Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybai ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, jog nuomos mokesčio lengvata nesuteikta neaiškiais pagrindais. Savivaldybės taryba sprendimu nesuteikti mokesčių lengvatos pažeidė savo priimtos tvarkos nuostatas, pažeidė joje numatytus kriterijus. Byloje nėra jokių aplinkybių, jog ieškovė neatitiko kriterijų lengvatai gauti. Mano, jog priimtas neteisėtas sprendimas, todėl prašo jį panaikinti ir įpareigoti klausimą svarstyti iš naujo, t. y. ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymu dėl žemės nuomos mokesčio lengvatos suteikimo, ieškovė (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos prašė suteikti 40 proc. žemės nuomos mokesčio lengvatą nuomojamam žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, jog visus metus teikia turizmo ir kurortines paslaugas nurodytu adresu (kartu su prašymu teikė 2019 m. finansinę atskaitomybę, pažymą iš ,,Sodra“, pažymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI), Juridinių asmenų registro išrašą, žemės nuomos mokesčio deklaraciją). (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2020 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2020 metams lengvatos suteikimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Nr. T1-170 (toliau ir – Sprendimas, ginčijamas sprendimas), kuriuo nusprendė nesuteikti valstybinės žemės nuomos mokesčio 2020 metams lengvatos 40 proc. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (66,56 Eur).

Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Jungtinio biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto ir kontrolės komiteto 2021 m. spalio 21 d. posėdžio protokolo nustatyta, jog svarstant ieškovės prašymą nutarta nepritarti projektui ,,Dėl žemės nuomos mokesčio lengvatos 2020 m. suteikimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos ir turizmo komiteto 2020 m. spalio 22 d. posėdžio protokolo nustatyta, kad šiame komitete nutarta (2 balsai ,,už“, 1 ,,prieš“) pritarti sprendimo projektui ,,Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos 2020 m. suteikimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir teikti svarstyti Tarybos posėdyje. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. nuotolinio posėdžio protokolo nustatyta, jog nutarta (balsuota 1 ,,už“, 11 ,,prieš“, 1 ,,susilaikė“) nepritarti sprendimo projektui ,,Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos 2020 m. suteikimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Žemės nuomos mokesčio deklaracijos (apmokestinamas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) duomenimis, ieškovei apskaičiuotas 166,40 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovė Regionų apygardos administraciniam teismui (Klaipėdos rūmai) 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, su kuriuo pateikė 2020 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-235, kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuspręsta suteikti nekilnojamojo turto mokesčio 2020 metams lengvatą 40 proc. (2 280,40 Eur). 2021 m. kovo 30 d. ieškovė Regionų apygardos administraciniam teismui pateikė 2021 m. kovo 29 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir skundo rezoliucinės dalies tikslinimo, kuriuo prašė prijungti papildomus įrodymus – teismų procesinius sprendimus, kuriais savivaldybės taryba įpareigota atlikti atitinkamus veiksmus, bei patikslino skundo rezoliucinę dalį (dėl rašymo apsirikimo) prašydama įpareigoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti klausimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2020 metams lengvatos ieškovei suteikimo.

2019 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-183 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ suteikta nekilnojamojo turto mokesčio 2019 metams lengvata 40 proc. (2 283,60 Eur). 2019 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-184 ieškovei buvo suteikta valstybinės žemės nuomos mokesčio 2019 metams lengvata 40 proc. (66,56 Eur).

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi byla pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagal teismingumą perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, nustačius, jog savivaldybė, vykdydama valstybinės žemės, kuri yra savivaldybės teritorijoje, nuomos funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų – ir teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus bei nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį, todėl ginčas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio, kylantis iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybą klausimą dėl valstybinės nuomos mokesčio lengvatos ieškovei suteikimo svarstyti iš naujo. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko.

Dėl ieškinio reikalavimų

Savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas (toliau ir –VSĮ) (VSĮ 2 straipsnio 1 dalis). Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (VSĮ 3 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, o savivaldybės administracija – savivaldybės vykdomoji institucija (VSĮ 3 straipsnio 3 dalis).

Savivaldybės taryba įgyvendina vietos savivaldos teisę (VSĮ 11 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės tarybos kompetencija įtvirtinta VSĮ 16 straipsnyje, kurio 2 dalies 18 punkte įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija dėl sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimo, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymo atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta priėmimo.

VSĮ 6 straipsnyje nurodytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos, tarp kurių: savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo (VSĮ 6 straipsnio 3 punktas). Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba.

Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punktas numato, jog konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Pagal minėto nutarimo 1.8 punktą, savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punktas numato, jog valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Minėtu nutarimu savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, tarybai įtvirtinta pareiga nustatyti konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą (nutarimo 3 punktas), bei teisė savo biudžeto sąskaita mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti (nutarimo 8 punktas).

2016 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-97 patvirtintas Mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašas (toliau ir – Aprašas) (aktuali teisės akto redakcija nuo 2020 m. spalio 8 d.), kuris nustato lengvatų teikimo (duomenys neskelbtini) savivaldybės (toliau – Savivaldybė) biudžeto sąskaita tvarką (Aprašo 1 punktas). Remiantis Aprašo nuostatomis, gali būti teikiamos valstybinės žemės nuomos mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos (Aprašo 3 punktas). Juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą), gali būti suteikiamos paskutinio mokestinio laikotarpio (pagal mokesčio deklaracijos duomenis) mokesčių lengvatos 40 procentų, jeigu objekte teikiamos turizmo ir kurortinės paslaugos ir asmuo vykdo veiklą ištisus metus (Aprašo 6.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymu dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos suteikimo kreipėsi į Savivaldybę. Prašymas buvo pateiktas svarstyti Jungtinio biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto ir kontrolės komitetui, vėliau Aplinkos apsaugos ir turizmo komitetui svarstyti, kaip tai numato Aprašo 17 punktas. Minėta, jog pirmajame komitete nuspręsta nepritarti žemės nuomos mokesčio lengvatos teikimui ieškovei, o Aplinkos ir turizmo komiteto posėdyje sprendimo projektui dėl nuomos mokesčio lengvatos teikimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pritarta. Remiantis Aprašo 18 punktu, Savivaldybės administracijos Biudžeto skyrius, vadovaudamasis 17 punkte nurodytų komitetų posėdžių protokoliniais išrašais, parengia Tarybos sprendimo projektą dėl mokesčio lengvatos teikimo/neteikimo ir pateikia jį svarstyti Tarybai. Byloje pateikti įrodymui suponuoja, jog minėta Aprašo nuostata nebuvo pažeista (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pastebėtina, jog sprendimų dėl mokesčių lengvatos (ne)suteikimo priėmimo tvarka Apraše nereglamentuota. Remiantis VSĮ 12 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma (VSĮ 13 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (VSĮ 13 straipsnio 9 dalis). Savivaldybės tarybos nariai renkami 4 metams (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas bei Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos viešai skelbiamus duomenis, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybą sudaro 15 tarybos narių (Savivaldybės tarybos rinkimų įstatymo 10 straipsnis, šaltinis: https://www.vrk.lt/naujienos/-/content/10180/5/mazeja-renkamu-savivaldybiu-tarybu-nariu-skaicius, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog tarybos posėdyje dalyvavo 14 tarybos narių, sprendimas dėl mokesčių lengvatos nesuteikimo ieškovei priimtas tarybos posėdyje dalyvavusių tarybos narių balsų dauguma. Tokiu būdu byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų (CPK 185 straipsnis). Iš 2020 m. spalio 29 d. ,,youtube“ platformoje patalpinto atsakovės posėdžio vaizdo įrašo (nuo 50.25 min. iki 57.38 min) matyti, jog ieškovės pateikto prašymo svarstymas sukėlė diskusiją tarp tarybos narių, iš pasisakymų matyti, jog tarybos nariams iškilo klausimų dėl ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto paskirties (pateikti duomenys, jog patalpos yra viešbučių paskirties), taip pat dėl ieškovės buveinės adreso, pastebėta, jog gali susiklostyti situacija, jog bendrovė turėdama turtą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, veiklą vykdo joje, pajamas iš tokio turto gauna, kaip ir lengvatas, o mokesčius moka kitoje savivaldybėje. Tokiu būdu nurodytos aplinkybes suponuoja, jos atsakovei kilo abejonių dėl ieškovės pateikto prašymo pagrįstumo, dėl ko prašymas nebuvo tenkintas (CPK 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, spręsti, jog priimant ginčijamą sprendimą nebuvo vertinamos aplinkybės ar pateikti duomenys, turintys įtakos sprendimo priėmimui, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ginčijamu sprendimu buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai.

CK 1.2 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog CK 1.2 straipsnyje reglamentuojamas teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo turi pagrindą tikėti, kad, veikdamas pagal galiojančius įstatymus, jis gali siekti tam tikrų tikslų, ir tokio asmens lūkesčiai turi būti apsaugoti. Taigi teisėtų lūkesčių apsaugos principas saistomas pareigos laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teisės pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikomos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Kasacinis teismas yra išskyręs dvi būtinąsias sąlygas pripažinti, kad egzistuoja teisėtas lūkestis ir jis turi būti saugomas – tai valstybės įsipareigojimai (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, privalo nurodyti atitinkamus valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus) ir asmens elgesys (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, pats turi veikti apdairiai, sąžiningai, remdamasis gera valia) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020 28 punktą; 2021 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A143-1660/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015).

Nagrinėjamu atveju sistemiškai, lingvistiškai aiškinant ginčo atveju aktualų teisinį reglamentavimą (teisės normų konstrukcijas) matyti, jog tiek Apraše, tiek aukštesnės galios teisės aktuose (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 dalis, Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798, Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 nuostatos) yra įtvirtina savivaldybės tarybos teisė, tačiau ne pareiga teikti atitinkamo mokesčio lengvatas fiziniams ar juridiniams asmenims, atitinkantiems tam tikrus kriterijus (CPK 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog ginčijamu sprendimu buvo pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, kuris turi būti ginamas. Byloje pateikti duomenys, jog vieną kartą ieškovei buvo suteiktas valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesuponuoja kitos išvados (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog galiojantis teisinis reglamentavimas įtvirtina valstybinės žemės sklypų naudotojams, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme mokėti žemės nuomos mokestį. Ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė yra valstybinio žemės sklypo naudotoja, byloje nėra (CPK 187 straipsnio 1 dalis), ieškovei, kaip valstybinio žemės sklypo naudotojai kyla pareiga nuomos mokestį mokėti, byloje nėra duomenų, jog nuomos mokesčio dydis ieškovei apskaičiuotas netinkamai (CPK 185 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovei vieną kartą atsakovės sprendimu taikyta nuomos mokesčio lengvata, tačiau vienkartinis tokio pobūdžio lengvatos suteikimas nesuponuoja išvados, jog ieškovė galėjo ir turėjo pagrindo tikėtis, jog tokia lengvata jai bus teikiama kasmet, kai bus pateiktas bendrovės prašymas dėl lengvatos suteikimo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir –ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, jog ginčijamas sprendimas prieštarautų aukštesnės galio teisės aktams, būtų priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto ir (ar) priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvių visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovė tokių aplinkybių taip pat neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Kitų pagrindų panaikinti ginčijamą sprendimą byloje nėra nustatyta (CPK 12 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Nenustačius pagrindo pripažinti ginčijamo sprendimo neteisėtu bei jį panaikinti, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus (CPK 185 straipsnis). Tačiau byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pastebėtina, jog ieškovės pateikta administracinio teismo praktika šioje byloje netaikytina, kadangi pateiktų administracinio teismo išnagrinėtų bylų bei šios bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi. Ieškovės pateiktoje regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-3783-283/2019 savivaldybės taryba buvo įpareigoja patvirtinti tvarką, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija galėtų vykdyti nustatytą pareigą priimti sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo, t. y. įgyvendinti Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkto nuostatas; administracinėje byloje Nr. eI3-2115-386/2020 savivaldybės taryba įpareigota išbraukti pastatą iš apleistų, neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašo nustačius, jog pastatas į sąrašą įrašytas pažeidus atitinkamame apraše įtvirtintas procedūras dėl patikrinimo vietoje procedūros inicijavimo, t. y. dėl procedūrinių pažeidimų; administracinėje byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo) Nr. eI-3512-595/2019 panaikintas savivaldybės tarybos sprendimas nepritarti sprendimo projektui dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų ir taryba įpareigota iš naujo svarstyti sprendimo projektą nustačius, jog pareiškėja atitiko įstatymo reikalavimus teisei į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, o administracinėje byloje Nr. eI-29-621/2016 savivaldybės taryba įpareigota iš naujo išspręsti pareiškėjų prašymą dėl atleidimo nuo žemės mokesčio mokėjimo, nustačius, jog buvo pažeistos tarybos reglamente įtvirtintos sprendimo pateikimo procedūros, pareiškėjoms nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti tarybos posėdyje. Šiame kontekste pastebėtina, jog ieškovė remiasi specializuotų teismų pirmosios instancijos priimtais procesiniais sprendimais, nors Teismų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Vyriausiasis administracinis teismas.

Ieškovės pateiktoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje pateikti išaiškinimai taip pat priimti byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėtų – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-1122-629/2019 savivaldybės taryba įpareigota skelbti konkursus į švietimo įstaigos (darželio) vadovo pareigas nustačius, jog buvo pažeistas Švietimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas ir neįgyvendintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 patvirtinto Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo 7 punktas. Savo ruožtu Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori (iš anksto), bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu spręstina, kad ieškovė neįrodė ginčijamo sprendimo neteisėtumo, visuma byloje nustatytų aplinkybių, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nesuponuoja išvados, jog netenkinus ieškovės prašymo dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos nesuteikimo, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, todėl vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, bei patyrė 250 Eur išlaidas teisinei pagalbai (advokato padėjėjo) apmokėti. Regionų apygardos administraciniam teismui (Klaipėdos rūmai) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie patirtas 600 Eur išlaidas teisinei pagalbai (advokato padėjėjo) apmokėti (2021 m. balandžio 6 d. prašymas su priedais).

Atsakovė byloje pateikė duomenis, jog patyrė 351,20 Eur išlaidas teisinei pagalbai (advokato) apmokėti.

Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį (ieškinio netenkinus) ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 351,20 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinio.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ 351,20 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro 20 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybai ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.