- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- ATP-567-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00189-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-03-16 apie 20.15 val., būdamas neblaivus (nustatytas 3,81 prom. neblaivumas) adresu: (duomenys neskelbtini), paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112, žinomai melagingai iškvietė policiją – pranešė, kad jis susimušė su kaimynu K. kaimyno namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu pripažino R. S. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 129,00 Eur baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą: palikti paskirtą 129,00 Eur baudą ir įpareigoti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį Institucijai atlyginti 8,88 Eur nuostolius. Nurodo, kad ATPK 273 straipsnis numato, jog nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylų, naudotis teisme advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-03-17 nurodymo Nr. 5-N-6 nuostatomis, visais atvejais pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 186 straipsnį, kai į įvykį buvo iškviestos policijos pajėgos, turi būti apskaičiuojama policijos įstaigos dėl melagingo iškvietimo patirta žala, kad administracinio teisės pažeidimo byloje būtų teikiamas reikalavimas žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl R. S. nubaudimo pagal ATPK 186 straipsnį nėra, ši nutarimo dalis neskundžiama. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinio nuostolio padaryto melagingu pranešimu atlyginimo.
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Nagrinėjamu atveju Institucija pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo iškvietimo policijai buvo padarytas 8,88 Eur turtinis nuostolis. ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikia vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Institucija patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Institucija galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1340-175/2013, ATP-1169-498/2013).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015-04-30 nutartį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.aipsnis) ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir argumentuotą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.