- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-425-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03847-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- L. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei L. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. B. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės L. S. (toliau – ir atsakovė) 1 575,20 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka. Santuokoje šalys susilaukė sūnaus B. B., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – sūnus). Šalys nuo 2020 metų pradėjo gyventi skyriumi. Gyvendamos skyriumi bendro ūkio nevedė, tačiau vienodai rūpinosi sūnumi, jį išlaikė ir prižiūrėjo. Kadangi Atsakovė 2021 m. birželio 19 – 25 d. atostogavo su sūnumi, todėl ieškovas taip pat nusprendė leistis į poilsinę kelionę su vaiku. Tuo pagrindu 2021 m. rugpjūčio 9 d. tarp ieškovo ir kelionių organizatoriaus UAB „Litaura“ buvo sudaryta organizuotos turistinės kelionės sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., ieškovas įsigijo sau ir sūnui 5 dienų poilsinę kelionę į Turkiją. Kelionės kaina sudarė 1 432,54 Eur. Ieškovas apie planuojamą kelionę informavo ir atsakovę, kuri tik prieš pat kelionę informavo ieškovą, jog neleidžia sūnaus keliauti kartu su ieškovu. 2021 m. rugpjūčio 13 d. (penktadienį) 18 val. 53 min. atsakovė informavo ieškovą, jog sūnaus pasą padarė negaliojančiu. Dėl tokių atsakovės tyčinių veiksmų ieškovas su sūnumi negalėjo išvykti į suplanuotą kelionę 2021 m. rugpjūčio 15 d. (sekmadienį), ir dėl to 2021 m. rugpjūčio 14 d. (šeštadienį) turėjo įsigyti papildomus kelionės bilietus, siekiant bent keliomis likusiomis dienomis pasinaudoti įsigytu kelionės kelialapiu. Papildomi lėktuvo bilietai 2021 m. rugpjūčio 17 d. (antradienį) skrydžiui kainavo 438 Eur, be to ieškovas 2021 m. rugpjūčio 16 d. (pirmadienį) turėjo skubiai užsakyti naują sūnaus pasą, kuris papildomai kainavo 190 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. S. atsiliepimu prašė nutraukti civilinę bylą; jeigu byla nebūtų nutraukta, prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė, kurie iki (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai, nebegyvena kartu nuo 2020 m. rugsėjo mėn., kuomet atsakovė išsikraustė iš bendrų ginčo šalių namų. 2020 m. rugsėjo pabaigoje atsakovė parengė ir pateikė ieškovui sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių projektą, tačiau ieškovas šių dokumentų nepasirašė, dėl jų sąlygų nesiderėjo ir skyrybų įforminimo procesą vilkino iki 2021 m. žiemos, kuomet ieškovo interesus derybose dėl santuokos nutraukimo pradėjo atstovauti advokatė K. Č., o vėliau – nuo 2022 m. sausio mėn. ieškovo pasitelktas advokatas J. B.. Derybos dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų užtruko iki (duomenys neskelbtini), kuomet tarp ginčo šalių buvo pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – Sutartis). Ginčo šalys Sutartimi išsprendė ginčo šalis (sutuoktinius) siejusius tarpusavio finansinius klausimus bei turtinius reikalavimus, kurie buvo kilę tarp sutuoktinių iki Sutarties sudarymo dienos ((duomenys neskelbtini)). Sutartis buvo patvirtinta santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu, kuris buvo priimtas (duomenys neskelbtini), o įsiteisėjo – (duomenys neskelbtini).
5. Atsakovė L. S. pateikė prašymą (teisme gautas 2023 m. lapkričio 16 d.) nutraukti civilinę bylą, paliekant ieškovo ieškinį nenagrinėtu. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai atlyginti nuostolius yra kildinami iš 2021 m. rugpjūčio mėnesį tarp šalių kilusio konflikto – kai ieškovas vienašališkai nusprendė išskristi su sūnumi į Turkiją ir dėl to patyrė nuostolius, nes sūnaus pasas buvo negaliojantis, teko įsigyti pakaitinį skrydį, užsakyti naują pasą ir kt. Tuo metu šalys dar nebuvo išsprendusios santuokos nutraukimo klausimo, nors gyveno skyrium. Šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir joje išspręsti visi iki nurodytos datos šalis sieję tarpusavio turtiniai reikalavimai, taip pat ir keliamas šiuo ieškiniu. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo byla) ir teismo sprendimas įsiteisėjęs (duomenys neskelbtini). Turtinė žala kilo santuokos metu ir tai jau yra išspręsta santuokos nutraukimo byloje. Todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-378/2023), ieškovo keliamas reikalavimas galėtų būti sprendžiamas tik toje pačioje santuokos nutraukimo byloje, tačiau ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo atnaujinti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, o naujoje byloje toks reikalavimas negali būti išnagrinėtas antrą kartą, todėl byla turi būti nuraukta (CPK 293 straipsnio 3 dalis), o ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Atsiliepimas
6. Atsakovas E. B. prašė atmesti atsakovės 2023 m. lapkričio 15 d. prašymą dėl bylos nutraukimo. Nurodė, kad atsakovė visuose savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu teikė tą patį prašymą. 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu atsakovei buvo išaiškinta, kad neišklausius proceso dalyvių, teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą būtų skubotas ir galimai nepagrįstas. Po 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdžio atsakovė ketvirtą kartą pateikė analogišką ir nepagrįstą prašymą, nes nagrinėjamoje byloje pateiktas turtinis reikalavimas nebuvo sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. Atsakovės cituojama kasacinio teismo praktika nesusijusi su nagrinėjama byla, nes nuostolių atlyginimo klausimas kildinamas iš delikto, t. y. atsakovės tyčinių, neteisėtų veiksmų atlikimo, sukėlusių turtinę žalą (nuostolius) asmeniškai ieškovui, šalims gyvenant skyriuje ir nevedant jokio bendro ūkio. Nuostoliai buvo padaryti ieškovo asmeniniam turtui ir jie nesusiję su sutuoktinių prievolėmis, turtinėmis teisėmis, įsipareigojimais, todėl civilinė byla nagrinėtina, o atsakovės prašymas atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto aplinkės teismas 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą. Nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, ieškinį paliekant nenagrinėtu. Atšaukė byloje 2024 m. sausio 25 d. d. 14.30 val. paskirtą teismo posėdį.
8. Nurodė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) ir siekiamo teisinio rezultato nustatymui, teikiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, šalys savo pozicijas, argumentus, (ne)sutikimus išsakė teismo posėdyje. Ieškovui pateikus paaiškinimus dėl ieškinio ir atsakant į daugelį atsakovės/jos atstovės klausimų, ieškovas patvirtino, jog reikalaujami nuostoliai yra kilę 2021 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau jų klausimas nebuvo įtrauktas į šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą Sutartį. Teismas šalims suteikė galimybę pačioms apsispręsti dėl galimos bylos baigties, nes posėdžio eigoje kilo pagrįstas manymas, jog reikalaujami nuostoliai turi tiesioginę sąsają su santuokos nutraukimo byla. Ieškovui informavus teismą, kad šalių susitarimo nebus, atsakovė pateikė eilinį prašymą nutraukti bylą, ieškinį paliekant nenagrinėtu.
9. Teismo vertinimu, susiklosčiusios situacijos kontekste, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, teismo posėdyje šalių išsakytus (kontr)argumentus, jau esamoje bylos stadijoje leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu reiškiamas turtinis reikalavimas turėjo būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje. Ieškovui manant, kad jis neišspręstas, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo.
10. Teismas sprendė, kad atsakovės prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir byla nutrauktina, ieškinį paliekant nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovas E. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
11.1. Teismo posėdžiai vyko 2023 m. liepos 18 d. ir 2023 m. spalio 19 d. Atsakovė prašė civilinę bylą nutraukti, tačiau teismas prašymo netenkino. 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu nurodė, kad: „Bet kokiu atveju, kai byloje buvo pasiruošta paruošiamųjų dokumentų būdu, byla jau yra teismo salėje, tai vienareikšmiškai teismas privalo ją išnagrinėti, čia kas be ko esant tokiai situacijai byloje neišklausius nei šalių, nei jų atstovų pozicijų teismo bet koks sprendimas būtų sakyčiau pakankamai ankstyvas ir neaišku ar teisingas“. 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, tačiau posėdžio metu buvo apklaustas tik ieškovas. 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdyje nebuvo išklausyti ieškovo atstovai, nebuvo išklausyta atsakovė (kurios dalyvavimas pripažintas būtinu), nebuvo galimybės ieškovo atstovams ir teismui užduoti klausimų atsakovei, nebuvo apklaustas byloje liudytojas J. B., kuris būtent ir atstovavo ieškovui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo. Tai prieštarauja rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principui. 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu teismas paaiškino, kad: „byloje neišklausius nei šalių, nei jų atstovų pozicijų teismo bet koks sprendimas būtų sakyčiau pakankamai ankstyvas ir neaišku ar teisingas“, todėl teismo nutartis, kuria nuspręsta tenkinti atsakovės prašymą dėl bylos nutraukimo yra ne tik netikėta, bet ir prieštarauja pačio teismo išsakytai pozicijai, kad nagrinėjant bylą iš esmės yra būtina apklausti abi šalis, šalių atstovus, išsiaiškinti visas aplinkybes, nes kitoks teismo sprendimas būtų ankstyva ir neaišku, ar teisingas. Iš nutarties turinio lieka neaišku, kodėl teismas netenkino atsakovės trijų prašymų bylą nutraukti, o ketvirtą kartą atsakovės prašymą nusprendė tenkinti ir bylą nutraukti, nors byloje jau buvo paskirtas teismo posėdis
11.2. Teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė ir nutraukti civilinę bylą, ir palikti ieškinį nenagrinėtą. Byloje pareikšto ieškinio reikalavimas nėra išnagrinėtas santuokos nutraukimo byloje, o reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo nėra draudžiama. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nėra teisinio pagrindo varžyti kreditoriaus teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu ir jame apibrėžti savo reikalavimo dalyką ir pagrindą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 2019 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019). Tai, kad klausimas dėl šių nuostolių atlyginimo nebuvo sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje ir teigė 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu ieškovas. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose iš pradžių teigė, kad pati derėjosi dėl žalos dydžio, o po to jau dėstė aplinkybes, kad lyg ir nebesiderėjo su ieškovo advokatu dėl žalos atlyginimo derybose dėl santuokos nutraukimo. Į šiuos klausimus galima atsakyti tik bylos nagrinėjimo metu, tiesiogiai užduodant klausimus atsakovei.
11.3. Teismas cituoja bylą, kurioje nurodoma, kad jei ankstesnėje byloje turėjo būti išspręstas turto padalijimo klausimas ir kai paaiškėja, kad buvo padalytas ne visas bendras turtas, einama i bylos atnaujinimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nekelia klausimo dėl bendro turto dalybų, o dėl nuostolių priteisimo, o pareiga atlyginti nuostolius nėra bendras sutuoktinių turtas. Atsakovės prievolė (įsipareigojimas) yra asmeninio pobūdžio, be to, tai nėra turtas, tuo labiau, tai nėra ieškovo ir atsakovės bendras turtas. Ieškovo teisė reikalauti žalos atlyginimo yra jo (asmeninio pobūdžio) turtinė teisė (turtas), bet tai nėra jų bendras turtas. (duomenys neskelbtini) Sutartyje šalys nesprendė dėl atsakovės atsakomybės klausimo susijusio su šioje byloje pareikštu ieškovo ieškiniu – atlyginti patirtus nuostolius.
11.4. Pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nėra/nebuvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje, nebuvo aptartas ir išspręstas sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o taip pat visiškai nėra susijęs su klausimais, kurie yra sprendžiami santuokos nutraukimo bylose. Nuostolių atlyginimo klausimas kildinamas iš delikto, t. y. atsakovės tyčinių, neteisėtų veiksmų atlikimo, kurie sukėlė turtinę žalą (nuostolius) asmeniškai ieškovui, šalims gyvenant skyriuje ir nevedant jokio bendro ūkio. Nuostoliai buvo padaryti ieškovo asmeniniam turtui, atsiradę nuostoliai taip pat nesusiję su sutuoktinių prievolėmis, turtinėmis teisėmis, įsipareigojimais, todėl nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių bylą išnagrinėti teisme.
11.5. Teismas pažeidė savo pareigą nutartį tinkamai motyvuoti, dėl to teismo nutartis netenkina jai pagal CPK keliamų reikalavimų, pažeidžia ieškovo teisę į tinkamą teismo procesą byloje, nėra aiškus nei bylos nutraukimo pagrindas, nei kodėl teismas staiga – jau paskyrus teismo posėdžio datą, nusprendė bylą nutraukti. Neaišku, kodėl teismas nutartyje melagingai nurodo, kad buvo išklausytos šalys, kodėl buvo ignoruojami ieškovo išdėstyti argumentai, kodėl nebuvo suteikta teisė išklausyti atsakovės pozicijos, užduoti klausimus atsakovei, išklausyti liudytojo, kodėl nutartyje nėra pasisakoma dėl visų pagrindinių (esminių) tiek ieškovo, tiek atsakovės faktinių ir teisinių argumentų.
Atsiliepimas
12. Atsakovė L. S. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį, kuria byla nutraukta, ieškinį paliekant nenagrinėtu, palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
12.1. Atsakovė nuo pirmojo procesinio dokumento pateikimo nuosekliai laikėsi pozicijos, jog byla turi būti nutraukta, nes ieškovo reikalavimas dėl nuostolių, kildinamų iš 2021 m. rugpjūčio mėn. tarp ginčo šalių, dar kaip sutuoktinių, įvykusių įvykių, atlyginimo, buvo išspręstas (duomenys neskelbtini), kuomet įsiteisėjo teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir su jos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių. Kai ieškinys pareiškiamas buvusiam sutuoktiniui ir kai reikalaujama priteisti nuostolių, kilusių tarp buvusių sutuoktinių iki santuokos nutraukimo, atlyginimo, t. y. reiškiamas turtinis reikalavimas, toks reikalavimas laikomas jau išnagrinėtu ir išspręstu įsiteisėjusiu teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje, o tuo atveju jeigu ieškinį pareiškiantis asmuo mano, kad ieškiniu buvusiam sutuoktiniui pareikštas reikalavimas, kilęs santuokos galiojimo metu, nebuvo išspręstas tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo byloje, toks reikalavimas gali būti sprendžiamas tik toje pačioje santuokos nutraukimo byloje, ją atnaujinus.
12.2. Ieškovas 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdyje patvirtino, jog sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinio reikalavimo į atsakovę faktas, kad ieškovas jau tuo metu laikė atsakovę savo skolininke, buvo žinomas ir ieškovui, ir jo atstovui.
12.3. Ieškovas buvo išklausytas: savo poziciją išdėstė ieškinyje bei dublike, vėliau teikė žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu, pradėjus nagrinėti bylą iš esmės.
12.4. Ieškovas tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek derybose dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų, žinojo ir manė turįs piniginį reikalavimą Atsakovei, t. y. laikė santuokos nutraukimo procese savo kreditore, todėl ieškiniu reiškiamas reikalavimas ne tik buvo išspręstas, bet ir negalėjo būti neišspręstas tarp ginčo šalių, kaip tuo metu buvusių sutuoktinių. Tai, kad visus turtinius klausimus ginčo šalys išsprendė santuokos nutraukimo byloje, pačios šio ginčo šalys patvirtino sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 7.1 punkte, kuriame nurodoma, jog sutuoktiniai nebeturi viena kitai jokių kitų reikalavimų.
12.5. Po 2023 m. spalio 19 d. įvykusio teismo posėdžio tapo akivaizdu, jog ieškovas, pareikšdamas reikalavimą priteisti santuokos metu kilusią žalą, iš esmės siekia, jog būtų pakeistos teismo patvirtintos ir pilnai įvykdytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos – modifikuota sudarant šią sutartį prisiimtų sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimų apimtis. Ieškovo reiškiamo reikalavimo patenkinimas reikštų ne ką kitą, kaip teismo santuokos nutraukimo byloje jau patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų peržiūrėjimą bei pakeitimą, o tai nepagrįstai paneigtų tiek santuokos nutraukimo byloje priimto ir jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, tiek juo patvirtintos sutarties, kuri savo esme analogiška ir tapati taikos sutarčiai, teisinę galią. Todėl ši byla ne tik negalėjo būti iškelta, bet ieškinį teismui priėmus ir susipažinus su bylos šalių pozicijomis, privalėjo būti nutraukta kaip tapati įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtam ginčui (CPK 293 straipsnio 3 punktas), t. y. ginčui, kuriuo šios bylos šalys išsprendė visus santuokos metu kilusius tarpusavio turtinius klausimus. Nutraukus bylą, skundžiama nutartimi teismas privalėjo išspręsti byloje pareikšto ir jo priėmimo stadijoje priimto ieškinio likimą, todėl, remdamasis CPK 296 straipsniu, paliko ieškinį nenagrinėtu.
12.6. Byloje pareikštas ieškinio reikalavimas yra išnagrinėtas santuokos nutraukimo byloje, o reikšti buvusiam sutuoktiniui turtinį reikalavimą, kilusį iki santuokos nutraukimo, naujoje, ne santuokos nutraukimo byloje, yra draudžiama. Abi šalys sprendimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmė, įvertinusios visą susiklosčiusią šeimyninio gyvenimo situaciją, įskaitant tarpusavio turtinius reikalavimus (turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimus) vienas kitam, bei sudarė atitinkamą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pasidalino tuo metu turimą turtą ir išsprendė visus tuo metu egzistavusius savo turtinius įsipareigojimus bei reikalavimus vienas kitam. Neegzistuoja jokios išskirtinės aplinkybės sudarančios pagrindą taikyti išimtį dėl reikalavimo, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas, kadangi ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė civilinę bylą, pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, ieškinį paliekant nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad (duomenys neskelbtini) tarp ginčo šalių buvo pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. (duomenys neskelbtini), tenkino ginčo šalių prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp L. B. (ikisantuokinė pavardė – S.) ir E. B. ir (duomenys neskelbtini), nutraukė sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtino pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
16. Sutarties 7.1 punkte šalys patvirtino, kad Sutartimi pasidalijo visą santuokos metu įgytą ir/ar bendrąja jungtine šalių nuosavybe esantį turtą. Šalys taip pat patvirtino, kad šioje Sutartyje nustatytas turto padalinimo būdas yra šalims priimtinas ir atitinkantis šalių interesus. Šalys neturi viena kitai jokių kitų reikalavimų. Įsigaliojus šiai Sutarčiai, šalys taip pat nei dabar nei ateityje nereikš viena kitai jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų dėl turto padalijimo.
17. Ieškovas 2023 m. kovo 17 d. pateikė ieškinį atsakovei, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą, kurie atsirado dėl atsakovės veiksmų, įvykusių 2021 m. rugpjūčio 13 d., panaikinat sūnaus pasą, dėl ko ieškovas su sūnumi negalėjo išvykti atostogų į kitą šalį, t. y. dėl žalos kilusios tuo metų, kai šalys bendrai negyveno, tačiau šalys nebuvo pasirašiusios Sutarties ir nutraukusios santuokos.
18. CK 3.53 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas; sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą; iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo (vieno sutuoktinio prašymu, abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, dėl vieno (abiejų) sutuoktinio (-ių) kaltės), privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Toks įpareigojimas leidžia apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus.
19. Tokios pat pozicijos laikomasi ir nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje kasacinio teismo praktikoje: visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 36 punktą; kt.).
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
21. Kasacinio teismo praktikoje dėl galimybės kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje reikšti savarankišką reikalavimą, susijusį su santuokos metu įgytu turtu, yra išaiškinta, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Taigi santuokos nutraukimo byloje turi būti išsprendžiama dėl viso sutuoktinio turto, tiek su juo susijusių teisių ir pareigų, nebent yra išskirtinių atvejų.
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas iš esmės laiko save atsakovės kreditoriumi, įrodinėdamas, kad nuostolių atlyginimo klausimas kildinamas iš delikto, t. y. atsakovės tyčinių, neteisėtų veiksmų atlikimo, sukėlusių turtinę žalą (nuostolius) asmeniškai ieškovui. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas žinojo apie šioje byloje ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Nepaisant to, ieškovas, laikydamas save potencialiu atsakovės kreditoriumi, santuokos nutraukimo byloje klausimo dėl atsakovės galimos prievolės ir jos vykdymo nekėlė.
25. Minėta, kad nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto ir prievolių padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodytoje sutartyje iš esmės išsprendžiami visi sutuoktinius siejami turtiniai klausimai, taip pat susiję ir su prievolių vykdymu.
26. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai vienas iš buvusių sutuoktinių reiškia pretenzijas dėl jam kito sutuoktinio galimai padarytos žalos, kuri atsirado iki santuokos nutraukimo. Kadangi šis klausimas susijęs su turto ir prievolių (potencialių prievolių) padalijimu tarp sutuoktinių, šis klausimas turėjo būti išspręstas nutraukiant šalių santuoką. Kilęs ginčas tarp buvusių sutuoktinių dėl galimos prievolės tarp sutuoktinių, todėl tokio ginčo išsprendimas byloje nustatytų aplinkybių kontekste neišvengiamai gali turėti įtakos kitų turtinių klausimų išsprendimui. Visų šių klausimų išsprendimas yra neatsiejamai susijęs su šalių tarpusavio turto ir prievolių balansu šalių santuokos nutraukimo byloje. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad toks klausimas turėjo būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, kuri leistų spręsti dėl bendrosios taisyklės išimties taikymo, juolab kad ieškovas vis dar turi objektyvią galimybę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu (naikinamasis terminas nepasibaigęs).
27. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad ieškiniu reiškiamas turtinis reikalavimas turėjo būti išspręstas (sprendžiamas) santuokos nutraukimo byloje, o ieškovui manant, kad jis nebuvo išspręstas, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo.
28. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu ir 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, ieškinį paliekant nenagrinėtu.
29. CPK 293 straipsnio 3 punkte reglamentuota, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
30. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad bylų/ieškinių tapatumo pasekmių klausimas negali būti sprendžiamas kartu ir pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą ir pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą byla turi būti išnagrinėta, o pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą dar nagrinėjama teisme, taip pat taikant CPK 296 straipsnį iš esmės leidžiama vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, kai tam egzistavusios kliūtys išnyksta, o taikant CPK 293 straipsnį – tokios galimybės nėra.
32. Atsižvelgiant į nurodytą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti pakeista (tikslinama) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo reikalavimas turėjo būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, o ieškovui manant, kad jis nebuvo išspręstas, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo. Taigi ieškovas dėl ieškiniu prašomu atlyginti nuostoliu, negali teikti naujo (atskiro) ieškinio, ieškinio reikalavimas galėtų būti sprendžiamas tik atnaujinus bylą dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas nutraukti civilinę bylą (CPK 393 straipsnio 1 dalis).
34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismui nustačius bylos nutraukimo pagrindus, teismas turi nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, nepaisant jos pažangos stadijos.
35. Pažymėtina, kad ieškovo argumentai, jog teismas nutraukė civilinę bylą neišklausius abiejų ginčo šalių nėra pagrįsti. Nagrinėjamu atveju pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovas pateikė dubliką, atsakovė – tripliką, vyko teismo posėdžiai, kuriuose ieškovas buvo apklaustas ir galėjo išdėstė savo poziciją civilinėje byloje nagrinėjamu klausimu, atsakovė pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą, paliekant ieškovo ieškinį nenagrinėtu, ieškovas pateikė atsiliepimą į nurodytą prašymą. Todėl negalim teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino esminius ginčo šalių argumentus, padarė išvadą, kad ieškiniu reiškiamas turtinis reikalavimas turėjo būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo neatskleidė bylos esmės ar nemotyvavo priimto procesinio sprendimo. Be to, kaip minėta, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Olandija, peticijos Nr. 16034/90).
37. Atsižvelgiant į tai, kas nurodytą, apeliacinės instancijos teismas ieškovo atskirąjį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeičia – nutraukia civilinę bylą.
38. Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 850,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išvardintos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir protingos, atitinka rekomendacijų dydžius, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartį ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti:
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei L. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Priteisti atsakovei L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3307,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti atsakovei L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.