Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. G. teismo posėdyje kaltu neprisipažino, davė parodymus, kad 2020-07-26 buvo parke su vaiku ir sutiko S. V.. S. V. paprašė jo nupirkti alaus, nes buvo blogai. Jis pasakė S. V., kad nupirks alaus už tai, kad S. V. nupjaus žolę. Nuėjo į parduotuvę, jis S. V. nupirko du alaus, ir jis išėjo. Jis sau dar du nusipirko, kad turėtų namuose. Parke dar sutiko V.. Grįžo namo ir pamatė, jog kai buvo sutarta, jog jis nueis namo, atsigers alaus ir atėjęs nupjaus žolę; bet pamatė, kad žolė nenupjauta. Nuėjo pas S. į namus, pasibarškino į duris ir išsikvietė S.. S., kiek suprato, miegojo. Pradėjo pakeltu tonu sakyti, kodėl S. V. jį apgavo ir nenupjovė žolės. To pasekmė ta, kad išlindo S. V., pradėjo juos skirti, šunys loti, dar pro juos praėjo P. su vaiku. Pasakė: „pasitraukiam, kad vaikas praeitų“, jie paėjo į viršų. O S., kaip ji manė, kad reikėjo juos išskirti, išskyrė. S. užsidėjo diržą ir išėjo žolės pjauti. Laiptinės apačioje sutiko S. mamą. Su mama, realiai, nebuvo nei ,,apsižodžiavimų“, nei konflikto. Ji paklausė, kur S. eina, sakė, kad S. niekur neis. Jis atsakė, kad eina nupjauti žolės, S. jam paantrino, kad eina pjauti žolės, nupjaus ir pareis. Nuėjo pas jį, dar įpylė S. kelias stiklines alaus, pradėjo pjauti žolę, o jis su dukra išėjo pieno parsinešti, o kai grįžo, jo neberado. Daugiau grįžo jo draugė ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jokių smūgių nebuvo. Buvo minėjęs, kad S. V. paėmė jį už rankų, ir viskas, tada S., įsitvėrusi į vidurį, atsistūmė, ir čia buvo konflikto pabaiga. Kontaktas buvo, S. V. jį laikė ir jis jį laikė, ir S. atėjusi išskyrė. Kontaktas buvo vienos sekundės, tai truko tikrai neilgai, ir jie išėjo draugiškai. Jis S. V. palaukė, jis užsidėjo diržą ir jie išėjo, kad jis nupjautų žolę. Nuėjo pas jį ir jis S. V. paliko. Grįžęs jis S. V. nerado, žolė nebuvo baigta pjauti. Nebuvo atsitrenkimo į staktos kampą. Tiesiog, kai S. stūmė, na gal galėjo ir žmogiškai neužfiksuoti, bet to visiškai nebuvo. Jis su S. V. turėjo sekundės kontaktą, vienas kitam už marškinėlių. Susitiko su S. V. apie 15 valandą, o pas jį į namus nuvyko apie 18 valandą. Buvo susitarimas, kad atsigers „pūslelę“ ir už pusvalandžio ar valandos ateis ir nupjaus. Jis pats tuo metu su dukra buvo parke ir parėjęs S. V. nerado. Gailisi, kad ėjo ieškoti, nes tuo metu galvojo, kad tai yra būtina. Turėjo draugė grįžti, vakare turėjo atvažiuoti mama, norėjo, kad tai būtų padaryta šiandien. Tą dieną laiką leido parke su dukra ir buvo sutikęs A. V.. Tą dieną jis pats buvo blaivus, o tai, kad ekspertai nustatė, kad jo būklė neblaivi, tai galėjo turėti įtakos šiluma, nes buvo 34-35 laipsniai, susierzinimas. Ėjo pas S. V., nes norėjo, kad būtų žolė nupjauta iki kol grįš draugė ir mama atvažiuos. Konfliktas įvyko dėl žolės nupjovimo. Eidamas nesitikėjo, kad bus konfliktas. Konfliktas įvyko todėl, kad S. V. ,,atsainiai“ pasižiūrėjo į šį reikalą, jis sakė: tuoj, palauk. Jis suprato, kad S. V. net nesiruošė to padaryti, namuose ramiai miegojo. Nepavadintų jis to pykčiu, buvo susinervinimas. S. V. buvo supykęs, kad jis S. V. pažadino. Jis buvo susinervinęs, kad S. V. ,,atsainiai“ pažiūrėjo į pažadą, atlygį paėmė, o darbo nepadarė. Jis S. V. sakė: „einam“, S. V. sakė: „palauk“, ir viskas, įsikišo S.. Jis nereikalavo, kad S. V. eitų čia ir dabar. Jis į S. V. įsikibo ir pasakė: „einam“. Sakė, kad einam, nupjausi žolę. Jis norėjo, kad S. V. kartu su jo eitų, nupjautų žolę už atlygį, kurį paėmė. Reikėjo, kad iki 20 valandos būtų nupjauta. Jie susiėmė kartu, ne jis S. V. suėmė, S. V. paėmė ir jis S. V. paėmė. Nežino, kokiu tikslu S. V. jį paėmė. Jis S. V. paėmė, kad eitų. Realiai su viena ranka paėmė, o daugiau, kai S. V. paėmė jam už abiejų, jis tada taip paėmė, ir tiesiog, sekundės reikalas, ir S. įsikišo. Susikabinimas truko sekundę. Visa kita – vyko garsus pokalbis pakeltu balsu. Pokalbis pakeltu balsu vyko iki susiėmimo. Įsikišusi S. užbaigė konfliktą, nors jis jau buvo pasibaigęs. S. pasiėmė diržą ir jie patraukė. Nematė, kad S. susiėmė už galvos. Kai S. įsikišo, gal nematė, nes tiesiog negalėjo matyti, o gal to ir nebuvo. Negali nei teigti, nei neigti. Su niekuo nėra piktuoju. Yra turėjęs gyvenime konfliktų. Realiai buvo vienas fizinis konfliktas prieš du metus ir tai buvo išspręsta su teisėsaugos pagalba per akistatas, kad tai net ne konfliktas, kad jo net nebuvo, kad buvo duodami žmogaus parodymai, norint piniginio atlygio. Šitas atvejis su S. V. – atsitiktinis. Jis gailisi, kad atsidūrė netinkamu metu, netinkamoje vietoje, kažkur kažkokį konfliktą sukėlė, kurio nereikėjo sukelti ir dėl to yra teisiamas. Jis sukėlė žodinį konfliktą ir atsidūrė tokioje situacijoje, tiesiog nereikėjo kelti to žodinio konflikto. Nebuvo jokio susistumdymo, nečiupo jo, tik buvo įsikibimas į rūbus. Mano, kad liudytojai išsakė savo nuomonę, o jis laikosi savo nuomonės. Nebuvo smūgio. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Dėl mirties yra pasisakę teismo ekspertai. Jis negali spręsti, ar tuo metu buvo padaryti tie sužalojimai, nes tuo metu smūgio nebuvo. Ėjo ieškoti S. ten, kur yra jų gyvenamasis plotas, ten E. J. ir S., nes jie ten dažniausiai būna, tai buvo jo pirminė nuomonė, ir jis galvojo, kad jie ten sėdėjo. Jis ėjo ne pas N., o ėjo pas K. B., kur jie visi renkasi ir sėdi. Jis negrasino N.. Nebuvo išreikštų grasinimų N.. Ji, duodama parodymus, nenurodė, kad jis jai grasino. Su V. tą dieną negėrė. Gėrė nealkoholinį „(duomenys neskelbtini)“. Iki liepos 26 jis su S. nebendraudavo, buvo bendravęs gal prieš 1-2 mėnesius. Kai atėjo į butą jo ieškoti, tiksliai nepamena, ar paskambino, bet mano, kad pasibeldė, ir durys buvo uždarytos netyliai, su trenksmu. Buvo šuns lojimas. Jis mano, kad šuo buvo pas S. namuose, o kai jis užtrenkė duris išėjęs, kad šuo neišbėgtų į laiptinę, tai šuo nuolat lojo. S. užtrenkė duris. S. stovėjo apie pusę metro nuo raudonų durų, nežino, kas ten gyvena, jis stovėjo prieš jį, S.i įsikišus, ji buvo atsisukusi jam į veidą. Ji tiesiog apsikabino ir nustūmė jį, sakė eiti iš ten, S. pasakė, kad „gerai, viskas, baigiam, einu pasiimti diržą“, jis S. V. palaukė, ir jie išėjo. Išeidami susitiko S. mamą. Jo draugas tuo metu buvo apačioje. Jis buvo po kaire puse išėjus iš laiptinės. Atstumas nuo suoliuko, ant kurio sėdėjo jo draugas ir nuo tos vietos, kur jis kalbėjosi su S., yra 7 laiptinės laipteliai į viršų ir gal puse metro į kairę pusę. Laiptinės durys buvo atviros. Žmogus, įėjęs į laiptinę, mato, kas vyksta laiptinės aikštelėje.

2020-11-19 ikiteisminio tyrimo metu A. G., apklaustas kaip įtariamasis, davė parodymus, kad pagal jam įteiktą pranešimą apie įtarimą savo kaltės nepripažįsta. Parodymus duoti sutinka be advokato. Atsako, kad šiuo metu jaučiasi gerai, yra sveikas. Psichinėmis ligomis nėra sirgęs ir neserga. Narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja, parodymus duoda be advokato savo valia. Paaiškina, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Turi šeimą, buvo prieš du metus išvykęs dirbti į užsienį, (duomenys neskelbtini), nuolatiniam darbui. Grįžo į Lietuvą prieš metus laiko ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Gali pasakyti, kad 2020-07-26 apie 15 val., būdamas blaivus, ėjo su savo penkiamete dukra į parką ir sutiko gatvėje, netoli savo namų, S. V.. Jis ėjo vienas, buvo nei blaivus, nei girtas, jo stovis buvo „apsiniaukęs“. S. V. jo paprašė, kad nupirktų alaus. Paprašė be priežasties. Anksčiau S. dirbo už pinigus, bet paskutinį pusmetį dirbo už alų. Jis jam pasakė, kad nupirks alaus, bet už tai jam turi nupjauti žolę prie namo, kuriame gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Jam S. pasakė, kad jis atsigaus ir už valandos ateis pjauti žolės. Sutarė, kad pjaus su jo žoliapjove. Iš karto po susitarimo abu nuėjo į parduotuvę, esančią prie bendruomenės namų ir nupirko du ,,bambalius“ alaus „(duomenys neskelbtini)“, 7,5 proc. stiprumo, atidavė alų S., ir jis iš parduotuvės išėjo. Tada jis pasilikęs tuo pačiu nupirko dar du ,,bambalius“ to paties alaus, nes žinojo, kad po žolės nupjovimo S. reikės vėl, o buvo sekmadienis ir alkoholis parduodamas iki 15 val., o buvo prieš pat 15 val. Parnešė alų į namus ir išėjo su dukra į parką. Jis prižiūrėjo dukrą, nes sugyventinė buvo išvykusi, turėjo grįžti vakare. (duomenys neskelbtini) kaime yra vienintelis parkas ir jame sutiko A. V.. Jie kartu su juo buvo. Iš parko, po kokios pusantros valandos, grįžo kartu su A. V. pas save į namus. Jie alkoholio nevartojo. S. nebuvo atėjęs, todėl išėjo jo ieškoti. Žinojo, kur gyvena S., tai (duomenys neskelbtini), todėl su A. V. nuėjo pas S. į namus. Tiksliau A. V. ėjo į namus, nes jis gyvena sekančiame daugiabutyje, už S. V. namo. A. V. atsisėdo ant suoliuko prie S. V. daugiabučio namo vienintelės laiptinės. Jis įėjo į laiptinę vienas. Pabeldė ar skambino, bet S. išsikvietė į laiptinę, ir jam išėjus pasakė, kad „apgavai mane, kas taip elgiasi“. Jis jam sakė garsiai, šaukė, buvo piktas. Bet tikrai buvo blaivus. S. jam pasakė, kad jam skauda galvą, kad miegojo, ilsėjosi. Jis šaukė ant S. V. piktai, buvo supykęs. Jis pamena, kad buvo šilta, S. buvo su trumpomis rankovėmis marškinėliais ir jis rankomis suėmė S. už marškinėlių ties krūtine, o S. jį taip pat rankomis suėmė už marškinėlių. Tuo momentu išėjo iš buto S. kaimynė S. V., galimai J., ir ji pradėjo šaukti ant jų su S., kad baigtų muštis, ir ji išėjo į lauką. Tuo metu jie buvo susikibę rankomis. Viskas vyko pirmame aukšte. J. išeinant iš laiptinės, tuo pačiu metu į laiptinę įėjo P. su mažamečiu vaiku, jos, jo manymu, turėjo prasilenkti. Buvo tuo metu supykęs, gali visko dėl to neprisiminti. Jis nepamena, kad verktų vaikai, daugiau jokių asmenų laiptinėje nebuvo. S. pasakė, kad gerai, nupjaus jam tą žolę, ir įėjo į butą, užsidėjo žoliapjovės diržą ir išėjo vėl į laiptinę, kur jis jo tebelaukė. Taip su S. konfliktas ir baigėsi ir jie abu išėjo iš laiptinės į lauką, ir iškarto prie laiptinės sutiko S. V. motiną, su kuria ,,apsižodžiavo“. V. sakė S. niekur neiti, o jis jai pasakė, kad nupjaus žolę ir pareis. A. V. buvo šalia ir ėjo kartu su juo ir S.. Visi nuėjo pas jį į kiemą. Ėjo per kapines, trumpiausiu keliu. Jis namuose parodė S., kad dar turi alaus ir padavė S. tuos du ,,bambalius“ alaus. Padavė krūmapjovę (trimerį) ir S. pradėjo pjauti žolę. Dar paauklėjo S., bet jam jokių smūgių nesudavė. Prie jo S. išgėrė tris-keturias stiklines alaus ir pradėjo pjauti žolę. Jo namuose buvo jo močiutė, senyvo amžiaus, (duomenys neskelbtini)metų. Ar ji matė, nežino, buvo kambaryje su jo dukra. Jis tada išėjo su dukra pieno parsinešti, o A. V. nuėjo į namus. Jis taip pat buvo blaivus. Jie su A. V. labai geri draugai nuo vaikystės. Jis su dukra pasiėmę pieną grįžo po kokio pusvalandžio. S. neberado. Žolės buvo nupjauta 25 procentai, ir jis tada niekur nebeėjo. Tuo metu buvo apie 20 val., grįžo jo sugyventinė. Tą vakarą jis S. nebeieškojo, nebuvo pas jį. Apie 20:15 val. su drauge kartu išvažiavo pas jo draugą R. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime. Užtruko labai trumpai, tik nuvažiavo ir grįžo. Rado R. namuose, su juo pakalbėjo apie 10 min. ir grįžo. Automobilį vairavo draugė, nes jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Tą vakarą S. daugiau nematė. Kitą rytą sužinojo, kad S. V. išvežtas į ligoninę, o vėliau sužinojo, kad jis ligoninėje mirė. Atsako, kad konflikto su S. metu laiptinėje buvo tik S. J. ir praėjo P., kuri užlipo į antrą aukštą. Daugiau asmenų nebuvo, niekas jų neskyrė. P. A. jis nematė. Jį pažįsta, santykiai geri, mokėsi vienoje mokykloje, draugiški, nesusipykę. Laiptinėje yra keturi butai. Pirmame po dešine, prie J.s, niekas negyvena jau labai seniai, tada J.s butas, tada S. butas, o kas gyvena po kaire puse prie pat laiptų, nežino. Ar tą dieną ant to buto durų buvo uždėta metalinė sklendė, nežino, nepastebėjo. Gali atsakyti, kad susistumdymo su S. metu jis S. jokio smūgio nesudavė, jo nestūmė, jis aukštielninkas negriuvo ir nesitrenkė į duris ar sieną. Daugiau nieko neturi, ką pasakyti. Dar gali pasakyti, kad jis nematė, kad tą dieną kas muštų S.. Nežino ir nematė, su kuo S. buvo (2 tomas, b. l. 36-38).

Nukentėjusioji N. D. teismo posėdyje davė parodymus, kad S. parėjo už kokio pusvalandžio, prieš tai, kai jis buvo išėjęs pjauti žolę. Kalbėjosi. Jis, eidamas miegoti, pasakė, kad „anie mane vakar mušė, aš jiems rytoj atkeršysiu“. Jis neįvardijo, kad jie, o pasakė, kad anie. Dar pamatė, kad jam akis viena užkritusi buvo, pakėlė tą akį, pasakė: „o, dabar matau, būsiu su viena akimi.“ Nuėjo miegoti, ryte rado jį kraujuose, dukra iškvietė greitąją, kuri negreitai atvažiavo, atvažiavo kita, nes neturėjo aparato, atvažiavo kita labai greitai ir išvežė, o vėliau sužinojo, kad mirusios smegenys. Drabužius, kuriuos perrengė prieš atvažiuojant greitajai, išmetė, bet policijai nurodė, kad išmetė į konteinerį. Kaltinamasis meluoja. Ji nežinojo, kad tą vakarą sūnus buvo sumuštas. Jai P. pasakė, kad jį sumušė. A. G. yra agresyvus, savo draugę mušdavo. Jam P. sakė, kad buvo smūgis į galvą ir S. buvo susiėmęs už galvos. Jai P. apie tai pasakė kitą rytą. To įvykio dieną ji su kaimyne sėdėjo pavėsinėje ir eidamas kaimynas jai pasakė: „eik žiūrėk, S. auklėja“, ji nulėkė žiūrėti, bet jau viskas buvo pasibaigę, todėl nieko nematė. Liepos 26 d., apie 18 valandą sutiko A. G., bet viskas buvo jau po muštynių. Jis sėdėjo su V. ant suoliuko. Ji jiems liepė eiti iš kiemo, A. G. atkirto: „kas tau yra“, V. irgi jai sakė: „kas tau, sene, yra“. Išėjo S. ir jie išsivedė jį. Kai ji pamatė A. G. ir V. sėdinčius ant suoliuko, tai jie nieko neveikė, jie tiesiog sėdėjo. Jiems liepė eiti iš kiemo ir sakė, kad iškvies policiją. Išėjo S., užsidėjęs diržą, ir jie išėjo. Jie visi trys kartu išėjo. Ji bandė sūnų sulaikyti. Visas tas bendravimas su A. G., V. truko apie kelias minutes. S. nebuvo ,,pergėręs“, nesvyravo, buvo išgėręs, bet nesvyravo. Sūnus išėjo galvą nuleidęs, bet nieko nesakė. Prašo priteisti civilinį ieškinį. Prašo apmokėti už laidotuves ir moralinę žalą, nes kaltinamasis nesielgė, kaip žmogus. Jokiomis ligomis sūnus nesirgo, tik epilepsija, o ar tai alkoholinė, ar ne, nežino, daktaras sakė, kad nėra jokios epilepsijos. Jis išvirsdavo iš padų. Buvo iškvietę greitąją. Po skyrybų sūnus pasiliko gyventi su tėvu ir pradėjo gerti. Tada prasidėjo ir tie išvirtimai. Mano, kad kai negaudavo išgerti, išvirsdavo. Kai išėjo pjauti žolės, vilkėjo šortus ir „tapkes“. Parėjo po kokio pusvalandžio. Paklausė, ar nupjovė, pasakė, kad pusę nupjovė, o pusę pasiliko kitai dienai. Ji jam nepirkdavo alkoholio ir namuose neturėjo. Po laidotuvių rado už boilerio užkištą nepradarytą alaus ,,bambalį“. Gal būtų išgėręs ryte. Ji pati nematė, bet iš žmonių, iš D. žino, kad S. sumušė gatvėje, bet pati nematė. Apie tai, kad buvo nukritęs nuo dviračio, nežinojo. Prieš tos žolės nupjovimą, jis gyveno su tokia D., eidavo pas žmones, ką nors padirbdavo. Prieš įvykį jis namuose miegojo kokias kelias naktis, prieš tai gyveno pas D.. Jis vartodavo alkoholį, išgerdavo. Ji jausdavo, kada jis išgėręs. Apie tai, kad buvo sumuštas, girdėjo gal prieš pusmetį, gal daugiau. Nuvirtęs su dviračiu buvo prieš mušimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-27 nukentėjusioji N. D. davė parodymus, kad S. V. yra jos sūnus. Šiandien apie 6 val. ryto jos sūnus pasijuto blogai, todėl paskambino dukrai N. V., kad iškviestų greitąją. Atbėgo N.. Laukė greitosios, S. pradėjo vemti, springti, N. jį pavertė ant šono, kad neužspringtų. Greitoji atvažiavo gal pusvalandžio bėgyje ir išsivežė S. į ligoninę. Vakar, t.y. liepos 26 d., dukros N. draugas K. B. ėjo į parduotuvę ir pamatė, kad S. kažkas nori sumušti, jis jai pasakė, kad eitų žiūrėti. Ji nuėjo į kiemo pusę ir pamatė A. G., kuris sėdėjo ant suoliuko, buvo neblaivus ir liepė ji jam eiti iš kiemo. A. išėjo kartu su S.. Kad S. būtų kas negerai, nepastebėjo. Tačiau prieš tris savaites sūnus į namus grįžo ištinusiu veidu, buvo ištinę viskas, sakė skauda dantį. Visas tas tris savaites sūnus gėrė kasdien. Vaistus bijojo gerti, nes vartojo alkoholį. Vakar, t.y. liepos 26 d. apie 19 val., tiksliai nepamena, S. grįžo neblaivus namo, atsigulė į lovą ir užmigo, o naktį jau išgirdo sunkų kvėpavimą. Kad būtų griuvęs dėl epilepsijos, tai to tikrai nebuvo. S. sirgo 5-6 m. epilepsija, kurį laiką vartojo vaistus, o paskui pradėjo gerti. Sūnus tikrai naktį ar ryte nebuvo nugriuvęs, galbūt tai sumušimo prieš 3 savaites pasekmės (1 tomas, b. l. 99-102). 2020-08-03 papildomos apklausos metu N. V. davė parodymus, kad tą pačią dieną, kai jos sūnų išvežė į ligoninę, apie 12:00 val. jos dukra N. V. skambino telefonu į ligoninę. Pokalbio metu gydytoja paklausė, ar jos sūnus iš vakaro galėjo susitrenkti galvą, nes jie mato, jog sutrenkta galva. Tuo metu dar nieko apie vakarykščius įvykius nežinojo. 2020-07-28 apie 13:00 val. su dukra nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę, kur aplankė jos sūnų ir iš daktarų sužinojo, kad jos sūnus gali nebesulaukti ryto. Taip pat sužinojo, kad jos sūnus patyrė galvos traumą labai staigiai, kelių dienų bėgyje, o patirtos traumos 2-3 savaičių senumo įtakos padaryti negalėjo (1 tomas, b. l. 103-104 ). 2020-10-15 nukentėjusioji N. V. papildomos apklausos metu davė parodymus, kad sekmadienį, apie 18 val., ji sėdėjo su kaimyne S. J. jų daugiabučio namo pavėsinėje. Prieš išeidama į pavėsinę savo sūnų S. V. paliko bute. Jos butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ji S. paliko gulintį lovoje, jis buvo išgėręs. Jai nieko nesakė, kad jam kažkur reikės eiti. Jai būnant pavėsinėje, S., kažko nuėjo į butą, o ji viena liko pavėsinėje. Po kiek laiko, eidamas iš parduotuvės, dukros draugas K. B. jai pasakė, kad eitų žiūrėt, kad kažkas auklėja S., kad laiptinėje yra triukšmas. Pavėsinė yra už daugiabučio namo, kitoje namo pusėje nei yra įėjimas į laiptinę. Kai ji atėjo prie laiptinės, pamatė ant suoliuko sėdintį A. V. ir A. G.. Ji atėjusi varė juos iš jų kiemo, tai jie jai labai negražiai, grubiai, nemandagiai abu kartu: ir G., ir V., pasakė, kad ne jos reikalas. Išsivaipė visaip prieš ją. Jai būnant lauke išėjo S., ir jie visi trys per kapines, nes arčiau, nuėjo link G. namų. Ji pati nuėjo į butą. Dabar nepamena, kada, ar iš vakaro, ar iš ryto, jai A. P. papasakojo, kad matė, kaip G., paėmęs už pečių S., laiptinėje trenkė į sieną ir dar po to bandė smūgiuoti savo galva S. į galvą, bet jam neleido jis su S.. Daugiau detalių nežino. P. dar sakė, kad jo vaiką labai išgąsdino, kad verkė. S. jai pasakojo, kad ji nieko nematė, bet laiptinėje girdėjo didelį triukšmą, smūgį, garsą didelį. S. iš G. į namus grįžo po kokio pusvalandžio. Pasakė, kad nupjovė pusę žolės, o kitą pusę kitą dieną pabaigs. Buvo šilta diena, S. buvo su šortais ir plikas, taip ir atsigulė į lovą. Ji nepastebėjo sužalojimų ant jo kūno, todėl negali pasakyti, ar buvo. Ant veido šviežių sužalojimų nepastebėjo. Ji su S. tą vakarą buvo namuose, jis daugiau išėjęs niekur nebuvo. Tik išeidavo parūkyti prie namo. Namuose S. negriuvo. Jam nebuvo epilepsijos priepuolio. Jis atsigulė į lovą, abu žiūrėjo televizorių, nemiegojo iki kokios 1-2 val. nakties. Žiūrint televizorių, jos S. paprašė, kad pažiūrėtų, kas jam yra akiai. Pažiūrėjo S. dešinę akį, kuri buvo užmerkta ir nuleistu voku, ir pakėlė viršutinį akies voką. Jai sūnus pasakė, kad mato, bet negali pats atsimerkti. Tada kai voką paleido, sūnus pasakė dar kartą, kad jos atmerkti negali. S. nesiskundė, kad jam skaudėtų akį. Akis nebuvo sumušta, sužalota. Nieko blogo neįtardama po kažkiek laiko nuėjo miegoti. Jos sugyventinis A. D. naktį išvažiavo žvejoti ir grįžo apie 9-10 val. S. jau buvo GMP išvežtas. Kai S. GMP išvežė, jos dukra su kaimyne S. išvalė viską. Išplovė kraują, išmetė visą patalynę, pagalvę. Gali pasakyti, kad kaip iš vakaro atsigulė S., taip ryte ir gulėjo lovoje, nebuvo iškritęs iš lovos. Kad S. mušė, sakė ir S. draugas A. J., gyvena (duomenys neskelbtini) . Jis nesakė, ar matė, tik sakė, kad S. buvo mušamas. A. J. labai sutarė su jos sūnumi S.. Dar gali pasakyti, kad 2020-07-26 S. dar nebuvo praėjęs veido sutinimas nuo sumušimo prieš dvi ar tris savaites, iki liepos 26 d. Apie tą sumušimą jai pasakojo pardavėja D., ji sakė, kad pati nematė, bet jai kažkas pasakojo, kad matė, kaip mušė S.. Jai S. nesisakė, kad jį sumušė, sakė kad jam skauda dantį. Matė, kad buvo labai sutinę abi veido pusės, bet mėlynių nematė. Dar gali pasakyti, kad sūnus 5-6 metai sirgo epilepsija. Bet nuo epilepsijos sūnus negriūdavo. Niekas nėra sakęs, kad S. tą dieną, kai jį sumušė G., būtų kur nors griuvęs (1 tomas, b. l. 105-107).

Liudytoja A. P. teismo posėdyje davė parodymus, kad su nukentėjusiojo mama yra kaimynės, o kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Grįžo tą vakarą su 5 metų vaiku iš mamos, kol išlipo iš mašinos, vaikas įbėgo į laiptinę pats pirmas ir išbėgo verkdamas, sakydamas, kad dėdės mušasi. Kai ji įėjo, jie nebesimušė. Tik S. V. ar A. G. pasakė, kad praleistų moterį su vaiku. Nematė, kad mušėsi. Sūnus verkė, kai parėjo į namus, o vyras išbėgo iš kambario ir nusileido į apačią pas A. G. ir S. V.. Sūnus sakė, kad jie mušasi, o ji jo daugiau nieko neklausė. Kai grįžo jos vyras, jie apie tai nekalbėjo ir nenorėjo klausinėti, nes pirmą kartą prie vaiko tos muštynės įvyko. Vaikas pasakė: „dėdės mušasi“ ir nieko daugiau neklausė. Buvo apklausta, sakė teisybę. Kai buvo apklausiama policijoje, ją apklausė tyrėja, patalpoje. Negali tiksliai atakyti, bet tyrėja uždavinėjo klausymus, klausė apie A., apie S.. Kai įėjo į laiptinę, jie stovėjo vienas šalia kito. Nesimušė, kalbėjosi tarpusavyje. Viskas truko keletą sekundžių, nes vaikas verkė, o ji ėjo paskui vaiką. A. stovėjo ties S. buto durimis. Kaimynai turi šunį, kuris smarkiai lojo, bet ar jis buvo išėjęs, negali pasakyti. Jos vaikas bendrauja su šiuo šunimi, jis geras šuo. Nematė, kaip A. ir S. buvo apsirengę. Jie abu buvo neblaivūs, tą tai tikrai gali pasakyti, o ar buvo kažkokių sumušimų pas S. V., negali pasakyti. S. buvo kažkoks kaip iš miegų. Kieme ant suoliuko sėdėjo A. V.. Automobilį grįžusi pastatė 5-6 m. atstumu nuo namo laiptinės. Kai grįžo, girdėjo, kad šuo lojo, bet nei barnių, nei keiksmų negirdėjo. Vaikas ankščiau jos nubėgo į laiptinę, ir grįžo verkiantis. Buvo sekmadienis. Prieš tai yra mačiusi S. V., nes jis jos kaimynas, susitikdavo, susimatydavo, negali pasakyti, kiek kartų. Šeštadienį, penktadienį nematė S., nes buvo išvykusi į kaimą. Jos vyras buvo namuose. S. V. vartodavo alkoholį, bet negali pasakyti, kaip dažnai. Tuo momentu ji matė iš akių, iš stovėsenos, kad A. G. ir S. V. buvo išgėrę. Kai įeini į laiptinę, ta matai, kas joje, matė juos du. Sužalojimų pas S. V. nepastebėjo. Ikiteisminio tyrimo metų duoti parodymai yra detalesni ir tikslesni, ji kiekvieno žodžio nepamena, nes praėjo daug laiko. Jos vyras sakė, kad davė į veidą, bet ji neklausė, nei kur davė, nei kaip davė. Vyras jai sakė, kad A. G. trenkė S. V. į galvą ir jis trenkėsi su galva į sieną ar durų staktą. Gal jai vyras ir pasakojo detaliau, bet ji nepamena. Kai ėjo į namus, S. V. buto durys buvo praviros, šuo lojo. Šuo nelaksto palaidas. Ji nepamena šiandien, kad durys buvo atidarytos, bet kai perskaitė apklausą, tai prisiminė, kad durys buvo atidarytos, bet kiek jos atidarytos, negali pasakyti. Kai grįžo į namus, girdėjo A. G., S. V. ir A. P. balsus. Niekas jai nedarė poveikio keisti parodymus. Po įvykio kalbėjosi su nukentėjusiąja, ji jos klausė, ką matė ir ji pasakė tą patį, kas surašyta. Niekas jai jokios įtakos nedarė dėl parodymų davimo, pasakoja tą, ką pamena.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-15 liudytoja A. P. davė parodymus, kad 2020-07-26 vakarą, galėjo būti apie 17-18 val., ji su 4 metų sūnumi grįžo į namus. Pasistatė mašiną prie namo ir išlipusi išgirdo labai garsiai lojantį N. V. šunį. Suprato, kad kažkas pas N. atėjo į svečius, nes jos šuo labai piktas ant svetimų. Į laiptinę pirmas įbėgo vaikas, o ji buvo atsilikusi keliais metrais. Kai ji įėjo į laiptinę, pamatė, kad S. V. stovi prie savo buto ir jo buto durys buvo praviros, ir šuo labai lojo. G. stovėjo prie pat S. V.. Buvo labai didelis triukšmas, nes A. G. pakeltu tonu kalbėjo su S. V.. G. sakė: „ką tu čia galvoji, ką darai? Paėmei pinigus ir nenupjovei žolės“. Jiems einant kažkas iš jų pasakė, kad praleiskim vaiką su mama, kad išsiaiškins po to, kai praeis. Vaikas buvo išsigandęs, verkė. Jai lipant laiptais, išėjo iš buto jos vyras A. P.. Ji įėjo į butą, o A. nuėjo į pirmą aukštą. Daugiau kas buvo, ji nieko nematė, tik vyras grįžęs papasakojo, kad matė, kaip G. trenkė S. į veidą ir tas trenkėsi galva į sieną ar duris, ji nepasakys. Gal jai vyras ir sakė, bet ji užmiršo. Nepamena detaliai, ką jai pasakojo. Gali pasakyti, kad yra buvusi su vaiku kaimo parduotuvėje ir buvo A. G., tai jai vaikas pasakė, kad „mama čia tas vyras, kur S. mušė“. Ji nežino, ką vaikas matė, nes jis įėjo pirmas į laiptinę, o ji savo vaiko neklausinėja apie tai, nes jam ir taip psichologinė trauma. Sklinda kalbos kaime, kad G. mušė S. ir savo kieme, kad nebaigė nupjauti žolės. Bet kas tas kalbas skleidžia, nežino. Negali pasakyti, kas galėjo matyti. Daugiau nieko nežino. Ji (duomenys neskelbtini) kaime gyvena 4 metai, tai S. pažįsta ir gali pasakyti, kad jis tikrai buvo geras žmogus, visada padėdavo. Jeigu paimdavo pinigus, tai visada padarydavo darbą ir dabar jis tikrai būtų nupjovęs G. žolę, bet, matyt, per daug išgėrė alkoholio ir nuėjo pamiegoti. Pamiegojęs S. būtų padaręs darbą, bet kadangi G. pats buvo neblaivus, tai buvo nekantrus. Kad G. buvo tikrai neblaivus, tai matėsi akivaizdžiai iš jo eisenos, elgsenos, nerišlios kalbos. Dar gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) gyvena V., ir jos manymu, jos tą dieną nebuvo namuose. Kai ji išvažiuoja ir užrakina buto duris, tai ant durų uždeda sklendę, kad jie matytų, kad jos nėra bute. Pakabinamos spynos į sklendę nededa. Tą sklendė tik dėl jų, kaimynų, kad žinotų, kad jos nėra namuose (1 tomas, b. l. 136-137).

Liudytojas A. P. teismo posėdyje davė parodymus, kad pažįsta, tiek A. G., tiek S. V., tiek N. V.. Su V. bendrauja, nes yra kaimynė, o A. G. pažįstu, nes iš to paties kaimo. Datos tikslios nepamena. Buvo namuose, žmona su vaikais buvo išvažiavusi pas mamą. Buvo vakaras, žiūrėjo televizorių, pasiėmė telefoną ir išgirdo didelį trenksmą, įbėgo vos neverkdamas vaikas, jis išbėgo į koridorių, pamatė S. V., A. G. ir S. prie S. buto durų. Paklausė, kas čia vyksta. Nebesimušė. Tada A. G. jam bandė pasakoti, kad S. V. pažadėjo jam nupjauti žolę, nenupjovė. Kai stovėjo ant laiptų, žiūrėjo į apačią, klausėsi, ir buvo smūgis iš rankos į S. pusę. S. yra taip pat jų kaimynė, pavardės nežino tiksliai, ji iš trečio buto. S. pradėjo skirti ir pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, S. V. įėjo dejuodamas į savo kambarį, susiėmęs už galvos, o S. liko su A. G.. Jis parėjo į namus. Matė smūgį iš šešėlio, nes jis žiūrėjo į apačią ir praskrido A. G. ranka S. V. į veidą. Mano, kad trenkė dešine ranka, nes jeigu būtų iš kairės, tai būtų ir jam kliuvę. Smūgis buvo S. V. į veidą, jis virto atgal ir trenkėsi į kaimynės duris. Tada jis užsiėmęs už galvos, sakydamas „ai, ai, ai“, nuėjo į kambarį, o S. puolė skirti, jis nesureagavo iš pradžių. Jam asmeniškai A. G. veiksmai buvo netikėti, stovėjo atsipalaidavęs, matė, kad jie pykstasi, bet galvojo, kad nurims. Po smūgio S. V. užsiėmė ranka galvą už pakaušio ir pasakė „ai, ai, ai“. Negali pasakyti, ar tas „ai“ buvo nuo smūgio. Jis po smūgio, po to atsilošimo, susiėmė už galvos, pasakė „ai, ai“, ir, kai S. nebeleido muštis, S. V. nuėjo į namus, užsidarė duris. Kai tik S. V. nuėjo į kambarį, jis apsisuko ir nuėjo į butą. Nepasakys, ar A. G. bandė dar S. V. vytis, ar grasino balsu. Jis matė rankos kontūrą, kuri praskrido šalia jo ir trenkė S. V.. Antrą sykį nebesmūgiavo, nes S. A. G. atitraukė. Iš pradžių žiūrėjo į kaltinamąjį, o po smūgio žvilgsnį nukreipė į nukentėjusįjį, nes galvojo, kad reikės ginti. S. V. susiėmė ranka viršugalvį, veido nebandė užsiimti, nepamena. Kaip jam paaiškino A. G., konfliktas tarp jų įvyko dėl žolės pjovimo. Jam atrodo, kad A. G. buvo išgėręs, nes buvo alkoholio tvaikas, o dėl S. negali pasakyti. A. G. iš jų dviejų buvo aršesnis, jis puolė, o S. nieko nedarė, jis tik sakė, kad „nueisiu, nupjausiu, nueisiu, nupjausiu“. Parodymus davė tokius, ką matė. Tiek su S. V., tiek su A. G. nesipyko. S. V. atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) buto duris. Trenkėsi labiau į durų kampą. Realiai tiek vienoje pusėje, tiek kitoje yra kampai. Jam atrodo, kad smūgis turėjo būti pakankamai stiprus, jeigu S. atsilošė. Iš pat pradžių jo vaikas įėjo ir pasakė „mušasi“, jis ir išėjo pasakyti, kas čia darosi, ko gąsdina jo vaiką, ir pamatė situaciją, kokią pamatė. Dėl A. G. gali pasakyti, kad normalus žmogus, ir tiek, o S., tai geresnis buvo, nebuvo piktybinis. Negali pasakyti, kiek truko visa ši situacija. Negali pasakyti net kelintą valandą tai buvo. Kai atėjo prie jų, jis atsistojo, nusileidęs iš antro aukšto, ties antro ir pirmo aukšto laiptų paskutinio laiptelio, apie 20 cm aukščiau už jų, ir žiūrėjo žemyn. A. G. stovėjo nuo jo apie pusmetrį, A. G. jam aiškino, o jis stovėjo ir lingavo, o nukentėjusysis šalia jo, prie pat jo, kaimynė stovėjo prie savo durų, S. – prie savo. Nuo S. ir durų staktos buvo daugiausia pusmetris. Nematė, kur kliuvo S., o po smūgio jis susiėmė už galvos. Kur tiksliai trenkėsi, negali pasakyti, jis atsilošė atgal. Jis matė, kaip ,,praėjo“ ranka, matė, kaip ,,praskrido“ ranka. Negali pasakyti, ar smūgis buvo tiesus, ar iš šono. Po įvykio nematė nukentėjusiojo pakaušio. Nematė, ar ant sienos ir durų liko kažkokių žymių. Ko jo klausė tyrėja, tą per apklausą ir pasakė. Jo klausė, ar S. galėjo matyti, ar ne, jis pasakė, kad galėjo, nes ji po smūgio puolė į vidurį, o ar ji yra įrašyta į sąrašą, ar ne, nežino. Po įvykio kalbėjo su žmona, bet nepasakys, ką kalbėjo, kalbėjo, kad vaikus išgąsdino, o daugiau bijo ką nors prikurti. Apie S. žinojo, kad jis turėjo problemų dėl alkoholio ir jeigu nepavartodavo, tai apalpdavo. Prie jo jis nebuvo išgriuvęs. Žinojo, kad vartodavo. Apie tai, kad jis virsdavo, kalbėjo kaimynai, pati mama. Konkrečių atvejų, kad buvo kažkur konkrečiai nukritęs, nežino. Nėra girdėjęs, kad S. kažkur kažką primušė, o apie tai, kad jis yra gavęs, tai yra girdėjęs. Po smūgio jokių konkrečių sužalojimų ant jo veido nematė. Smūgis buvo po to pokalbio, kai kaltinamasis pasakojo, dėl ko konfliktas. Jis stovėjo A. G. iš kairės, o iš kokios rankos buvo smūgis, negali pasakyti, spėja, kad iš dešinės. Jis stovėjo ant laiptų, aukščiau už kaltinamojo, todėl ir matė rankos mostą. Negali pasakyti, koks buvo smūgio garsas. Negali prisiminti, bet tikėtų, kad garsas buvo, nors nenori spėlioti. Jis tikrai tyrėjai sakė, kad kaimynė S. visa tai turėjo matyti. Jį apklausė laiptinėje, po to buvo apklaustas pas kaimynę N., buvo atvažiavęs tyrėjas vyras. Kiek pamena, jo tyrėja klausinėjo dėl S., o daugiau nieko nepamena. Šiandien pasiklausė, kad jis juos skyrė, tikrai to nebuvo, tikrai jų neskyrė, nes nespėjo sureaguoti, S. juos skyrė. Paskutiniai ikiteisminio tyrimo parodymai yra tikslesni. Papildyti nieko negali. Dėl A. G. aršumo, tai gal ta emocinė būsena buvo tokia dėl vaiko išgąsčio, ir pasakė, kad jis mušeika. Tai netikslus jo išsakytas išsireiškimas. Kai šiandien atsistojo, jam teisėjas pasakė, kad jokių spėliojimų negali būti, o kai tyrėja darė parodymų patikrinimą vietoje, kai esi vietoje, yra lengviau parodyti su manekenu. Gali būti, kad jam liepė parodyti, jis ir parodė, o tiksliai į kurią vietą trenkėsi, negali nurodyti. Kai davė parodymų patikrinimo parodymus, jam iš anksto nebuvo pasakyta, kurioje vietoje S. V. buvo sutrenkta galva. Dalyvavo du pareigūnai. Jeigu išsireiškus procentais, tai jis matė 80 procentų, kad ,,skrido ranka“.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-03 A. P. davė parodymus, kad 2020-07-26 apie 18:30 val. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) raj. Žiūrėdamas televizorių išgirdo iš laiptinės sklindančius keistus garsus, lyg būtų vykęs konfliktas tarp žmonių. Išgirdo labai garsų dundesį ir, nuėjęs į laiptinę, pamatė, kaip A. G. konfliktavo su S. V.. Tik jam priėjus prie jų, A. G. iš dešinės rankos smogė S. V. į galvos sritį. Po smūgio S. V. atsitrenkė į duris, kurios jį sulaikė nuo virtimo ant žemės. Tuomet jis vyrus išskyrė ir paklausė, dėl ko jie konfliktuoja. A. G. jam pasakė nesikišti į jų problemas. Po kiek laiko sužinojo, jog konfliktas vyko dėl to, kad S. V. A. G. sumokėjo pinigų už tai, jog jis jam nupjaus žolę, tačiau to S. V. nepadarė. S. V. po smūgio sąmonės praradęs nebuvo, tačiau smūgis buvo stiprus. Policijos pareigūnų neinformavo, nes abu vyrai nurimo ir išėjo iš namo laiptinės (1 tomas, b. l. 141-142). 2020-10-13 liudytojas A. P. davė parodymus, kad kai buvo savo bute, išgirdo laiptinėje triukšmą, šūkavimą, pagalvojo, kad kokie kaimynai susipyko, pykstasi ir nekreipė dėmesio. Tai buvo apie kokią 17-18 val. Tas žodinis konfliktas truko apie 2-3 minutes, ir išgirdo labai stiprų duslų garsą. Pagalvojo, kad trenkė į duris ar duris pačias trenkė. Ir kad durys metalinės, nes buvo didelis garsas. Metalinės durys pirmame aukšte yra pas N. V., pas kurią gyveno S. V. ir pas S. J.. Išgirdęs šį triukšmą, ėjo iš savo buto, ir tuo pačiu metu atsidarė jo buto durys ir įėjo žmona su vaiku. Vaikui 5 metai ir jis verkė. Žmona paaiškino, kad sūnus galėjo matyti muštynes, nes apačioje, tai yra pirmame aukšte, G. konfliktuoja su S. V.. Jo žmona sakė, kad nematė, kaip buvo mušamas S., sakė girdėjo tik žodinį konfliktą. Kai jis lipo laiptais į pirmą aukštą, pamatė S. V.. Jis stovėjo prie savo buto metalinių durų. G. stovėjo prie S. J. durų, o S. stovėjo taip pat prie savo buto durų. Lipant laiptais girdėjo triukšmą, jie visi trys šnekėjo. G. buvo labai piktas. Jis nulipęs pasakė, kad eitų į lauką, kad negąsdintų jo vaiko, bet G. visai nekreipė dėmesio, ignoravo jo pasakymą. Ir tada G. dešine ranka, nepasakys ar kumščiu, ar delnu, bet smūgis buvo stiprus, trenkė S. į kairę veido pusę. Nuo smūgio S. staiga krito atgal ir trenkėsi galva, daugiau pakaušiu, į kaimynės v. buto medines duris. S. prieš smūgį stovėjo netoli durų, nedidesniu nei pusė metro atstumu. Todėl nuo smūgio jis nenugriuvo tik todėl, kad atsitrenkė į duris. S. kūnu nekontaktavo su durimis, jis nuo smūgio atsilošė, galva loštelėjo atgal ir jis galvos viršugalviu atsitrenkė į duris. Po smūgio S. susiėmė dešine ranka už dešinės pusės viršugalvio ir sudejavo kelis kartus. Tai matė ir S. J., nes jie po to smūgio puolė į vidurį ir nebeleido mušti. J. pasakė G., jeigu taip tęsis toliau, jeigu neis iš laiptinės, ji iškvies policiją. G. buvo neblaivus. G. ir S. V. ūgiai panašūs, tik kūno sudėjimu S. V. buvo stambesnis. G. smulkaus kūno sudėjimo. S. V. buvo neblaivus. Tada G. bandė jiems paaiškinti, kodėl jis pyksta ant S. V.. Jis pasakė, kad davė du ,,bambalius“ alaus ir 2 eurus S., kad nupjautų žolę G. kieme, o S. savo pažado neįvykdė, o užmokestį pasiėmė. S. nuėjo į butą, o G. į lauką. Girdėjo, kad lauke dar su kažkuo G. kalbėjo. Gali pasakyti, kad S. V. vartojo alkoholį kiekvieną dieną, bet jis buvo labai ramus žmogus. Jis niekada nekonfliktavo nei su niekuo. Jeigu jį mušdavo, jis niekada neduodavo atgal. O G. yra pasiutęs, mušeika. Kai jis grįžo į butą, jo sūnus dar buvo labai išsigandęs, tai matė iš jo akių. Sūnui sakė, kad viskas gerai, nuramino jį. Po kiek laiko, jis su žmona savo automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini), ir sūnus pradėjo pasakoti, kad matė parduotuvėje tą dėdę, kuris „davė S.“, ir parodė ranka, tokį judesį, suspaudęs kumštį, kaip smūgiuotų. Jis sūnaus nieko neklausinėja apie tai, nes nenori jo traumuoti (1 tomas, b. l. 143-144).

Liudytojas A. V. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamąjį pažįsta, nes jis jo draugas, o mirusiojo mamą iš matymo pažįsta, nes jo tėvai gyvena tame pačiame kaime. A. G. susitiko parke, jis buvo su dukra. Po pabuvimo parke jie nusprendė eiti link namų ir A. sakė, kad S. jam turėjo nupjauti žolę, tačiau jo ten nebuvo. Jie nuėjo prie S. namų, jis atsisėdo ant suoliuko prie namo, išgirdo A. ir S. žodinį konfliktą, po to išgirdo dar S. balsą, kad eitų aiškintis savo santykius į lauką. Po kiek laiko išėjo A. su S. ir visi patraukė link A. namų, kad S. padarytų savo pažadėtą darbą. Po to dar S. kažkiek laiko pabuvo, pasėdėjo, atsigėrė alaus ir neužilgo išsiskirstė savo reikalais. Nuo tos dienos jis nebebuvo kaime. Apie incidentą nieko nežino, tik girdėjo, kad buvo kažkoks žodinis konfliktas, nes girdėjo, kaip A. ir S. ginčijosi, kad S. nenupjovė A. žolės. Jis sėdėjo prie laiptinės ant suoliuko. S. dar sakė, kad jie eitų ginčytis iš laiptinės. Išėjo S. kartu su A., nesimatė jokių žymių, kad S. būtų nukentėjęs. Jie tada ėjo. Girdėjo pagrinde S. balsą, kuri sakė, kad eitų aiškinti į lauką savo reikalus. Dar praėjo A. P. su vaiku, o už namo žaidė vaikai. Nematė jokių sužalojimų pas S. pakaušio srityje, nes jis ėjo iš galo. Jis tą dieną buvo ganėtinai susivėlęs, ilgais plaukais, panašaus ilgio kaip jo paties, plaukai šviesūs ir kažkokie kraujo pėdsakai būtų labai aiškiai pasimatę. S. vartojo alų, kiek matė, A. buvo nupirkęs 2 butelius alaus ir prie jo S. išgėrė vieną. Alus gan stiprus. Negirdėjo vaikų verksmų. A. P. kartu su vaiku ėjo į laiptinę, vaikas nebuvo išėjęs dar kartą. Kai buvo parke, A. prie jo negėrė, o konflikto metu jis galėjo būti susinervinęs.

Liudytoja S. J. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis, nukentėjusioji yra jos kaimynė, kartais atsigeria kavos, su mirusiuoju bendravo. Viskas buvo praeitų metų liepos mėnesį, išgirdo triukšmą, pravėrė duris ir, kad A. prirėmęs S. prie sienos, o jis galvą nuleidęs. Ji nutraukė A. nuo jo, jis vėl puolė per ją ant S., pasakė, kad baigtų. A. sako: „aš jam nupirkau du ,,bambalius“ alaus, kad žolę nupjautų“. Ji pasakė, kad baigtų ir išvarė jį iš laiptinės, o pati nuėjo į pavėsinę. Po kelių minučių A., S. ir V. išėjo. A. G. laikė rankomis S. V. prirėmęs prie sienos. Negali pasakyti, už ko laikė, gal už rankų. Tik žino, kad A. buvo girtas, nes ji žino, kaip jis atrodo, kai būna girtas. S. buvo irgi išgėręs. A. buvo agresyvus, o S. nuleidęs galvą tylėjo. A. pasakė, kad iškvies policiją, pasakė: ,,kviesk“. Kai ji išėjo į laiptinę, jau stovėjo A. P., ant kokio trečio laipto. Ji išgynė A. G. iš laiptinės ir išėjo A. P. į namus, ji į pavėsinę. A. per jos petį čiupo S. V. už sprando, su viena ranka, ji pastūmė A.. Ji pastūmė A., nes jis stovėjo prieš ją, o S. nei žodžio nepasakė. Kai ji nuo A. atstūmė S., tai A. puolė per ją ir čiupo S. už sprando. Tuo momentu, ji stovėjo nugara į S.. P.s nematė, tik girdėjo, kaip jos sūnus verkė. Kai ji atėjo į laiptinę, P. stovėjo ant trečio, antro laipto ir liepė A. G. ramintis. Namuose šildėsi maistą ir išgirdo triukšmą, bet iš karto neišėjo. Triukšmas labai didelis, kažkas šūkavo, šunys labai lojo. Jai per nugarą A. G. norėjo pasičiupti S. V. už sprando. A. G. visai šalia jos stovėjo, jis griebė čiupti, ji jį atstūmė. Ji pagrasino jam, kad iškvies policiją ir išginė iš laiptinės. Jis nuėjo į lauką ir atsisėdo šalia V., kuris sėdėjo ant suoliuko. Ji išgirdo triukšmą ir išėjo į laiptinę. G. buvo labai agresyvus, baltomis akimis. Ji nematė, ar jie mušėsi, ar ne. Išginė A. G. iš laiptinės, nes buvo didelis triukšmas. Įžeidžiančių žodžių iš S. nebuvo, žodžiai buvo iš kaltinamojo, kad nupirko du alaus ,,bambalius“. Nežino, jeigu būtų neįsiterpusi, ar būtų kilusios muštynės. Išginė A. G. iš laiptinės, nes jis buvo prirėmęs S. prie sienos. Įvykio dieną S. nematė, tik vakare. Jis dienomis eidavo ir gerdavo. Nematydavo, su kuo gerdavo. Nežino, kokia jo sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. A. G. puolė per ją tempti S. V. už sprando, jai taip atrodo, nes ji galo nematė. Buvo apklausta tą pačią dieną, tada geriau viską prisiminė. Nieko daugiau nepamena, viskas buvo taip, kaip surašyta apklausoje.

2020-07-27 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. J. davė parodymus, kad yra S. V. kaimynė, šiandien ryte prieš 7 val. pas ją atbėgo kaimynė N. ir pasakė: „gelbėk, S. miršt“. Atbėgo į butą ir išgirdo garsų knarkimą. S. buvo kruvinas. N.s dukra iškvietė greitąją, jos laukė kol atvyks medikai, o jie atvykę S. išsivežė į ligoninę. Vakar vakare, gal apie 18-18.30 val., išgirdo laiptinėje triukšmą. Išėjusi į laiptinę, pamatė, kad A. G. prirėmęs prie sienos S. V.. Pasakė: „ką tu čia darai, dink lauk iš laiptinės“, ji jį nustūmė nuo S., jis vėl puolė tempti S., o paskui šiaip ne taip pavyko jį išvaryti lauk iš laiptinės. Ji nuėjo, A. išėjo iš laiptinės, dar pasakė, kad iškvies policiją. Paskui matė, kad A. išėjo su S. kartu, kaip suprato, S. išsigandęs išėjo pjauti žolės. Gali pasakyti, kad S. buvo kažkur dvi savaites ištinusiu veidu, kalbos kaime ėjo, kad S. sumušė D. B., A. A. laikė, o V. B. skyrė juos. Kiek kalba kaime, tai S. buvo sumuštas už tai, kad pavogė A. šiferį, tik A. pats nekišo nagų. Kad D. mušė S., sakė ir V. B., tik ji teigė, kad „užmetė per sprandą kelis kartus“, ir viskas. Dėl ko S. pasidarė blogai, nežino (1 tomas, b. l. 128-130). 2020-10-15 liudytoja S. J. papildomos apklausos metu davė parodymus, kad 2020-07-26, vakare, apie 18 val., ji su kaimyne N. V. buvo jų daugiabučio namo pavėsinėje. Ji parėjo į namus pasišildyti valgyti. Kai ėjo į butą, nieko nei lauke, nei laiptinėje nebuvo. Būdama bute, po kokios minutės, išgirdo laiptinėje, pirmame aukšte, didelį triukšmą, pradėjo loti N. V. šuo. Šuo puolė labai, kaip ant svetimo, labai garsiai lojo, ir tai kėlė triukšmą. Girdėjo A. G. piktą balsą. Ką jis sakė, nesuprato, bet kalbėjo piktai. Tuo metu ji šildė maistą mikrobangų krosnelėje, todėl ne viską girdėjo, nes ji ūžė. Pasiėmė lėkštę su maistu ir išbėgo į laiptinę. Laiptinėje pamatė prie v. buto, kuris yra Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį S. V.. Jis stovėjo daugiau prie sienos ir durų kampo, buvo nuleidęs galvą ir rankos buvo nuleistos prie šonų. A. G. stovėjo priešais S. V. ir abejomis rankomis laikė už S. ,,maikutės“, krūtinės dalyje. A. P. stovėjo ant laiptų, ant pirmo ar antro laiptelio. Ji staigiai padavė lėkštę A. į rankas, o pati čiupo iš už nugaros A. ir nutraukė nuo S.. Ji atitraukė A. G. iki savo buto durų. S. stovėjo toliau tarp sienos ir durų kampo ir nieko nesakė. Kai nustūmė A., ji buvo jų viduryje. Tada A. per ją, per jos galvą, vėl bandė pulti, pačiupti S. V., bet ji neleido. Laikė A., kad neitų arti S.. Tada ji labai pradėjo šaukti ant A. G., kad kodėl jis taip elgiasi, sakė kad iškvies policiją. G. sakė, kad jam nesvarbu, kad kviestų. G. šaukė, kad nupirko du ,,bambalius“ alaus ir jis pažadėjo žolę nupjauti. Sakė, kad negalima taip elgtis dėl dviejų ,,bambalių“. Kraujo nematė nei laiptinėje, nebuvo ir ant S. su A.. Ji nematė, ką padarė G. S. V.. Nematė smūgių. Viską turėjo matyti A. P.. Galėjo nematyti, nes jos durys atsidaro į laiptinę į v. buto pusę. Kaip supranta, kol išėjo, viskas pasibaigė. Dar nori pasakyti, kad tame triukšme girdėjo, kaip verkė A. P. vaikas. Iš verksmo suprato, kad išsigandęs. Po to G. išėjo į lauką, kur ant suoliuko jo laukė A. V.. S. V. nuėjo į butą, o ji išėjo į pavėsinę. Būnant pavėsinėje, matė, kaip visi trys išėjo link G. namų, jie ėjo artimesniu keliu per naująsias kapines. Ar namuose buvo pirmo buto savininkė V. R., nežino. Po to su ja nekalbėjo, nežino, ar ji ką žino. Tą patį vakarą kalbėjo su A. P., kuri pasakė, kad prie daugiabučio kieme G. trenkė per veidą S. V.. Neklausė, iš kur ji žino, suprato, kad pati matė. Po to su A. P. taip pat nekalbėjo, todėl nežino, ką jis matė. Tikrai gali pasakyti, kad ji nematė, kad G. būtų sudavęs smūgį S. V.. Ji kaip ir sakė, kad matė, kaip G. rankomis laikė už S. rūbų krūtinės srityje ir buvo prirėmęs prie sienos ir v. pirmo buto durų kampo. Ant S. veido jokių šviežių sužalojimų nematė. S. veidas dar buvo patinęs nuo sumušimo padaryto prieš kelias savaites. Apie tą sumušimą girdėjo iš N. V. sugyventinio D. (1 tomas, b. l. 131-133).?

Liudytoja N. V. teismo posėdyje davė parodymus, kad mirusysis S. V. buvo jos brolis, o kaltinamojo nežino, nėra bendravusi, tik žino, kad jis kaimo gyventojas. Tą dieną grįžo į namus, buto durys buvo užrakintos. Įėjo į laiptinę A. G., baisiomis akimis, pradėjo laužtis į jos buto duris, pasakė, ko čia laužiesi, o jis paklausė, kur S.; pasakė, kad nežino, nes jis gyvena su mama. Jis dar pasilenkęs prie jos baubė, klausdamas, kur yra S., kumščius suspaudęs į ją laikė. A. G. išėjo, ji nutarė nueiti iki mamos. Nuėjo iki mamos, pamatė, kad vyksta konfliktas tarp A. G., S. V., S. ir A.. Jie ten šūkavo, A. G. sakė, kad S. nenupjovė žolės, nes jis du ,,bambalius“ alaus nupirko. Tada S. liepė A. P. palaikyti lėkštę ir tada ji išstūmė A. G. iš laiptinės. Mamai pasakė, A. G. išėjo iš kiemo, o paskui ir S. išėjo kažkur. Neturi abejonių, kad A. G. buvo išgėręs, o S. V., tai kiekvieną dieną gerdavo. Jis gerdavo beveik visada, nes kai negerdavo, tai jam būdavo epilepsijos priepuolis. Gerdavo, kad neištiktų priepuolis arba, kai neturėdavo vaistų. Per priepuolį sutraukdavo raumenis, putos iš burnos arba, kai stovėdavo, tai nuvirsdavo. Paskutinis priepuolis, gal prieš du mėnesius buvo ištikęs. Jeigu gerdavo du mėnesius iš eilės ir nustodavo gerti, tai būdavo priepuolis. Jis miegodavo lovoje, kuri yra pagrindiniame kambaryje, ji gana plati ir negalėjo iškristi niekaip. Jeigu būtų iškritęs, būtų girdėję. Nėra buvę, kad nieko nebūtų šalia, kai jį ištikdavo priepuolis.

2020-07-27 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. V. davė parodymus, kad prieš 3 savaites, tikslaus laiko nepamena, iš mamos N.s sužinojo, kad jos brolį S. kažkur gatvėje (duomenys neskelbtini) kaime sumušė D. B.. S. laikė A. A., o V. B. skyrė. Tada S. į namus parėjo ištinusiu veidu. Jis sakė, kad skauda dantį. Visas veidas buvo ištinęs, mėlynių nesimatė. O ryte pradėjo jau eiti kalbos dėl to sumušimo, ką patvirtino ir V. B., kuri sakė: „nusipelnė ir gavo“. Iš ko suprato, kad brolis buvo sumuštas. Tas tinimas laikėsi kažkur 2 savaites. O vakar, t.y. liepos 26 d. apie 18 val. grįžo iš darbo ir A. G. įėjo į laiptinę, bandė atidaryti jos buto duris, paklausė, ko braunasi, o jis priėjo ir paklausė, kur S., pradėjo mojuoti rankomis, liepė sakyti, kur brolis. Pasakęs, kad eina pas mamą ieškoti, išėjo. Kažkur už 5 min ir pati nuėjo į mamos kiemą ir pamatė laiptinėje kaimynę A. P. su vyru, S., S. ir A.. S. varė A. lauk, sakė, kad S. nenupjovė žolės, o gavo alaus. S. išvarė jį lauk ir išėjo į kiemą. Paskui išėjo jos mama aiškintis, ir po to jis išėjo su S. kartu iš kiemo. Vakare pro langą matė, kad brolis eina namo. Kai atėjo pas mamą, jos draugas K. B. pamatė, kad S. lūpa ištinusi, o S. nieko nepasakojo, sakė, kad nesvarbu. O ryte, gal 6.30 val., jai paskambino mama ir pasakė: „kviesk greitąją, S. vemia krauju“. Ji paskambino 112 ir atėjo su draugu pas mamą. S. gulėjo ant lovos, jo burna buvo pilna kraujo, springo, todėl pavertė ant šono ir kraujas išbėgo iš burnos, paskambino vėl 112 pasakyti, kad paskubėtų. Atvykę medikai S. išsivežė į ligoninę (1 tomas, b. l.121-122). 2020-10-13 liudytoja N. V. papildomos apklausos metu davė parodymus, kad jai paskambino mama, kad jos brolis S. V. vemia kraujais. Dar būdama namuose paskambino 112 ir paprašė, kad iškviestų skubiai greitąją medicininę pagalbą. Jos ir mamos daugiabučiai yra šalia, todėl ji atėjo per kelias minutes. Ji atėjo su draugu B. K.. Ant S. veido ir aplink lūpas buvo kraujo, buvo pilna burna kraujo. Pavertė ant šono, kad išbėgtų kraujas. S. jau nebekalbėjo. Tada ji dar kartą paskambino numeriu 033 ir pasakė, kad greičiau važiuotų, nes springsta kraujais. Mama jai pasakė, kad S. iš vakaro apie 1.00 val. atsigulė į savo lovą ir ryte jis pradėjo šaukti, būdamas lovoje. Mama sakė, kad S. naktį niekur nevaikščiojo, kaip atsigulė, tai daugiau atsikėlęs iki GMP atvykimo nebuvo. Atvykusi GMP felčerė, vizualiai įvertinusi S. būklę, pasakė, kad gali būti trūkęs skrandis ir jį skubiai išvežė į ligoninę. Niekas GMP felčerei apie S. griuvimą nesakė. Ji skambino į ligoninę pasidomėti S. būkle. Kalbėjo su medikais iš reanimacijos. Kai ji paklausė, ar tikrai broliui trūkęs skrandis, tai jai pasakė, kad ne, sakė, kad S. yra komoje, kad jo būklė labai sunki, kad yra išsiliejęs kraujas į smegenis. Gydytoja jos paklausė, ką S. veikė iš vakaro, jos klausė, „gal jis baliavojo su draugais, gal suS.šė su kuo nors“. Atsakė, kad ji nieko nežino. Kad S. sumušė sekmadienį, 2020-07-26 laiptinėje, jai pasakė pirmadienį, tai yra 27 d., po jos pokalbio su gydytoja. Jai pasakė A. P. mama N. G., kad jai sūnus A. sakė, kad matė, kaip laiptinėje A. G. trenkė ranka į galvą jos broliui S. V.. Vėliau ji kalbėjo su A. P. ir jis jai ir jos mamai papasakojo, kad jis, būdamas savo bute, išgirdo garsą, trenksmą ir išėjo į laiptinę. Laiptinėje pamatė, kad pirmame aukšte (jis gyvena antrame aukšte), netoli jos mamos ir brolio S. buto durų, stovi A. G. ir jos brolis. Pasakojo, kad matė, kaip G. trenkė ranka jos broliui į galvos sritį ir nuo smūgio jos brolis griuvo aukštielninkas, bet nepargriuvo, nes atsitrenkė į kaimynės V. R. buto duris. Po to dar P. pasakojo, kad G. bandė suduoti jos broliui iš galvos, bet P. išskyrė, ir tada į laiptinę išėjo S. J., ir tuo momentu ji atėjo su draugu K. B.. Kai atėjo, pamatė, kad S. stovi tarp G. ir S., ir S. šaukė, kad G. eitų lauk. Sakė, kad iškvies policiją, bet G. sakė, kad kviestų, jis nebijo tos policijos. Tada brolis įėjo į namus, o G. dar sėdėjo prie namo ant suoliuko su savo draugu A. V.. V. nieko nematė, jis visą laiką sėdėjo ant suoliuko. Tą dieną G. visą dieną prabuvo su V. ir dar kažkokiu momentu jos brolis su jais gėrė. Po kiek laiko S. išėjo iš buto ir nuėjo pas G. pjauti žolės. Mama sakė, kad S. grįžo nupjovęs žolę ir visą laiką buvo namuose, buvo atsigulęs pamiegoti, o kai atsikėlė, tik išeidavo į lauką parūkyti. Jos draugas K. B. rūkė su S. ir jai sakė, kad matė, kad S. lūpa viršutinė buvo patinusi. Ji pati nepastebėjo, kad broliui būtų sutinusi lūpa (1 tomas, b. l. 123-124).?

Liudytojas E. J. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamasis ir mirusysis yra draugai nuo vaikystės, nes jie toje pačioje mokykloje mokėsi. Su mirusiuoju S. V. kartu dirbo, kartu gyveno. Su kaltinamuoju draugai, nes toje pačioje mokykloje mokėsi. Nukentėjusiojo S. V. mamą taip pat pažįsta. Apie įvykį gali pasakyti, kad S. V. tą vakarą buvo gyvas, kai S. V. buvo dar gyvas, pasakė, kad A. pastūmė, taip tiktais, kartais, ką jis žino, o iš ryto, atėjęs į darbą, jis sužinojo, kad S. V. ligoninėje. Jie dar alaus atsigėrė, nes pastoviai gerdavo, o kelintą valandą, negali pasakyti, nes jis neturi telefono. Jam sakė, kad pastūmė į sieną, bet jis nežino, kaip aną pastūmė. Jam S. V. pasakė, kad jį pastūmė A. G.. Tą patį vakarą jam pasakė, o ryte jis sužinojo, kad anas mirė, apie 10 val. ar 10.30 val., jam S. V. pasakė. Jam pats S. pasakė, kad A. G. biški jį pastūmė į sieną. Bet jis nematė, kad jį mušė, jis nieko nematė. Jam S. nerodė, kur susitrenkė, jis sveikas žmogus buvo. Toliau nežino, kažkas sakė, kad mušė, bet jis nežino. Jam mirusysis pasakė, kad „mane pastūmė į sieną“. Jam S. V. sakė, kad eis pas A. G. pjauti žolės, o kas toliau buvo, jis nežino. S. įvardijo jį pastūmusį žmogų A.. Daugiau jo aplinkoje yra A., kaime yra tų A.. Jam sakė A., o katras tas A., jis nežino, nematė. Jam S. V. nerodė sužeistos vietos, nes tik alaus atsigėrė, nusišlapino, ir viskas. Jo veidas buvo sveikas. Buvo gal devinta ar dešimta valanda vakaro. Jie su juo visą laiką gerdavo. Šiandien irgi yra neblaivus, nemeluos, geria visą laiką ir šiandien geria, keturi mėnesiai kaip geria. Nemeluoja ir sako teisybę. Sunku pasakyti, koks tas girtumas, yra žmonės, kuriems netrukdo, o yra, kuriems trukdo prisiminti. Žino, kad negali eiti į teismą blaivus, bet jis negali drebantis eiti, todėl, kad miršta į žemę. Yra priklausomas nuo alkoholio. Nežinojo ankščiau faktų, kad A. G. būtų mušęs S. V.. S. V. buvo geras žmogus, ramus, nelinkęs smurtauti ir muštis. Jam S. V. sakė, kad vežėsi kažkur į (duomenys neskelbtini), į kaimą. Kai buvo apklaustas tyrėjos 2020-10-15, irgi buvo vartojęs alkoholio. Jis visą laiką su S. V. būdavo kartu, nes kartu dirbdavo. Tą dieną su juo susitiko vakare, jis buvo gyvas, gėrė 6 procentų alų. Alų jis pats turėjo nusipirkęs valdiškoje parduotuvėje. Jis S. susitiko netoli namų, jis sakė, kad jį pastūmė A., bet jis buvo gyvas, o ryte jam S. V. pasakė, kad jo draugą išvežė į ligoninę. Jis tą dieną su S. nebuvo susitikęs, susitiko vakare. Jis vakare turėjo pjauti žolę pas A.. Jie kiauras dienas būdavo kartu. S. V. stambesnis ir aukštesnis už A. G.. Nepamena, kaip S. buvo apsirengęs, kai gėrė alų. Jie atsigėrė, jis nusišlapino, ir išėjo. Jis su S. V. pastoviai gerdavo, kiaurą parą gerdavo. Jie patys užsidirbdavo pinigų ir nusipirkdavo gerti. Niekas jų nemušdavo, kam juos mušti. Prieš įvykį, žiemą, S. miške yra turėjęs epilepsijos priepuolį, yra su dviračiu vidury kaimo nuvirtęs. Su dviračiu nuvirto, gal prieš įvykį likus dviem savaitėms. Visą veidą, rankas buvo ,,nusirabinęs“. Jis pats matė. Epilepsija, kai nusilpsta kūnas, žmogus netenka sąmonės, ir krenta iš padų. Nežino, ar tai susiję su alkoholio vartojimu. Kai kalbėjosi su S. V., jis sakė, kad A. prašė jo žolę nupjauti, jis turėjo eiti pjauti. Jis sakė, kad rytojaus dienai turėjo nupjauti žolę, bet rytojaus dieną jis atsidūrė ligoninėje. Mušė S. V. gal mėnesį prieš įvykį kažkoks iš (duomenys neskelbtini), matė pardavėjos, ir visas kaimas žino, nežino, keik tų smūgių, jis nematė, bet yra ten kameros. O paskui S. nuvirto nuo dviračio netoli medicinos punkto, visą veidą buvo ,,nusirakęs“. Kai jam S. sakė, kad reikia G. nupjauti žolę, nebuvo sumuštas, čia turbūt tyrėja parašė. Kartu su juo buvo A. A., jie kartu gėrė. S. V. nebuvo sumuštas, buvo sveikas žmogus. Prie namų atsigėrė. S. V. sakė, kad G. jį laiptinėje pastūmė, o ne trenkė. Jam S. nesakė, kad G. jį mušė prie savo namų už tai, kad nebaigė pjauti žolės, čia apie tai pridėjo A. A., tyrėja ir parašė. Dėl to, kad A. G. su A. V. nusivežė S. V. tą dieną, kai jis pjovė žolę, į Šilėnų kaimą ir mušė už tai, kad nebaigė nupjauti žolės, sužinojo iš S. V. ir A. J. sakė. Dar S. sakė, kad už tris ,,bambalius“ alaus ir už tai, kad nenupjovė žolės, primušė S.. Nesakė tyrėjai, jog žino, kad G. teistas, linkęs smurtauti, čia nesąmones rašo.

2020-10-15 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. J. davė parodymus, kad S. V. buvo jo draugas iki pat mirties. Jie labai draugavo, kartu išgerdavo. Gali pasakyti, kad 2020 m. liepos mėnesio pradžioje jis su S. V. vežėsi iš savo tetos V. B. šiferį. Pamatęs A. A. pasakė D. B.. Prie parduotuvės atėjo D. B. su savo draugu S. iš (duomenys neskelbtini)., ir D. B. priešais parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ trenkė vieną kartą dešines rankos delnu į kairį skruostą S.. Jis stovėjo šalia. Jam nestipriai D. B. trinktelėjo į krūtinę, sakydamas, kad parvežtume šiferį atgal. Daugiau niekas smūgių S. V. nesudavė. Jie su S. V. nuvežė šiferį ir ,,baliavojo“ V. B. priestate kartu su B. ir jo draugu S.. Begeriant S. sudavė kumščiu iki 10 smūgių S. į veidą. D. B. užstojo S., ir sakė, kad S. nemuštų jo darbininkų. Jam S. taip pat sudavė smūgį alkūne į kairį veidą, žandikaulį, bet jis neturi jokių pretenzijų. Buvo girtas, nejuto skausmo. Po to jie dar išgėrė ir išėjo. Po to, kai S. sumušė S., jam labai sutino veidas, daugiau viena veido pusė, bet kuri, nebepamena. Po to S. V. sveikata nesiskundė. Po kokių trijų savaičių, liepos mėnesio pabaigoje, buvo savaitgalis ir jam S. V. pasakė, kad turi nupjauti G. žolę. S. V., kai jam sakė, jau buvo sumuštas. Jie susitiko vakare, jau buvo uždarytos parduotuvės. Gėrė prie jo daugiabučio, prie eglių. Matė, kad buvo sužalotas S. veidas, būtent šviežiai sutinusios lūpos. Nusiėmęs kepurę S. jam parodė dešinėje galvos pusėje, kažkur prie viršugalvio nubrozdinimą ir pasakė, kad jį laiptinėje trenkė į sieną A. G.. Tada S. V. dar pasakė, kad jį G. mušė prie savo namų, už tai, kad jis nebaigė pjauti žolės. Kaip jį sumušė, jam nepasakojo, jis neklausė, nes jie nesipasakoja smulkiai tokių dalykų. Negali pasakyti nei kiek smūgių sudavė, nei į kurias kūno vietas. S. V. negriuvinėdavo, jis tą dieną niekur nevirto, nebuvo epilepsijos priepuolio. Gali pasakyti, kad jie su S. būdavo nuo ryto iki vakaro, kartu valgydavo, kartu dirbdavo. Eidavo visur kartu. Po to pasakojimo, kad jį sumušė G., kitą rytą sužinojo, kad S. ligoninėje, o po kelių dienų, kad mirė. Tada visas kaimas pradėjo kalbėti, kad S. V. sumušė G. ir, kad matė S. V. - J. ir A. P.. Dar sužinojo šiandiena iš A. J., kad S. V. tą pačią dieną, kai pjovė pas G. žolę, A. V. su A. G. buvo nusivežę pas D. R. į namus į (duomenys neskelbtini) kaimą ir ten vėl jį mušė A. G.. Mušė už tai, kad nebaigė nupjauti žolės. A. J. po S. V. mirties paskambino D. R. ir teiravosi, nuo ko mirė. Iš A. suprato, kad D. jai pasisakė, kad buvo pas jį atvažiavę. Jam S. V. apie tai nepasakojo. Jam jis nesakė, kad buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) kaimą ir kad ten jį mušė. Daugiau nieko nežino, jam sveikata S. nesiskundė. Parodymus duoda, nes jam labai gaila draugo. S. V. buvo geras žmogus, nevogdavo, nesimušdavo. Buvo ramus žmogus. Negalima užmušti žmogaus už tris alaus ,,bambalius“, kad nenupjovė žolės. Jis su G. tik pažįstami, žino, kad jis teistas, linkęs smurtauti, kad jo tėvas teistas (1 tomas, b. l. 198-199).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta:

1. S. V. mirtis įvyko nuo ūmaus kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų koma, pabrinkimu ir suspaudimu. Į tai nurodo chirurginės operacijos metu pašalinta 120 ml kraujo krešulių iš po kietojo galvos smegenų dangalo virš dešinio pusrutulio, kurie sukėlė smegenų suspaudimą, pabrinkusios galvos smegenys, kliniškai diagnozuota galvos smegenų koma.

3. S. V. padaryti sužalojimai: ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimas pakaušyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek be pašalinės jėgos poveikio, tiek po gauto smūgio pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, vienmomentiškai, galimai griuviminės traumos metu. Tam neprieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. Sužalojimai padaryti 2-3 parų laikotarpyje iki S. V. stacionarizavimo į VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Chirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių 2020-07-27 08.35 min. Į tai nurodo ūmus, išsiliejusio kraujo po kietuoju galvos smegenų pusrutuliu, pobūdis. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, sukėlęs smegenų suspaudimą, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose ir odos nubrozdinimas pakaušyje tiek imant juos kartu, tiek kiekvieną atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

6. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek be pašalinės jėgos poveikio, tiek po gauto smūgio pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, vienmomentiškai, galimai griuviminės traumos metu. Tam neprieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis.

10. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, sukėlęs smegenų suspaudimą, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose ir odos nubrozdinimas pakaušyje, tiek imant kartu, tiek atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 tomas, b. l. 78-80).

(duomenys neskelbtini) Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 08.24 val. iš Respublikinės (duomenys neskelbtini)ligoninės gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) 07.30 chirurginės reanimacijos skyriuje mirė S. V., gim. (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 4).

2020-12-04 objektų apžiūros protokole užfiksuotas pranešimas apie įvykį BPC 2020-07-27 12.06 val. (t.1, b.l. 60-62).