- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2S-862-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00328-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- I. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui vaikui priteisimo, kuriuo prašoma: priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. M., nustatant po 500 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį bei išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, pervedant mokamą sumą į jos sąskaitą banke; priteisti iš atsakovo išlaikymą už 3 praėjusius metus t. y. 18 000 Eur sumą, šią sumą sumokant į ieškovės sąskaitą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Taip pat ieškiniu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui A. M. po 315 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį pervedant mokamą sumą į I. M. sąskaitą banke; laikino išlaikymo tvarkytoja paskiriant ieškovę. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio nuostatomis bei nurodo, jog išlaikymas sūnui yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, sūnų išlaiko viena ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, priteisė iš atsakovo pilnamečiui vaikui A. M. laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 315 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, pervedant mokamą sumą į I. M. sąskaitą banke, paskyrė ieškovę pilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Teismas nurodė, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomas CK 3.196 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad kol bus išnagrinėta byla, teismas gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė ir atsakovas turi pilnametį sūnų A. M., kuriam neterminuotai nustatytas 20 procentų darbingumas, nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimu A. M. pripažintas neveiksniu, o 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2384-608/12 jam nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta ieškovė. Teismas, neturėdamas duomenų, kad atsakovas pakankamai prisideda prie pilnamečio neįgalaus vaiko išlaikymo, vertino, kad pilnamečio neįgalaus vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas. Ieškovės prašomas laikino išlaikymo dydis iš esmės yra lygus teismų praktikoje įtvirtintam orientaciniam išlaikymo dydžiui, t. y. pusei minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius. Teismo vertinimu, ieškovės prašomo dydžio išlaikymas yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų bent minimalius neįgalaus šalių sūnaus poreikius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas V. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį.
6. Nurodė, kad sūnus jam yra itin svarbus ir mylimas, atsakovas niekada neatsisakė ir neatsisako prisidėti prie jo išlaikymo kiek šiuo metu leidžia ir leis jo finansinė padėtis ir niekada to neatsisakys. Dėl neįgalumo nedarbingi asmenys yra socialiai remiami. Ieškovė nepateikė šalpos neįgalumo pensijos dydžio išmokų, kurios gali siekti pagal šiuo metu nustatytą reglamentavimą nuo 184 iki 414 eurų (pagal teisinį reglamentavimą atsakovo nuomone šalpos neįgalumo pensija gali būti apie 351,44 Eur). Atsakovo žiniomis neįgaliajam priklauso ir transporto išlaidų tikslinė kompensacija, kurios dydžio ir išmokų ieškovė nepateikė teismui, sūnus į dienos neįgaliųjų centrą važinėja nemokamai. Valstybė neįgaliesiems garantuoja visokeriopą socialinę paramą ir visapusišką sveikatos apsaugą. Tik turint tikslius išmokų dydžius neįgaliajam, bus nustatyta ar šių išmokų nepakanka šalių sūnui, tada tą dalį jie, tėvai, galėtų lygiomis dalimis skirti pagal savo galimybes. Atsakovas šiuo metu gauna 802 eurų atlyginimą „į rankas“, iš šios sumos atėmus preliminariai paskaičiuotas būtinas pragyvenimui išlaidas, kurios yra minimalios ir reikalingos tik būtiniems poreikiams tenkinti, mėnesio gale atsakovui beveik nelieka nei vieno euro. Atsakovo nuomone, sūnaus mėnesinės išmokos gali būti beveik panašaus dydžio į atsakovo gaunamą atlyginimą, iš kurio prašomas priteisti išlaikymas, nustatant išlaikymo dydį teismas negali vaiko tėvo padaryti socialiai pažeidžiamu ir esančiu blogesnėje padėtyje nei sūnus ir sūnaus motina.
Atsiliepimas
7. Ieškovė I. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas po santuokos nutraukimo nesidomėjo nei sūnaus priežiūra, nei išlaikymu. Vaiko gaunama išmoka yra nedidelė ir nėra pakankama jo – neįgalaus žmogaus poreikiams užtikrinti. Sūnus yra neterminuotai neįgalus, todėl nepakanka minimaliai tenkinti jo poreikius, bet būtina atsižvelgti ir į specialiuosius poreikius, kurie neišnyks metams bėgant, todėl išlaikymo dydis jam reikalingas didesnis. V. M. gauna ne tik pajamas, tačiau turi paveldėto ir kito nekilnojamojo turto, nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų ėmęsis veiksmų savo finansinei padėčiai pagerinti, pvz. turtą nuomoti ir gauti papildomai pajamų vaiko išlaikymui. Jo motyvai, kad neturi finansinių galimybių mokėti daugiau yra pagrįsti tik asmeninių poreikių tenkinimu, naudos siekimu, neatsižvelgiant į vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
9. Atsakovas su atskiruoju skundu teikia į bylą naujus įrodymus: įrodymus apie teismo dokumentų gavimo faktą, įrodymus apie V. M. gaunamą atlyginimą, prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, užklausimus Savivaldybės administracijai ir Sodrai ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju atsakovo į bylą teikiami papildomai dokumentai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais, jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atsakovo teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 315 Eur per mėnesį laikino išlaikymo dydį. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio neįgalaus vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui, būstui, vaistams ir kitoms būtinoms reikmėms. Remiantis CK nuostatomis, pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis ir asmeninė turtinė prievolė (CK 3.155, 3.156 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Pagal kasacinio teismo suformuotą CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę, priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas.
11. Teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tėvai turi pareigą išlaikyti ne tik savo nepilnamečius vaikus, tačiau ir pilnamečius neįgalius vaikus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendžia, kad yra jo tenkinimo tikimybė, t. y. nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pateiktas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo negalėtų būti tenkinamas.
12. CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kaip minėta, CK 3.194 straipsnio 3 dalis numato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šalių vaikas jau yra pilnametis, suaugęs asmuo, kuris dėl neįgalumo negali pasirūpinti savimi – užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui, todėl jam taikoma tokia pati teisių apsauga kaip nepilnamečiam vaikui, siekiančiam gauti laikiną ar nuolatinį tėvų išlaikymą. Ieškovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad šalių vaikas yra neįgalus (neterminuotai nustatytas 20 procentų darbingumas) ir neveiksnus. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto laikinu išlaikymu ir jo dydžiu – 315 Eur per mėnesį, nurodo, jog valstybė neįgaliesiems garantuoja visokeriopą socialinę paramą ir visapusišką sveikatos apsaugą. Teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Atsakovas įrodinėja, jog jo pilnametis sūnus gauna pakankamai pajamų pragyvenimui, tačiau nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, šias faktines aplinkybes, kaip ir aplinkybes susijusias su atsakovo pajamų dydžiu, poreikių suma, pilnamečio vaiko pajamų dydžiu ir poreikių suma, teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik nagrinėjant bylą iš esmės. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas gauna ne tik darbo užmokestį, tačiau turi nekilnojamojo turto, kas rodo, jog jis turi galimybes mokėti savo pilnamečiam neįgaliam sūnui išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas laikino išlaikymo dydį nustatė remdamasis teismų praktikoje įtvirtintu orientaciniu išlaikymo dydžiu, t. y. pusė minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų bent minimalius neįgalaus šalių sūnaus poreikius (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis).
13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo V. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.