Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje:

K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2016-02-26 22.40 val. (duomenys neskelbtini), telefonu paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nesant poreikiui, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama, kad ją namuose sumušė dukros sugyventinis, ir tokiais veiksmais K. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.

Taip pat K. K. 2016-03-01 21.47 val. (duomenys neskelbtini), telefonu paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nesant poreikiui, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama, kad ją namuose sumušė sugyventinis J. B., ir tokiais veiksmais K. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta ir negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėtina nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K. (ATPK 272 str. 2 d.).

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (LR ATPK 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

K. K. kaltė dėl 2016-02-26 pažeidimo įrodyta Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjo Vyto Andriulionio surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK VPS vyriausiosios patrulės G. G. tarnybiniu pranešimu, kuriuose išdėstytos pažeidimo aplinkybės, pažyma dėl melagingo iškvietimo, D. K. 2016-03-04 paaiškinimu, M. L. 2016-03-04 paaiškinimu, J. B. 2016-03-04 paaiškinimu.

K. K. kaltė dėl 2016-03-01 pažeidimo įrodyta Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjo Dariaus Alešiūno surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės specialisto Daliaus Sorakos tarnybiniu pranešimu, kuriuose išdėstytos pažeidimo aplinkybės, išrašu iš PRĮR, J. B. 2016-03-14 paaiškinimu.

K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - ji pažeidimus pripažįsta ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 20 str. numato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Atsižvelgiant bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daroma išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti skiriant K. K. švelnesniąją administracinę nuobaudą – baudą, numatytą ATPK 186 straipsnio sankcijoje. Pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį apėmimo būdu subendrintina galutinė administracinė nuobauda.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrius pateikė pažymas dėl patirtų išlaidų ir apskaičiavimus, kad dėl melagingų K. K. iškvietimų policijai buvo padarytas 25,19 EUR turtinis nuostolis, prašo juos atlyginti.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Nagrinėjamu atveju Institucija pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo iškvietimo policijai buvo padarytas 25,19 EUR turtinis nuostolis. ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikia vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, jog policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustus veiksmus. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Šioje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Institucija patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Institucija galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-567-785/2015, ATP-18-317/2016, ATP-171-785/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30, 30² str., 31 str. 1 d. 1 p., 33 str.1,2 d., 186 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str. 1, 2 d., teismas

nutaria:

pripažinti K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą (2016-02-26), numatytą LR ATPK 186 straipsnyje, ir skirti jai 86,00 EUR (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Pripažinti K. K. padarius administracinį teisės pažeidimą (2016-03-01), numatytą LR ATPK 186 straipsnyje, ir skirti jai 100,00 EUR (vieno šimto eurų) baudą.

Subendrinus nuobaudas, už pažeidimus, numatytus LR ATPK 186 straipsnyje, pagal LR ATPK 33 straipsnio 1, 2 dalimis, skirti K. K. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 100,00 EUR (vieno šimto eurų) baudą.

Atmesti prašymą dėl įpareigojimo atlyginti padarytą nuostolį.

Nutarimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos per Varėnos rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.