didelė. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal nukentėjusiosios parodymus, S. V. po skyrybų gyveno su savo tėvu, o po S. V. mirties nukentėjusioji sudarė naują santuoką, įvyko vestuvės, kuriose dalyvavo ir liudytoja A. P. bei kiti asmenys.

2.9. Apelianto įsitikinimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad šioje byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavė smūgį S. V., kurio pasekoje buvo padarytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, tapęs jo mirties priežastimi, teismo išvados padarytos pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl nuosprendis turi būti panaikintas. ?

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo A. G. gynėjo advokato P. Jablonsko apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo A. G. kaltės padarius BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

5. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodo, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina teismo išvados, jog A. G. sudavė smūgį S. V. į galvos sritį, dėl kurio pastarajam griuvus, jis patyrė sužalojimus ir vėliau ligoninėje mirė.

5.1. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad teismo išvados padarytos pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

6. BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. BK 132 straipsnis nustato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu. Pagal BK 16 straipsnio nuostatas, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti šiame kodekse numatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis), arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

6.1. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą ir numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-193-895/2016, 2K-78-511/2019).

7. Kaip minėta, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina teismo išvados, jog A. G. sudavė smūgį S. V. į galvos sritį, dėl kurio pastarajam griuvus, jis patyrė sužalojimus ir vėliau mirė hospitalizuotas ligoninėje. Pažymėjo, kad byloje apklaustų asmenų parodymais nustatyta, jog S. V. turėjo sveikatos problemų, prieš mėnesį iki hospitalizacijos buvo sumuštas, buvo nukritęs nuo dviračio, S. V. ligos istorijoje yra įrašas apie sąmonės praradimą, duomenys apie epilepsiją užfiksuoti ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), taigi mirtimi pasibaigęs sužalojimas galėjo atsirasti pačiam nukentėjusiajam griūnant aukštielninkam ir pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sutikti su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

7.1. Iš liudytojo A. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad jie, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti šio liudytojo parodymų teisingumu nėra pagrindo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 3 d. liudytojas A. P. nurodė, kad 2020 m. liepos 26 d., apie 18.30 val., jis, būdamas namuose, išgirdęs iš laiptinės sklindančius keistus garsus, išėjęs iš savo buto pamatė, kad A. G. konfliktuoja su S. V.. Jam priėjus prie pastarųjų, A. G. dešine ranka smogė S. V. į galvos sritį. Po smūgio S. V. atsitrenkė į duris, kurios jį sulaikė nuo nugriuvimo ant žemės. S. V. sąmonės neprarado, tačiau smūgis buvo stiprus. Po kurio laiko jis sužinojo, kad konfliktas tarp A. G. ir S. V. kilo dėl to, jog A. G. buvo sumokėjęs S. V., kad pastarasis nupjautų žolę, tačiau S. V. to nepadarė (1 t., b. l. 141–142). Apklausiamas 2020 m. spalio 13 d. liudytojas A. P. taip pat nurodė, kad jis apie 17–18 val. išgirdo, jog laiptinėje vyksta konfliktas ir leisdamasis laiptais į pirmą aukštą, pamatė S. V., stovintį prie savo buto metalinių durų, A. G. ir S. J., stovinčius prie pastarosios buto durų. Jam pasakius A. G., kad šis eitų į lauką ir negąsdintų jo vaiko, kuris tuo metu su jo žmona grįžo į namus, A. G., nekreipdamas į jį dėmesio, dešine ranka trenkė S. V. į kairę veido pusę. Smūgis buvo stiprus, nuo smūgio S. V. staiga krito atgal ir trenkėsi galva, daugiau pakaušiu, į kaimynės V. buto duris. Kadangi S. V. prieš smūgį stovėjo netoli durų, ne didesniu nei pusės metro atstumu, jis nuo smūgio nenugriuvo tik todėl, kad atsitrenkė į duris. S. V. nuo smūgio atsilošė, galvą loštelėjo atgal ir viršugalviu atsitrenkė į duris. Po smūgio S. V. susiėmė dešine ranka už dešinės pusės viršugalvio ir kelis kartus sudejavo. A. G. ir S. V. buvo neblaivūs. A. G. jam ir S. J. paaiškino, kad pyksta ant S. V., nes davė pastarajam 2 Eur už tai, kad nupjautų žolę jo (A. G.) kieme, tačiau S. V. pažado neištesėjo (1 t., b. l. 143–144). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. P. dar kartą nurodė, kad jis matė, kaip A. G. užsimojo dešine ranka ir sudavė smūgį S. V. į kairę galvos pusę. Manekeno pagalba parodė, kaip po smūgio S. V. kūnas ir galva loštelėjo atgal ir S. V. dešine puse trenkėsi į durų-sienos-durų staktos kampą (1 t., b. l. 146–159). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad jis matė, kaip „praskrido“ A. G. ranka S. V. į veidą, smūgis buvo S. V. į veidą, jis virto atgal ir trenkėsi į kaimynės buto duris. Mano, kad A. G. trenkė dešine ranka, nes, jeigu būtų trenkęs kaire ranka, būtų kliuvę ir jam (A. P.). Po smūgio S. V., susiėmęs ranka už galvos, pakaušio, sakydamas „ai, ai, ai“ nuėjo į savo namus. Patvirtino, kad jis matė, kaip A. G. ranka „praskrido“ šalia jo (A. P.) ir trenkė S. V.. Po smūgio S. V. atsitrenkė į buto duris, labiau į durų kampą. Mano, kad smūgis buvo stiprus, nes S. V. nuo smūgio atsilošė. Taip pat mano, kad A. G. buvo išgėręs, nes buvo alkoholio tvaikas. A. G. sakė, kad konfliktas kilo dėl žolės pjovimo (2 t., b. l. 185–187). Taigi, iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad jis nuosekliai nurodė matęs, kaip A. G. konflikto, kilusio dėl nenupjautos žolės, metu dešine ranka sudavė S. V. vieną smūgį į kairę galvos pusę, nuo šio smūgio S. V. atsilošė atgal ir galva trenkėsi į sienos-durų staktos kampą.

7.2. Liudytojo A. P. parodymus patvirtina liudytojos S. J. parodymai, kad 2020 m. liepos 26 d., apie 18–18.30 val., išėjusi į laiptinę ji matė, kaip A. G. buvo prirėmęs S. V. prie sienos ir V. buto Nr. 1 durų kampo, S. V. stovėjo tarp sienos ir durų kampo. Ji greitai atitraukė A. G. nuo S. V., A. G. vėl bandė pulti S. V., tačiau ji neleido, sakė, kad iškvies policiją. A. G. šaukė, kad nupirko du bambalius alaus, tačiau S. V. nenupjovė žolės, o ji pasakė, kad negalima taip elgtis dėl dviejų bambalių. Ji pati smūgių nematė, tačiau mano, kad viską turėjo matyti A. P., nes jis stovėjo ant laiptų. A. G. buvo girtas, agresyvus, ji žino kaip pastarasis atrodo, kai būna girtas (1 t., b. l. 128–130, 131–132; 2 t., b. l. 196–197). Pažymėtina, kad tai, jog jis sukėlė konfliktą dėl nenupjautos žolės ir buvo įsikibęs S. V. į rūbus, patvirtino pats nuteistasis (3 t., b. l. 8–9). Liudytojo A. P. parodymus patvirtina ir kitų liudytojų parodymai bei kiti bylos įrodymai. Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, 2020 m. liepos 26 d., apie 17–18 val., grįžusi į namus, laiptinėje matė prie pat S. V. stovintį A. G., pastarasis S. V. šaukė: „Ką tu čia galvoji, ką darai? Paėmei pinigus ir nenupjovei žolės“. Jos vyras A. P., kuris tuo metu buvo laiptinėje, grįžęs į butą pasakė, kad matė, kaip A. G. trenkė S. V. į veidą ir pastarasis trenkėsi galvą į sieną ar duris. A. G. buvo neblaivus, tai akivaizdžiai matėsi iš jo eisenos, elgsenos, nerišlios kalbos (1 t., b. l. 136–137). Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojos A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad šie jos parodymai yra teisingi, nurodė, kad tuo momentu iš akių, iš stovėsenos ji matė, jog A. G. ir S. V. buvo išgėrę (2 t., b. l. 184–185). Iš nukentėjusiosios N. V. ir liudytojos N. V. parodymų matyti, kad joms A. P. taip pat nurodė matęs, kaip A. G. laiptinėje trenkė S. V. į galvos sritį ir jis atsitrenkė į kaimynės V. R. buto duris. Be to, liudytoja N. V. parodė, kad tą vakarą pas ją į namus atėjęs A. G. prie jos pasilenkęs „baubdamas“ klausė, kur yra jos brolis S., laikė suspaudęs kumščius, nuėjusi į mamos namus ji matė laiptinėje A. G., S. V., A. P. ir S. J., A. G. sakė, kad S. V. nenupjovė žolės, nors jis nupirko du bambalius alaus. Neabejoja, kad A. G. buvo išgėręs. Tai, kad įvykio vakarą A. G. buvo girtas, „baltom akim“, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė ir nukentėjusioji N. V.. Ji taip pat nurodė, kad tą vakarą viena sūnaus akis buvo užkritusi, jai pakėlus akies voką, sūnus pasakė: „O, dabar matau, būsiu su viena akimi“ (1 t., b. l. 105–106, 123–124; 2 t., b. l. 197; 3 t., b. l. 9–11). Liudytojo A. P. parodymus, kad A. G. namo laiptinėje sudavė S. V. smūgį dėl nenupjautos žolės, patvirtina ir liudytojo E. J. parodymai. Apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, šis liudytojas parodė, kad 2020 m. liepos pabaigoje jo draugas S. V. jam pasakė, kad turėjo nupjauti A. G. žolę. Tai jis pasakė vakare, kai jau buvo sumuštas. Jis matė, kad S. V. veidas buvo sužalotas – „šviežiai“ sutinusios lūpos. Nusiėmęs kepurę, S. jam parodė dešinėje galvos pusėje, prie viršugalvio, nubrozdinimą, ir pasakė, kad jį laiptinėje į sieną trenkė A. G.. Sakė, kad A. G. jį mušė už tai, kad jis nebaigė pjauti žolės. Pažymėjo, kad S. V. negriuvinėdavo, tą dieną jis niekur negriuvo, epilepsijos priepuolio nebuvo (1 t., b. l. 198–199). Teisiamajame posėdyje liudytojas E. J. patvirtino, kad S. V. tą patį vakarą jam sakė, jog A. G. jį pastūmė į sieną, tą dieną S. V. jam buvo sakęs, kad eis pas A. G. pjauti žolės (3 t., b. l. 6–8). Atsakant į nuteistojo gynėjo skundo argumentą, kad liudytoja S. J. smūgių sudavimo S. V. nematė, liudytoja A. P. apie smūgį S. V. sužinojo iš savo vyro A. P., o N. V. apie konfliktą taip pat pasakė A. P., pažymima, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.

7.3. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. V. sužalojimai: ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimas pakaušyje galėjo būti padaryti tiek be pašalinės jėgos poveikio, tiek po gauto smūgio pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, vienmomentiškai, galimai griuviminės traumos metu. Sužalojimai padaryti 2–3 parų laikotarpiu iki S. V. stacionarizavimo į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Chirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių 2020 m. liepos 27 d. 8.35 val. (1 t., b. l. 72–73). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, kad S. V. mirtis įvyko nuo ūmaus kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų koma, pabrinkimu ir suspaudimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek be pašalinės jėgos poveikio, tiek po gauto smūgio pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, vieno trauminio poveikio pasekoje. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienu laiku, vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek be pašalinės jėgos poveikio, tiek po gauto smūgio pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, vienmomentiškai, galimai griuviminės traumos metu. Tam neprieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. Mirusiojo S. V. veide ir kitose kūno vietose, išskyrus pakaušio sritį, sužalojimų nėra. Vertinant galimos griuviminės traumos mechanizmą, atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad S. V. griuvo aukštielninkas ir pakaušio sritimi kontaktavo su kietu buku paviršiumi (1 t., b. l. 78–79). Ikiteisminio tyrimo metu teikdamas paaiškinimus į jam pateiktus klausimus ekspertas H. Daujotas, dalyvavęs liudytojo A. P. parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė, jog neatmetama tikimybė, kad liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, nuo smūginio poveikio į kairę S. V. galvos pusę, jis galėjo atsilošti atgal ir dešine pakaušio puse kontaktuoti su kietu buku paviršiumi, t. y. įvykio vietoje nurodytu sienos-durų staktos kampu, ir to pasekoje buvo padaryti odos nubrozdinimas dešinėje pakaušio pusėje, kraujosruva dešinės pakaušio pusės minkštuosiuose audiniuose ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kuris tapo S. V. mirties priežastimi. Mažai tikėtina, kad užfiksuotų matmenų odos nubrozdinimas pakaušyje galėjo gautis S. V. griūnant visu ūgiu ir atsitrenkiant į kietą buką lygų paviršių (1 t., b. l. 165, 168). Apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu minėtas specialisto išvadas pateikęs ekspertas H. Daujotas nurodė, kad neatmestina, jog po poveikio S. V. į galvą, jis trenkėsi į tą vietą, kurią parodymų patikrinimo vietoje metu parodė liudytojas A. P., jis (H. Daujotas) apžiūrėjęs, matė, jog kampas nėra aštrus. Į pateiktus klausimus atsakė, kad S. V. medicininėje kortelėje nurodyta, jog buvo atliktas profilaktinis jo sveikatos patikrinimas, pateikta neurologo išvada – kad dirbti gali, epilepsijos diagnozės nėra, vėliau neurologas įrašė, kad epilepsija nenustatyta. S. V. kortelėje įrašų apie kažkokias traumas nėra, o sergant epilepsija, kraujo išsiliejimo nebūna. Paaiškino, kad specialisto išvadoje nurodytas 2–3 parų laikotarpis iki S. V. stacionarizavimo ligoninėje apima laiką nuo paguldymo į ligoninę, t. y. 2–3 paras iki paguldymo į ligoninę 2020 m. liepos 27 d. 8.25 val. Tai galėjo būti ir kelios valandos, ir dvi paros, ir dvi su puse, ir pusantros. Medicinoje ūmus kraujo išsiliejimas yra laikomas 2–3 paros, bet ne vėliau, tai gali būti ir kelios valandos. Tokiu atveju nurodomas maksimalus laikas (2 t., b. l. 197–198; 3 t., b. l. 24).

7.4. Taigi liudytojo A. P. parodymus patvirtina ne tik kitų pirmiau nurodytų liudytojų parodymai, bet ir specialisto išvados bei eksperto H. Daujoto paaiškinimai. Nors nukentėjusioji N. V. ir liudytoja N. V. nurodė, kad S. V. prieš 2–3 savaites iki 2020 m. liepos 26 d. įvykio buvo sumuštas, jis sirgo epilepsija (1 t., b. l. 99–101, 105–106, 120–122; 2 t., b. l. 197; 3 t., b. l. 10–11), liudytoja V. B. parodė, kad jos draugas D. B. sakė, jog sudavė S. V. vieną smūgį į veidą už paimtą šiferį (1 t., b. l. 176–177), liudytojas A. A. nurodė matęs, kaip 2020 m. liepos mėn. pradžioje D. B. vieną kartą trenkė delnu S. V. į skruostą už paimtus šiferio lakštus (1 t., b. l. 179–180, 181–182), liudytojas E. J. parodė, kad prieš dvi savaites iki įvykio S. V. buvo nugriuvęs nuo dviračio (3 t., b. l. 6–8), minėti parodymai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje teismo padarytos išvados, kad visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog iki kaltinime nurodyto įvykio S. V. nebuvo sumuštas ar kitu būdu sužalotas ir tik 2020 m. liepos 26 d., apie 18 val., A. G. sudavus S. V. dešine ranka vieną smūgį į kairę galvos pusę, jis nuo smūginio poveikio atsilošė atgal ir griuvo, trenkdamasis dešine pakaušio puse į sienos-durų staktos kampą, ir patyrė galvos sumušimą, po kurio dar nuėjo pjauti žolę pas A. G.. Įvertinus visus bylos duomenis visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo nustatyta, jog S. V. mirtį sukėlusius sužalojimus būtų padarę kiti asmenys, o ne A. G. ar, kad tokie sužalojimai atsirado pačiam S. V. nugriuvus dėl ligos ar apsvaigimo. Neteisus apeliantas teigdamas, kad nebuvo renkami duomenys kur, su kokiais asmenimis ir ką veikė S. V. 2–3 parų laikotarpiu iki jo paguldymo į ligoninę, nes iš bylos medžiagos matyti, kad kaip liudytojai buvo apklausti visi asmenys, galėję žinoti bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, kaip minėta, ekspertas H. Daujotas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad S. V. epilepsija nebuvo diagnozuota, medicininėje kortelėje įrašų apie kažkokias traumas nėra, o sužalojimas, dėl kurio S. V. išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, ir kuris tapo S. V. mirties priežastimi, buvo padarytas 2–3 parų laikotarpiu iki jo paguldymo į ligoninę 2020 m. liepos 27 d., kai pirmiau minėti liudytojai nurodė, jog anksčiau S. V. buvo sumuštas ir galimai buvo nukritęs nuo dviračio prieš 2–3 savaites (o ne paras) iki 2020 m. liepos 26 d. įvykio. Ekspertas patvirtino, kad nuo smūginio poveikio į kairę S. V. galvos pusę, jis galėjo atsilošti atgal ir dešine pakaušio puse kontaktuoti su kietu buku paviršiumi, t. y. įvykio vietoje nurodytu sienos-durų staktos kampu, ir dėl to jam buvo padaryti odos nubrozdinimas dešinėje pakaušio pusėje, kraujosruva dešinės pakaušio pusės minkštuosiuose audiniuose ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, tapęs S. V. mirties priežastimi. Tai, kad specialisto išvadoje nenurodyta, jog S. V. veide būtų rasta sužalojimų, patvirtinančių, kad jam buvo suduotas smūgis į kairę veido pusę, taip pat tai, kad po įvykio nebuvo apžiūrėtas kambarys, kuriame miegojo S. V., prieš jį išvežant į ligoninę, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia. Apeliacinio skundo argumentą, kad mirtimi pasibaigęs sužalojimas galėjo atsirasti pačiam nukentėjusiajam griūnant aukštielninkam ir pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, paneigia ne tik pirmiau minėti liudytojų A. P. ir E. J. parodymai, bet ir eksperto paaiškinimas, kad odos nubrozdinimas S. V. pakaušyje galėjo gautis jam griūnant ir pakaušio sritimi, atsižvelgiant į odos nubrozdinimo matmenis, kontaktuojant su buku ribotu paviršiumi, o ne griūnant visu ūgiu ir atsitrenkiant į kietą buką lygų paviršių.

7.5. Minėta, kad nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog ekspertas H. Daujotas savo išvadose pažymėjo, kad sužalojimas S. V. padarytas kietu buku paviršiumi, tačiau kuo konkrečiai nėra galimybės nustatyti, nes nėra užsifiksavę žalojantį paviršių identifikuojantys požymiai, o tai neatitinka liudytojo A. P. parodymų, kad S. V. galvą susižalojo atsitrenkdamas į sienos kampą, nes kampas nėra kietas bukas paviršius. Atsakant į šį skundo argumentą dar kartą pažymima, kad ekspertas H. Daujotas paaiškino, jog labiausiai tikėtina, kad liudytojo A. P. nurodytomis aplinkybėmis, nuo smūginio poveikio į kairę S. V. galvos pusę, jis galėjo atsilošti atgal ir dešine pakaušio puse kontaktuoti su kietu buku paviršiumi, t. y. įvykio vietoje nurodytu sienos-durų staktos kampu, ir to pasekoje buvo padaryti odos nubrozdinimas dešinėje pakaušio pusėje, kraujosruva dešinės pakaušio pusės minkštuosiuose audiniuose ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kuris tapo S. V. mirties priežastimi. Taigi ekspertas sienos-durų staktos kampą įvardijo kaip kietą buką paviršių. Teisiamajame posėdyje ekspertas, be kita ko, nurodė, kad dalyvaudamas liudytojo parodymų patikrinime vietoje jis matė, jog kampas nėra aštrus.

7.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma byloje surinktų įrodymų neginčijamai patvirtina, kad A. G. konflikto, kilusio dėl nenupjautos žolės, metu sudavė S. V. dešine ranka vieną smūgį į kairę galvos pusę, nuo šio smūginio poveikio S. V. atsilošė atgal ir griuvo, trenkdamasis dešine pakaušio puse į sienos-durų staktos kampą, bei patyrė galvos sumušimą, ir dėl to nuo ūmaus kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų koma, suspaudimu ir pabrinkimu, mirė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent A. G. veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su S. V. mirtimi. A. G. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenumatydamas, kad dėl jo smūginio poveikio S. V. grius ir griuviminės traumos metu jam bus padarytas sužalojimas, nuo kurio jis mirs, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

7.7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad A. G. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo A. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės

8. Nuteistojo A. G. gynėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, jog teismas, remdamasis liudytojų S. J. ir A. P. parodymais, nors šiuo atveju A. G. blaivumas alkoholio matuokliu nustatytas nebuvo, o jis pats neblaivumo faktą neigia, nepagrįstai A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Sutikti su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

8.1. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-584/2014, 2K-49-693/2019).

8.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažino vadovaudamasis liudytojų A. P., A. P., S. J., N. V. teismo posėdyje duotais parodymais. Kaip minėta, liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. G. buvo neblaivus, o teisiamojo posėdžio metu nurodė manantis, kad A. G. buvo išgėręs, nes buvo alkoholio tvaikas; liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. G. buvo neblaivus, tai akivaizdžiai matėsi iš jo eisenos, elgsenos, nerišlios kalbos, o teisiamajame posėdyje nurodė, kad iš akių, stovėsenos ji matė, jog A. G. buvo išgėręs; liudytoja S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis, jos pusbrolis A. G. buvo girtas, agresyvus, ji žino kaip pastarasis atrodo, kai būna girtas; liudytoja N. V. teisiamajame posėdyje nurodė neabejojanti, kad A. G. buvo išgėręs; tai, kad įvykio vakarą A. G. buvo girtas, „baltom akim“, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė ir nukentėjusioji N. V.. Taigi visi prieš pat įvykį, įvykio metu ir iš karto po jo A. G. matę liudytojai bei nukentėjusioji patvirtino, kad A. G. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinus liudytojų parodymus ir A. G. elgesį darant nusikalstamą veiką, t. y. tai, kad A. G. dėl menkos priežasties – nenupjautos žolės, už kurios nupjovimą buvo nupirkęs du butelius alaus, sukėlė konfliktą, šaukė ant S. V. ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą – sudavė stiprų smūgį į galvos sritį, nors matė, kad S. V. yra neblaivus, kaip suprato, ką tik pabudęs iš miego, nekyla abejonių, kad nusikalstamą veiką jis darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo neadekvatiems ir nusikalstamiems veiksmams. Tai, kad byloje nėra alkoholio kiekio matuoklio duomenų, patvirtinančių tikslų nuteistojo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, nepaneigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

8.3. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Be to, apeliaciniame skunde nuteistajam paskirta bausmės neginčijama.

Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio

9. Nuteistojo A. G. gynėjo teigimu pirmosios instancijos teismo išvados dėl N. D. patirtos neturtinės žalos dydžio padarytos neįvertinus A. G. turtinės padėties ir kitų svarbių aplinkybių. Nors teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog A. G. kartu su sugyventine augina vaiką, dirba, jo pajamos nėra didelės, mano, jog teismo nustatyta neturtinė žala yra per didelė, juo labiau, kad pagal nukentėjusiosios parodymus S. V. po skyrybų gyveno su savo tėvu, o po S. V. mirties nukentėjusioji sudarė naują santuoką, įvyko vestuvės, kuriose dalyvavo ir liudytoja A. P. bei kiti asmenys.

9.1. Pažymima, kad pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji N. D. (buvusi pavardė V.) pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš A. G. 1 140 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nukentėjusios N. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, o dėl neturtinės – visiškai.

9.2. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

9.3. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susijęs su mirusiuoju. Tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-511/2019).

9.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad dėl neteisėtų A. G. veiksmų nukentėjusioji N. D. neteko sūnaus, kuris buvo jauno amžiaus ir su kuriuo ji palaikė glaudžius ryšius, sūnaus netektis jai buvo staigi, netikėta ir neabejotinai sukėlė jai stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį skausmą, nukentėjusiajai dėl sūnaus netekties pablogėjo psichinė sveikata. Iš byloje esančio medicinos dokumento išrašo /siuntimo matyti, kad nukentėjusioji praėjus pusei metų po sūnaus netekties, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) PSPC, kur jai buvo nustatyta užsitęsusi gedėjimo reakcija, depresijos ir nerimo simptomai, rekomenduotos ilgalaikės psichologo konsultacijos dėl patirtos netekties, skirtas medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 131). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. G. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas spontaniškai, nusikalstamo nerūpestingumo forma, įvertino nuteistojo turtinę bei šeiminę padėtį, t. y. tai, kad A. G. yra jauno amžiaus, dirba (2 t., b. l. 4, 138–139), turi mažametę dukrą (2 t., b. l. 143, 145). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą ir nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino visas civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181-489/2017, 2K-327-788/2017, 2K-224-942/2018, 2K-78-511/2019, 2K-7-628/2020), vadovavosi teisingumo bei protingumo principais ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Mažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį atsižvelgiant į tai, kad ji nurodė, jog po jos ir S. V. tėvo skyrybų pastarasis gyveno su tėvu, be to, po sūnaus mirties ji sudarė naują santuoką, nėra jokio pagrindo.

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį nuteistojo A. G. gynėjo advokato P. Jablonsko apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas MylėVirginija Žindulienė