- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- e2S-1265-413/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Kreditorius
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Skolininkas
- K. K.
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-529-922/2016 pagal kreditoriaus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą skolininkei K. K. dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Alytaus apskrities VPK) pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės K. K. 25,19 Eur nuostolių Alytaus apskrities VPK naudai ir žyminį mokestį valstybės naudai. Pareiškime nurodė, kad 2016 m. vasario 26 d. 22 val. 40 min. ir 2016 m. kovo 1 d. 21 val. 47 min. K. K. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nesant poreikio, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, dėl ko 2016 m. kovo 21 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu, priimtu administracinio pažeidimo byloje Nr. A2.9.-164-445/2016, K. K. pripažinta kalta, 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. kovo 1 d. padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 186 straipsnyje (žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas), ir jai paskirta 100 Eur bauda. Anot kreditoriaus, Alytaus apskrities VPK, reaguodamas į K. K. melagingą pranešimą, patyrė 25,19 Eur nuostolį, kurį sudaro 8,84 Eur į 2016 m. vasario 26 d. iškvietimą vykusių pareigūnų darbo užmokestis ir 4,15 Eur tarnybinio automobilio kuro išlaidos, bei 6,93 Eur į 2016 m. kovo 1 d. iškvietimą vykusio pareigūno darbo užmokestis ir 5,28 Eur tarnybinio automobilio kuro išlaidos, apskaičiuotos vadovaujantis 2015 m. vasario 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-174 patvirtintu aprašu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus Alytaus apskrities VPK pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir jį kartu su priedais grąžino pareiškimą padavusiam asmeniui.
Teismas pažymėjo, kad Alytaus apskrities VPK turtine žala laiko patirtus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad policijos pareigūnai, reaguodami į melagingą K. K. iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas, kurie turi vertinę išraišką pinigais. Vadovaudamasis policijos veiklą reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Tuo tarpu vykdant tarnybines pareigas, patirtos išlaidos bei darbo užmokestis finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų. Nustatęs, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas ir nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad dėl skolininko melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę policijos pareigūnai ar Alytaus apskrities VPK patyrė nuostolius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio prasme, dėl ko jie galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Remiantis nurodytu, teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius Alytaus apskrities VPK prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą, ir nesivadovavo vyraujančia teismų praktika. Nors Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tačiau, pareiškėjo nuomone, tai per se nesuteikia pagrindo išvadai, kad dėl finansavimo ypatumų policijos įstaigos negali patirti žalos (nuostolių) CK 6.249 straipsnio prasme ir reikalauti ją (jų) atlyginti. Pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius Alytaus apskrities VPK reikalavo priteisti iš skolininkės 25,19 Eur dydžio turtinius nuostolius, reikalavimą grįsdamas Alytaus apskrities VPK Finansų skyriaus 2016 m. kovo 7 d. pažyma Nr. 52-IL-3109 ir 2016 m. kovo 8 d. pažyma NR. 52-IL-3220, kuriose, vadovaujantis 2015 vasario 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-174 patvirtintu tvarkos aprašu, apskaičiuotas konkretus patirtų turtinių nuostolių dydis. Šie nuostoliai atsirado dėl to, kad policijos pareigūnai, reaguodami į melagingus skolininkės pranešimus, buvo priversti vykti į įvykio vietas, dėl to buvo sunaudotas kuras bei sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditoriumi yra ne policijos pareigūnai, reagavę į iškvietimą, o įstaiga – Alytaus apskrities VPK, patyrusi turtinius nuostolius ir įgijusi teisę reikalauti juos atlyginti vadovaujantis CK 6.249 straipsniu. Be to, sprendžiant klausimą dėl patirtų nuostolių atlyginimo, teismų praktika yra nevienoda, todėl teismai, nagrinėdami atitinkamas bylas, turi remtis dominuojančia teismų praktika ir atsižvelgti į kiekvienos situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-853-336/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė Kauno apygardos teismo nutartimis administracinėse bylose (Nr. ATP-567-785/2015, ATP-18-317/2016, ATP-171-785/2016), tačiau nesivadovavo vyraujančia teismų praktika analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-12-417/2016, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-56-167/2016, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-225-366/2015), kuriose įstaigoms pripažįstama teisė reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl iškvietimų pagal melagingus pranešimus. Reikalavimas priteisti dėl melagingų pranešimų patirtus nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos darbo užmokesčiui ir kurui, nėra nei absurdiškas, nei vienareikšmiškai nepagrįstas vadovaujantis materialiosios teisės normomis. Be to, pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecija įvertinti pareiškimo atitiktį imperatyvioms teisės normoms yra objektyviai ribojama (CPK 435 straipsnio 3 dalis) ir šis klausimas sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui CPK 439 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo, o teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą ir atsisakė jį priimti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus Alytaus apskrities VPK pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, teisėtumo ir pagrįstumo patirtinimas.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis). Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 435 straipsnio 2 ir 4 dalys).
CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą teismas gali tik tuomet, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas (absurdiškais reikalavimais pripažintini tokie reikalavimai, kuriuos tokiais laiko kiekvienas protingas žmogus) arba kai tokius reikalavimus nepagrįstais vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos (pvz., jeigu pareiškėjas reikalautų įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 straipsnio 2 dalis), arba jeigu pareiškiamas reikalavimas, kurio negina teisė (CK 6.243 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, išdavęs teismo įsakymą, informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas.
Taigi, sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, kad, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl tokių bylų nagrinėjimo specifikos jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje teismas turi tam tikrą diskrecijos teisę įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Nagrinėjamu atveju kreditorius Alytaus apskrities VPK kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka, prašydamas priteisti iš skolininkės K. K. 25,19 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė dėl nepagrįstų (melagingų) iškvietimų. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo grindžiamas Alytaus apskrities VPK Finansų skyriaus 2016 m. kovo 7 d. ir 2016 m. kovo 8 d. pažymomis Nr. 52-IL-3109 ir Nr. 52-IL-3220 dėl nuostolių apskaičiavimo ir 2016 m. kovo 21 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-164-445/2016, kuriuo K. K. pripažinta kalta 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. kovo 1 d. padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 186 straipsnyje, dėl ko jai paskirta 100 Eur bauda.
Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad prašomi priteisti nuostoliai patirti vykdant tarnybines pareigas, kurių metu patirtos išlaidos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, sprendė, kad kreditoriaus pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, dėl ko atsisakė jį priimti CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimas priteisti patirtus nuostolius pats savaime nėra nei absurdiškas (t. y. tokio reikalavimo absurdišku nelaiko kiekvienas protingas žmogus), nei aiškiai nepagrįstas (t. y. toks reikalavimas pagal materialiosios teisės normas nelaikytinas vienareikšmiškai nepagrįstu). Pažymėtina, kad turinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 37 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad tokiu atveju, kai administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija 144 eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK nėra pateiktos nuostolio (žalos) sąvokos apibrėžimo, nagrinėjamu atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 5-V-174 patvirtintos „Žalos, patirtos policijai reaguojant į melagingus pranešimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 1 punktą, šis aprašas nustato žalos, patirtos policijai reaguojant į melagingus pranešimus, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnį („Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę“) ar administracinio teisės pažeidimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį („Žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas“), apskaičiavimo tvarką. Aprašo 2 punkte įtvirtinta formulė, pagal kurią apskaičiuojama žala, kurią sudaro policijos įstaigos darbuotojų, vykusių į įvykį, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų išlaidos, transporto išlaidos, kitos patirtos išlaidos (jeigu tokių buvo).
Nagrinėjam atveju kreditorius Alytaus apskrities VPK turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl melagingų K. K. iškvietimų, dėl ko policijos pareigūnams vykstant į įvykio vietą buvo naudojamas automobilio kuras ir sutrukdytas policijos pareigūnų darbo laikas.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorius Alytaus apskrities VPK, patyręs dėl melagingo iškvietimo turtinius nuostolius, turi reikalavimo teisę į skolininkę ir gali reikalauti juos (nuostolius) atlyginti civilinio proceso tvarka, kaip tai numato įstatymas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo, todėl nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes ir ištirti įrodymus, kad būtų galima konstatuoti, jog šiuo atveju kreditoriaus reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas. Pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti CPK 435 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis panaikinama ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.