Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d., 17 val. 46 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,90 promilių), išgertuvių metu paskambino pagalbos telefonu, sugalvojęs išgalvotą istoriją, kad tarp kaimynų vyksta konfliktas, iškvietė specialiąją tarnybą – policiją, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str. Tauragės apskrities VPK dėl melagingo policijos iškvietimo padaryta 8,84 Eur žala.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 186 str. Šio pažeidimo padarymo faktas ir jo kvalifikavimas skundu nėra ginčijami. Skunde keliamas klausimas tik dėl turtinio nuostolio, patirto dėl melagingo iškvietimo, atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

ATPK 37 str. 1 d. numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija 144 Eur, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 str., nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Iš pateiktos Tauragės apskrities VPK Finansų skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Tauragės apskrities VPK turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl pareigūnų vykimo į įvykio vietą, t. y. dėl to, jog buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas (b. l. 19). Apygardos teismo vertinimu, ne visos pateiktame apskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Šiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.). Tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms atlikti, tarp jų ir vykti į įvykio vietą, darbo užmokesčiui mokėti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į V. Ž. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų buvęs išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę. Taigi, šiuo atveju Tauragės apskrities VPK dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš V. Ž. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Apygardos teisams atkreipia dėmesį, kad V. Ž. melagingai pranešus apie smurtą artimoje aplinkoje ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, jeigu jis melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir nebūtų pranešęs apie nesamą įvykį, t. y. jei V. Ž. nebūtų padaręs pažeidimo, už kurį yra nubaustas skundžiamu nutarimu. Dėl to darytina išvada, kad dėl melagingo V. Ž. pranešimo Tauragės apskrities VPK patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma, pagal pateiktą pažymą, yra 5,07 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – V. Ž..

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai atmesdamas Tauragės apskrities VPK prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, netinkamai aiškino ir taikė ATPK 37 str. normas, todėl ši nutarimo dalis keičiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą:

įpareigoti V. Ž. atlyginti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 5,07 Eur turtinį nuostolį, lėšas pervedant į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. LT27 7044 0600 0782 3535, esančią AB SEB banke.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.