Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2119-797/2015 pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis), o šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (LR CPK 137 straipsnio 1 dalies). Pagal LR CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turi­niui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (LR CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis LR CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per LR CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą; jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per LR CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui; teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (LR CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2014-11-25 pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su skundu dėl antstolio R. K. veiksmų, skundo reikalavimams užtikrinti prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (1-4 b.l.). Kaip teisingai nurodė, pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas skundas yra pateiktas antstolio R. K. kontorai, pareiškėjas teismui nepateikė. Taip pat pareiškėjas, teigdamas, jog skundą teikia tuo pagrindu, kad antstolis jo pateiktus skundus ignoruoja ir jų nenagrinėja, nepateikė teismui LR CPK 510 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų - skundo dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismui nustačius terminą trūkumams pašalinti pareiškėjas pateikė 2014-04-30 skundo antstoliui R. K. dėl 2014-01-17 turto arešto panaikinimo kopiją, pasirašytą UAB „Jurgio baldai“ direktoriaus A. J., vieną įskaitomą AB „Lietuvos paštas“ pašo korespondencijos 2014-06-11 siuntimo kvito originalą, vieną neįskaitomą kvitą bei 2010-01-05 prekių perdavimo – priėmimo aktą (16 b.l.). Apelianto teigimu, minėti duomenys patvirtina, kad 2014-04-30 ir 2014-06-06 jis kreipėsi į antstolį R. K., tačiau skundai išnagrinėti nebuvo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014-03-03 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Jurgio baldai“ skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, kadangi pareiškėja nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2416-291/2014). Šiaulių apygardos teismas 2014-05-05 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-03 nutartį paliko nepakeistą (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-430-372/2014). 2014-07-09 ir 2014-09-02 Šiaulių apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Jurgio baldai“, atstovaujamos direktoriaus A. J., skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, kadangi pareiškėja kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydama įstatymų nustatytos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Taip pat teismas minėtose nutartyse pažymėjo, kad įvertinus tai, jog UAB „Jurgio baldai“ Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-28 nutartimi iškelta bankroto byla, skundą atsisakytina priimti dar ir tuo pagrindu kaip paduotą neįgalioto bylą vesti asmens (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6358-901/2014 ). Šiaulių apygardos teismas 2014-09-01 ir 2014-12-22 nutartimis Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-09 nutartį ir 2014-09-02 nutartį paliko nepakeistas (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-895-210/2014 ir civilinė byla Nr. 2S-1060-124/2014)

Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad apelianto šalinant skundo trūkumus pateikti dokumentai – 2014-04-30 UAB „Jurgio baldai“ direktoriaus skundas antstoliui R. K. dėl 2014-01-17 turto arešto panaikinimo ir 2014-06-11 pašto siuntos kvitas savo turiniu neįrodo, kad pareiškėjas konkrečiu atveju 2014-11-25 Šiaulių apylinkės teismui pateiktą 2014-11-05 skundą pateikė ir antstoliui R. K., ir, kad antstolis atsisakė šį skundą nagrinėti arba jo neišnagrinėjo per LR CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, kad 2014-11-05 skundas buvo pateiktas antstolio R. K. kontorai. Be to, iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas šios faktinės aplinkybės ir neneigia (37-39 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju apeliantas nepagrįstai sutapatina dviejų skirtingų asmenų vardu rašytus procesinius dokumentus, neatsižvelgia į kelis kartus įsiteisėjusiomis tiek Šiaulių apylinkės teismo, tiek Šiaulių apygardos teismo nutartimis pareiškėjo inicijuotose civilinėse bylose nustatytas aplinkybes, į tai, kad skundas dėl antstolio veiksmų turi būti teikiamas LR CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka ir tuo pagrindu nepagrįstai siekia išvengti šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, bei nepagrįstai nesivadovauja LR CPK 510 straipsnio nuostatomis.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme. Tais atvejais, kai antstolis per LR CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą ((pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai antstolis patvarkymu skundo iš esmės nenagrinėja, tačiau jo netenkina dėl to, kad praleistas skundo padavimo terminas, o skundą padavęs asmuo ginčija termino praleidimo faktą, išankstinė ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka antstolio patvarkymui apskųsti netaikytina (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad antstolis R. K. atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktus skundus, juos ignoravo bei, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą laikėsi LR CPK 510 straipsnyje numatytos privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme tvarkos. Paminėtina, kad vadovaujantis LR CPK 7 straipsniu, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl išdėstytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-06 nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyto reikalavimo panaikinti 2014-01-17 antstolio R. K. turto arešto aktą Nr. S-718-14, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir plačiau dėl jo nepasisako, kadangi dėl minėto reikalavimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, nėra teisinio pagrindo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui.