Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro K. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo Z. N. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į L. J. priklausančias patalpas ir dėl vagystės įsibraunant į A. G. priklausančias patalpas), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Z. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. Ž. ir E. Ž. pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jiems paskirtos bausmės, tačiau apeliacinių skundų jų atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Z. N. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu dėl to, kad padarė svetimo turto vagystę įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2020 m., laikotarpiu nuo kovo 29 d. iki balandžio 10 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. Ž. ir E. Ž., sulaužę duris, įsibrovė į L. J. priklausančios sodybos pastatus ir pagrobė svetimą turtą, priklausantį R. J.: iš gyvenamojo namo - elektrinį šildytuvą "EWT", 25 eurų vertės, elektrinę viryklę "Silver Crest", 25 eurų vertės, hidroforą "AQUASKY", 106 eurų vertės, elektrinį vandens šildytuvą (boilerį), 100 eurų vertės, paveikslą, 10 eurų vertės, elektrinę lempučių girliandą su saulės baterija, 10 eurų vertės, keramikinį varpą, 5 eurų vertės, iš kluono - batutą "Cosmolino", 105 eurų vertės, plastikinį baseiną "INTEX", 34 eurų vertės, du kastuvus, bendros 10 eurų vertės, aliuminines kopėčias, 25 eurų vertės, metalinį spaustuvą, 50 eurų vertės, iš lauko virtuvės - žoliapjovę "Honda Gx35", 350 eurų vertės, špižinį troškintuvą, 60 eurų vertės, iš pirties - paviršinį vandens siurbliuką, 20 eurų vertės, iš klėties - dulkių siurblį "Severin", 30 eurų vertės, iš kieme esančio šulinio - giluminį vandens siurblį, 321 euro vertės, ir atgalinį vožtuvą, 25 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai R. J. bendrą 1311 Eur turtinę žalą.

2. Taip pat, Z. N. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu, dėl to, kad padarė svetimo turto vagystę įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2020 m. balandžio 8 d., naktį, apie 02.00-03.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. Ž. ir E. Ž., sulaužęs lango rėmą, įsibrovė į A. G. dirbtuves ir pagrobė svetimą turtą: keturratį "Yamaha", 2000 eurų vertės, aukšto slėgio plovimo įrenginį "Kelher", 700 eurų vertės, keturis plastikinius bakus su 100 litrų dyzelinio kuro, bendros 60 eurų vertės, suvirinimo pusautomatį "Tiga", 150 eurų vertės, nešiojamą benzininį vandens siurblį, 150 eurų vertės, traktoriaus "Yto 904" turbiną, 500 eurų vertės, traktoriaus "Yto 904" vandens radiatorių, 200 eurų vertės, raktų komplektą "Toptul", 60 eurų vertės, galvučių komplektą, 100 eurų vertės, akumuliatorių 115 AH, 100 eurų vertės, specialų guolių nuėmimo raktą, 130 eurų vertės, tepalų purškiklių rinkinį, 50 eurų vertės, įrankių rinkinį "Forsage", 20 eurų vertės, automobilio stabdžių remonto įrankių komplektą "Falon Tech", 40 eurų vertės, raktų kompletą "Everest", 20 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. G. bendrą turtinę 4280 eurų žalą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro K. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

16. Įvertinus aukščiau aptartus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl Z. N. kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padaryme, dėl ko nepagrįstai pripažino, jog neįrodyta, kad Z. N. padarė nusikalstamą veiką, ir jo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/2006).

17. Įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtinančius Z. N. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad:

18. Tokiais savo veiksmais Z. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Jo kaltė betarpiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-244-303/2018).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką Z. N. viso baudžiamojo proceso metu nepripažino, teigdamas, kad, nors kratos metu pas jį namuose buvo rasti daiktai, kurie vėliau buvo grąžinti nukentėjusiesiems, tačiau jis pats šiose vagystėse nedalyvavo. Šia išteisintojo pozicija patikėjo ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad Z. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog Z. N. versija, kad kartu su A. Ž. ir E. Ž. vagystėse jis nedalyvavo, pas jį namuose kratos metu rastus daiktus jis nusipirko iš E. Ž., buvo paneigta tiek byloje apklaustų kitų kaltinamųjų parodymais, tiek ir rašytine nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, kurios patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.

21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, A. Ž. ir E. Ž. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš kaltinimo pašalino aplinkybes, jog kaltinamieji iš R. J. sodybos kieme esančio šulinio pagrobė giluminį vandens siurblį, 321 euro vertės, atgalinį vožtuvą, 25 eurų, o iš kluono - plastikinį baseiną "INTEX", 34 eurų vertės, kadangi neįrodyta, jog kaltinamieji A. Ž. ir E. Ž. šiuos daiktus pagrobė. Teismas atsižvelgė į tai, kad tiek A. Ž., tiek E. Ž. savo kaltę pripažino, tačiau neigė pavogę nurodytus daiktus, taip pat, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie plastikinio baseino matmenis, nėra duomenų apie šulinyje sumontuotą siurblį ir atgalinį vožtuvą, jų išmatavimus. Pažymėtina, kad šios nuosprendžio dalies neskundė nei prokuroras, nei nukentėjusioji. Tokiu būdu, sumažinus A. Ž. ir E. Ž. pareikštų kaltinimų apimtį, iš Z. N. pareikšto kaltinimo šios aplinkybės dėl giluminio vandens siurblio, atgalinio vožtuvo ir plastikinio baseino vagystės taip pat šalintinos. Iš esmės analogiškomis aplinkybėmis grindžiamas ir Z. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas. Kaltinamajame akte Z. N., kaip ir A. Ž. bei E. Ž., inkriminuotos veikos buvo kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai. Alytaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pakeitė Z. N., A. Ž. ir E. Ž. inkriminuotų veikų kvalifikavimą, jų veiksmus, susijusius su svetimo turto pagrobimu, kvalifikavęs kaip tęstinį nusikaltimą, t. y. Z. N. nusikalstamas veikas iš BK 178 straipsnio 2 dalį (A. G. turto vagystė), 178 straipsnio 2 dalies (R. J. turto vagystė) perkvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir Z. N. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Nors prokuroras apeliaciniame skunde prašo Z. N. pripažinti kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jokių motyvų, susijusių su teisiniu nusikalstamos veikos vertinimu, apeliaciniame skunde nepateikė. Be to, prokuroras nuteistųjų A. Ž. ir E. Ž. atžvilgiu priimto nuosprendžio neskundžia, todėl manytina, kad jis su šia apylinkės teismo išvada (dėl tęstinės nusikalstamos veikos) sutinka. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nustačius, kad A. Ž. ir E. Ž., o taip pat ir šiuo nuosprendžiu nustatyti Z. N. nusikalstami veiksmai vykdant vagystes vyko vienas po kito, esant nedideliam laiko tarpui, todėl daro išvadą, kad šie veiksmai turi būti vertinami kaip tęstinio pobūdžio, turint bendrą tyčią (sumanymą) pagrobti svetimą turtą, turint tikslą juos parduoti ir iš to pelnytis.

22. BK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti kad apylinkės teismas tyrė A. Ž. ir E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bandydamas pašalinti prieštaravimus tarp jų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad būtent teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaip jau minėta, teisminio nagrinėjimo metu A. Ž., o E. Ž. ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, savo pirminius parodymus dėl Z. N. dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pakeitė ir nurodė, kad darant nusikalstamas veikas Z. N. nedalyvavo. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais, pažymėtina, kad tiek A. Ž., tiek E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti net kelis kartus. A. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, net kelis kartus, t. y. 2020 m. balandžio 24 d., 2020 m. liepos 24 d. atliktų apklausų metu nurodė, kad vagystes įvykdė kartu su broliu E. Ž. ir Z. N.. Šiuos parodymus jis dar kartą patvirtino apklaustas 2020 m. rugsėjo 8 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminės apklausos metu A. Ž. nurodė, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė ne tik su Z. N., bet ir kitais asmenimis - D. M., V. J.. Visgi, 2020 m. liepos 24 d. vykusios apklausos metu savo parodymus pakeitė. Nors A. Ž. minėtos apklausos metu nurodė, kad parodymus pakeitė, nes norėjo būti kuo greičiau paleistas, tačiau šios apklausos metu jis dar kartą patvirtino, kad vagystėse dalyvavo ir Z. N., neigdamas V. J. ir D. M. nusikalstamus veiksmus. Atitinkamai ir E. Ž., apklaustas 2020 m. balandžio 24 d., taip pat, 2020 m. gegužės 25 d. nurodė, kad vagystėse dalyvavo ir Z. N.. E. Ž. nurodė ne tik Z. N. aktyvius veiksmus atliekant vagystes, bet ir tai, kad Z. N. nurodė vietą, kurioje būtų galima paslėpti pavogtus daiktus – T. kaimas. Analizuojant telekomunikacijos ryšiais perduodamą informaciją matyti, kad tiek E. Ž., tiek Z. N. abonentai vagystės iš A. G. dirbtuvių metu jungėsi prie T. kaime veikiančios bazinės stoties. Tokiu būdu, nuteistojo A. Ž. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, susijusių su Z. N. dalyvavimu nusikalstamos veikos padaryme, viso ikiteisminio tyrimo metu nekito. Visgi, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėja 2020 m. rugsėjo 2 d. E. Ž., taip pat, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme abu nuteistieji (A. Ž. ir E. Ž.) savo parodymus pakeitė, nurodė, kad Z. N. vagystėse nedalyvavo, su jais kartu įvykio vietose nebuvo, su mašina nevažinėjo. Abu nuteistieji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo, norėdami greičiau būti paleisti iš policijos įstaigos. Nors Z. N., neigdamas savo kaltę, nurodė, kad A. Ž. ir E. Ž. galimai jį apkalbėjo, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių Z. N. teiginius apie galimą siekį jį apkalbėti byloje nėra. Priešingai, apklaustas pirmosios instancijos teisme, Z. N. nurodė, kad jo santykiai su E. Ž. ir A. Ž. yra normalūs. Jokių konfliktų nenurodė ir A. Ž. ar E. Ž.. Tuo labiau, kad ir paties išteisintojo Z. N. parodymai dėl bendravimo su E. Ž. yra nenuoseklūs: apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad A. Ž. ir E. Ž. yra jam žinomi, tačiau su jais jokių bendrų reikalų neturi. Tuo tarpu iš telekomunikacijų ryšiais perduodamos informacijos matyti, kad Z. N. nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. parašė 60 SMS žinučių E. Ž.. Tuo pačiu laikotarpiu Z. N. iš E. Ž. gavo 114 SMS žinučių. Trumpųjų žinučių tarp Z. N. ir E. Ž. intensyvumas rodo, jog Z. N. su broliais Ž. susipykęs nebuvo, todėl keršyti Z. N. ir jį apkalbėti jie neturėjo jokio pagrindo. Be to, pirminės apklausos metu, teikdamas paaiškinimus dėl kratos metu rastų daiktų, Z. N. nurodė, kad jie priklauso jo tėvams ir broliui, kai kuriuos daiktus jis pirko Gariūnuose. Ir tik vėlesnėse apklausose Z. N. iškėlė versiją, kad trimerį ir el. viryklę jam pardavė būtent E. Ž.. Toks Z. N. parodymų nenuoseklumas, jų prieštaravimas kitoms byloje esančioms aplinkybėms, yra pagrindas jais abejoti ir vertinti kritiškai.

23. Tuo tarpu A. Ž. ir E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl Z. N. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme yra nuoseklūs ir atitinka kitas bylos aplinkybes. Be to, tai įrodo, jog A. Ž. ir E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir tik vėliau, siekdamas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės Z. N., pakeitė savo parodymus pastarojo naudai. Apie tai, kad Z. N. įtakojo A. Ž. ir E. Ž. pakeisti savo pirminius parodymus ir nurodyti tokias aplinkybes, kokias teisme davė ir pats Z. N., galima spręsti iš to, kad po nusikaltimo padarymo nuteistieji ir Z. N. nebuvo suimti (A. Ž. buvo suimtas tik 2020 m. gegužės 12 d., jau po pirminių apklausų), t. y. jie turėjo pakankamai daug laiko ir galimybių suderinti savo parodymus, kas ir buvo daroma, kadangi jų parodymai su laiku buvo derinami taip, kad atitiktų vienas kito parodymus.

24. Išteisintojo gynėja advokatė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad, esant prieštaringiems E. Ž. parodymams, reikia vadovautis ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, apie tai, kad Z. N. nusikalstamos veikos neįvykdė. Visgi, pažymėtina, kad teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Sutiktina, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Visgi, tai, ar šiuos duomenis laikyti įrodymais, ar ne, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigiama skundžiama nuosprendyje, netikėti ir nesiremti E. Ž. ir A. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 24 d., 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. liepos 24 d. apklausų metu, teismui nebuvo jokio pagrindo, kadangi jie atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu sudaro bendrą įrodymų visumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad Z. N. nedalyvavo minėtose vagystėse. Nors A. Ž. ir E. Ž.bylos nagrinėjimo teisme metu pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau nenurodė jokių objektyvių savo parodymų pakeitimo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis E. Ž. parodymus apie tai, kad Z. N. kartu su juo dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme, davė norėdamas būti kuo greičiau išleistas į laisvę, tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistojo parodymus vertina kaip nelogiškus ir neįtikinamus. Be to, pirmiau aptartus nuteistųjų A. Ž. ir E. Ž. parodymus dėl Z. N. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme paneigia kiti baudžiamojoje byloje pateikti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai.

25. Iš 2020 m. balandžio 23 d. kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata pas Z. N. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), kurios metu rasta ir paimta įrankių rinkinys "Forsage", automobilinis stabdžių remonto komplektas "Falon tech", daugiakampių varžtų sukiklių komplektas, daugiakampių varžtų sukiklių komplektas "Vorel", sriegiklių rinkinys, raktų komplektas "Everest", trimeris "Husqvana", trimeris "Honda GX35", elektrinė viryklė „Silver Crest". Nors išteisintasis nurodė, kad trimerį ir elektrinę viryklę jis įsigijo ir E. Ž., tačiau pažymėtina, kad pas Z. N. buvo rasti ne tik vagystės iš L. J. sodybos metu pagrobti daiktai, bet ir nukentėjusiajam A. G. priklausantys daiktai. Iš daiktų grąžinimo protokolo matyti, kad A. G. buvo grąžinti įrankių rinkinys "Forsage" (nepilnos komplektacijos), automobilinis stabdžių remonto komplektas "Falon Tech" (nepilnos komplektacijos), raktų komplektas "Everest". Minėti daiktai taip pat buvo rasti Z. N. gyvenamojoje vietoje, tačiau jokių duomenų apie tai, iš kur Z. N. šiuos daiktus gavo, išteisintasis nepateikė, todėl teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuos daiktus Z. N. pagrobė iš A. G. dirbtuvių.

26. Kitas svarbus įrodymų šaltinis yra duomenys apie elektroninių ryšių srauto įvykius, kurie nebuvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje esantys duomenys apie telekomunikaciniais ryšiais perduodamą informaciją nesuteikia duomenų apie tai, kokia informacija buvo perduodama, taip pat, neparodo tikslios Z. N. būvimo vietos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl to nėra galimybės įsitikinti, ar tikrai Z. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jau minėta, kad, priešingai nei nurodo pats išteisintasis, nusikalstamų veikų padarymo metu jis intensyviai bendravo su nuteistuoju E. Ž. (2 t., b. l. 175-182). Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta tiksli vagystės iš L. J. priklausančios sodybos data, todėl nėra galimybės nustatyti, prie kokiu celių jungėsi Z. N. ir nuteistieji E. Ž. ar A. Ž., šiuos duomenis lyginti tarpusavyje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nustačius tikslų susirašinėjimo turinį ar vagystės iš L. J. laiką, nuteistųjų kaltė padarius nusikalstamą veiką būtų pagrįstesnė. Tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, kad Z. N. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta pirmiau minėtų ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma. Ištirtų įrodymų pakanka ir jie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Šie įrodymai neginčijamai leidžia identifikuoti R. J. kaip nukentėjusiąją, iš kurios pavogtas turtas (trimeris ir elektrinė viryklė) buvo rasti pas Z. N., be to, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kitų nuteistųjų parodymai.

27. Tuo tarpu analizuojant vagystės iš A. G. dirbtuvių metu baudžiamojoje byloje pateiktus Z. N. ir E. Ž. duomenų apie telefoninių skambučių ir internetinio prisijungimo analizę, susiejant juos pagal prisijungimą prie bazinių stočių (celių) matyti, kad tiek Z. N., tiek E. Ž. naudojami mobiliojo ryšio telefonai pagal bazinių stočių (celių) veikimo kryptis, judant abonentams iš vienos celės į kitą pagal judėjimo kryptį, vietą ir laiką, sutapo. Iš pateiktų duomenų analizės matyti, kad abu abonentai 2020 m. balandžio 8 d. apie 01.00 val. buvo prisijungę prie bazinės stoties (celės), kuri veikia T. kaime, o maždaug po valandos abu abonentai buvo prisijungę prie bazinės stoties, kuri veikia (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodinėjant asmens kaltę GSM ryšio bazinių stočių duomenys, jeigu jie gauti teisės aktų nustatyta tvarka, laikomi įrodymais ir vertinami visų bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2007, Nr. 2K-150/2008, Nr. 2K-32/2010). Taigi, priešingai nei nurodyta skundžiame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis baudžiamojoje byloje pateiktais duomenimis apie GSM ryšio bazinių stočių duomenis, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. baudžiamojoje byloje pateikti duomenys apie Z. N. ir E. Ž. naudotų mobiliųjų ryšių telefonų prisijungimus prie mobiliojo ryšio bokštų (celių) atitinka nuteistojo E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie jų buvimo vietas vagystės padarymo metu.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje esančių įrodymų nepakanka Z. N. kaltei konstatuoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti visas svarbias dėl pareikštų kaltinimų pagrįstumo faktines aplinkybes ir konstatuoti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens Z. N. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Dėl bausmės skyrimo

29. Skiriant Z. N. bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus.

30. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Taigi, Z. N. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Z. N. anksčiau teistas du kartus, naują nusikalstamą veiką padarė netrukus po to, kai 2020 m. kovo 23 d. buvo išregistruotas iš Probuojamų asmenų duomenų registro, į kurį buvo įtrauktas atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Z. N.atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, taip pat, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus Z. N.griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

31. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, nors Z. N. atžvilgiu skirtina laisvės atėmimo bausmė, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant jam pareigas, kurių visuma turės poveikį kaltininkui ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.4 punktas). Vien tai, kad Z. N. praeityje buvo teistas, tai nereiškia, kad jam negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui, nuteistajam paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytų įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės tikslus.

32. 2021 m. vasario 10 d. Kauno apygardos teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 201,06 Eur, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Z. N. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra tenkinamas ir asmuo pripažįstamas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Duomenų apie prastą nuteistojo Z. N. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.

34. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 201,06 Eur ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Z. N. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuteistojo Z. N. valstybės naudai priteisiant 201,06 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro K. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria Z. N. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Z. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Z. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš nuteistojo Z. N. išieškoti valstybės naudai 201,06 Eur (du šimtus vieną eurą 6 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Likusią Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.