Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį 130 Eur bauda, už tai, kad 2015 m. spalio 24 d., 0 val. 24 min., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,91 promilių neblaivumo laipsnis, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112, iš mobilaus ryšio telefono numerio 860789660, priklausančio E. L., melagingai pranešė, kad bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), mušasi apie 30 vyrų, vienas iš jų guli sužalotas lauke ant žemės.

Institucijos viršininkas, nesutikdamas su priimtu Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimu, apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo prašo jį pakeisti įpareigojant administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį atlyginti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtą turtinį nuostolį, kurį sudaro 3,12 Eur. Nurodo, kad A. B. tyčia pranešė apie nebūtą įvykį, į kurį reagavo policijos pareigūnai, todėl šiuo atveju neracionaliai buvo naudojamos policijai skirtos lėšos, t. y. sunaudojamas kuras bei policijos pareigūnų darbo laikas. Tačiau, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai atsisakė priteisti patirtą turtinį nuostolį, nors tai patvirtinantys dokumentai teismui buvo pateikti. Pažymi, kad nepagrįsti piliečių iškvietimai iškraipo normalų specialiųjų tarnybų darbą, dėl ko kyla grėsmė, kad nebus tinkamai sureaguota į įvykį, kur tikrai bus reikalinga policijos pagalba arba bus nevykdomi kiti šiai institucijai priskirti uždaviniai. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos generalinis komisaras yra nurodęs visais atvejais pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 186 straipsnį, kai į įvykį buvo iškviestos policijos pajėgos, apskaičiuoti policijos įstaigos dėl melagingo iškvietimo patirtą žalą ir administracinio teisės pažeidimo byloje teikti reikalavimą žalai atlyginti.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Skunde keliamas tik dėl melagingo iškvietimo patirto turtinio nuostolio atlyginimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl A. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo, pateikė ir prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, kartu pateikdama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 4 d. pažymas Nr. 64-IL-30207 ir Nr. 64-IL-30209 „Melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidos“ (b. l. 21, 22). Iš šių dokumentų turinio matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Visgi, apygardos teismo vertinimu, šios išlaidos negali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti, lėšas skiria valstybė.

Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas ar kokios tai papildomos lėšos tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas. Todėl šiuo atveju negalima sutikti su skundo teiginiais, kad dėl melagingo A. B. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Institucija patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiais ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių, o lėšos tiesioginėms funkcijoms atlikti, eksploatuojamoms transporto priemonėms išlaikyti, naudojamam kurui – yra skiriamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog lėšos, panaudotos vykstant transporto priemone pagal melagingą iškvietimą, turėtų būti pripažintos administraciniu teisės pažeidimu Institucijai padarytu turtiniu nuostoliu.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti Institucijos prašymą priteisti nuostolių, atsiradusių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, atlyginimą, todėl naikinti ar pakeisti pirmos instancijos teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.