Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto S. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo S. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 186 str. 173 eurų dydžio pinigine bauda. Priteista iš S. P. Šiaulių apskrities VPK turtinio nuostolio atlyginimui 13,88 eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 2 d., apie 17.17 val., būdamas neblaivus (2,29 promilių girtumas), telefonu žinomai melagingai pranešė policijai, kad kaimynas pavogė 150 Eur ir alų. Tokiais savo veiksmais S. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 186 str.

Apeliaciniu skundu S. P. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir paskirti jam minimalią baudą, nepriteisti Šiaulių apskrities VPK 13,88 eurų žalos.

Nurodo, kad savo kaltę jis pripažino pilnai ir dėl to labai gailisi. Teigia, kad jis yra neįgalus, labai sunkiai vaikšto, važinėja neįgaliojo vežimėliu, jam nustatyta onkologinė liga, reikalinga operacija. Taip pat nurodo, jog jis gauną invalidumo išmoką tik 114,31 Eur, nes antstoliai atskaito iš jo baudas už ankstesnius pažeidimus. Teigia, kad jam paskirta bauda yra labai didelė ir jis neturi galimybės jos susimokėti.

Apeliaciniu skundu S. P. neginčija administracinės teisės pažeidimo padarymo fakto ir padarytos veikos kvalifikacijos pagal ATPK 186 str., tik prašo paskirti jam minimalią baudą ir nepriteisti 13,88 eurų žalos. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 30 str., kuriame įtvirtintos nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės, nurodyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 186 str. yra nustatyta, jog žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Taigi, teismas šiuo atveju yra įstatymu įpareigotas parinkti vieną iš šių dviejų administracinių nuobaudų rūšių – piniginę baudą arba administracinį areštą.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad S. P. prisipažino nusižengęs ir nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė būdamas neįgalus ir tai pripažinta lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 d. 1, 9 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad dešimtą kartą pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), pažeidėjo asmenybę, jog jis piktybišktai nesilaiko visuotinai priimtinų bei įstatymu nustatytų taisyklių, jam paskyrė administracinę nuobaudą – maksimalią baudą. Įvertinęs šiuos duomenis bei apelianto materialinę padėtį – gaunama invalidumo pensija (31 b. l.), jo pateiktus medicininius dokumentus (32 b. l.), sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog S. P. piktybiškai daro analogiškus pažeidimus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, visiškai ignoruoja teisės aktų reikalavimus, visuomenėje priimtas elgesio taisykles, anksčiau už pažeidimus paskirtos baudos jo nesulaikė nuo pažeidimų darymo, jokio teigiamo poveikio jam nepadarė, todėl pažeidėjui visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas skyrė baudą, nustatydamas maksimalų jos dydį.

Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nėra jokio pagrindo mažinti S. P.paskirtos baudos dydžio iki minimumo, kadangi vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Taip pat apeliantas prašo nepriteisti iš jo Šiaulių apskrities VPK patirtus turtinius nuostolius – 13,88 Eur.

Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priteisdamas iš S. P. Šiaulių apskrities VPK turtinio nuostolio atlyginimui 13,88 Eur, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 str., nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Perduodamas apylinkės teismui medžiagą dėl S. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., Šiaulių apskrities VPK pateikė prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, pateikdamas Šiaulių apskrities VPK pažymas dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo (4, 5 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Finansų skyriaus 2015 m. lapkričio 4 d. pažymą dėl išlaidų, patirtų vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, apskaičiavimo ir vertės nustatymo (b. l. 6). Iš minėtos pažymos dėl išlaidų, patirtų vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, apskaičiavimo ir vertės nustatymo matyti, kad Šiaulių apskrities VPK turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl to buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau apygardos teismo vertinimu, ne visos Šiaulių apskrities VPK pateiktame dokumente nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Šiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.). Tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms atlikti, tarp jų ir vykti į įvykio vietą, darbo užmokesčiui mokėti, lėšas skiria valstybė.

Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į S. P. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis nei jis būtų buvęs išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę. Taigi šiuo atveju Šiaulių apskrities VPK dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš S. P. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas. Tačiau neginčytina, kad S. P. melagingai pranešus, kad kaimynas pavogė 150 eurų bei alų ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, jeigu jis melagingai nebūtų paskambinęs policijai ir nebūtų pranešęs apie nesamą įvykį, t. y. jei S. P. nebūtų padaręs pažeidimo, už kurį yra nubaustas skundžiamu nutarimu. Dėl to darytina išvada, kad dėl melagingo S. P. pranešimo Šiaulių apskrities VPK patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 3,44 Eur (7 b. l.) ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – S. P.. Nustačius, kad apylinkės teismas neteisingai taikė ATPK 37 str. normas, ši Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimo dalis keistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimą pakeisti:

priteistą iš S. P. Šiaulių apskrities VPK turtinio nuostolio atlyginimui 13,88 eurų sumą sumažinti ir įpareigoti S. P. atlyginti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 3,44 eurų turtinį nuostolį, lėšas pervedant į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.