- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- e2-16882-808/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11656-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Ignitis“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ (toliau – ieškovė / UAB“Ignitis“) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – atsakovė VĮ „Turto bankas) 678,73 Eur skolos už elektros energiją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekia elektros energiją objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Pagal NTR ataskaitą apie turtą, Objektas nuosavybės teise pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 774 priklauso Lietuvos Respublikai nuo 2019 m. kovo 27 d. ir jį patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“. Iki nurodyto laiko Objektas nuosavybės teise priklausė V. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Minėtame Objekte už elektros energiją mokėtina suma apskaitoma pagal įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis, kuriuos vartotojas privalo pats deklaruoti juos kiekvieną mėnesį ir atitinkamai atsiskaityti su ieškove už patiektą elektros energijos kiekį. 2019 m. sausio 4 d. nurašius elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis buvo užfiksuotas 678,73 Eur įsiskolinimas. 2020 m. kovo 10 d. buvo kreiptasi į atsakovę dėl skolos apmokėjimo. Atsakovė skolos neginčijo, tačiau geranoriškai jos neapmokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad į bylą nepateikti įrodymai, kada ir kokiomis aplinkybėmis fiksuotas 2769 kWh likutis laikotarpio pradžiai (2018-06-29), todėl yra neaiškus priskaičiuotos skolos susidarymo laikotarpis. Be to, kyla klausimas ar 2769 kWh skaitiklio parodymai buvo nurašyti vartotojos V. G. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)). Minėtu pastatu atsakovė nesinaudojo, todėl yra pagrindas teigti, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai reikalauja priteisti skolą, kuriai susidaryti atsakovė nepadarė jokių veiksmų. Kadangi valstybė nesinaudojo paveldėtu pastatu, iš jos negali būti priteistos išlaidos už elektros energiją.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad nurodytame Objekte už elektros energiją mokėtina suma apskaitoma pagal įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 103 punktas). Jeigu vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo pareigą pateikti duomenis apie sunaudotą elektros energiją ir už ją apmokėti, ieškovei nežinomi duomenys apie faktinius elektros apskaitos prietaiso rodmenis kiekvieną mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas. Priskaitymai už suvartotą elektros energiją šiame Objekte buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir/ar pagal ieškovės užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis elektros energijos apskaitos prietaiso patikrinimų/keitimo metu. Įbylą pateikti duomenys, kad 2018 m. birželio 29 dienai apmokėtos kilovatvalandės yra 2769 kWh (1 eilutė, 6 stulpelis), 2019 m. sausio 14 d. nurašius EAP rodmenis išfiksuotas rodmuo 7990 kWh (2 eilutė, 6 stulpelis), neapmokėtas 5221 kWh (3 eilutė, 7 stulpelis) padauginus iš tuo metu galiojusio tarifo 0,13 (3 eilutė, 8 stulpelis) gaunama 678,73 Eur skola (3 eilutė, 16 stulpelis). Paskutinį kartą mokėjimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 28 d.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ieškovei nenurodžius 2018 m. birželio 29 d. užfiksuotų elektros skaitiklio duomenų yra pagrindas manymui, kad 2769 apmokėtos kilovatvalandės yra susidariusios 2017 m. rugpjūčio 28 dienai. Kadangi nėra duomenų, kad po V. G. mirties buvo naudojamasi pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrindas teigti, jog 678,73 Eur skola susidarė iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki V. G. mirties. Todėl ieškovė turėtų reikšti atsakovei kreditorinį reikalavimą, o atsakovės atsakomybė būtų apribota paveldėto turto verte.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsniu bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas byloje neviršija 2000,00 Eur sumos, taip pat atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant pranešimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatyta, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė V. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2019 m. kovo 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. 774, 2017 m. balandžio 17 d. nuosavybės teisės į šį namą buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, nurodant, kad Objektą patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“. Iš Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos (nuo 2018-06-29 iki 2019-01-14) matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra apmokėta už 2769 kWh (1 eilutė, 6 stulpelis), 2019 m. sausio 14 d. nurašius EAP rodmenis išfiksuotas rodmuo 7990 kWh (2 eilutė, 6 stulpelis), neapmokėta už 5221 kWh (3 eilutė, 7 stulpelis), vadinasi padauginus iš tuo metu galiojusio tarifo 0,13 (3 eilutė, 8 stulpelis) gaunama 678,73 Eur skolos suma (3 eilutė, 16 stulpelis).
Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktu, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ginčo namui būtų tiekiama elektros energija, todėl konstatuotina, kad prievolė atsiskaityti su ieškove tenka Objekto savininkui.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus Objekto savininkei V. G., namą paveldėjo atsakovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nuo palikėjos mirties momento atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už paveldėtam Objektui patiektą elektros energiją (už laikotarpį nuo 2018-06-29 iki 2020-01-14). Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, taip pat į tai, kad buvusi namo savininkė V. G. (duomenys neskelbtini) mirė ir atsakovė perėmė palikėjos turtą, teismas daro išvadą, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti už ieškovės tiektą elektros energiją.
Byloje nesant duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl yra tenkinamas priteisiant ieškovei iš atsakovės 678,73 Eur skolą už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2019 m. sausio 14 d.
Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Atsižvelgiant į tai, yra tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, priteisiant 5 proc. metines palūkanas už priteistą 678,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, į.k. 112021042, ieškovės UAB „Ignitis“, į.k. 303383884, naudai 678,73 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 73 ct) skolos, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą 678,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.