Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1070-513/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-06
Bylos Nr.: e2A-1070-513/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „MMG Carriers International“
Atsakovas: R. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1070-513/2018Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02112-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.2; 1.3.7.1; 1.3.7.5.9; 1.3.7.7; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MMG Carriers International“, atsakovo R. K. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „MMG Carriers International“ ieškinį atsakovui R. K. dėl sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „MMG Carriers International“ ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2017-07-17 sprendimą Nr. DGKS-3531, iš atsakovo R. K. priteisti 2065 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu 2015-03-31 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 34, kuria priėmė atsakovą į darbą (duomenys neskelbtini). Atsakovas dėl darbo specifikos nuolat buvo siunčiamas į tarnybines komandiruotes į įvairias Europos šalis ir, be darbo užmokesčio, numatyto darbo sutartyje, jam buvo mokami dienpinigiai bei avansas komandiruotės išlaidoms.

1.2. Atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, 2016 m. kovo mėnesį išduota įmonės kreditinė kortelė, kurioje esančius pinigus jis galėjo naudoti komandiruotės išlaidoms. Nurodė, kad 2016-04-03 atsakovas išgrynino iš jam perduotos kreditinės kortelės 1100 Eur, ši suma įtraukta į avanso apyskaitą būsimos komandiruotės išlaidoms. Atsakovas 2016-04-15 įsakymu Nr. 33-K buvo išsiųstas į tarnybinę komandiruotę laikotarpiui nuo 2016-04-16 iki 2016-05-18 ir įpareigotas iki 2016-05-19 pateikti visus su komandiruotės išlaidomis susijusius dokumentus, tačiau nepateikė nei avanso ataskaitos, nei kitų dokumentų, patvirtinančių 1100 Eur sumos, išgrynintos 2016-04-03, panaudojimą komandiruotės ar kitoms išlaidoms, taip pat šių pinigų negrąžino. Ieškovė nurodė, jog už 2016-04-16–2016-05-18 komandiruotę atsakovui buvo apskaičiuoti ir 2016-05-27 sumokėti 1704 Eur dienpinigiai ir 626 Eur avansas būsimos komandiruotės išlaidoms (2330 Eur – 1704 Eur).

1.3. Atsakovas 2016-06-03 įsakymu Nr. 45-K laikotarpiu nuo 2016-06-04 iki 2016-07-14 buvo išsiųstas į tarnybinę komandiruotę ir įpareigotas pateikti visus su komandiruotės išlaidomis susijusius dokumentus iki 2016-07-15, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė, nepateikė nei avanso ataskaitos, nei kitų dokumentų, patvirtinančių 626 Eur sumos, sumokėtos 2016-05-28 pavedimu, panaudojimą, ir pinigų negrąžino. Už 2016-06-04–2016-07-14 komandiruotę atsakovui buvo apskaičiuoti ir 2016-07-20 sumokėti 2261 Eur dienpinigiai ir pervestas 339 Eur avansas būsimos komandiruotės išlaidoms (2600 Eur – 2261 Eur).

1.4. Ieškovė nurodė, jog 2016-07-22 atsakovo prašymu atleido jį iš darbo ir visiškai atsiskaitė nepaisant aplinkybės, kad atsakovas nebuvo pateikęs avanso ataskaitų ar kitų dokumentų dėl 2065 Eur (1100 Eur + 626 Eur + 339 Eur) dydžio gauto avanso panaudojimo, pinigų negrąžino. Dėl šių aplinkybių ieškovė kreipėsi į DGK su prašymu dėl materialinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau ginčijamu DGK sprendimu prašymą atsisakyta nagrinėti dėl Darbo kodekso (toliau – ir DK) 289 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino praleidimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies. Ieškovei UAB „MMG Carriers International“ iš atsakovo R. K. priteistas 2065 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-08-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1709 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kita ieškinio dalis atmesta.

2.1. Ginčo teisiniams santykiams pirmosios instancijos teismas taikė reglamentavimą, galiojusį iki darbo santykių pabaigos, t. y. 2002 metų DK.

2.2. Dėl ieškovės prašymo panaikinti DGK sprendimą teismas nustatė, jog ieškovė praleido DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą skundui paduoti, prašymo jį atnaujinti neteikė, todėl konstatavo, kad DGK pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ieškovės prašymą ir dėl to naikinti DGK sprendimą nėra pagrindo. Šią ieškinio dalį teismas atmetė.

2.3. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, apklaustų liudytojų parodymus, nustatė, kad atsakovui buvo patikėta įmonės kreditinė kortelė, iš kurios atsakovas išgrynino 1100 Eur, taip pat jam buvo pervestas 626 Eur ir 339 Eur avansas komandiruotės išlaidoms, iš viso 2065 Eur, tačiau atsakovas, neatsiskaitęs už panaudotas lėšas, padarė darbdaviui žalą, kurią privalo atlyginti.

2.4. Teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei nepriteisė išlaidų, turėtų nagrinėjant ginčą DGK, ir, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgęs į ieškinio sumą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei iš atsakovo 1888 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai teisme ir 46 Eur žyminį mokestį, iš viso 1934 Eur; atsakovui iš ieškovės priteisė 225 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai teisme, išlaidų dėl ginčo nagrinėjimo DGK nepriteisė. Įskaitęs iš atsakovo ieškovei ir iš ieškovės atsakovui priteistinas sumas, ieškovei iš atsakovo priteisė 1709 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

3. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „MMG Carriers International“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-07-17 sprendimą Nr. DGKS-3531, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei visas išlaidas, patirtas Darbo ginčų komisijoje, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

3.1. Apeliantė argumentuoja, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 296 straipsnio 1 dalyje (iki 2013- 01-01 galiojusi įstatymo redakcija, nuo 2013-01-01 iki 2017-01-01 – DK 289 straipsnio 1 dalis) nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją kvalifikavimo, yra konstatavęs, kad šis terminas yra procedūrinis ir nėra ieškinio senaties terminas. Teigia, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Šiam terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su DGK sprendimu, pagal DK 296 straipsnį turi teisę per vieną mėnesį pareikšti ieškinį teisme. Apeliantės teigimu, darbdavio reikalavimui taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui ir priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti teisme taikytinas bendrasis DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys teisme pareikštas šio termino nepraleidus, todėl jį atmesti taikant ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo.

3.2. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą panaikinti DGK sprendimą, todėl neteisingai sprendė, kad priteistina tik dalis bylinėjimosi išlaidų. Argumentuoja, jog visos išlaidos susidarė dėl netinkamo atsakovo procesinio elgesio, nes byloje įvyko keturi posėdžiai, du iš jų buvo atidėti atsakovo prašymu dėl liudytojo neatvykimo, dėl papildomų dokumentų, kurių atsakovas neprašė parengiamajame teismo posėdyje, išreikalavimo. Teigia, jog būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovė ir patyrė bylinėjimosi išlaidas, nes jos atstovė net 4 kartus dalyvavo teismo posėdžiuose, analizavo bei teikė su paaiškinimais atsakovo prašymu papildomai išreikalautus dokumentus.

4. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) R. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas darbo ginčų komisijoje, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

4.1. Apeliantas argumentuoja, kad teismo sprendimas nepagrįstas, padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, teismas pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas ir juos vertino šališkai, netinkamai taikė Darbo kodekso (galiojusio iki 2017-07-01) nuostatas dėl darbuotojų materialinės atsakomybės, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4.2. Apeliantas neigia su dienpinigiais 2016-05-27 ir 2016-07-20 mokėjimo pavedimais gavęs ir avansą būsimos komandiruotės išlaidoms, nes banko pavedimuose nurodyta sumų paskirtis yra dienpinigiai, todėl teismas turėjo vadovautis šiais oficialiais rašytiniais įrodymais. Sutinka, kad už komandiruotes jam buvo apskaičiuoti dienpinigiai 1704 Eur ir 2261 Eur, o pervesta atitinkamai 2330 Eur ir 2600 Eur, tačiau teigia, jog nėra kaltas, jeigu darbdavys jam pervedė per daug dienpinigių, ir už tai atsakyti neturi. Buvo įsitikinęs, kad darbdavys jam sumokėjo teisingai, todėl 965 Eur negalima laikyti jo padaryta žala. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų parodymais, tačiau jie negali būti laikomi patikimais, nes liudytojai yra pavaldūs ieškovei. Taip pat teigia, jog darbdavio pateiktose avanso apyskaitose nėra jo parašų, kad buvo su jomis supažindintas, todėl mano, kad jos parengtos atgaline data.

4.3. Argumentuoja, jog įmonėje nebuvo nustatytos ir patvirtintos privalomos taisyklės, iš kurių būtų aišku, kaip reikėjo atsiskaityti už komandiruotėse patirtas išlaidas, kaip darbuotojams yra mokamas avansas būsimoms komandiruotės išlaidoms ir pan., nors tokia tvarka privaloma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 nuostatas. Nurodo, kad jo išsilavinimas yra 8 klasių ir yra įgijęs profesiją, todėl kai į jo sąskaitą buvo pervesti dienpinigiai, jis ir suprato, kad tai yra dienpinigiai už komandiruotėje išbūtą laiką. Mokėjimo paskirtyje ieškovei nenurodžius, kad pervedamas avansas, reiškia, jog tai ir nebuvo avansas.

4.4. Dėl išgrynintų 1100 Eur nurodo, jog tai padarė tik gavęs direktoriaus leidimą, nes buvo nusistovėjusi praktika, kad vairuotojams grįžus iš komandiruotės direktorius pats nurodydavo, kokią sumą leidžia išsigryninti. Pažymi, jog pretenzijos laikotarpiu, kol dirbo, jam nebuvo reiškiamos.

4.5. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jo patirtų išlaidų DGK. Teigia, kad ieškovė, žinodama, jog yra praleidusi terminą, vis tiek kreipėsi į DGK ir dėl to jis patyrė išlaidas, kurios turėtų būti jam priteistos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į ieškovės (apeliantės) UAB „MMG Carriers International“ apeliacinį skundą atsakovas R. K. prašo jo netenkinti. Nurodo, jog ieškovė į DGK kreipėsi praleidusi DK 220 straipsnyje numatytą trijų mėnesių terminą, jo praleidimo priežasčių nenurodė ir atnaujinti neprašė. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį atmetė ne dėl ieškinio senaties termino paleidimo, kaip nepagrįstai teigia ieškovė, o būtent dėl procedūrinio termino pabaigos, kuriam pasibaigus išnyksta ir asmens teisė pasinaudoti neteismine savo teisių gynyba darbo ginčų komisijoje. Nurodo, jog ieškovė įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, tačiau tai savaime nereiškia, kad turi būti naikinamas DGK sprendimas, juo labiau jog, atsakovo teigimu, ieškovė nenurodė jokių teisinių argumentų. Taip pat nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jai turi būti priteistos DGK patirtos atstovavimo išlaidos, nes žinodama, kad yra praleidusi terminą, ji vis tiek kreipėsi į DGK, siekdama tik formaliai pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Mano, kad toks ieškovės elgesys nelaikytinas tinkamu. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistinų ieškovei bylinėjimosi išlaidų dydį įvertinęs, kad jos gerokai viršija ieškinio sumą. Pažymi, kad jo pagrįsti prašymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas patenkino, negali būti laikomi piktnaudžiavimu procesu.

6. Atsiliepimu į atsakovo R. K. apeliacinį skundą ieškovė UAB „MMG Carriers International“ prašo jo netenkinti. Argumentuoja, kad byloje nustatytos visos atsakovo neribotos materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Nurodo, jog įmonės kredito kortelės naudojamos išimtinai komandiruočių išlaidoms padengti, o atsakovo paaiškinimai dėl 1100 Eur išgryninimo prieštaringi. Pažymi, jog už komandiruotes priklausantys dienpinigiai atsakovui sumokėti, todėl jis neturėjo jokio pagrindo išgryninti pinigus, be to, už jų panaudojimą neatsiskaitė. Nurodo, jog įmonėje buvo praktika mokėti darbuotojams ne tik dienpinigius, bet ir avansus būsimos komandiruotės galimoms išlaidoms, už kurių panaudojimą darbuotojai atsiskaitydavo, o nepanaudojus paprastai reikėdavo grąžinti metų pabaigoje, ir šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai. Teigia, jog atsiskaitymas su darbuotojais už komandiruočių išlaidas vykdavo grynaisiais pinigais per įmonės kasą, o po to, kai atsakovas išsigrynino pinigus iš įmonės kreditinės kortelės, pradėjo avansus pervesti į darbuotojų asmenines sąskaitas ir atsakovas negalėjo nepastebėti, kad dviejų paskutinių pavedimų suma yra daug didesnė už jam priklausančių dienpinigių dydį. Pažymi, jog pareiga atsiskaityti už komandiruotės išlaidas atsakovui buvo žinoma, nes ji nurodyta ir atsakovo pasirašytuose įsakymuose dėl komandiruočių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai atmestini.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl darbo ginčus reglamentuojančių teisės aktų taikymo

9. Bylos duomenimis nustatyta, ieškovė su atsakovu 2015-03-31 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 34, kuria priėmė atsakovą į darbą (duomenys neskelbtini), 2016-02-12 įsakymu Nr. 16/3 atsakovas perkeltas į vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas. Darbo santykiai nutrūko 2016-07-22 atsakovo prašymu atleisti jį iš darbo. Atsakovas dėl darbo pobūdžio nuolat buvo siunčiamas į tarnybines komandiruotes į užsienio valstybes.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju taikomas Darbo kodeksas, galiojęs ginčo teisinių santykių metu, t. y. 2002 metų DK redakcija, galiojusi nuo 2016-07-01 iki 2017-07-01.

Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo ir ieškovės apeliacinio skundo

11. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė 2017-06-21 kreipėsi į DGK prašydama iš atsakovo išieškoti padarytos materialinės žalos atlyginimą. DGK 2017-07-17 sprendimu Nr. DGKS-3531 atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą, nes praleistas DK 289 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių prašymo padavimo darbo ginčų komisijai terminas, o ieškovės nurodytų jo praleidimo priežasčių – laukimo, kol atsakovas padarytą žalą atlygins geranoriškai, DGK nelaikė svarbiomis.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog DGK sprendimas pagrįstas, ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Kaip nurodo pati ieškovė apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012-06-26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013-01-01, redakcija, kuri analogiška ir nagrinėjamoje byloje taikomai šio straipsnio redakcijai) nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją kvalifikavimo, yra ne kartą konstatavęs, kad trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013-12-13d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-665/2013), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su DGK sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Būtent šia teisminės gynybos teise ieškovė ir pasinaudojo. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo taikomas ieškinio senaties institutas, kaip nepagrįstai nurodo ieškovė. Aplinkybė, kad ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme pripažintas iš esmės pagrįstu, savaime nereiškia, jog DGK sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą dėl praleisto kreipimosi į šią instituciją termino, yra neteisėtas ir nepagrįstas ir nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

Dėl ginčo esmės, įrodymų vertinimo ir atsakovo apeliacinio skundo

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atliktu įrodymų vertinimu.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir iš byloje pateiktų įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas padarė ieškovei 2065 Eur materialinę žalą.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

16. Nustatyta, kad atsakovas 2016-04-15 įsakymu Nr. 33-K laikotarpiui nuo 2016-04-16 iki 2016-05-18 ir 2016-06-03 įsakymu Nr. 45-K laikotarpiui nuo 2016-06-04 iki 2016-07-14 siųstas į tarnybines komandiruotes į užsienio valstybes. Už 2016-04-15 įsakymu Nr. 33-K nurodytą komandiruotę atsakovui apskaičiuoti 1704 Eur dienpinigiai, 2016-06-03 įsakymu Nr. 45-K apskaičiuoti 2261 Eur dienpinigiai. Atsakovas pripažįsta nurodytas sumas gavęs, dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčas nekilo. Iš 2016-05-27 mokėjimo nurodymo matyti, jog už 2016-04-15 įsakyme Nr. 33-K nurodytą komandiruotę atsakovui pervesta 2330 Eur, už 2016-06-03 įsakyme Nr. 45-K nurodytą komandiruotę mokėjimo nurodymu atsakovui 2016-07-20 pervesta 2600 Eur. Abiejuose mokėjimo nurodymuose nurodyta, jog sumokėti dienpinigiai, todėl atsakovas argumentuoja, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog dalį pervestų sumų sudarė avansas komandiruotės išlaidoms. Atsakovo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės.

17. Tiek 2016-04-15 įsakymo Nr. 33-K 2 punktu, tiek 2016-06-03 įsakymo Nr. 45-K 2 punktu atsakovas, grįžęs iš komandiruotės, ne vėliau kaip kitą dieną įpareigotas pateikti visus su komandiruotės išlaidomis susijusius dokumentus. Abu įsakymus atsakovas yra pasirašęs, todėl konstatuotina, kad jam buvo žinoma pareiga atsiskaityti darbdaviui už komandiruotės metu patirtas išlaidas. Vien aplinkybė, kad mokėjimo pavedimuose netiksliai ar ne visa nurodyta mokėjimo paskirtis, t. y. tiksliai neįvardyta, kad pervestą sumą sudaro dienpinigiai ir avansas komandiruotės išlaidoms (DK 220 straipsnio 1 dalis), savaime nereiškia, kad atsakovas negavo avanso ir gali būti nesąžiningas. Atsakovo pareigos atsiskaityti už gautą avansą komandiruotės išlaidoms ir jo pareigos sąžiningai vykdyti sutartį taip pat nepaneigia nei atsakovo išsimokslinimas, nei aplinkybė, kad įmonėje vidaus teisės aktuose galbūt nebuvo nustatytos atsiskaitymo pagal avansinę apyskaitą tvarkos. Pats atsakovas atsiliepimuose DGK ir pirmosios instancijos teismui pripažino, jog už visas su komandiruote susijusias išlaidas atsiskaitydavo įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš pradžių dienpinigius ir avansą buvo leidžiama išsigryninti iš įmonės kreditinės kortelės, vėliau darbdavys pervesdavo į darbuotojų asmenines sąskaitas. Pažymėtina, jog tokias pačias aplinkybes paaiškino ir ieškovės direktorius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas žinojo savo gaunamą darbo užmokestį, dienpinigių dydį, pareigą atsiskaityti už komandiruotėje patirtas išlaidas, jo nenoras tai padaryti liudija atsakovo nesąžiningumą. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo 2016-04-03 iš įmonės kreditinės kortelės išgrynintus 1100 Eur, už kurių panaudojimą jis neatsiskaitė.

18. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas gavo ieškovės nurodytas sumas ir išgrynino iš įmonės kredito kortelės pinigus, nekilo ginčo dėl to, kad už gautus pinigus neatsiskaitė, tačiau kilo dėl to, kad pinigai išgryninti ir gauti kaip avansas būsimų komandiruočių išlaidoms. Iš esmės vienintelis atsakovo motyvas – mokėjimo paskirtyje nenurodyta, kad dalis pervestų pinigų yra avansas būsimoms komandiruotėms, tačiau, kaip nurodyta anksčiau, jis pripažintas nepagrįstu.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis sąlygomis atsakovo visiškai materialinei atsakomybei kilti ir pareigai atlyginti padarytą žalą (DK 245, 246, 253–255, 257 straipsniai).

20. Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo teisinių argumentų, kodėl turėtų būti naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas.

21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Dėl ieškovės prašymo priteisti išlaidas advokato pagalbai darbo ginčų komisijoje apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad nors teismų praktikoje iš esmės buvo pripažįstama šalies teisė į darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tuo atveju, kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei išlaidų advokato pagalbai, jos patirtų kreipiantis į DGK, nes ieškovės prašymas DGK nebuvo iš esmės nagrinėtas. Nepagrįstas išlaidavimas ikiteisminiame ginčų nagrinėjimo organe negali būti pateisinamas ir negali būti pripažįstamas tinkamu procesiniu elgesiu, o šiuo atveju ieškovė išlaidas patyrė žinodama, kad individualus darbo ginčas ikiteismine tvarka nebus išnagrinėtas iš esmės, nes yra praleistas skundo padavimo terminas, o nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pasinaudojo tik formaliai, tam, kad sudarytų prielaidas kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-701/2016).

25. Pripažintini nepagrįstais ieškovės teiginiai, kad atsakovas piktnaudžiavo procesu pirmosios instancijos teisme. Priešingai, iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog atsakovo prašymai pirmosios instancijos teisme pripažinti pagrįstais ir tenkinti, o dėl ieškovės teiginių, jog advokatė net į 4 teismo posėdžius vyko iš Vilniaus, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 3 punkte yra nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių, jog reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje nėra, ar pagrindžiančių, jog advokato iš kito miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas, ypač atsižvelgiant į tai, jog byla nereikalavo specialių žinių ar advokato specializacijos, todėl, nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų požiūriu, jos taip pat gali būti laikytinos nepagrįstu išlaidavimu.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į aplinkybes, jog ieškovės prašymas darbo ginčų komisijoje nenagrinėtas iš esmės, ieškinio suma dvigubai mažesnė už ieškovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei įvertinęs ieškovės reikštų ir patenkintų reikalavimų proporciją, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, kaip darbuotojas, yra silpnesnioji darbo santykių pusė, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.

27. Apeliantų (ieškovės ir atsakovo) apeliacinius skundus atmetus jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų surašymą neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

28. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą gali būti priteisiamos, jeigu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovui pateikus tik 2018-04-25 pinigų priėmimo kvitą, kuriuo jis advokatui sumokėjo 600 Eur, ir apeliaciniame skunde nurodžius, kad šios išlaidos patirtos už apeliacinio skundo parengimą, jį atmetus, šios išlaidos nepriteistinos. Išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą atsakovas priteisti neprašo. Ieškovė duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas neteikia, todėl jos nepriteistinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusIrma ČuchrajAlbina Pupeikienė