Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo neįgaliam pilnamečiam asmeniui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. M. (toliau – ir ieškovė, motina) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:

1.1. priteisti iš atsakovo V. M. (toliau – ir atsakovas, tėvas) išlaikymą pilnamečiam sūnui A. M. (toliau – ir sūnus), mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, pervedant mokamą sumą į jos sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. priteisti pilnamečiam sūnui iš atsakovo 18 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 praėjusius metus;

1.3. nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su pilnamečiu sūnumi tvarką;

1.4. Priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu (civilinės bylos proceso Nr. 2-03-3-07314-2010-6), tačiau išlaikymas buvo nustatytas tik nepilnametei dukrai I. M.. Neįgaliajam sūnui A. M. išlaikymas nebuvo nustatytas, šis klausimas nespręstas ir iki šio ieškinio padavimo, nors sūnus yra neįgalus nuo vaikystė. Jam nustatyta įgimta silpnaprotystė – sunkus protinis atsilikimas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimu A. M. pripažintas neveiksniu. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu A. M. nustatyta nuolatinė globa ir jo globėja paskirta I. M.. Nors vaikas yra neįgalus nuo vaikystės, pastaruoju metu pasikeitė neįgaliojo sūnaus poreikiai, brangstant pragyvenimo lygiui jo poreikiai vis didėja. Atsakovas šia situacija nesidomi, į sūnaus poreikius neatsižvelgia, nedalyvauja jo gyvenime ir gera valia neteikia jam reikalingo išlaikymo. Kiekvieno vaiko teisė turėti gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai ir aprangos priežiūrai (skalbimo milteliai, vanduo ir t. t.), maistui, sveikatai (vaistams), higienai (vandeniui), mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Šiuo atveju to nepakanka. Dėl vaiko sveikatos būklės jam reikalinga ir speciali priežiūra, ir dažnos reabilitacijos. 2016 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016, suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad jei asmeniui nustatoma 0–25 proc. darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis. Asmens darbingumo lygį ir netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinis skyrius 2007 m. yra nustatęs, kad A. M. yra nedarbingas (asmens darbingumo lygis yra 20 procentų). Neįgaliojo pažymėjime Nr. 0192486 nurodyta, kad jis nedarbingas neterminuotai. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teises aiškinimo ir taikymo praktiką, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/ 2004). Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad vaikas yra neįgalus, nedarbingas, jam reikalinga speciali priežiūra. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas. Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo būtinumo ar jo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, kuri yra ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet ir pastangas. Pažymėjo, kad jos galimybės yra ribotos, ir esant didelei infliacijai ir mokesčių kilimui vis sunkiau išlaikyti sūnų ir užtikrinti jo poreikių patenkinimą. Jos gaunamos pajamos: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos mokami – 345 Eur. Sūnaus A. M. pajamos 346 Eur per mėnesį ir vienišo žmogaus išmoka – 32 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3.201 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju slaugymas ar nuolatinė priežiūra būtini, o išlaikymas sūnui išviso nebuvo priteistas. Mano, kad sūnui reikalingas išlaikymo dydis yra 500 Eur kas mėnesį ir priteistina kompensacija už 3 praėjusius metus, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo, nes atsakovas nėra prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo visą šį laikotarpį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-81-642/2020). Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Sūnus yra neterminuotai neįgalus, todėl nepakanka minimaliai tenkinti jo poreikius, bet būtina atsižvelgti ir į specialiuosius poreikius, kurie neišnyks metams bėgant, todėl išlaikymo dydis jam reikalingas didesnis. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja atsakovą imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

2.2. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Išlaikymas periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o už ankstesnį laikotarpį priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas. Šiuo atveju įsiskolinimas už 3 praėjusius metus, skaičiuojant po 500 Eur mėnesiui periodinėmis išmokomis, sudarytų 18 000 Eur.

2.3. Akcentavo, kad kadangi jai paskirta sūnaus nuolatinė globa, visiškai neturi laiko nei poilsiui, nei atostogoms, todėl reikalinga nustatyti ir sūnaus tėvo – atsakovo – bendravimo su sūnumi tvarką, nes jis visiškai su juo nebendrauja.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su pilnamečiu sūnumi nustatymo.

4.1. nustatyti, kad jis moka išlaikymą sūnui po 100 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;

4.2. reikalavimą dėl 18 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą;

4.3. priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5.1. niekada neatsisakė bendrauti ir rūpintis sūnumi ir neatsisako prisidėti prie jo išlaikymo kiek šiuo metu leidžia ir leis jo finansinė padėtis ir galimybės. Jam visą laiką buvo žinoma, kad neįgalaus sūnaus poreikiams užtenka gaunamų išmokų. Iki šiol ieškovė nei vienu žodžiu nebuvo užsiminusi, kad gaunamų išmokų neįgalaus sūnaus išlaikymui neužtenka ar kažkaip iš esmės pasikeitė sūnaus poreikiai. Po santuokos nutraukimo ieškovė sakė, kad sūnui išlaikyti užtenka gaunamos valstybės paramos, t. y. išmokų. Pažymėjo, kad savo ruožtu visada stengėsi nupirkti ko sūnui tuo metu reikia ar kitaip jį paremti. Supranta, kad sūnus dėl neįgalumo negali gyventi pilnaverčio gyvenimo ir negali dirbti, kad jo poreikiai yra specifiniai, todėl jam reikalinga parama, galimai ir papildomas išlaikymas iš abiejų tėvų, tiek iš neįgalaus asmens tėvo, tiek iš neįgalaus asmens mamos pusės, jei jo gaunamų išmokų jo poreikiams ir pragyvenimui nepakanka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, priteisiant pilnamečiams neįgaliems vaikams išlaikymą išskiriama ne tik sąlyga, kad vaikas turi būti nedarbingas dėl neįgalumo, bet taip pat kad vaikui turi būti realiai reikalinga parama. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Be to, nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tėvo (motinos) pareiga yra išlaikyti nedarbingą, paramos reikalingą pilnametį vaiką, o ne kitą iš tėvų, kuris šį vaiką slaugo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1236/2002). Dėl neįgalumo nedarbingi pilnamečiai asmenys yra socialiai remiami ir gauna visokeriopą valstybės paramą, t. y. gauna išmokas, kompensacijas ir pensiją bei kitas socialines garantijas, kurios pagal ieškovės ieškinyje pateiktus 2022 metų laikotarpio duomenis sudaro 378 Eur, nes ieškovė teismui pateikė tik slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos (346 Eur) ir vienišo asmens išmokos (32 Eur) duomenis. Tačiau ieškovė nepateikė šalpos neįgalumo pensijos dydžio išmokų, kurios gali siekti, pagal šiuo metu nustatytą reglamentavimą, nuo 184 iki 414 eurų (atsakovo manymu sūnui šalpos neįgalumo pensija gali siekti apie 351,44 Eur), o slaugos išlaidų tikslinė kompensacija nuo 2023 m. sausio mėn. sudaro 367,50 Eur bei vienišo asmens išmoka – 34,89 Eur (iš viso susidarytų 753,83 Eur, be transporto išlaidų kompensacijos). Atsakovo žiniomis, neįgaliajam priklauso ir transporto išlaidų tikslinė kompensacija, kurios dydis ir išmokos galimai tendencingai nepateiktos. Atkreipė dėmesį, kad byloje turėtų būti atsižvelgiama ir vertinami ne tik neįgalaus pilnamečio asmens poreikiai, bet ir visos jo gaunamos pajamos (išmokos ir kiti pajamų, turto šaltiniai) ir tik tada sprendžiama ar jam reikalinga papildoma parama ir kokio dydžio. Ieškovei ir atsakovui dar gyvenant santuokoje sūnaus vardu buvo įgytas turtas – 12 arų ploto sodo sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris vėliau, galimai, buvo parduotas. Jei išaiškėtų, kad sūnus dar turi šį turtą, teismas privalo į tai atsižvelgti priteisiant jam išlaikymą. Jei to turto nėra, jis parduotas arba kitais realizuotas po santuokos su ieškove nutraukimo, tada teismas turėtų išsireikalauti iš ieškovės kada, už kokią sumą buvo parduotas šis turtas ir kaip tos pajamos buvo ar nebuvo panaudotos neįgalaus sūnaus išlaikymui ir jo labui. Akcentavo, kad ieškovė visiškai neįrodė pastaruoju metu pasikeitusių ir padidėjusių neįgaliojo sūnaus poreikių. Ieškovė pateikė sumas, paskaičiuotas sūnaus išlaikymui už metus, tačiau nepateikė nei vieno tokių patirtų išlaidų tiesioginio įrodymo bei nepagrindė tokių išlaidų būtinybės. Vien sanatorijai, stovykloms, ir reabilitacijai ieškovė paskaičiavo 7 895 Eur, t. y. apytiksliai 660 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad Lietuvoje sveikatos draudimu drausto asmens būtinas gydymas yra nemokamas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis), neįgaliam asmeniui suteikiama ir nemokama reabilitacija. Lieka neaišku, dėl kokių priežasčių ir kodėl ieškovė įtraukė išlaidas, kurios arba yra apmokamos Valstybinių ligonių kasų arba yra nemokamos. Sūnus, kuriam greit sukaks (duomenys neskelbtini) metai, kasdien lanko (duomenys neskelbtini), į kurį nuveža ir parveža specialus transportas, ten gauna pusryčius ir pietus, todėl maisto išlaidoms ieškovė galimai priskaičiavo ir savo išlaidas. Ta pati situacija ir su būsto išlaikymu – ieškovė visas savo grožio salono ir gyvenamojo būsto išlaidas paskaičiavo vienam sūnui, nors kartu gyvena ne vienas asmuo, t. y. kartu gyvena ir pati ieškovė, todėl yra nesąžininga ir neteisinga sūnaus atžvilgiu reikalauti visas būsto išlaikymo išlaidas perkelti ant neįgalaus asmens pečių. Be to, sūnaus nereikia vežioti į neįgaliųjų dienos centrą, automobilio kurui išleidžiamas sumas ieškovė taip pat turėtų pagrįsti. Nors sūnui nustatytas neįgalumas, jo žiniomis, jis puikiai pats save apsitarnauja, jo nereikia ištisai prižiūrėti, slaugyti lovoje, jis vaikšto, juda, bendrauja, pats valgo, ir apsitarnauja būtinuosius savo poreikius. Dienos metu (nuo ryto iki pavakarės) jis laiką leidžia dienos centre, ten yra ugdomas, užsiima įvairia veikla, o tuo metu ieškovė dirba. Santuokos metu ir dabar ieškovė teikia kosmetologės paslaugas, kurias atlieka namuose įrengtame salone. Sūnaus negalia, atsakovo nuomone, pasireiškia tuo, kad nuo vaikystės yra sutrikusi kalbėjimo funkcija, tačiau jis puikiai su juo susikalba ir supranta ką jis sako. Darbingumo lygio nustatymo pažymoje DL-1 Nr. 0272506 yra įvardintas diagnozės kodas pagal TLK-10: G80.8 – kitoks cerebrinis paralyžius, ir nėra tos diagnozės, kuria bando suklaidinti teismą ieškovė (sunkus protinis atsilikimas yra koduojamas ligos kodu F72). Akcentavo, kad visada siūlo sūnui nupirkti reikiamus rūbus, avalynę ar kitas priemones pigiau (dažniau iš turgavietės, kur yra pigiau ir pats ten įsigyja sau daiktus), tačiau ieškovė tokios paramos nepriima, nes, jos nuomone, tai per prastas lygis sūnui. Nurodė, kad šiuo metu gauna 802 Eur atlyginimą (atskaičius mokesčius). Jokių kitų pajamų neturi nei iš individualios veiklos, nei iš kitokių šaltinių. Iš gaunamo atlyginimo sumos atėmus 500 Eur prašomo priteisti išlaikymo jam ne tik kad neliktų lėšų pragyvenimui, bet net neužtektų patenkinti savo minimalius egzistencinius poreikius, nes neliktų lėšų būtinoms pragyvenimo išlaidoms, tokioms kaip maistas, vaistai, rūbai, kurios yra minimalios ir reikalingos tik būtiniems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad, atsižvelgiant į jo amžių, galimybės rinkoje gauti kitų arba papildomų darbo pasiūlymų yra stipriai apribotos. Gaudamas tokį atlygį, kokį šiuo metu gauna, ir gyvendamas mažame miestelyje (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) gyvena stengdamasis maksimaliai taupyti ir gyventi patiriant tik minimalias išlaidas, nes kito pragyvenimo šaltinio neturi. Negali sau leisti nei išvykų, nei kelionių, nei mokamų sveikatinimosi paslaugų, nes atskaičius būtinas išlaidas nieko nelieka iš atlyginimo. Gyvena ypatingai taupiai nuo atlyginimo iki atlyginimo. O kur dar nenumatytos išlaidos: užklupus ligai, sugedus automobiliui, būsto komunikacijų remontui ir pan. Visos išvardintos būtinos išlaidos sudaro daugiau kaip 700 Eur per mėnesį ir tai beveik viskas, ką jis šiuo metu uždirba savo sunkiu ir kasdieniu darbu.

5.2. Dėl reikalavimo priteisti 18 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą nurodė, kad sūnus yra neįgalus nuo vaikystės, šalys buvo susitarusios, kad išlaikymas jam nėra reikalingas, kadangi išlaikymui pilnai pakakdavo jo gaunamų išmokų. Nurodė, kad jam nesuprantamas ieškovės noras reikalauti tokių didelių ir niekuo nepamatuotų ir neįrodytų sumų, net ir suprantant, kad toks reikalavimas yra neįgyvendinamas, ir jo jam nebus įmanoma įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

6.1. priteisė iš atsakovo pilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus gyvos galvos, išlaikymą mokant į ieškovės sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

6.2. paskyrė ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

6.3. priteisė iš atsakovo pilnamečiam sūnui 350 Eur išlaikymo įsiskolinimo, šią sumą sumokant į ieškovės sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini);

6.4. priteisė valstybei iš atsakovo 41 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista;

6.5. priteisė atsakovui iš ieškovės 3 700 Eur bylinėjimosi išlaidų;

6.6. priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės 12,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad šalių sūnus nuo vaikystės yra neįgalus (diagnozės kodas pagal TLK-10 – G80.8 – kitoks cerebrinis paralyžius), nedarbingas (nustatytas 20 proc. darbingumo lygis), jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (žr. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. birželio 19 d. Darbingumo lygio pažymą, Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą). Taigi, yra pagrindas taikyti CK 3.194 straipsnio 3 dalį. Nurodytos aplinkybės atitinka vieną iš įstatymo kriterijų priteisiant išlaikymą iš tėvų pilnamečiam neįgaliam vaikui.

7. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodyto sūnaus poreikiams reikalingo išlaikymo dydžio nurodė, kad:

7.1. akivaizdu, jog šalių sūnus gyvena bute, naudojasi vandeniu, elektra, būstas yra šildomas. Šie sūnaus poreikiai nėra mažesni už eilinio žmogaus. Taigi, nepriklausomai nuo to, kaip sutvarkyti ar nesutvarkyti būsto dokumentai, neginčytina laikytina aplinkybė, jog šios rūšies išlaidos yra patiriamos. Formalus vertinimas, kad nuosavybę priskyrus vienam ar kitam asmeniui, šios rūšies išlaidos nėra patiriamos, neatitiktų nei faktinės situacijos, nei būtų racionalus, logiškas. Juolab pabrėžė, jog atsakovas pats neginčija aplinkybės, jog sūnus gyvena būtent šiame būste ar kad nesinaudoja kažkuria iš dokumentuose tinkamai neįregistruota, bet faktiškai sujungta patalpa. Kita vertus, akivaizdu, jog būste gyvena ir pati ieškovė, tačiau nurodant šios kategorijos išlaidų sumas ši aplinkybė nebuvo vertinta. Todėl šios rūšies išlaidos dalintinos dviem asmenims. Atsakovo argumentai dėl galimai kartu gyvenančio trečio asmens šiuo atveju nelaikytini reikšmingais, kadangi tiek pats atsakovas, tiek ieškovė teikdami paaiškinimus, nurodė, jog trečias asmuo nuolat minėtame būste negyvena, o tik kartais nakvoja. Todėl, nesant duomenų, jog trečias asmuo esmingai padidina minėtų išlaidų sumą, teismo vertinimu, šios aplinkybės vertintinos neįgalaus asmens naudai ir išlaidos komunalinėms paslaugoms dalintinos dviem asmenims. Taip pat sutiko su atsakovo atstovės argumentais, kad prie būsto išlaikymui tenkančių išlaidų pridėtos ir kabineto išlaikymo išlaidos, kas negali būti sulyginta su sūnaus poreikių tenkinimu. Todėl sprendė, kad šalių nepilnamečiam sūnui tenkanti būsto išlaikymui tenkanti išlaidų dalis atitinkamai mažintina.

7.2. Pasisakant dėl kurui prašomų priteisti sumų, t. y. 1 800 Eur metams (150 Eur mėnesiui), sutiko su atsakovu, jog šios rūšies ieškovės nurodytos išlaidos yra galimai per didelės. Šiuo aspektu vertino tai, jog sūnus į (duomenys neskelbtini) gali būti vežamas Centro transportu (t. y. neįrodyta būtinybė ieškovei vežioti sūnų, taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, jog kartais Centras neturi vairuotojo ar pan., dėl ko būtent globėjams tenka vežioti neįgalius asmenis patiems), be to, ieškovė nepateikė finansinės apskaitos ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų tokio dydžio būtinas išlaidas. Kita vertus, sutiko su ieškove, jog sūnų būtina vežioti pas gydytojus, į procedūras, į reabilitaciją, stovyklą ir pan. Kadangi automobiliu naudojasi ne tik sūnus, bet ir pati ieškovė, automobilio draudimui, jo priežiūrai tenkančios išlaidos dalintinos dviem asmenims. Taigi, teismo vertinimu, sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį tenkanti visų automobilio išlaidų dalis sudaro apie 100 Eur.

7.3. Pažymėjo, kad kitos ieškovės nurodytos išlaidos, susiję su bendro pobūdžio sūnaus poreikiais (rūbams, avalynei, higienai, stomatologui) – iš esmės yra racionalios, pagrįstos. Kita vertus, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta anksčiau, bendriesiems sūnaus poreikiams patenkinti reikalingos lėšos neviršija eilinio žmogaus būtinųjų poreikių išlaidų, konstatavo, jog 2023 metais (kreipimosi į teismą su ieškiniu metu) šalių neįgalaus sūnaus bendrųjų poreikių tenkinimui buvo reikalinga 633 Eur/mėn. suma, o 2024 metais – 704 Eur/mėn. suma, atskirai nenurodant kiekvienai poreikių kategorijai reikalingos konkrečios sumos, kadangi akivaizdu, jog visų poreikių kategorijų ne visais atvejais įmanoma įvardinti, tačiau jos būtinos žmogaus pragyvenimui.

7.4. Pasisakant dėl specialiųjų, su sūnaus negalia susijusių poreikių, visų pirma pažymėjo, jog grįsdama šiuos specialiuosius sūnaus poreikius, ieškovė nepateikė išsamių įrodymų visiems jiems pagrįsti. Taip pat ieškovė prie sūnaus išlaidų įtraukia sanatorinio gydymo paslaugas. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1738 patvirtinto Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 21 punktu, palaikomąją medicininę reabilitaciją, įvertinęs paciento sveikatos ir biopsichosocialinę būklę, skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – ir FMR) gydytojas, vadovaudamasis Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašu (toliau – ir Specialiųjų reikalavimų aprašas). Medicinos dokumentuose turi būti nurodyti palaikomosios medicininės reabilitacijos skyrimo motyvai. Remiantis Aprašo 22 punktu, palaikomoji medicininė reabilitacija skiriama suaugusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 0–40 proc. dalyvumo lygis (iki 2024 m. suaugusiems asmenims nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis, bei asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, nustatytas didelių arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis). Aprašo 23.2 punktas numato, jog palaikomoji medicininė reabilitacija suaugusiesiems skiriama kartą per kalendorinius metus dėl judamojo-atramos aparato pažeidimų ar nervų sistemos ligų. Be to, Aprašo 24 įtvirtinta, jog tais atvejais, kai į asmens sveikatos priežiūros (toliau – ir ASP) įstaigą, teikiančią medicininės reabilitacijos paslaugas, pacientas atvyksta palaikomosios medicininės reabilitacijos, pagal poreikį ASP įstaiga priskiria pacientui asistentą, tos įstaigos darbuotoją, t. y. socialinį darbuotoją ar, jo nesant, slaugytojo padėjėją. Asistentas palaikomosios medicininės reabilitacijos metu padeda neįgaliam pacientui vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai. Aprašo 25 punkte nurodyta, jog pacientams, atitinkantiems Aprašo 22 punkte nurodytus kriterijus, dėl judamojo-atramos aparato pažeidimų ar nervų sistemos ligų pirmus dvejus metus po Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyto dalyvumo lygio sumažėjimo ar neįgalumo nustatymo ir po stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų suteikimo galima skirti antrinės (reabilitacija II) ar tretinės (reabilitacija III) stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų kartotinį kursą, vadovaujantis Specialiųjų reikalavimų apraše nurodytais kriterijais. Remiantis Aprašo VIII skyriaus nuostatomis, šios paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Sūnui galint gauti valstybės kompensuojamas paslaugas, darė išvada, jog šio sūnaus poreikio užtikrinimui iš esmės turi pakakti ir valstybės nemokamai teikiamų paslaugų kiekio. Vien ieškovės noras, kad sūnus į reabilitaciją vyktų dažniau nei (raštu) rekomenduoja gydytojas (ir dėl to neskiriama valstybės kompensuojama reabilitacijos paslauga), nesudaro pagrindo vertinti šio sūnaus poreikio kaip būtino ir priteisti iš kito tėvo šių išlaidų dalies. Teismo vertinimu, neįgaliam asmeniui neabejotinai turint poreikį reabilitacijai ar kitoms medicininėms paslaugoms, remiantis galiojančiais teisės aktais, gydytojas tokią rekomendaciją yra įpareigotas nurodyti. Taip pat ieškovė prie reabilitacijos išlaidų nurodė ir išlaidas, tenkančias lydinčiam asmeniui. Tačiau teikdama paaiškinimus, ji nurodė, jog reabilitacijos paslaugos kokybės prasme nesiskiria Vilniuje (kur gyvena ieškovė ir sūnus) ir kituose Lietuvos miestuose. Kitus miestus ieškovė renkasi iš esmės tik dėl to, jog siekia pakeisti aplinką, prasiblaškyti. Tuo tarpu išlaidų prasme, kituose miestuose papildomai lydinčiam asmeniui kainuoja nakvynė. Teismo vertinimu, esant galimybei gauti reabilitacijos paslaugas Vilniuje ir kitus miestus renkantis tik dėl ieškovės subjektyvaus noro, negalima lydinčio asmens patiriamų išlaidų laikyti būtinomis. Be to, įvertinus tai, kad reabilitacijos įstaiga neįgaliam asmeniui paslaugų teikimo laikotarpiui skiria asistentą, akivaizdu, jog tokiais atvejais ieškovės buvimas visą darbo dieną kartu su sūnumi nėra būtinas. Taip pat ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog sūnų vežėsi į Ispaniją, kur šis taip pat gavo reabilitacijos paslaugas. Teismo vertinimu, visų pirma, aplinkybei, jog sūnui Ispanijoje būtų buvę teikiamos reabilitacijos paslaugos, pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų (išskyrus lėktuvo bilietus, kas savaime leidžia padaryti tik išvadą dėl kelionės į Ispaniją fakto, bet ne tikslo). Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad tokia reabilitacija (Ispanijoje) sūnui būtų buvusi būtina ir rekomenduota gydytojų. Taigi, tokio pobūdžio išlaidos negali būti priskirtos prie būtinų ir jų reikalaujama iš atsakovo. Be to, iš pačios ieškovės paaiškinimų taip pat galima daryti išvadą, jog vykti į Ispaniją ji tam tikra prasme pasirinko vedina savo interesų – jai norėjosi pakeisti aplinką, be to, ten gyvena sesuo. Taigi, nesant byloje patikimų įrodymų apie būtinybę Ispanijoje sūnui gauti reabilitacijos paslaugas ir apie tai, kad tokios paslaugos šalių sūnui ten būtų buvę suteiktos, nėra pagrindo tokių išlaidų priskirti būtinosioms sūnaus specialiųjų poreikių tenkinimui reikalingoms išlaidoms. Taip pat atkreipė dėmesį, jog šios išlaidos nėra ir nebuvo patiriamos periodiškai, jos buvo vienkartinės (jei apskritai buvo patirtos), taigi negali būti vertinamos kaip nuolat (periodiškai) atsirandančios išlaidos, kurios turėtų būti įtrauktos į sūnaus specialiųjų poreikių tenkinimui būtinas lėšas. Taip pat byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad sūnus lanko (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė teismo posėdžių metu paaiškino, tiek atsakovas pripažino, be to, byloje pateikta Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma patvirtina, jog sūnui būtina nuolatinė priežiūra. Teismo vertinimu, šis sūnaus poreikis laikytinas būtinu. Byloje pateikti duomenys (sąskaitos išrašai, ieškinyje pateikta poreikių lentelė, paaiškinimai teismo posėdžių metu) patvirtina, jog vidutiniškai šio poreikio tenkinimui ieškovė išleidžia 113 Eur/mėn. Be to, iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų dokumentų matyti, jog šalių sūnus bent kartą metuose vyksta į Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ stovyklą. Remiantis byloje surinktais duomenimis, stovyklos kaina vienam asmeniui – 385 Eur (2023 m. gegužės 15 d. DOK-78563). Šiuo atveju teismas remiasi ieškovės pateiktu dokumentu, kadangi tai buvo konkretus individualiai siųstas siūlymas su aiškiai nurodyta kaina, mokėjimo terminais, tuo tarpu atsakovo pateiktame bendrijos 2023 m. balandžio 4 d. atsakyme (2023 m. gegužės 24 d. DOK-84312) nurodyta preliminari kaina, kas neleidžia daryti išvados, jog faktiškai vėliau turėjo būti sumokėta būtent tokia suma. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus, pripažino, kad dar šalims gyvenant kartu, sūnus bent kartą metuose dalyvaudavo stovyklose. Taigi akivaizdu, jog tokia praktika sūnui buvo įprasta, abiem šalims priimtina. Kita vertus, nesutikdamas su sūnaus stovykloms skiriama suma, atsakovas ginčija jų skaičių (atsakovo vertinimu, pakanka 1 stovyklos per metus) bei nesutinka, jog jis turėtų dengti lydinčio asmens išlaidas. Teismo vertinimu, sutiktina su atsakovu, jog sūnaus būtinų specialiųjų poreikių tenkinimui pakanka 1 stovyklos per metus. Didesnio kiekio stovyklų pirkimas laikytinas nebe būtinuoju poreikiu ir turėtų būti perkamas tik iš likusių laisvų lėšų, tačiau neturėtų būti vertinamas kaip privaloma našta neįgalaus pilnametystės sulaukusio vaiko tėvams. Pažymėtina, jog tėvams turint galimybes ar norint prie sūnaus poreikių tenkinimo prisidėti papildomai, tas nėra draudžiama ir bet kuris iš tėvų gali nupirkti papildomą stovyklą sūnui iš savo lėšų ar bendru sutarimu šias išlaidas pasidalinti. Tuo tarpu dėl stovyklos išlaidų lydinčiam asmeniui pažymėtina, jog abi šalys paaiškinimuose nurodė, jog sūnus vienas į stovyklą vykti negali – jam būtina sveiko žmogaus palyda. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog sūnų į stovyklas lydi ieškovė. Teismo vertinimu, jai esant paskirta sūnaus globėja, ieškovė iš esmės net neturi pasirinkimo nevykti kartu su sūnumi. Taigi, ji į stovyklą vyksta ne dėl to, kad tai būtų jos pasirinkta ir norima poilsio forma, o dėl to, kad į stovyklą vykstant sūnui, ji turi vykti kartu ir jam padėti (rūpintis sūnaus higiena, mobilumu ir t. t.). Dėl šios priežasties ji patiria išlaidas, kurių, galėdama pasirinkti ir nevykti su sūnumi kartu, galėtų išvengti ir tuo laiku užsiimti kita veikla (pvz., dirbti, gauti pajamas iš veiklos, galų gale – atostogauti savo pasirinktoje vietoje ir pan.). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, lydinčio asmens išlaidos taip pat turėtų būti pridėtos prie būtinų neįgalaus asmens poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog stovyklos kaina vienam asmeniui 2023 metais sudarė 385 Eur. Be to, kaip paaiškino ieškovė, į stovyklos kainą nėra įtrauktas nuvykimas iki stovyklos. Stovykla organizuojama Šventojoje, atstumas nuo Vilniaus – apie 350 km (į abi puses – 700 km). Remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovei priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), kurio variklio darbinis tūris – 1896 kub.cm, degalų tipas – dyzelinas. Tokiam automobiliui suvartojant vidutiniškai 6,33 Eur/100 km, kelionei į ir iš stovyklos reikia apie 44,31 litro dyzelino. Vertinant, jog dyzelino kaina šiuo metu yra apie 1,50-1,60 Eur/l, darytina išvada, jog kelionė į ir iš stovyklos automobiliu kainuoja apie 70 Eur. Taigi bendros per metus sūnaus stovyklai patiriamos išlaidos sudaro apie 840 Eur (385 Eur x 2 + 70 Eur), arba mėnesiui – 70 Eur. Galiausiai, sūnaus specialiųjų poreikių tenkinimui ieškovė nurodo, jog reikalingi vaistai, vitaminai. Pasak ieškovės, sūnui reikalingi fermentai, papildai nervų sistemai ir t. t. Vidutiniškai mėnesiui patiriamos išlaidos šios rūšies poreikių tenkinimui – 55 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma yra racionali, pagrįsta ir būtina. Susumavus visas būtinas sūnaus specialiųjų poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas, darytina išvada, jog iš viso per mėnesį jos sudaro 238 Eur (113 Eur (duomenys neskelbtini), 70 Eur stovyklai, 55 Eur vaistams ir vitaminams). Taigi bendrai sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga suma 2023 metais sudarė mažiausiai 871 Eur, 2024 metais – 942 Eur.

8. Pažymėjo, kad kita būtina nustatyti aplinkybė, sprendžiant dėl neįgalaus asmens poreikių tenkinimui priteistinų sumų, yra paties neįgalaus asmens gaunamos pajamos, jo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. M. gaunamas pajamas sudaro šalpos neįgalumo pensija (2023 metais ji sudarė 368 Eur/mėn., 2024 metais – 394 Eur/mėn.), vienišo žmogaus išmoka (2023 m. – 34,89 Eur/mėn., 2024 m. – 38,23 Eur/mėn.) ir 367,50 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. A740-689/23-(3.3.2.26E-SOI) (2023 m. balandžio 14 d. DOK-62061), 367,50 Eur tikslinė kompensacija mokama nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2051 m. balandžio 1 d.). Ginčas tarp šalių kilo dėl slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos įtraukimo į A. M. pajamas, t. y. ieškovė teigė, jog šios išmokos laikytinos jos pajamomis, atsakovas – jog tai yra neįgalaus sūnaus pajamos. Remiantis Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.), teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją turi asmenys, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojančios įstatymo redakcijos 3 straipsnis šį klausimą iš esmės reglamentuoja analogiškai, t. y. teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją turi asmenys, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Šią nuostatą aiškinant sistemiškai su įstatymo 1 straipsnyje reglamentuotu įstatymo tikslu (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2024 m. sausio 1 d. 1 straipsnio 1 dalis numatė, jog šio įstatymo tikslas – nustatyti slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas (toliau kartu – tikslinės kompensacijos) asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; šiuo metu galiojanti įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo tikslas – nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams)), matyti, jog šios rūšies išmokos yra skirtos būtent asmens su negalia poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, darė išvada, jog slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, mokama į ieškovės I. M. sąskaitą, taip pat laikytina šalių sūnaus A. M. pajamomis. Įvertinus aptartas aplinkybes, darė išvadą, jog A. M. pajamos 2023 metais sudarė 770,39 Eur/mėn., o 2024 metais – 799,73 Eur/mėn. Nagrinėjamu atveju, matyti, jog byloje esančiais įrodymais pagrįsti sūnaus poreikiai, kurių tenkinimui nepakanka sūnaus gaunamų lėšų, 2023 metais sudarė 100,61 Eur/mėn., 2024 metais – 142,27 Eur/mėn. Kita vertus, teismo vertinimu, nors ieškovė nepagrindė išsamiais įrodymais, tačiau vidutiniškai protingam asmeniui yra aišku, jog neįgalaus asmens, kuriam nustatytas cerebrinis paralyžius, poreikių tenkinimui, geresnės fizinės būklės palaikymui yra reikalingi ir masažai, įvairios procedūros, higienos, priežiūros priemonės. Iš ieškovės paaiškinimų akivaizdu, jog ji, nuolat būdama su sūnumi ir siekdama jo fizinės ir emocinės būklės gerinimo, visų pirma, daug geriau žino ir supranta sūnaus poreikius, be to, faktiškai sūnaus poreikių tenkinimui ji skiria didesnes sumas. Galiausiai, siekdama palengvinti ieškovei tenkančią naštą, ji itin retai naudojasi mokama atokvėpio paslauga, kadangi jos gaunamos lėšos to neleidžia daryti. Taigi, teismo vertinimu, sūnaus bendri poreikiai viršija 1 000 Eur/mėn., todėl tėvai prie jo poreikių tenkinimo turėtų prisidėti bendrai bent 200 Eur/mėn. suma.

9. Nurodė, kad dar vienas aspektas, į kurį turi būti atsižvelgta, sprendžiant dėl išlaikymo neįgaliam pilnamečiam asmeniui priteisimo – tėvų pajamos, jų turtinė padėtis.

9.1. Ieškovė teismui nurodė, jog ji nedirba, kadangi rūpinasi sūnumi. Sutiko, jog galimybės ieškovei įsidarbinti ir dirbti pilną darbo dieną, būnant sūnaus globėja, iš tiesų yra ribotos. Netgi sūnui lankant (duomenys neskelbtini), jis Centre būna iki 15 val. Taip pat įvertino aplinkybę, jog abi šalys pripažino, jog ilgesnį laiką be priežiūros sūnus būti negali. Taigi akivaizdu, jog netgi sūnui lankant Centrą, ieškovė turi ženkliai mažesnes galimybes dirbti ir užsidirbti nei atsakovas.

9.2. Atsakovas, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, dirba ir gauna darbo užmokestį, kuris yra artimas minimaliam. Duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus ar kad jo galimybės dirbti būtų apribotas, byloje nėra. Taip pat atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų siekęs padidinti gaunamas pajamas.

9.3. Kita vertus, teismo vertinimu, šioje byloje reikšmingomis laikytinos aplinkybės, jog bylos nagrinėjimo metu šalims teikiant papildomus duomenis, buvo nustatyta, jog abi šalys gauna papildomų pajamų iš įvairių šaltinių, dalis gaunamų pajamų įvardijamos kaip sąskaitos papildymai, skolos, paramos ir pan. Pažymėjo, jog nors abi šalys teigė, jog tai nėra papildomi pajamų šaltiniai, tokios jų keliamos versijos laikytinos abejotinoms. Abiejų šalių paaiškinimai dėl papildomai gaunamų ar negaunamų lėšų bylos nagrinėjimo eigoje buvo prieštaringi. Pvz., ieškovei teigiant, jog kabinetas yra nenaudojamas, jam reikalingas remontas, vėliau gavus bankų sąskaitų išrašus, paaiškėjo, jog jis yra nuomojamas ir tai daroma ilgą laiką. Be to, į sąskaitą ieškovė gauna lėšas iš skirtingų asmenų, kurie, pasak ieškovės, atsiskaito už jos užsakomą kosmetiką, taip pat paramą sūnui perveda muzikos mokytoja. Atsakovas tuo tarpu teismui teigė, jog individualios veiklos iš esmės nebevykdo, pateikė vos keletą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų. Tačiau iš banko sąskaitų išrašų nustatyta, jog lėšų gauna ženkliai daugiau ir iš skirtingų asmenų. Galiausiai atsakovo paaiškinimai dėl M. A. teikiamos paramos taip pat laikė abejotinais. Tokia išvadą darė įvertinus banko sąskaitų išrašuose matomas iš skirtingų asmenų gaunamų piniginių pervedimų nurodomas paskirtis, pozicijų nenuoseklumą, nenorą teikti išsamius duomenis apie turtinę padėtį ir t.t. Teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija iš esmės laikytina siekiu teismo akyse sumažinti savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį parodyti prastesnę, nei yra iš tiesų. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas teismui negebėjo racionaliai paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis negali gauti pajamų iš nuosavybės teise valdomo turto bent jau (duomenys neskelbtini). Pvz., po motinos mirties praėjo jau daugiau nei metai, tačiau atsakovas iki šiol nėra ėmęsis jokių veiksmų turtui sutvarkyti, geriau renkasi mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, nors turtu nesinaudoja. Taip pat ir dirbtuvės (duomenys neskelbtini) – mokesčiai mokami, turtas nei nuomojamas, nei jį ketinama parduoti ir pan. Šios aplinkybės rodo (sąmoningą ar nesąmoningą) atsakovo galimybių pasididinti pajamas neišnaudojimą. Įvertino ir tai, kad atsakovas neskiria vaikui pakankamai dėmesio ir laiko, o ieškovei, vienai rūpinantis nuo vaikystės negalią turinčiu sūnumi, neišvengiamai teko ir toliau tenka visa rūpinimosi našta, susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo ir priežiūros užtikrinimu. Atsakovas yra darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų pilnamečio pripažinto neveiksniu neįgalaus vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, todėl yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

9.4. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog iš esmės ieškovės galimybės dirbti ir gauti kitų rūšių pajamas yra mažesnės nei atsakovo. Vertinant galimybių dirbti proporcijomis (ieškovė realiai gali dirbti daugiausia 30 val./savaitę, tomis savaitėmis, kai sūnus neserga, be to, visą kitą laiką ji turi skirti sūnaus priežiūrai, o siekdama turėti laisvo laiko sau, ji turėtų samdyti žmogų; tuo tarpu atsakovas gali dirbti tiek pilną darbo dieną, tiek dirbti viršvalandžius arba papildomai užsiimti individualia veikla, laisvalaikį turi galimybes planuotis savo nuožiūra), todėl prie sūnaus poreikių tenkinimo šalys turėtų prisidėti 30 proc. ieškovė ir 70 proc. atsakovas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko prie sūnaus išlaikymo prisidėti 150 Eur/mėn. suma. Tokia suma apytiksliai atitinka sumą, kurios nepakanka padengti sūnaus gaunamomis lėšomis ir ieškovės prisidėjimu. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies.

10. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių sūnui iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas už 10 000 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-31607-918/2018 buvo tenkintas I. M. pareiškimas ir I. M. leista jos globotinio A. M. vardu sudaryti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį, pinigines lėšas, gautas iš šio sandorio, pervedant į globotinio A. M. asmeninę banko sąskaitą. Pažymėjo, kad minėtoje nutartyje nurodyta, jog [I. M.] teigimu, esamiems globotinio poreikiams (fizioterapijos, kineziterapijos paslaugos, stomatologinės procedūros ir kt.) patenkinti turimų lėšų nepakanka, todėl racionaliausia būtų minėtą žemės sklypą parduoti, o gautas lėšas panaudoti globotinio poreikiams tenkinti. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, jog A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimas nepažeis globotinio teisių ir turtinių interesų, nes gautos lėšos bus naudojamos globotinio priežiūrai ir buities sąlygų gerinimui. Įvertinus aptartas aplinkybes, darė išvadą, jog lėšos už parduotą žemės sklypą turėjo būti naudojamos būtent šalių neįgalaus sūnaus poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su sūnaus poreikiais (neįgalaus asmens gaunamų lėšų per mėnesį nepakanka apie 200 Eur), darė išvada, jog pardavus sklypą, gautų lėšų turėjo pakakti 50 mėnesių, t. y. iki 2022 m. spalio 31 d. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023 m. sausio 9 d., taigi laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2023 m. sausio 9 d. (2 mėnesiai ir 10 dienų) sūnaus išlaikymui jo paties gaunamų pajamų neužteko. Todėl šiuo laikotarpiu prie sūnaus išlaikymo turėjo prisidėti ir atsakovas. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes dėl atsakovo sūnui teiktino išlaikymo dydžio, darė išvada, jog atsakovo įsiskolinimas už šį laikotarpį sudaro 350 Eur (150 Eur x 2 mėnesiai 10 dienų).

11. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, nurodė, kad iki bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose atsakovas siūlė prie sūnaus poreikių tenkinimo prisidėti 100 Eur/mėn., nagrinėjant bylą teisme atsakovas sutiko prie sūnaus poreikių tenkinimo prisidėti 150 Eur/mėn. ir tuo remdamasis siūlė ginčą užbaigti taikiai. Ieškovė su atsakovo siūlymu nesutiko. Šiuo sprendimu iš atsakovo priteisiamas išlaikymas sūnui po 150 Eur/mėn., t. y. būtent tokia suma, su kuria sutiko atsakovas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, darė išvadą, jog šioje dalyje yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, vertinant, jog ieškovės reikalavimas tenkintas 10 procentų (kadangi tik bylą pradėjus nagrinėti teismo posėdžiuose atsakovas savo siūlomą sumą pakėlė 50 Eur, t. y. iki 150 Eur/mėn.). Su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas nesutiko visiškai, šioje dalyje ieškinio reikalavimas tenkintas 2 procentais. Taigi, galutinai šiuo sprendimu tenkinta 6 procentai ieškinio reikalavimų ((10+2)/2).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą dalyje dėl nustatyto periodinėmis išmokomis išlaikymo, didinant priteistą 150 Eur sumą ir priteisti iš atsakovo pilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus gyvos galvos, išlaikymą mokant į ieškovės sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. Taip pat priteisti susidariusį už 3 metus – 18 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas;

pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą iš dalies ir patenkinus dalį ieškovės teikto ieškinio reikalavimų, perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, jų paskirstymą šalims ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ženkliai ir proporcingai mažinti, išdėstant jų apmokėjimą 5 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į sunkią ieškovės finansinę padėtį, bei atleisti nuo procesinių išlaidų.

13.1. kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir asmens poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Šiuo atveju asmuo atsakovo sūnus yra neįgalus nuo vaikystės, neterminuotai nedarbingas, jam reikalinga pastovi globa, reabilitacijos ir priežiūra, todėl nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama turi būti ne tik į sveikatos būklę – nustatytą diagnozę cerebralinį paralyžių, bet ir visus kitus specialiuosius poreikius – būtinybę užtikrinti, kad liga neprogresuotų, būtinybę užtikrinti asmens bendravimą su kitais asmenimis, socializaciją, teisę į kokybiškas reabilitacijas, atostogas, lavinimą.

13.2. Pasisakydama dėl savo finansinės padėties nurodė, kad:

13.2.1. būtina atsižvelgti, jog ji oficialiai nedirba, nes jai priskirta neįgalaus asmens pastovi nuolatinė globa. Iš tikrųjų jos galimybės dirbti yra ženkliai mažesnės nei atsakovo, tačiau 30 val. per savaitę ji dirbti tikrai objektyviai negalėtų, kadangi (duomenys neskelbtini) sūnus būna darbo dienomis iki 15 valandos, be to, jis dažnai serga ir yra būtina jį slaugyti, yra slaugomas namuose, vyksta į reabilitaciją, todėl ieškovės galimybė dirbti sudarytų iki 15-20 procentų ir ne daugiau.

13.2.2. nagrinėjant bylą ginčas tarp šalių kilo dėl Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos (gaunamos iš Vilniaus miesto savivaldybės) įtraukimo į A. M. pajamas, t. y. ieškovė teigė, jog šios išmokos laikytinos jos pajamomis, atsakovas – jog tai yra neįgalaus sūnaus pajamos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, mokama į ieškovės I. M. sąskaitą, taip pat laikytina šalių sūnaus A. M. pajamomis. Atsižvelgiant į šią poziciją išeitų, kad ieškovė negauna iš valstybės ar darbo santykių jokių oficialių pajamų, vadinasi jos finansinė padėtis labai sunki, nepalyginamai sunkesnė nei atsakovo. Vilniaus miesto savivaldybės rašte, kurį pateikė pats atsakovas nurodoma, kad tikslinė kompensacija mokama I. M. už A. M.. Pirmosios instancijos teismas šią sumą paskaičiavo į A. M. pajamas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teiktus 2023 m. balandžio 14 d. duomenis: Socialinių išmokų skyriuje I. M. už A. M. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (imtinai) slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (toliau – tikslinė kompensacija) išmokėta po 292,50 Eur/mėn. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (imtinai) tikslinė kompensacija išmokėta po 300,00 Eur/mėn. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. (imtinai) tikslinė kompensacija išmokėta po 315 Eur/mėn. Nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (imtinai) tikslinė kompensacija išmokėta po 345 Eur/mėn. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2051 m. balandžio 1 d. tikslinė kompensacija mokama po 367,50 Eur/mėn. Visos šios sumos ginčijamame sprendime paskaičiuotos kaip A. M. pajamos ir nuo jų skaičiuota reikalinga papildomo išlaikymo periodinėmis išmokomis suma. Atsižvelgiant į šią teismo poziciją jos finansinė padėtis turėtų būti įvertinta kaip ženkliai sunkesnė nei atsakovo, ir jos galimybės prisidėti prie neįgalaus asmens išlaikymo būtų absoliučiai minimalios. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.‏‏ Todėl kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Kaip teisingai nurodyta ginčijamame sprendime, ieškovė itin retai naudojasi mokama Atokvėpio paslauga, kadangi jos gaunamos lėšos to neleidžia daryti. Nors ir turėdama sveikatos problemų, kaip ieškovė paaiškino teisme – jai reikalinga reabilitacija dėl rankos sąnario skausmų, tačiau atsakovui neprisidedant prie sūnaus priežiūros, neturėdama kur jo palikti priežiūrai ji gali kreiptis tik dėl Atokvėpio paslaugos teikimo, tačiau ji yra pakankamai brangi pagal esamą ieškovės turtinę padėtį, todėl atsakovas neabejotinai bent jau finansiškai turėtų apmokėti šias paslaugas, jos turėtų būti įskaičiuojamos didinant mokamas periodines išmokas. Pažymėjo, kad tai, jog CK nėra teisės normų, įpareigojančių teismą nustatyti abiejų tėvų bendravimo tvarką su neįgaliu pilnamečiu asmeniu laikytina įstatymo spraga, dėl kurios neįmanoma įpareigoti tėvo – atsakovo prisidėti prie sūnaus priežiūros, tokiu būdu visą rūpinimosi naštą užkraunant tik ieškovei. Tačiau yra galimybė, atsižvelgiant į tokią būtinybę padidinti mokamų periodinių išmokų sumą, priteisiant jas iš atsakovo. Išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Nurodė, kad vertinant jos turtinę padėtį liko neįvertinta dalis duomenų dėl turėtų skolų: 2011 m. lapkričio 21 d. ji pasiskolino iš V. L. skolos raštelyje nurodytą 17 tūkst. litų, (4 927 eurai), kuriuos reikia gražinti iki 2025 metų. Sekanti skola – iš O. S. pasiskolinti 25 tūkstančiai eurų, kuriuos reikia grąžinti iki 2027 metų. Taigi, ieškovei reikia gražinti skolas, kurių bendra suma yra 29 927 eurai. Šie pinigai išleisti vaiko – neįgalaus asmens gyvenimo sąlygų gerinimui, būsto tvarkymui, sveikatos būklės palaikymui. Šios skolos atitinkamai pagal nurodytus terminus turi būti grąžintos, o tai ženkliai blogina jos turtinę padėtį ir galimybes ženkliai prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Santuoka nutraukta šalių sutikimu ir neįgaliam sūnui 2011 m. nutraukus santuoką išlaikymas teismo sprendimu nebuvo nustatytas, šis klausimas liko nespręstas, visa našta teko ieškovei. Atkreipė dėmesį, kad šis klausimas nebuvo sprendžiamas, nes ji nežinojo apie tokias galimybes santuokos nutraukimo momentu, tuomet trūko ir teismų praktikos, todėl nebuvo tinkamai pakonsultuota teisininkų.

13.3. Pasisakydamas dėl atsakovo finansinės padėties nurodė, kad jo finansinė bei turtinė padėtis neabejotinai daug geresnė nei jos – jis turi veikiančią individualią įmonę, gauna nuolatinį atlyginimą, turi didelį kiekį asmeninio nekilnojamojo turto, todėl pirmosios instancijos teismas turi įvertinti ne vien tik pajamas, neatsižvelgiant į kitus dalykus – turimą turtą, kuris oficialiais duomenimis nėra nuomojamas ar parduodamas, iš turimo nekilnojamojo turto neva tik patiriamos išlaidos, bet ir galimybes dirbti pagal individualią veiklą su fotokeramika ar kitus papildomus darbus. Nustatant tėvų turtinę padėtį vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (LAT nutartis 2013-10-21 civ.b. Nr. 3K-3-491/2013). Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovas jokių veiksmų gauti papildomų pajamų per visą bylinėjimosi laikotarpį jis nesiėmė ir šiuo metu nėra duomenų, kad stengtųsi pagerinti finansinę padėtį. Atsakovo finansinė padėtis gera: be atlyginimo už nuolatinį darbą, pastoviai gauna papildomas pajamas, kurios akivaizdžios analizuojant teismo išreikalautus banko sąskaitos išrašus, disponuoja grynais pinigais (juos įnešdamas esant reikalui į banko sąskaitą), be to, atsakovas apklausiamas teisme nurodė, kad po kiekvieno iš tėvų mirties yra paveldėjęs grynųjų pinigų, po motinos mirties paveldėjęs 9 000 Eur, kuriais disponavo ir bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo banko sąskaitų išrašų analizė: 2020-2022 metais pastoviai gaunamos pajamos už fotokeramiką, kurios įvairiai pavedimuose paskirtyje nurodomos tiek už nuotraukas, už foto, už fotokeramiką, tiek parama, tiek pavedimas iš įvairių skirtingų svetimų asmenų; M. A. ir A. S. jam teikia pastovią taip vadinamą – paramą, kurių sumos svyruoja nuo 30 iki 250 eurų paramos; Disponuoja ir grynais pinigais, pvz. 2021 m. sausio 30 d. įnešta į banko sąskaitą 400 eurų grynųjų pinigų; Kaip pats paaiškino teisme apklausos metu, perka sendaikčius ir juos parduoda, pvz. 2021 m. balandžio 15 d. Ž. R. pavedimas užvadintas parama 75 eurai – iš tikrųjų yra lėšos gautos už sendaikčius; 2022 m. rugsėjo 26 d. pavedimas iš D. R. 90 eurų – vėl už sendaikčius ir pan.; 2022 m. gruodžio 29 d. iš R. K. gautos lėšos nurodomos kaip sąskaitos papildymas pirko gintarą savo darbams, pirko kaip fizinis asmuo savo reikmėms, ne per J. Ž. firmą. Taigi akivaizdu, kad turi papildomų užsiėmimų – neoficialių darbų; atsakovo gaunamas darbo užmokestis ir jo gautos papildomos pajamos pastoviai didėja, tiek darbo užmokestis per 3 metų laikotarpį padidėjo, tiek gaunamos papildomos pajamos, jei skaičiuoti tik pagal banko sąskaitos išrašus 2020 m. papildomai gauti – 1 534 eurai, t. y. 127,8 eurai mėnesiui, 2021 m. – 2 008 eurai, t. y. 167 eurai mėnesiui, 2022 m. – 2 685 eurai, t. y. 224,5 eurai mėnesiui. Akivaizdu, kad vien gaunamų papildomų pajamų jam užtektų išlaikyti sūnui, kaip jis siūlė teisme 150 eurų. Atsakovo gaunamos oficialios pajamos nurodomos teismui teiktuose dokumentuose yra 1 200 eurų, jo darbdavys J. Ž. – yra jo draugė (sugyventinė). Nors apklausiamas teisme teigė, kad bendro ūkio neveda, tačiau gyvena pas ją, jos namuose, komunalines išlaidas moka per pusę, maistą perka ir apmoka per pusę. Akivaizdu, kad gyvenant dviese komunalines ir maisto išlaidas mokant kartu, tai jam finansinę naštą ženkliai palengvina ir tikrai įrodo, kad bendras ūkis nors ir oficialiai neįteisinus visgi yra vedamas. Atsakovas turi didelį kiekį asmeninio nekilnojamojo turto – net keletą butų (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); gamybines patalpas – (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo su statiniais – (duomenys neskelbtini), Žemės sklypus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą įgijo iš tėvo palikimo pinigų, taigi akivaizdu buvo paveldėjęs ir grynųjų pinigų. Tačiau nepaisant to, nei karto neprisidėjo prie neįgalaus sūnaus išlaikymo finansine parama ar turto dalies perleidimu sūnui. Atsakovas teismui negebėjo racionaliai paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis negali gauti pajamų iš nuosavybės teise valdomo turto bent jau (duomenys neskelbtini). Pvz., po motinos mirties praėjo jau daugiau nei metai, tačiau atsakovas iki šiol nėra ėmęsis jokių veiksmų turtui sutvarkyti, geriau renkasi mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, nors turtu nesinaudoja. Taip pat ir dirbtuvės (duomenys neskelbtini) – mokesčiai mokami, turtas nei nuomojamas, nei jį ketinama parduoti ir pan. Šios aplinkybės rodo sąmoningą atsakovo galimybių pasididinti pajamas neišnaudojimą. Kaip ginčijamame sprendime teisingai pažymėta, atsakovas neskiria vaikui pakankamai dėmesio ir laiko, o ieškovei, vienai rūpinantis nuo vaikystės negalią turinčiu sūnumi, neišvengiamai teko ir toliau tenka visa rūpinimosi našta, susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo ir priežiūros užtikrinimu. Atsakovas yra darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų pilnamečio pripažinto neveiksniu neįgalaus vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, todėl yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Tačiau atsakovas piktybiškai vengia išnuomoti ar realizuoti turimą turtą ir tokiu būdu pagerinti turtinę padėtį, bandydamas vis įrodinėti savo menkas galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

13.4. Pasisakydama dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad tai, jog ji rūpindamasi sūnumi 3 metų laikotarpiu nerinko čekių ar kitų apskaitos dokumentų, nereiškia, kad išlaidų neįgalaus asmens priežiūrai ji nepatyrė ir įsiskolinimas nesusidarė. Neturėdama teisinių žinių, ji nežinojo, kad kiekvieną sūnui suteiktą paslaugą ar procedūrą reikės pagrįsti teismui rašytiniais įrodymais, apskaitos dokumentais. Objektyviai tikėjosi, kad pakaks jos liudijimo ir atsakovo situacijos supratimo. Pirmosios instancijos teismas padarė subjektyvią ir bylos duomenų neatitinkančią išvadą, jog neįgalaus asmens poreikio užtikrinimui iš esmės turi pakakti ir valstybės nemokamai teikiamų paslaugų kiekio. Pažymėjo, kad apklausiama teisme paaiškino, jog sūnui nemokama (t. y. valstybės lėšomis apmokama) reabilitacija skiriama tik vieną kartą metuose, pakartotinės reabilitacijos nėra apmokamos. Atsakovas apklausiamas teisme pats nurodė, kad jiems dar gyvenant santuokoje sūnus buvo papildomai vežamas į reabilitacijas Maskvoje, taip pat Lietuvoje vežiojamas į keletą reabilitacijų (taigi akivaizdu, kad poreikis reabilituoti jį ne vieną kartą per metus buvo visą laiką). Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų teismo posėdžio metu apklausiant atsakovą išsakytų argumentų, kad atsakovas sutinka padengti įsiskolinimą po 50 Eur už kiekvieną mėnesį ir dalį Ispanijoje patirtų išlaidų sūnaus priežiūrai/reabilitacijai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų. Pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Taigi, ginčijamu sprendimu neabejotinai turėjo būti priteista bent dalis išlaidų – įsiskolinimo, su kuria atsakovas teisme sutiko.

13.5. Pasisakydamas dėl parduoto žemės sklypo nurodė, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad sūnui iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas už 10 000 Eur. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog lėšos buvo panaudotos po žemės sklypo pardavimo tiek sūnaus reabilitacijai, stomatologams, stovykloms, tiek jo būsto sąlygų gerinimui. Todėl paskaičiavimai, kad šių pajamų turėjo užtekti 50 mėnesių laikotarpiui pagrįsti subjektyviu vertinimu, o ne objektyviai byloje nustatytomis aplinkybėmis. Be to, atkreipė dėmesį, kad ir visos išmokos yra kasmet perskaičiuojamos, taigi nuo 2018 iki 2023 m. visų mokamų išmokų suma buvo ženkliai mažesnė, todėl skaičiuoti vienodą sumą 200 eurų neatsižvelgiant į objektyvias buvusias išmokų sumas, patirtas išlaidas netikslu. Todėl atsakovas turėjo prisidėti prie sūnaus laikotarpiu 2022 m. spalio 31 d. iki 2023 m. sausio 9 d.

13.6. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pastebėjo, kad atsakovo atstovės teismui teiktos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės ir jos susidarė dėl atsakovo kaltės ir teiktų teismui prašymų, laiku nepateiktų dokumentų – banko sąskaitų išrašų. Ieškovė iškarto, nuo pat pradžių bandė spręsti ginčą taikiai, dalyvavo meditacijos procese, stengėsi kuo greičiau pabaigti bylinėjimosi procesą. Byla nebuvo sudėtinga, reikalaujanti išskirtinio /papildomo atsakovo atstovo darbo ir sudėtingumo teisės požiūriu. Atsakovas, vengdamas išlaikyti sūnų mokėjo atstovei dideles pinigų sumas, akivaizdžiai vengdamas ir toliau išlaikyti neįgalų sūnų. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 4 030 Eur atstovavimo išlaidų. Bylos nagrinėjimas truko nepilnai 12 mėnesių (posėdžiai buvo atidedami ne dėl ieškovės kaltės), taigi jei paskaičiuotume mėnesio sumą būtų 335 Eur, ir tai nesudarė atsakovui finansinių problemų, o tuo tarpu neįgalaus vaiko išlaikymui jis pats sutiko mokėti tik po 150 Eur, kiek ir priteista ginčijamu sprendimu. Įstatymų leidėjas neįtvirtino besąlyginio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo „pralaimėjęs moka“, kadangi suteikė teismui galimybę nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų skirstymo taisyklių. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Skirstant bylinėjimosi išlaidas turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą (t. y. kad priteista tik po 150 Eur periodinių išmokų suma), neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 7 dalis), todėl būtina perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo, atitinkamai didesnę dalį patirtų išlaidų paliekant atsakovui. Teismo sprendimas priteisti nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas gali būti vertinimas kaip teisės kreiptis į teismą ribojimas. Teisės kreiptis į teismą ribojimas negali būti laikomas per se (pats savaime) nesuderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tačiau konkrečiu atveju konkrečiomis aplinkybėmis priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis yra reikšmingas veiksnys nustatant, ar asmuo pasinaudojo teise kreiptis į teismą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, par. 82). Civilinio proceso įstatyme įtvirtinta taisyklė „pralaimėjęs moka“ gali būti vertinama kaip ribojimas, varžantis teisę kreiptis į teismą (angl. a restriction hindering the right of access to court), kuriuo siekiama atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių ar perdėtų reikalavimų teikimo teismams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, par. 81 ir 84; 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Cindrič ir Bešlič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 72152/13, par. 95–96, 119 ir 121; 2022 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Derbuc ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53977/14 41902/15, par. 32). Atsižvelgiant į tai priteisiant atlyginti labai dideles bylinėjimosi išlaidas, būtina pateikti svarius tokio sprendimo motyvus. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tiek aptarta EŽTT praktika, tiek ir kiti pirmiau nurodyti argumentai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties Nr. e3K-7-75-916/2023 35 punktą) Pažymėjo ir tai, kad, pagal CPK 93 straipsnio (2002 m. vasario 28 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šios bendrosios taisyklės, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, t. y. į tai, ar atitinkama šalis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia į tai, ar jos yra būtinos ir pagrįstos (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. KT22-N12/2018). Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi atsakomybė dėl proceso, t. y. atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą. Pabrėžė, kad stengėsi išspręsti susidariusią situaciją ir civilinę bylą kuo skubiau, kreipėsi į teismą būtent dėl sunkios finansinės padėties ir vaikui reikalingo išlaikymo bei įsiskolinimo, o atsakovui vengiant išlaikymo – skundžiant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, laiku neteikiant būtinų dokumentų, betęsiant teisminį nagrinėjimą, bylinėjimosi išlaidos buvo nepagrįstai didinamos.

14. Atsakovas atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

15.1. pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais ir šalių paaiškinimais, pagrįstai nustatė, kad bendriesiems sūnaus poreikiams patenkinti reikalingos lėšos neviršija eilinio žmogaus būtinųjų poreikių išlaidų, todėl pagrįstai konstatavo, jog 2023 metais (kreipimosi į teismą su ieškiniu metu) šalių neįgalaus sūnaus bendrųjų poreikių tenkinimui buvo reikalinga 633 Eur/mėn. suma, o 2024 metais – 704 Eur/mėn. suma. Atlikęs išsamią specialiųjų, su sūnaus negalia susijusių poreikių analizę, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis ieškovės ieškinyje pateiktų išlaidų yra nurodytos ženkliai per didelės (reabilitacijoms, sanatorijoms), dalį paslaugų sūnus gauna nemokamai, dalis jų nėra būtinos (pakartotinos reabilitacijos kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje (Ispanijoje)). Konstatavo, kad ieškovė nepateikė išsamių įrodymų visoms šioms išlaidoms pagrįsti. Byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai nustatė, kad susumavus visas būtinas sūnaus specialiųjų poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas, darytina išvada, jog iš viso per mėnesį jos sudaro 238 Eur (113 Eur (duomenys neskelbtini), 70 Eur stovyklai, organizuojamai Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ ir 55 Eur vaistams ir vitaminams). Nustatydamas neįgalaus asmens poreikius teismas maksimaliai atsižvelgė į neįgalaus asmens poreikius, kurie buvo nustatyti įvertinant tiek jo, kaip bet kurio kito visuomenės nario bendruosius poreikius, tiek jo, kaip negalią turinčio asmens specialius poreikius, kurie nustatomi individualiai.

15.2. Ginčijamame sprendime argumentuotai pasisakyta ir dėl atsakovo bei ieškovės turtinės padėties. Nurodė, kad neprieštarauja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog ieškovės galimybės dirbti ir gauti kitų rūšių pajamas yra mažesnės nei jo. Mano, kad akivaizdu, jog nustatyta proporcija buvo nustatyta netgi išimtinai naudingesnė ieškovei, nei atsakovui, tačiau vardan sūnaus jis sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu proporcingumo skirstymu: 30 proc. sūnaus išlaikymo tenka ieškovei ir 70 proc. – jam, nustatant, kad jam tenka pareiga mokėti 150 Eur/mėn, o ieškovei – 50 Eur/mėn.

15.3. Nepagrįstais laikytini apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad jo finansinė bei turtinė padėtis neabejotinai daug geresnė nei ieškovės. Pažymėjo, kad pateikė įrodymus, jog jų turimas turtas yra panašių verčių: sūnus turi butą, kurio vertė 77 400 eurų, ieškovės turtas sudaro 68 042 Eur; jo turtas buvo 41 288 Eur iki jo mamos mirties, o mamai mirus – 54 334,50 Eur. Tai įrodo, kad jo turtinė padėtis nėra „neabejotinai geresnė“. Iki 2022 m. birželio jo turtinė padėtis buvo blogesnė nei ieškovės ir sūnaus, o mirus mamai ir paveldėjus senos statybos butą (duomenys neskelbtini) ir dalį žemės su statiniais (duomenys neskelbtini) rajone (didžioji dalis paveldėto turto yra labai mažos vertės kaime ir sudaro 1/12 dalį su kitais paveldėtojais), tokio turto pardavimas ar realizavimas yra labai sudėtingas ir sunkiai įmanomas. Akcentavo, kad papildomų pajamų iš turimo turto ir paveldėto turto negauna, tik patiria išlaidas. Ieškovė bando nukreipti teismo dėmesį į tai, ko nedaro ar privalo daryti atsakovas, norėdamas pasididinti savo pajamas, tačiau pati sąmoningai nutyli, kad neįgalaus sūnaus poreikiams patenkinti prie jo gaunamų 800 eurų pajamų (išmokų, pensijų ir kompensacijų suma A. M. 2024 metais susidaro 799,73 eurų) pilnai pakanka teismo nurodytos 200 eurų sumos (viso neįgalaus asmens poreikiams susidaro 1 000 Eur/ mėn.).

15.4. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į jo amžių ir gyvenimą mažame miestelyje galimybės rinkoje gauti kitų arba papildomų darbo pasiūlymų yra stipriai apribotos. Gaudamas tokį atlygį, kokį jis šiuo metu gauna, ir gyvendamas mažame miestelyje, gyvena stengdamasis maksimaliai taupyti ir gyventi patiriant tik minimalias išlaidas, nes kito pragyvenimo šaltinio neturi. Negali sau leisti nei išvykų, nei kelionių, nei mokamų sveikatinimosi paslaugų, nes atskaičius būtinas išlaidas nieko nelieka iš atlyginimo. Ieškovė iš gaunamų neįgalaus sūnaus išmokų (teisme tvirtino, kad kitokių pajamų šaltinių neturi) keliauja (2020–2023 metų laikotarpiu turėjo ne mažiau nei 6 keliones į užsienį (į Šveicariją, Portugaliją, Švediją, Estiją, Ispaniją, Slovėniją – tai įrodo bankiniai išrašai ir buvo patvirtinta pačios ieškovės teisme)), sveikatinasi (perka mokamas procedūras, lanko baseiną – tą įrodo kasmėnesinis „Impuls“ klubo abonementas) ir ilsisi Lietuvos kurortuose – pajūryje, Druskininkuose. O jis gyvena itin taupiai nuo atlyginimo iki atlyginimo, neturėdamas pajamų pasilikti net nenumatytoms išlaidoms: užklupus ligai, sugedus automobiliui, būsto komunikacijų remontui ir pan. Visos išvardintos būtinos jo išlaidos sudaro daugiau kaip 730 eurų per mėnesį (byloje yra pridėti visi to įrodymai), todėl būtų neteisinga, jei nustačius dar didesnį išlaikymo dydį vaiko tėvas taptų socialiai pažeidžiamu ir esančiu blogesnėje padėtyje nei pats sūnus, kuriam tas išlaikymas mokamas.

15.5. Ieškovė, reikalaudama 18 000 eurų įsiskolinimo, neįrodė, kad tokio dydžio įsiskolinimas iš viso buvo ir kad ji sūnaus išlaikymui per pastaruosius 3 metus išleido net 36 000 eurų. Nepatirtos išlaidos nėra laikomos įsiskolinimu, nes tokių išlaidų nebuvo, o ieškovė to reikalauja kaip moralinės žalos sau pačiai. Apeliantės (ieškovės) teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir toks įsiskolinimas ieškovės reikalaujamai 18 000 eurų sumai pirmos instancijos teismo nebuvo priteistas ir neturėtų būti priteistas apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, argumentuotai motyvuodamas sprendimo dėl įsiskolinimo priėmimą, teisingai nustatė, kad neįgalaus asmens parduoto sklypo pinigai turėjo būti panaudoti tik A. M. poreikiams, tokiems, kuriems buvo gautas teismo leidimas parduoti jo turtą, tenkinti, o tokių įrodymų nebuvimas leido teismui pagrįstai nuspręsti, kad sąžininga išdalinti už sodo sklypą gautas lėšas (10 000 eurų) per laikotarpį nuo šio turto pardavimo (50 mėn. po 200 Eur), nustatant galutinį atsakovo įsiskolinimą 350 eurų sumai. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir sąžiningą sprendimą dėl įsiskolinimo dydžio, kurio keisti nėra jokių teisinių ir faktinių priežasčių.

15.6. Akcentavo, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, buvo priteistos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, reikalaudama perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo, neįrodė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą, neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsakovas pritaria ieškovei, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi atsakomybė dėl proceso, t. y. atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą. Ieškovė klaidina teismą, ką nekartą darė ir pirmosios instancijos teisme, nes ji ne tik kad vengė taikiai išspręsti susidariusią situaciją, bet ir visais įmanomais būdais vilkino ir tęsė procesą sąmoningai neteikdama dokumentų, kuriuos privalėjo pateikti (pvz. ieškinyje pateikė klaidingą informaciją apie sūnaus gaunamas pajamas, tuo tendencingai sumažindama neįgalaus asmens mėnesines pajamas. Bylai buvo reikšmingi ir ieškovės bei sūnaus visų turimų banko sąskaitų išrašai už trejus metus, kuriuos ieškovė vengė pateikti, teikdama tik neaiškias fotonuotraukas, o sūnaus banko sąskaitų išrašų iš viso nenorėjo pateikti, pareikšdama, kad A. M. savarankiškai lėšomis nedisponuoja, visos gaunamos išmokos mokamos į I. M. sąskaitą. Teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi pakartotinai įpareigojo pateikti reikalaujamus dokumentus, iš kurių (banko sąskaitų išrašų) vėliau paaiškėjo, kad ieškovė sakė netiesą tiek apie savo gaunamas pajamas, tiek apie sūnaus sąskaitas. Ieškovė ir toliau sąmoningai klaidina teismą apeliaciniame skunde nurodydama, kad atsakovas proceso metu vengė sūnaus išlaikymo (atsakovas skolinosi pinigus ir mokėjo nustatytą laikiną išlaikymą kiekvieną mėnesį ir mokėjimo pavedimus teikė į bylą, visi įrodymai yra byloje). Tokiu savo procesiniu elgesiu (slėpdama ir vengdama teikti įrodymus teismui, sąmoningai meluodama) ieškovė vilkino procesą, dėl ko buvo didinamos pagrįstos jo bylinėjimosi išlaidos, todėl atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta neturėtų būti mažinama. Ieškovė nutyli faktą, kad jis nuo pat pradžių – mediacijos procese – siūlė užbaigti ginčą taikiai ir siūlė 100–150 Eur/mėn. sūnaus išlaikymui, tačiau ieškovė nesileido į kalbas dėl tokio išlaikymo dydžio. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir teisėtai bei teisingai nustatė bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kurios pakeitimų atsakovas prašo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo spręsta dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo neįgaliam pilnamečiam asmeniui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl faktinių aplinkybių

20. Bylos duomenimis, šalys kartu susilaukė dviejų vaikų – A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini).

21. A. M. yra nuo vaikystės neįgalus (diagnozės kodas pagal TLK-10 – G80.8 – kitoks cerebrinis paralyžius), nedarbingas (nustatytas 20 proc. darbingumo lygis), jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. bylos 1 t., b. l. 10–12).

22. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Šio sprendimo priėmimo metu šalių sūnus buvo pilnametis, jo išlaikymas Sutartyje neaptartas (e. bylos 1 t., b. l. 13–15).

23. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė A. M. nuolatinę globą, jo globėja paskiriant ieškovę (e. bylos 1 t., b. l. 17).

24. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo A. M. priteisimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

25. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui, kuris, būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo (pvz., gimė fiziškai ar psichiškai neįgalus ar tapo neįgalus dėl vaikystėje persirgtos ligos ir pan.). Tokiu atveju tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

26. Bylos duomenimis, A. M. gaunamas pajamas sudaro šalpos neįgalumo pensija (2023 metais ji sudarė 368 Eur/mėn., 2024 metais – 394 Eur/mėn.), vienišo žmogaus išmoka (2023 m. – 34,89 Eur/mėn., 2024 m. – 38,23 Eur/mėn.) ir 367,50 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (e. bylos 2 t., b. l. 17–18, 23–28), t. y. A. M. pajamos 2023 metais sudarė 770,39 Eur/mėn., o 2024 metais – 799,73 Eur/mėn. Pažymėtina, kad tikslinė kompensacija negali būti pridedama prie išlaidų, skirtų maistui, drabužiams, higienai, būsto išlaikymui, nes ji yra tikslinė ir gali būti naudojama tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti.

27. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė išlaidų sūnaus poreikių tenkinimui paskaičiavimą, pagal kurį: po persirgto COVID-19, (duomenys neskelbtini) sanatorijai reikalinga 150 Eur/mėn.; stovykloms – 291 Eur/mėn., reabilitacijai (6 savaitės) – 2 600 Eur; vaistams ir vitaminams – 55 Eur/mėn.; drabužiams, avalynei – 50 Eur/mėn.; (duomenys neskelbtini) – 113 Eur/mėn.; benzinui (vežiojimui į gydymus, reabilitacijas, neįgaliųjų centrą) – 150 Eur/mėn.; maistui – 300 Eur/mėn.; stomatologui, odontologui – 58 Eur/mėn.; higienos, skutimosi priemonėms – 25 Eur/mėn.; vandeniui, elektrai, dujoms, šiukšlių išvežimo ir kitos paslaugoms – 287 Eur/mėn., t. y. bendra reikalinga suma – 1 696 Eur/mėn.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2023 metais (kreipimosi į teismą su ieškiniu metu) šalių neįgalaus sūnaus bendrųjų poreikių tenkinimui buvo reikalinga 633 Eur/mėn. suma, o 2024 metais – 704 Eur/mėn. suma (pagal orientacinį išlaikymo dydį, t. y. pagal minimalios mėnesinės algos dydį).

29. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į A. M. specialiuosius poreikius – pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas išlaidas vaistams ir vitaminams, (duomenys neskelbtini), taip pat dalį išlaidų stovyklai.

30. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog vidutiniškai protingam asmeniui yra aišku, jog neįgalaus asmens, kuriam nustatytas cerebrinis paralyžius, poreikių tenkinimui, geresnės fizinės būklės palaikymui yra reikalingi ir masažai, įvairios procedūros, higienos, priežiūros priemonės, todėl sprendė, kad sūnaus bendri poreikiai viršija 1 000 Eur/mėn. ir kad tėvai prie jo poreikių tenkinimo turėtų prisidėti bendrai bent 200 Eur/mėn. suma.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad šalių sūnus turi specialius poreikius, pritaria išvadai, jog jam per mėnesį reikalinga daugiau nei 1 000 Eur suma.

33. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jos bei atsakovo finansinės padėties vertinimu bei teigia, kad jos finansinė padėtis yra nepalyginamai sunkesnė nei atsakovo.

34. Bylos duomenimis, A. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iki 2018 m. rugpjūčio mėn. taip pat priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. bylos 2 t., b. l. 46–50). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šį žemės sklypą pirko, kai mirė jos motina, o pardavė, nes reikėjo investuoti į labai apleistą sūnaus butą (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. liepos 5 d., garso įrašo 26 min. 05 sek. – 27 min. 59 sek., 1 val. 11 min. 09 sek. – 1 val. 14 min. 33 sek.).

35. Ieškovė nedirba (e. bylos 1 t., b. l. 48). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu su sūnumi gyvena bute (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. liepos 5 d., garso įrašo 28 min. 01 sek. – 28 min. 40 sek.). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (vidutinė rinkos vertė: 21 000 Eur) su statiniais (sodo pastatas ir kiemo statiniai, kurių vidutinė rinkos vertė: 37 132 Eur), esantys (duomenys neskelbtini); kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė: 9 910 Eur) (e. bylos 1 t., b. l. 37–40). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad sodą pirko už 19 000 Eur, kuriuos jai paskolino (davė) dukra, taip pat dirbo (duomenys neskelbtini) gamykloje 8 mėnesius bei gavo gerą atlyginimą, todėl susitaupė (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. liepos 5 d., garso įrašo 1 val. 28 min. 11 sek. – 1 val. 32 min. 46 sek.).

36. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2011 m. lapkričio 21 d. pasiskolino iš V. L. 17 000 Lt (skolos grąžinimo terminas – 2025 m. gruodžio 31 d.) bei 2017 m. vasario 8 d. – iš O. S. 25 000 Eur (skolos grąžinimo terminas – 2027 m.) (e. bylos 2 t., b. l. 32–33). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad šios skolos šiai dienai nėra grąžintos net iš dalies, pinigus naudojo būsto įrengimui (vandeniui įvesti, boileriui, dujiniam katilui nupirkti, sūnaus lovai ir kitiems daiktams) (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. liepos 5 d., garso įrašo 47 min. 37 sek. – 58 min. 28 sek., 1 val. 27 min. 10 sek. – 1 val. 28 min. 10 sek.).

37. Ieškovė pateikė savo banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. (e. bylos 4 t., b. l. 2–179), iš kurių matyti, kad iš B. A. iš viso gavo apie 1 765 Eur (pavedimo paskirtis nenurodyta); iš G. V. – apie 3 205,44 Eur (pavedimo paskirtis „depozitas (už patalpų nuomą)“, „skola“); iš MB „Nuolat pildoma“ – 382,50 Eur (pavedimo paskirtis „patalpų nuoma 2023 liepa“); iš S. P.-M. – 180 Eur; iš kitų asmenų – apie 6 681 Eur (pavedimo paskirtis „skola“, „kortelės papildymas“, „papildymas“, „ačiū“, „Jūratė“, „kremukai“ ir pan.). Ieškovė taip pat pateikė sūnaus banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2023 m. spalio mėn. (e. bylos 4 t., b. l. 180–187), iš kurių matyti, kad iš B. A. jis iš viso gavo 100 Eur; iš kitų asmenų – 879 Eur (pavedimo paskirtis „skola“, „pavedimas“, „ačiū“ ir pan.). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad : yra sudariusi sutartį su kosmetologinėmis firmomis, paima pigiau iš jų kremus ir parduoda (yra profesionali kosmetologė); B. A. teikia jai paramą; kai kurie pavedimai, kur paskirtyje nurodyta „skola“, mokėjo už kremus; S. P.-M. yra močiutė, kurią prižiūrėjo savanoriškais pagrindais ir kuri jai atsidėkojo; sūnaus sąskaitoje pavedimai yra iš jos draugių; G. V. buvo išnuomojusi patalpas ((duomenys neskelbtini)) bei dabar jas vėl išnuomojo; daug keliauja – sau lėšų turi, tačiau prašo išlaikymo sūnui (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 24 d., garso įrašo 7 min. 50 sek. – 51 min. 27 sek.).

38. Atsakovas yra individualios įmonės savininkas bei dirba J. Ž., t. y. sugyventinės, samdomu darbuotoju (e. bylos 1 t., b. l. 51–55). Teismo posėdžių metu paaiškino, kad jo pajamos sudaro 832 Eur (atskaičius mokesčius), prekiauja suvenyrais, pajamų iš individualios veiklos negauna; gyvena kartu su sugyventine, jos būste, (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. liepos 5 d., garso įrašo 2 val. 7 min. 35 sek. – 2 val. 10 min. 45 sek. ir teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 6 d., garso įrašo 6 min. 03 sek. – 16 min. 02 sek.). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo (vidutinė rinkos vertė: 4 240 Eur) ir ½ dalis statinių (sodo namelio ir šulinio, kurių vidutinė rinkos vertė: 14 618 Eur), esančių (duomenys neskelbtini); 1/12 dalis žemės sklypo (vidutinė rinkos vertė: 2 120 Eur) ir 1/12 dalis statinių (gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, viralinės, kurių vidutinė rinkos vertė: 7 482 Eur), esančių (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 2022 m. birželio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas); po 1/12 dalį dviejų žemės sklypų (vidutinė rinkos vertė: 8 807 Eur), esančių (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 2022 m. birželio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas); du butai (vidutinė rinkos vertė: 75 999 Eur), esantys (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 2022 m. birželio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas), ir (duomenys neskelbtini); gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė: 8 660 Eur) (e. bylos 1 t., b. l. 63–59). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo už iš po tėvo mirties paliktų pinigų (paliko apie 12 000 Eur) (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 6 d., garso įrašo 14 min. 36 sek. – 15 min. 25 sek.).

39. Atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. (e. bylos 3 t., b. l. 4–32), iš kurių matyti, kad iš M. A. viso gavo apie 480 Eur sumą (pavedimo paskirtis „parama“), iš A. S. – apie 620 Eur (pavedimo paskirtis „parama“, „papildymas“), iš Ž. R. – 75 Eur (pavedimo paskirtis „parama“), iš kitų asmenų – apie 1 420 Eur, kur pavedimo paskirtis „už fotokeramikos gaminį“, „už nuotrauką“ ir pan. bei 1 924 Eur, kur pavedimo paskirtis „pinigų pervedimas“, „pavedimas“, „už paslaugas“ ir kt. arba paskirtis nenurodyta. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad: fotokeramika, už kurią gavo pavedimus 2021, 2022 metais, buvo padaryta dar prieš COVID-19 pandemiją, naujos fotokeramikos nedaro; kai kurie pavedimai buvo už turėtus bei parduotus sendaikčius (turėjo internetinę išparduotuvę), šiuo metu sendaikčių nebeturi; M. A. pastoviai jam siunčia paramą, yra geras žmogus, todėl remia, yra seniai pažįstami; A. S. tikriausiai mokėjo už nuotraukas (buvo skolinga), nežino kodėl paskirtyje rašė „parama“; Ž. R. tikriausiai mokėjo už sendaikčius (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 23 d., garso įrašo 7 min. 30 sek. – 49 min. 58 sek.).

40. Nors atsakovo oficialios gaunamos pajamos sąlyginai nėra didelės, bet atsakovas turi daug nekilnojamojo turto, todėl turi realias galimybes teikti neįgaliam sūnui išlaikymą. Pažymėtina, kad atsakovas teigia, jog individualios veiklos iš esmės nebevykdo, tačiau iš banko sąskaitų išrašų nustatyta, jog lėšų gauna ženkliai daugiau ir iš skirtingų asmenų. Taigi, vertinant atsakovo pozicijos dėl gaunamų pajamų nenuoseklumą, nenorą teikti išsamius duomenis apie turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokia atsakovo pozicija iš esmės laikytina siekiu sumažinti savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį nurodyti blogesnę, nei yra iš tiesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

42. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ginčijamu sprendimu, atsižvelgus į tai, kad ieškovės galimybės dirbti yra apribotos dėl neįgalaus sūnaus priežiūros, teisingai paskirstytos dalys, kuriomis ginčo šalys privalo prisidėti prie neįgaliojo sūnaus poreikių tenkinimo, t. y. ieškovė turi prisidėti 30 proc. bei atsakovas – 70 proc. Tačiau spręstina, kad nustačius, jog sūnaus bendri poreikiai viršija 1 000 Eur/mėn., atsakovas turėtų teikti ne 150 Eur, o 300 Eur dydžio išlaikymą.

43. Atsakovas teigia, kad, nustačius dar didesnį išlaikymo dydį, jis taptų socialiai pažeidžiamu ir esančiu blogesnėje padėtyje nei pats sūnus, kuriam tas išlaikymas mokamas. Vertinat šiuos atsakovo argumentus, pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas tinkamas išlaikymas vaikui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo pilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui, kuris turi specialių poreikių, išlaikyti. Taigi, netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinus neįgalaus vaiko poreikius.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

44. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau sprendime išdėstytas aplinkybes, susijusias su sūnaus poreikiais (neįgalaus asmens gaunamų lėšų per mėnesį nepakanka apie 200 Eur), taip pat įvertinęs tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. S2-31607-918/2018 (kuria leista parduoti sūnaus žemės sklypą) nurodyta, kad [I. M.] teigimu, esamiems globotinio poreikiams (fizioterapijos, kineziterapijos paslaugos, stomatologinės procedūros ir kt.) patenkinti turimų lėšų nepakanka, darė išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. pardavus sūnaus žemės sklypą už 10 000 Eur, gautų lėšų turėjo pakakti 50 mėnesių, t. y. iki 2022 m. spalio 31 d. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023 m. sausio 9 d., taigi laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2023 m. sausio 9 d. (2 mėnesiai ir 10 dienų) sūnaus išlaikymui jo paties gaunamų pajamų neužteko. Todėl sprendė, kad atsakovo įsiskolinimas už šį laikotarpį sudaro 350 Eur (150 Eur x 2 mėnesiai 10 dienų).

45. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

46. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

47. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas, šalims nutraukus santuoką, išlaikymo sūnui neteikė (išskyrus atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodytus kelis kartus, kai nupirko sūnui reikalingų higienos priemonių, maisto ir pan.).

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartus šalių sūnaus specialiuosius poreikius, tai, kad atsakovas prie jo išlaikymo iš esmės neprisidėjo daugiau nei dešimt metų, bei atsakovo turtinę padėti (turimą nekilnojamąjį turtą), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įsiskolinimą priteisė tik už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2023 m. sausio 9 d. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo pilnamečiam neįgaliam sūnui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, kuris sudaro 10 800 Eur (300 Eur x 36 mėn.).

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, ginčijamas sprendimas keičiamas, nustatant, kad iš atsakovo pilnamečiam neįgaliam sūnui priteisiamas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki A. M. gyvos galvos, ir 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50. Pakeitus ginčijamą sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

51. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 470 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (už advokato teisinę pagalbą) (e. bylos 5 t., b. l. 22–32, 38–39).

52. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 4 030 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (už advokato teisinę pagalbą) (e. bylos 5 t., b. l. 5–21, 40–42).

53. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

54. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

55. Ieškovei buvo suteiktos šios paslaugos: 2023 m. sausio 6 d. ieškinio parengimas (300 Eur); atsiliepimų į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (2023 m. vasario 23 d.) bei atskirąjį skundą (2023 m. vasario 21 d.) parengimas (160 Eur); atstovavimas 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje (150 Eur); 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. birželio 19 d. prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir atstovavimas 2023 m. liepos 5 d. teismo posėdyje (230 Eur); 2023 m. rugsėjo 5 d. rašytinių paaiškinimų/prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir atstovavimas 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje (180 Eur); atstovavimas 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje (150 Eur); atstovavimas 2023 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje (150 Eur); atstovavimas 2023 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje (150 Eur).

55.1. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

55.2. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2. papunktis). Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo parengimą dydis šiuo atveju sudaro 4 497,50 Eur (1 799 Eur (2022 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.)). Ieškovės prašoma priteisti 300 Eur suma šio dydžio neviršija.

55.3. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 0,4 koeficientą (Rekomendacijų 8.16. papunktis). Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už 2023 m. vasario 21, 23 d. atsiliepimų parengimą dydis šiuo atveju sudaro 719,60 Eur (1 799 Eur (2022 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.)) ir už 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. birželio 1, 19 d. prašymų parengimo dydis – 760,12 Eur (1 900,30 Eur (2022 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.)), už 2023 m. rugsėjo 5 d. rašytinių paaiškinimų/prašymo parengimo dydis – 783,96 Eur (1 959,90 Eur (2023 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.)). Ieškovės prašomos priteisti sumos (viso 270 Eur) šių dydžių neviršija.

55.4. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.19. papunktis). Parengiamasis teismo posėdis 2023 m. balandžio 26 d. truko 37 minutes, teismo posėdis 2023 m. liepos 5 d. – 2 val. 40 min., teismo posėdis 2023 m. rugsėjo 6 d. – 1 val. 56 min., teismo posėdis 2023 m. spalio 23 d. – 59 min, teismo posėdis 2023 m. lapkričio 24 d. – 2 val. 44 min. ir teismo posėdis 2023 m. gruodžio 15 d. – 38 minutes. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą dydis už atstovavimą 2023 m. balandžio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje sudaro 190,03 Eur (1 900,30 Eur (2022 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef.), už atstovavimą 2023 m. liepos 5 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžiuose – 195,99 Eur (1 959,90 Eur (2023 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef.), už atstovavimą 2023 m. spalio 23 d., 2023 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžiuose – 200,01 Eur (2 000,10 Eur (2023 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef.). Ieškovės prašoma priteisti suma (viso 900 Eur) šių dydžių neviršija.

56. Atsakovui buvo suteiktos šios paslaugos: 2023 m. vasario 14 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimas (140 Eur); 2023 m. vasario 15 d. užklausimo Vilniaus miesto savivaldybės socialinių išmokų skyriui dėl A. M. mokamų išmokų parengimas (70 Eur); 2023 m. vasario 15 d. užklausimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl A. M. mokamų išmokų parengimas (70 Eur); 2023 m. vasario 16 d. atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas (280 Eur); 2023 m. kovo 1 d. atsiliepimo į ieškinį parengimas (880 Eur); 2023 m. kovo 17 d. prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo gauti įrodymus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengimas (175 Eur); 2023 m. kovo 22 d. pakartotinio prašymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengimas (75 Eur); prašymų dėl organizuojamų stovyklų kainų parengimas (2023 m. kovo 29 d. Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2023 m. kovo 31 d. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „VILTIS“) (150 Eur); pasirengimas parengiamajam 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdžiui ir atstovavimas jame (250 Eur); pasirengimas teismo posėdžiui (2023 m. gegužės 23 d. prašymo dėl įrodymų priėmimo ir įpareigojimo ieškovę pateikti teismui dokumentus parengimas) (200 Eur); atstovavimas 2023 m. liepos 5 d. teismo posėdyje (300 Eur); pasirengimas 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžiui ir atstovavimas jame (450 Eur); pasirengimas 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdžiui (2023 rugsėjo 25 ir 28 d., spalio 20 d. prašymų parengimas) (210 Eur); atstovavimas 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje (150 Eur); pasirengimas 2023 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžiui ir atstovavimas jame (480 Eur); atstovavimas 2023 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje (150 Eur).

56.1. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2. papunktis). Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo parengimą dydis šiuo atveju sudaro 4 497,50 Eur (1 799 Eur (2022 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.)). Atsakovo prašoma priteisti 880 Eur suma šio dydžio neviršija.

56.2. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atskirojo skundo parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 0,4 koeficientą (Rekomendacijų 8.15. papunktis). Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atskirojo skundo parengimą dydis šiuo atveju sudaro 719,60 Eur (1 799 Eur (2022 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.)). Atsakovo prašoma priteisti 280 Eur suma šio dydžio neviršija.

56.3. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 0,4 koeficientą (Rekomendacijų 8.16. papunktis). Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už 2023 m. vasario 14 d. ir 2023 m. kovo 17 d. prašymų parengimą dydis šiuo atveju sudaro 719,60 Eur (1 799 Eur (2022 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.)) ir už 2023 m. gegužės 23 d. prašymo parengimo dydis – 760,12 Eur (1 900,30 Eur (2022 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.)), už 2023 m. rugsėjo 25 ir 28 d. prašymų parengimo dydis – 783,96 Eur (1 959,90 Eur (2023 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.)), už 2023 m. spalio 20 d. prašymo parengimo dydis – 800,04 Eur (2 000,10 Eur (2023 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.)). Atsakovo prašomos priteisti sumos (viso 725 Eur) šių dydžių neviršija.

56.4. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už kiekvieno paklausimo renkant bylai reikalingus įrodymus parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 0,01 koeficientą (Rekomendacijų 8.18. papunktis). Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už 2023 m. vasario 15 d., 2023 m. kovo 22 d., 2023 m. kovo 29 d. ir 2023 m. kovo 31 d. paklausimų parengimą dydis šiuo atveju sudaro 17,99 Eur (1 799 Eur (2022 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,01 koef.)). Atsakovo prašomos priteisti sumos (viso 365 Eur) šį dydį viršija.

56.5. Atsakovo prašoma priteisti suma (viso 1 780 Eur) už atstovavimą teisme, pasirengimą teismo ir parengiamajam posėdžiams neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

57. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašoma priteisti 365 Eur suma už 2023 m. vasario 15 d., 2023 m. kovo 22 d., 2023 m. kovo 29 d. ir 2023 m. kovo 31 d. paklausimų parengimą viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už kiekvieno paklausimo renkant bylai reikalingus įrodymus parengimą dydį, spręstina, kad ji mažintina 275,05 Eur suma.

58. Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

59. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

60. Nagrinėjamu atveju byla nėra sudėtinga, teisiniai klausimai nėra nauji, todėl atsakovo prašoma priteisti suma už pasirengimą ir atstovavimo teismo posėdžiuose, kuri yra artima Rekomendacijose nurodytam maksimaliam užmokesčiui už tokio pobūdžio paslaugas dydžiui, mažintina 890 Eur suma. Taigi, atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama nuo 4 030 Eur iki 2 864,95 Eur.

61. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo kaltės (teiktų prašymų, laiku nepateiktų dokumentų – banko sąskaitos išrašų). Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą (t. y. kad priteista tik po 150 eurų periodinių išmokų suma), neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 7 dalis), todėl būtina perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo, atitinkamai didesnę dalį patirtų išlaidų paliekant atsakovui.

62. Pagal 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

63. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-378/2022).

64. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas nesąžiningas atsakovo elgesys, kuris sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, t. y. nenustatyta, jog atsakovo teikti prašymai buvo aiškiai nepagrįsti bei, kad dėl neįvykdytų teismo įpareigojimų turėjo būti atidėtas bylos nagrinėjimas. Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, reikštų nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą.

65. Pakeitus ginčijamą sprendimą, ieškiniu pareikštų patenkintų reikalavimų dalis sudaro 60 proc. Taigi, ieškovei iš atsakovo priteistina 882 Eur (1 470 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovui iš ieškovės – 1 145,98 Eur (2 864,95 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 263,98 Eur (1 145,98 Eur - 882 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

66. Ieškovė prašo išdėstyti iš jos atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos apmokėjimą penkerių metų laikotarpiui.

67. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

69. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Teismų praktikoje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą ir nukrypti nuo bendros taisyklės, numatančios, kad įsiteisėjęs sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prie tokių išskirtinių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kita vertus, sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022 42 punktą).

70. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma buvo sumažinta, atsižvelgdamas į ieškovės gaunamas pajamas bei šios bylos procesinę baigtį, sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo.

71. Ieškovė taip pat prašo atleisti ją nuo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai mokėjimo.

72. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 13,28 Eur. Pakeitus ginčijamą sprendimą, šalims tenkančios pašto išlaidų dalys neviršija minimalios valstybei priteistino sumos, todėl valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

73. Taip pat perskaičiuotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 403 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

74. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už advokato teisinę pagalbą).

75. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

76. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

77. Apeliaciniu skundu pareikštų patenkintų reikalavimų dalis sudaro 51 proc. Nustačius, kad ieškovės paduotas apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies, atsižvelgus į tai, kad yra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, bei į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Rekomendacijose, ieškovei iš atsakovo priteistinos 255 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovui iš ieškovės priteistinos 490 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistinos 235 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės I. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnamečiam sūnui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki A. M. gyvos galvos, išlaikymą mokant į ieškovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. M..

Priteisti iš atsakovo V. M. pilnamečiam sūnui A. M. 10 800 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą, šią sumą sumokant į ieškovės I. M. sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. M. į valstybės biudžetą 403 Eur (keturių šimtų trijų eurų) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės I. M. atsakovui V. M. 263,98 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Priteisti iš ieškovės I. M. atsakovui V. M. 235 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.