Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6358-901/2014, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-09 nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014-08-28 pakartotinai gautas A. J. skundas dėl antstolio R. K. veiksmų, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-09 nutartį ir 2014-01-17 turto arešto aktą Nr. S-718-14 kaip neteisėtą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto arešto vykdymą (35–37 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skunde nurodoma, kad antstolis R. K. areštavo ne tik BUAB „J“ nuosavybės teise turimą turtą, bet ir A. J. priklausantį turtą pagal 2010-01-05 prekių perdavimo – priėmimo aktą. Tokiu būdu buvo neginamos pareiškėjo teisės. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo perduotos A. Č. su ten buvusiais ne tik UAB „J“ baldais, bet ir A. J. baldais. Antstolis R. K. su A. Č. pasisavino turtą, todėl buvo atlikta atvira didelės vertės turto vagystė. Visų minėtų aplinkybių teismas sąmoningai nenagrinėjo, bandydamas nuslėpti antstolio R. K. nusikalstamą veiką, nepagrįstai nurodant, kad apeliantas nesikreipė į antstolį tiesiogiai. Į bylą buvo pateiktas 2010-01-05 turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriame tiksliai nurodoma koks turtas priklauso A. J. nuosavybės teise. Nei turto arešto akto, nei antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nepasirašė nė vienas UAB „J“ atstovų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti taikos sutartį. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nustačius ieškinių tapatumą pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, jog ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu ir negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas UAB „J“ direktorius A. J. 2014-07-08 skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas panaikinti 2014-01-17 UAB „J“ turto arešto aktą Nr. S-718-14, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto arešto vykdymą. Skunde nurodė, kad antstolis areštavo dvigubai didesnę turto dalį, negu išieškoma suma, areštavo svetimą nuosavybę, antstolis neturėjo teisės areštuoto turto perduoti saugoti kitam asmeniui, nesilaikė nustatytų reikalavimų įvertinti turtą rinkos kainomis ir neatsižvelgė į šalių prieštaravimus (1–8 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismas 2014-07-09 nutartimi atsisakė priimti UAB „J“ direktoriaus A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydamas, kad pareiškėjas privalo tiesiogiai kreiptis į antstolį ir kad skundą padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo (14 b. l.).

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-09 nutartį, pareiškėjas UAB „J“ direktorius A. J. 2014-08-11 atskiruoju skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-09 nutartį, turto arešto aktą Nr. S-718-14, taikyti laikinąsias apsaugos priemones (17–25 b. l.).

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi A. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-09 nutarties atmetė (30–31 b. l.).

2014-08-28 pareiškėjas UAB „J“ direktorius A. J. pakartotinai pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-09 nutartį, turto arešto aktą Nr. S-718-14, taikyti laikinąsias apsaugos priemones (35–37 b. l.).

Taigi, iš pateiktų A. J. skundų matyti, kad 2014-08-28 pateiktas skundas yra analogiškas 2014-08-11 pateiktam skundui, nes juose prašoma panaikinti tą pačią Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį. Pažymėtina, kad dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-09 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo pasisakyta Šiaulių apygardos teismo 2014-09-01 nutartyje, kuria konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, o A. J. skundas atmestas (30–31 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2014-09-01 nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pakartotinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-09 nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi UAB „J“ iškelta bankroto byla, todėl vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu, 11 straipsnio 3 dalies 9 punktu, įmonės valdymo organai įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą netenka savo įgaliojimų, o bankrutuojančiai įmonei teisme ir kitose institucijose atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankroto administratorius. Pažymėtina, kad skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-09 nutarties padavė asmuo, įvardinęs save UAB „J“ direktoriumi, A. J.. Šiaulių apygardos teismas dar 2014-09-01 nutartyje nurodė, kad pareiškėjas A. J. nėra įgaliotas asmuo pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, nes neįrodė, kad jis yra bankrutuojančios UAB „J“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjas UAB „J“ direktorius A. J., 2014-08-28 teikdamas atskirąjį skundą, vėlgi nepateikė teismui įrodymų, kad jis yra bankrutuojančios UAB „J“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, kuriam suteikta teisė teikti skundą šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą ir šiuo pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.