Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Laisvutės Kartanaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. Č. ir V. A. J. atstovo advokato D. V. pateiktą skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų V. A. J. ir I. Č. (toliau – ir Pareiškėjos) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2015-06-23 sprendimą Nr. T-45 ir įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės tarybą sekančiame posėdyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsamiai, argumentuotai ir motyvuotai išspręsti pareiškėjų V. A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bei I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovo 2014-10-22 prašymą atleisti jas nuo žemės mokesčio už 2015 metus už Radviliškio miesto ribose esančius žemės sklypus o, jei tai neįmanoma, nustatyti joms 0,01 procento lengvatinio mokesčio tarifą ir priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjų V. A. J. ir I. Č. atstovas advokatas D. V. skunde nurodė, kad 2015-06-23 atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. T-45 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d sprendimo Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ pakeitimo ir papildymo“, kuriuo nusprendė: 1. Papildyti sprendimą 2 punktu ir jį išdėstyti taip: „2. Neatleisti I. Č. ir V. A. J. nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose“. 2. Pripažinti netekusiu galios Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ 1.1. punktą. Šis sprendimas buvo priimtas vykdant įsiteisėjusį Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-05-11 sprendimą „įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės tarybą užbaigti pradėtą administracinę procedūrą – pirmojo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjų V. A. J. ir I. Č. 2014 m. spalio 22 d. prašymo dėl atleidimo nuo žemės mokesčio“. Pažymėjo, kad ginčo sprendimu, panaikintu 2014-12-18 sprendimo Nr. T-908 1.1 punktu, atsakovas nusprendė „sumažinti 50 procentų 2015 metų žemės mokestį pareiškėjoms už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose“. Po ginčo sprendimo, nepaisant kitų pareiškėjų teisių ir interesų pažeidimo, atsakovas panaikino ir teisę į 50 procentų žemės mokesčio lengvatą, nors pakartotinai spręsti šio klausimo teismas jo nebuvo įpareigojęs. Ginčo sprendimas yra ydingas, kadangi jau Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-05-11 sprendime, nurodant priežastis, dėl kurių reikia tenkinti pareiškėjų skundą ir nustatyti atitinkamą įpareigojimą atsakovui: buvo parengtas 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo projektas, dėl jo buvo balsuota Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu ir priimtas 2014-12-18 sprendimas Nr. T-908, kuris priimtas remiantis teisės aktais, tačiau nepagrįstas objektyviais duomenimis. Atsakovas įpareigotinas išsamiai ir argumentuotai pareiškėjų 2014 m. spalio 22 d. prašymą dėl atleidimo nuo žemės mokesčio išnagrinėti bei pradėtą administracinę procedūrą turi užbaigti taip, kaip reikalauja teisės aktai, nepriklausomai nuo sprendimo rūšies. Skundžiamu sprendimu jokių motyvų bei argumentų, dėl ko yra nusprendžiama neatleisti pareiškėjų nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose, nenurodoma. Jų taip pat nenurodoma nei viename sprendimo projekto lydimajame dokumente ar tarybos posėdžio protokole. Tarybos komitetų, kurie galimai svarstė minėto sprendimo projektą, posėdžių protokolai nėra viešinami, o sprendimo projekto „paaiškinamajame rašte“, kurį parengė Finansų skyriaus vyriausioji specialistė L. B., tik pakartojamas buvusio teismo įpareigojimas. Pažymėjo, kad ginčo sprendimo projektu tarybos nariams buvo teikiama balsuoti formuluotė „atleisti... nuo Žemės mokesčio“ bei „pripažinti 2014-12-18 sprendimo dalį dėl to paties mokesčio sumažinimo 50 procentų netekusia galios“. Posėdžio metu mero pavaduotojas K. A. pagarsino, kad komitetuose buvo pritarta sprendimo formuluotei „neatleisti ... nuo mokesčio“ (tokia formuluotė su sprendimo projektu ir aiškinamuoju raštu teikiama tarybai iš viso nebuvo) ir, „Kadangi yra du sprendimo variantai K. A. pasiūlė tarybai alternatyvų balsavimą: Už pirmą sprendimo varianto 2 p. ir jį skaityti taip: „2 p. Atleisti I. Č. ir V. A. J. nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose“, už – 0. Taip pat buvo pasiūlyta balsuoti už sprendimo projektą, kuris net nebuvo pateiktas su paaiškinamuoju raštu ir iki šiol neskelbiamas 2015-06-23 tarybos posėdžiui parengtų sprendimų projektų sąraše http://www.Irs.lt/pls/proj/dokpaieska.archyvas_1?p_org=339, t. y. pirmininkaujantis posėdžiui pasiūlė balsavimą: „Už antrą sprendimo varianto 2 p. ir jį skaityti taip: „2 p. Neatleisti I. Č. ir V. A. J. nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose“ už – 21. Toliau posėdžio protokole iš karto rašoma (nors buvo organizuotas ir trečias balsavimas): NUSPRĘSTA: Priimti sprendimą su pakeitimu (2 p. neatleisti). Balsavo už – 21, prieš – 0, susilaikė – 0. Jau minėtas trečiasis balsavimas vyko iš karto po antrojo (kuriame buvo nutarta „už – 21“). Šis balsavimas matomas tarybos posėdžio vaizdo įraše (http.7/195.182.70.44/video/), įrašo laikas 77:20 min., kuomet pirmininkaujantis K. A. tarė: „dabar, kad visas sprendimas įsiteisėtų, kviečiu balsuoti ... kurį jūs turite ... už 21, sprendimas priimtas“ (įrašo pabaiga 77:52 min.). Po trečiojo balsavimo tapo visiškai nebeaišku, kokį sprendimą tarybos nariai norėjo priimti – ar už tą, „kurį jie turi“ pateiktą posėdžio darbotvarkėje su sprendimo projekto paaiškinamuoju raštu, t. y. atleisti pareiškėjas nuo mokesčio ir pripažinti netekusiu galios 50 procentų mokesčio sumažinimo 2014-12-18 sprendimą, ar už tą, kurio tarybos nariai neturėjo ir negalėjo turėti, tačiau, kuris kaip priimtas 21 balso dauguma skelbiamas priimtu, t. y. už skundžiamo sprendimo pilną tekstą su 2 atskirais punktais. Pažymėjo, kad skelbdamas trečiąjį balsavimą dėl „viso sprendimo įsiteisėjimo“, pirmininkaujantysis jo net neperskaitė. Taip buvo priimtas antrasis ginčo sprendimo punktas: 2. Pripažinti netekusiu galios Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ 1.1. punktą. Akivaizdu, kad buvo padaryta klaida, nes tarybos nariams niekaip nebuvo paaiškinta, kodėl reikia atšaukti ar pripažinti netekusiu galios jų jau priimtą 2014-12-18 sprendimą dėl mokesčio sumažinimo. Kita vertus, jei atsakovo nariai norėjo tokio sprendimo rezultato, jis taip pat turėjo būti išsamus ir pagrįstas, nes kyla abejonių, kad ankstesnis atsakovo 2014-12-18 sprendimas (jo 2 dalis) buvo panaikinta nesant tam jokių teisinių pagrindų. Atsižvelgiant į tai, visas sprendimas dėl jo neišsamumo ir neargumentavimo yra ydingas, pažeidžiantis pareiškėjų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, t. y. pareiškėjų teisę žinoti ir suprasti, kodėl atsakovas apsisprendė neatleisti pareiškėjų nuo mokesčio už žemės sklypus Radviliškio miesto ribose bei kodėl atsakovas panaikino 50 procentų lengvatą, jei atleisti nuo mokesčio nėra įmanoma. Taip pat liko neaišku, kodėl, panaikinus minėtą 50 procentų mokesčio lengvatą, nėra išsamiai ir argumentuotai sprendžiama dėl prašytos ir įstatymu leidžiamos maksimalios mokesčio lengvatos, t. y. 0,1 procentą nuo žemės vertės siekiančio žemės mokesčio (pilnas jo dydis yra 0,8 procento). Pažymėtina, kad pareiškėjų 2014-10-22 prašyme, kurio dalį atsakovas sprendė vykdydamas teismo įpareigojimą, o kitą dalį sprendė savo nuožiūra, iš naujo nurodė tokį pageidavimą: priimti maksimaliai įmanomą ir įstatymu leidžiamą sprendimą, t. y. atleisti V. A. J. (buvusi (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo žemės mokesčio už Radviliškio mieste turimus žemės sklypus 2015 metais mokėjimo, o jei tai neįmanoma, nustatyti joms 0,01 procento lengvatinio mokesčio tarifą.

Pareiškėjos skunde taip pat nurodo, kad Radviliškio miesto ribose bendrai po ¹/₂ dalį valdo 81 žemės sklypą, kuriuos paveldėjo iš senelės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prieš tai jos vardu atkūrus jai nuosavybės teises į turėtą žemę. Ši 81 sklypo ir dar didesnė teritorija yra suplanuota dar 1998 m. vasario 27 d. atsakovo sprendimu Nr. 94, kuriuo yra patvirtintas Radviliškio miesto rytinės dalies I mikrorajono individualių gyvenamųjų namų statybos detalusis planas. Pagal šį planą miesto mikrorajone turėtų būti nutiesti keliai (Kamanių, Vikutinio, Pelkių, Rasos, Tvenkinio, Smėlio ir kt. gatvės) ir šaligatviai, elektros įvadai, požeminės komunikacijos, apšvietimo infrastruktūra ir atlikti kiti individualių gyvenamųjų namų mikrorajonui statyti bei vystyti reikalingi savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms priskirti veiksmai. Deja, jau 17 metų minėta teritorija niekaip netvarkoma, joje pradžioje augo krūmai, šiuo metu pavirtę miškeliu. Nėra įrengta jokių įvažiavimų, gatvių ar vieškelių, būnant toje suplanuotoje teritorijoje, neįmanoma atskirti, ar esi „gatvėje“, ar „individualių gyvenamųjų namų statybos sklype“, nes visur natūroje yra medeliai, mišku ir krūmais apžėlusi nesutvarkyta teritorija. Joje jokia statybos veikla, numatyta 1998 m. detaliajame plane, neįmanoma dėl paties atsakovo neveikimo, t. y. sprendimų nepriėmimo. Dėl tos pačios priežasties sklypų niekas nenori pirkti nei kaip namų statybos paskirties, nei kitokiems tikslams, kadangi dirbti šios žemės taip pat negalima, o statyti jose kokius nors pastatus taip pat neįmanoma. Ilgą laiką tikėjosi, kad atsakovas imsis įgyvendinti įstatyme numatytas savo savarankiškąsias funkcijas, tačiau iki šiol tai nevyksta. 2014-10-22 pateikė atsakovui prašymą atleisti pareiškėjas ir nuo 2015 metais mokėtino žemės mokesčio, argumentuodamos, kad realiai ir pagal nustatytą paskirtį jais negali naudotis, o žemės mokesčiui sumokėti kasmet reikia išleisti daug lėšų, pvz., už 2012 metus sumokėjo nesumažintą mokestį, viršijantį 8800 litų. Pagal 2012 m. mokestinio laikotarpio mokesčio apskaičiavimo deklaraciją, kur vien už V. A. J. reikėjo sumokėti 4394 Lt, įskaitant kelis rajone esančius žemės sklypus. I. Č. turėjo mokėti 4421 Lt mokestį, tačiau neišgalėdama jo sumokėti iš karto, 2012-10-23 kreipėsi į VMI su prašymu jį išdėstyti 4 mėnesiams; jau kelinti metai stengiasi šiuos Radviliškio miesto ribose turimus žemės sklypus parduoti, skelbia skelbimus įvairiuose interneto puslapiuose ir ieško pirkėjų per NT agentūras, tačiau tiek pareiškėjoms, tiek ir aplinkinių sklypų savininkams bet kokia kaina nepavyksta parduoti sklypų dėl paprastos priežasties: žemės ūkio ar kita su namų statyba susijusi veikla šiuos sklypuose negalima, o gyvenamųjų namų statyti neįmanoma dėl infrastruktūros visiško nebuvimo ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos bei administracijos net neplanavimo ją įkurti. Mano, kad šiuo atžvilgiu yra susidariusi tiksliai ta situacija, kuomet nuo sklypų žemės mokesčių pareiškėjas reikėtų atleisti ne tik sumažinti mokesčio tarifą. Nesumažintas 81 sklypo mokestis ankstesniais metais būtų siekęs apie 8000 Lt, todėl mažinimas jo tik perpus (50 procentų) visos problemos, nuo 1998 metų sukeltos ne dėl jų kaltės, neišspręstų – pareiškėjoms vis tiek liktų mokėti virš 4000 Lt mokestį už sklypą, kurio dėl minėtų priežasčių net negali parduoti ar kitaip teisėtai panaudoti. Paaiškinamajame rašte net nenurodyta, kad pareiškėjų atstovo 2014-10-22 prašyme atsakovo taryba buvo prašoma priimti maksimaliai įmanomą ir įstatymu leidžiamą sprendimą, t. y. atleisti V. A. J. (buvusi (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo žemės mokesčio už Radviliškio mieste turimus žemės sklypus 2015 metais mokėjimo, o jei tai neįmanoma, nustatyti joms 0,01 procento lengvatinio mokesčio tarifą. Iš atsakovo priimto 2014-12-18 sprendimo, kaip ir iš ginčo 2015-06-23 sprendimo, lieka visiškai neaišku, ar yra neįmanoma ir jei taip – kodėl yra neįmanoma atleisti pareiškėjas nuo žemės mokesčio už Radviliškio mieste turimus žemės sklypus 2015 metais mokėjimo. Tik paaiškėjus šiai aplinkybei turėjo būti sprendžiama dėl mokesčio sumažinimo, o ne atvirkščiai – sumažinus mokestį ginčo sprendimu, apskritai nebesvarstyti klausimo dėl atleidimo nuo žemės mokesčio. Neaišku ir tai, kodėl atsakovas sumažino mokestį ne iki alternatyviai prašyto 0,01 procento, o tik iki 0,4 procentų (50 procentų nuo patvirtinto tarifo 0,4 proc.), o galiausiai, ginčo sprendimu panaikino iš pastarąją lengvatą.

Pareiškėjų V. A. J. ir I. Č. atstovas advokatas D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko. Nurodė, kad alternatyvus projektas – neatleisti nuo viso žemės mokesčio ir dar panaikinti sumažinimą 50 procentų lengvatą, tas projektas nebuvo įregistruotas tarybos darbotvarkėje. Yra birželio 19 d. elektroninis laiškas, nurodyta, kad šio alternatyvaus projekto Nr. TSP-55 priedai yra, bet jie neatspausdinti, o atspausdinti tik 3 lapai. Priedas 7 buvo balsavimu patvirtintas, kurį visą ginčija, tačiau jame nepaminėta, kad jis yra įregistruotas. Visi sprendimai turi būti įregistruojami oficialiai, kaip darbotvarkės sprendimų rezultatai. Viešai net ir visuomenei nebuvo paviešintas šis būsimas projektas. Visuomenė nebuvo informuota apie alternatyvų projekto variantą. Dėl posėdžio pakeitimo – potvarkis yra birželio 10 d., o smulkiom raidėm parašyta birželio 11 d., gal tai reiškia, kad 11 d. paskelbta internete. Pažymėjo, kad buvo derinę su V. Ž., kad atvažiuos į birželio 25 d. posėdį. Asmeniškai nebuvo informuoti apie pasikeitusią posėdžio datą. Neginčija, kad galbūt ir buvo paskelbta internete, jog posėdis perkeltas į 23 d. Apie 25 d. posėdį iš V. Ž. sužinojo, nebesitikslino internete. Žinojo, kad su pareiškėjomis ir jų mama važiuos į posėdį Šiauliuose iš Kauno. Kad posėdis bus birželio 25 d., sužinojo derindamas – po gegužės 11 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, jis įsiteisėjo gegužės 26 d. Jame parašyta ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jam įsiteisėjus artimiausiame posėdyje spręsti įpareigojimo įvykdymo klausimą. Paskambinus 24 d. dieną, paklausus, ar niekas nesikeičia, pasakė, kad posėdis įvyko vakar, t. y. 23 d. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės taryba atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka. Mano, kad skundas nepagrįstas ir atmestinas. Savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, atsižvelgdama į pareiškėjų 2014-10-22 prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ 1.1 punktu sumažino 50 procentų 2015 metų žemės mokestį pareiškėjoms už jų turimus žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose. Pareiškėjos 2015-01-19 skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą – prašė panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014-12-18 sprendimo Nr. T-908 1.1 punktą ta apimtimi, kuria nebuvo išspręstas pareiškėjų atstovo 2014-10-22 prašymas atleisti jas nuo žemės mokesčio už 2015 metus už Radviliškio miesto ribose esančius žemės sklypus arba nustatyti joms 0,01 procento lengvatinio mokesčio tarifą, įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės tarybą per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo išspręsti šį prašymą iš naujo ir priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015-05-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. el-770-257/2015 pareiškėjų skundą tenkino, įpareigojo Radviliškio rajono savivaldybės tarybą užbaigti pradėtą administracinę procedūrą – pirmojo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2014 m. spalio 22 d. prašymo dėl atleidimo nuo žemės mokesčio. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje administracinė procedūra, pradėta pagal pareiškėjų 2014-10-22 prašymą, nebuvo visiškai užbaigta, kadangi Radviliškio rajono savivaldybės taryba nesvarstė pareiškėjų prašymo atleisti jas nuo 2015 metų žemės mokesčio ir nepriėmė dėl to sprendimo. Radviliškio rajono savivaldybės taryba, nepabaigusi iki galo administracinės procedūros pagal pareiškėjų 2014-10-22 prašymą, kaip tai nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, įpareigotina išsamiai ir argumentuotai pareiškėjų 2014-10-22 prašymą dėl atleidimo nuo žemės mokesčio išnagrinėti bei pradėtą administracinę procedūrą turi užbaigti taip, kaip reikalauja teisės aktai, nepriklausomai nuo sprendimo rūšies. Radviliškio rajono savivaldybės administracija, vykdydama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-05-11 sprendimą, siekdama užbaigti iki galo administracinę procedūrą pagal pareiškėjų 2014-10-22 prašymą, kaip tai nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, parengė ir pateikė Radviliškio rajono savivaldybės tarybai sprendimo projekto dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ pakeitimo ir pildymo du alternatyvius variantus. Pirmu variantu savivaldybės tarybai buvo siūloma atleisti pareiškėjas nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose, antru variantu – neatleisti pareiškėjų nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose. Savivaldybės taryba 2015-06-23 posėdyje skundžiamu sprendimu nusprendė pritarti antrajam variantui, t. y. neatleisti pareiškėjų nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose. Sprendimo projekto paaiškinamajame rašte nurodė, kad savivaldybės biudžetą sudaro lėšos, surinktos iš įvairių mokesčių, taip pat ir žemės mokesčio, ir jei mokesčiai nebus surenkami, nebus galimybių patenkinti kitų socialinių sluoksnių poreikių ir vystyti infrastruktūros plėtros. Svarstant 2014 metų žemės mokesčio sumažinimo klausimą tarybos nariai paprašė pareiškėjų pateikti įrodymus, kad sklypai yra pardavinėjami, kaip teigė pareiškėjos, bet jie pateikti nebuvo. Nuo 2013 iki 2015 metų pareiškėjoms žemės mokestis buvo sumažintas 50 procentų ir šiuo metu nepasikeitus aplinkybėms nėra pagrindo atleisti nuo viso mokesčio, o pareiškėjos atleisti nuo žemės mokesčio iš dalies neprašo. Skundžiamu sprendimu įvykdytas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-05-11 sprendimas – baigta administracinė procedūra pagal pareiškėjų 2014-10-22 prašymą, kaip tai nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje.

Atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos atstovas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad projektas buvo svarstomas, po to ir alternatyvus projektas, buvo išlaikytos visos nuostatos, tvarka ir procedūros. Buvo pateiktas projektas – atleisti. Prieš tris dienas gali būti paskelbtas potvarkis. Esant būtinybei, posėdžiai yra keičiami, priimamas atskiras mero potvarkis ir viešinama. Šiuo atveju advokatas buvo informuotas apie posėdžio datą ir laiką. Jis to nepadarė – neinformavo pareiškėjų. Komitetas nepritarė sprendimo projektui ir nebuvo atleista nuo žemės mokesčio. Institucijos turi teisę keisti priimtus sprendimus. Yra garso įrašas, yra balsuojama. Teisinis pagrindas yra pateiktas atsiliepime.

Pareiškėjų V. A. J. ir I. Č. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-45 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ pakeitimo ir papildymo, kuriuo nusprendė iš dalies pakeisti ir papildyti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“: 1. Papildyti sprendimą 2 puntu ir jį išdėstyti taip: „2. Neatleisti I. Č. ir V. A. J. nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose“. 2. Pripažinti netekusiu galios Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ 1.1. punktą.

Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vykdant įsiteisėjusį Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-05-11 sprendimą, kuriuo teisėjų kolegija nusprendė „įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės tarybą užbaigti pradėtą administracinę procedūrą – pirmojo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjų V. A. J. ir I. Č. 2014 m. spalio 22 d. prašymo dėl atleidimo nuo žemės mokesčio“.

Vietos savivaldos įstatymas (nuo 2015-06-18 iki 2015-07-01 aktuali redakcija) apibrėžia, kad vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (VSĮ 3 str. 2 d.). Savivaldos teisę įgyvendina savivaldybės institucijos. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.

Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda (VSĮ 4 str. 1–12 p.). Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSĮ 4 str. 6 p.); veiklos skaidrumo principo, reikalaujančio užtikrinti, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma (VSĮ 4 str. 10 p.); žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių (VSĮ 4 str. 12 p.).

Visų pirmiausia, aiškinant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto nuostatą lingvistiniu ir teleologiniu metodu, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas numatytą teisėtumo principą sieja su tuo, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visi jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba (VSĮ 11 str. 1 d.). Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente (VSĮ 11 str. 3 d.).

Pareiškėjų atstovas advokatas D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje yra du reikalavimai, t. y. dėl 50 procentų jau suteiktos lengvatos panaikinimo nepagrįstumo ir antras reikalavimas dėl neatleidimo nuo viso žemės mokesčio mokėjimo panaikinimo. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime jokių motyvų bei argumentų, dėl ko yra nusprendžiama neatleisti I. Č. ir V. A. J. nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose, nenurodoma. Jų taip pat nenurodoma nei viename sprendimo projekto lydimajame dokumente ar tarybos posėdžio protokole. Taip pat savivaldybės taryba neturėjo nei pagrindo, nei teisės nagrinėti savo jau priimto klausimo-sprendimo, kuriuo buvo sumažintas 50 procentų 2015 metų žemės mokestis pareiškėjoms, persvarstymą. Šio sprendimo keisti pareiškėjos neprašė, jo keisti teismas nebuvo įpareigojęs.

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-68 patvirtinto Radviliškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 27 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys visiems tarybos nariams, gyventojams reglamento 30 punkte nustatyta tvarka praneša apie šaukiamo tarybos posėdžio tikslų laiką (mėnuo, diena bei tarybos posėdžio pradžios valanda), svarstyti parengtus ir reglamento X skyriuje nustatyta tvarka įregistruotus tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus kartu su tarybos sprendimų projektais. Reglamento 28 punkte numatyta, kad meras, mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys turi užtikrinti, kad savivaldybės administracija apie tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento X skyriuje nustatyta tvarka įregistruotus tarybos posėdžio klausimus kartu su tarybos sprendimų projektais ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos paskelbs tarybos savivaldybės interneto svetainėje. Tarybos nariams apie tarybos posėdžio laiką papildomai pranešama elektroniniu paštu, kurio adresą tarybos narys yra raštu nurodęs merui arba tarybos sekretoriatui, jeigu jis sudaromas.

Reglamento 41 punkte nurodyta, kad Tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu, mero, komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų tarybos sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki tarybos posėdžio pradžios. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.

Reglamento X skyrius reglamentuoja tarybos posėdžiui teikiamų svarstyti klausimų rengimą, registravimą ir svarstymą, tarybos posėdžio darbotvarkės rengimą. Šio skyriaus 165 punkte nurodyta, kad numatomų svarstyti savivaldybės tarybos posėdyje sprendimų projektai, rengėjo suderinti su Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus specialistu, kalbos tvarkytoju ir su Finansų skyriaus ar Buhalterijos skyriaus specialistais, jeigu sprendimo projekte yra numatytos lėšos iš savivaldybės biudžeto, su Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pastabomis ir Tarybos komitetų išvadomis, jeigu jos yra, pasirašomi Administracijos direktoriaus. Pasirašyti Administracijos direktoriaus projektai užregistruojami Savivaldybės administracijos Juridiniame skyriuje bei pateikiami merui likus ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų iki posėdžio pradžios. Reglamento 167 punkte nurodyta, kad jeigu gaunami keli alternatyvūs savivaldybės tarybos sprendimo projektai tuo pačiu klausimu, jie į darbotvarkę įrašomi vienu punktu ir nagrinėjami kartu.

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Radviliškio rajono savivaldybės Finansų skyriuje vyriausiąja specialiste. Nurodė, jog pareiškėjas ir jų mamą pažįsta, jos dalyvavo tarybos posėdyje, o pareiškėjų advokato nepažįsta. Gavo 2015 m. gegužės 11 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą, paruošė sprendimo projektą – atleisti pareiškėjas nuo žemės mokesčio ir paaiškinamajame rašte paaiškino. 2015 m. birželio 17 d. buvo pirmas komiteto posėdis (Kultūros, švietimo ir sporto komitetas), tarybos nariai diskutavo, ar atleisti pareiškėjas nuo žemės mokesčio, tačiau jie prieštaravo ir atsirado alternatyvus sprendimas – neatleisti. Todėl buvo paruoštas alternatyvus variantas – neatleisti. Antras projektas buvo parengtas po pirmojo komiteto posėdžio. Antram komitetui buvo pristatyti abu sprendimo variantai. Nurodė, jog derina su juridiniu skyriumi, specialistais, tekstą parengė pati, o antro punkto neišbraukė, negali pasakyti, kodėl, buvo su visais suderintas. Mano, kad sprendimo tekstas logiškas. Buvo nuspręsta neatleisti pareiškėjų nuo mokesčių. Patvirtino, kad jeigu nebūtų teismo sprendimo, nebūtų peržiūrėtas atleidimas nuo žemės mokesčio.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė Vietos savivaldos įstatymo nuostatus, reglamentuojančius savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymą, papildymą ar pakeitimą. Kaip jau minėta, meras, mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys turi užtikrinti, kad savivaldybės administracija apie tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento X skyriuje nustatyta tvarka įregistruotus tarybos posėdžio klausimus kartu su tarybos sprendimų projektais ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos paskelbs tarybos savivaldybės interneto svetainėje. Siekiant papildyti, pakeisti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, būtini sekantys veiksmai: pirma, komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymas, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios, antra, savivaldybės tarybos sprendimas. Šioje administracinėje byloje tarybos posėdis įvyko 2015 m. birželio 23 d., o sprendimo projektas buvo suderintas 2015 m. birželio 17 d. Byloje nėra duomenų, kad minėtas sprendimo projektas būtų buvęs įregistruotas, taip pat teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad sprendimo projektas nebuvo įregistruotas ir paskelbtas tarybos savivaldybės interneto svetainėje.

Išskirtinais atvejais, t. y. ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais vien tik meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. Bet tam buvo reikalinga ekstremali situacija, o tokios situacijos šioje administracinėj byloje nebuvo.

Įvertinus turimus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad aukščiau nurodytų Reglamento nuostatų nebuvo laikomasi, t. y. sprendimo projektas buvo pateiktas, pažeidus Reglamento 27, 28 punktuose numatytą tvarką.

Sprendimo paaiškinamajame rašte nurodoma, kad 2015 metų gegužės mėnesį gavo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą, kuris įpareigoja Radviliškio rajono savivaldybės tarybą užbaigti pradėtą administracinę procedūrą – pirmojo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjų V. A. J. ir I. Č. 2014 m. spalio 22 d. prašymo dėl atleidimo nuo žemės mokesčio. Siūloma neatleisti ir netaikyti mažiausio 0,01 procento lengvatinio mokesčio tarifo dėl šių priežasčių: 1. Savivaldybės biudžetą sudaro lėšos, surinktos iš įvairių mokesčių, taip pat ir žemės mokesčio, ir jei mokesčiai nebus surenkami, nebus galimybių patenkinti kitų socialinių sluoksnių poreikių ir vystyti infrastruktūros plėtros. 2. Svarstant 2014 metų žemės mokesčio sumažinimo klausimą tarybos nariai paprašė pateikti įrodymus, kad sklypai yra pardavinėjami, kaip teigė pareiškėjos, bet iki šios dienos jie nebuvo pateikti. 3. Nuo 2013 iki 2015 metų pareiškėjoms žemės mokestis buvo sumažintas 50 procentų ir šiuo metu nepasikeitus aplinkybėms nėra pagrindo atleisti nuo viso mokesčio.

2015 m. birželio 23 d. tarybos posėdyje svarstant darbotvarkėje numatytą 7 klausimą dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-45 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ pakeitimo ir papildymo“, posėdžio metu mero pavaduotojas K. A. nurodė, kad visuose komitetuose buvo pritarta pakeisti sprendimo 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „Neatleisti I. Č. ir V. A. J. nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose“. Kadangi buvo du sprendimo variantai, siūlė tarybos nariams apsispręsti: pirmas variantas – „2 p. Atleisti I. Č. ir V. A. J. nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose“ ir antras variantas – „Neatleisti I. Č. ir V. A. J. nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose“. Paklausė, ar yra norinčių pasisakyti šiuo klausimu, norinčių nebuvo, todėl siūlė balsuoti už pirmą variantą, t. y. „Atleisti I. Č. ir V. A. J. nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose“ už – 0; už antrą variantą „Neatleisti I. Č. ir V. A. J. nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose“ už – 21. Toliau, kad visas sprendimas įsiteisėtų, kurį turi tarybos nariai, siūlė balsuoti, už –21, sprendimas priimtas (įrašas 75–77 min).

Įvertinus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 23 d. posėdžio garso įrašą, darytina išvada, jog prieš priimant sprendimą „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-45 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ pakeitimo ir papildymo“ nebuvo išsakytos tokio sprendimo priėmimo priežastys, nevertintos jokios faktinės aplinkybės, neaptartas pareiškėjų prašymo turinys, jo pagrįstumas, skundžiamame sprendime, tarybos posėdžio protokole bei garso įraše nenurodyta, neišsakyti motyvai bei argumentai, kodėl atsakovas apsisprendė neatleisti pareiškėjas nuo žemės mokesčio už žemės sklypus Radviliškio miesto ribose. Taip pat paaiškinamajame rašte, tarybos posėdžio protokole bei garso įraše nepaaiškinta, nenurodyta motyvų bei argumentų, kodėl reikia pripažinti netekusiu galios Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ 1.1. punktą.

Pažymėtina, kad ankstesniu atsakovo sprendimu, t. y. Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2014-12-18 sprendimo Nr. T-908 (7 b. l.) 1.1 punktu pareiškėjoms sumažino 50 procentų 2015 metų žemės mokestį už sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose. Pareiškėjų atstovas advokatas D. V. administracinėje byloje Nr. eI-770-257/2015 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00208-2015-4) teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjos neskundžia sprendimo dalies, kuria buvo sumažintas 50 procentų 2015 metų žemės mokestis, pareiškėjos negavo atsakymo dėl visiško atleidimo nuo žemės mokesčio. Pažymėtina, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu nusprendė įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės tarybą užbaigti pradėtą administracinę procedūrą – pirmojo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjų V. A. J. ir I. Č. 2014 m. spalio 22 d. prašymo dėl atleidimo nuo žemės mokesčio. Atsakovas ginčo sprendimu panaikinęs pareiškėjoms sumažintą 50 procentų 2015 metų žemės mokestį už sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose, iš esmės pablogino pareiškėjų padėtį.

Pareiškėjų atstovas advokatas D. V. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad 2015-06-25 buvo numatytas tarybos posėdis, tačiau 2015-06-24 sužinojo, kad tarybos posėdį perkėlė į 2015-06-23 ir jų klausimas yra išspręstas. Pažymėjo, kad pareiškėjoms nebuvo galimybės sudalyvauti tarybos posėdyje ir pareikšti pastabas, nuomonę jų svarstomu klausimu.

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų).

Reglamento 178 punktas numato, kad tarybos sprendimų projektai tarybos sprendimu skelbiami svarstyti gyventojams. Jie turi būti skelbiami tarybos nustatytose vietose, taip pat gyventojai turi būti informuojami, kokiu laiku ir kokiose patalpose (tai turėtų būti savivaldybės administracijos ir seniūnijų patalpos, taip pat ir kitos papildomos patalpos) jie gali susipažinti su parengtais tarybos sprendimų projektais, kiek laiko ir kokia tvarka gyventojai gali teikti pastabas dėl tarybos sprendimų projektų. Taip pat informacija apie svarstytinus gyventojams tarybos sprendimų projektus turėtų būti skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Reglamento 32 punktas numato, kad tarybos posėdžiai yra atviri. Reglamento 35.4 punktas numato, kad tarybos posėdžio pirmininkas suteikia žodį tarybos nariams, savivaldybės kontrolieriui, savivaldybės administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų primininkams ar jų įgaliotiems atstovams, kitiems kviestiems asmenims, Vyriausybės atstovui ir, jeigu taryba neprieštarauja, kitiems tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims, vadovauja klausimų svarstymo eigai. Reglamento 46 punktas numato, kad diskusijose kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti (po 3 minutes) tarybos nariai. Be to, kiekvienu svarstomu klausimu frakcijos, tarybos narių grupės bei koalicijos vardu turi teisę pasisakyti (iki 5 minučių) jos įgaliotas atstovas. Diskusijoje svarstomu klausimu vienas tarybos narys gali kalbėti 1 kartą. Tarybos posėdžio pirmininkas, tarybai sutikus, svarstomu klausimu iki 3 minučių gali leisti pasisakyti ir kitiems tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Tik tarybos posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbėtoją.

Byloje nustatyta, jog 2015-06-10 Radviliškio rajono savivaldybės meru potvarkis Nr. M- 40 -(2.5) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 5-ojo posėdžio sušaukimo” (toliau – ir Potvarkis), kurio 1 punkte nurodyta, kad sušaukia Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 5-ąjį posėdį 2015 m. birželio 23 d. 14.00 val. rajono Savivaldybės salėje, buvo paskelbtas interneto svetainėje. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie ginčijamo sprendimo projekto įtraukimą į savivaldybės tarybos darbotvarkę bei šio sprendimo svarstymą 2015 m. birželio 23 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje, taip pat apie galimybę pateikti paaiškinimus svarstomu klausimu pareiškėjos asmeniškai informuotos nebuvo.

Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo, Reglamento nuostatas bei šioje byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjoms nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti tarybos posėdyje, užduoti klausimus dėl svarstomų klausimų, kalbėti posėdyje Reglamento 46 punkte nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas, argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmenims, kurių atžvilgiu sprendimas priimamas.

Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės taryba savivaldos teisės įgyvendinimo savivaldybės bendruomenės interesų prasme yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas (VSĮ 3 str. 3 d. 1 p.). Šių teisių ir pareigų suteikimas įstatymu reiškia, kad savivaldybės taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus ir priimdama administracinius sprendimus, be kita ko, turi vadovautis ir administracinės teisės bendraisiais principais (teisėtumo, teisinės valstybės, asmenų lygybės, viešumo, kt.) bei specialiaisiais principais (kompetencijos nustatymo ir diferencijavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kt.). Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės taryba, įgijusi pagal įstatymą viešojo administravimo teises ir pareigas, jos kompetencijai priskirtus klausimus turi spręsti griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų normų, savo veikloje vadovautis minėtų principų visuma, užtikrinti, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Šiuo atveju konstatuotina, kad priimant Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2015-06-23 sprendimą Nr. T-45 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ pakeitimo ir papildymo, kuriuo nusprendė iš dalies pakeisti ir papildyti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“: 1. Papildyti sprendimą 2 puntu ir jį išdėstyti taip: „2. Neatleisti I. Č. ir V. A. J. nuo žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Radviliškio miesto ribose“. 2. Pripažinti netekusiu galios Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ 1.1. punktą, nebuvo laikomasi aukščiau minėtų Vietos savivaldos įstatyme numatytų principų bei su sprendimo priėmimu susijusių procedūrų tvarkos, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsižvelgiant į tai atsakovas įpareigotinas sekančiame jos posėdyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsamiai, argumentuotai ir motyvuotai išspręsti pareiškėjų V. A. J. ir I. Č. atstovo 2014-10-22 prašymą „atleisti jas nuo žemės mokesčio 2015 metams už Radviliškio miesto ribose esančius žemės sklypus arba, o jei tai neįmanoma, nustatyti joms 0,01 procento lengvatinio mokesčio tarifą“.

Pareiškėjos taip pat teismo prašo priteisti iš atsakovo jų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 bei 6 dalių nuostatomis, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, tarp jų sumokėto žyminio mokesčio, kitų išlaidų dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidų, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidų, taip pat atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų detalų apskaičiavimą bei jų pagrindimą (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Nesant įrodymų, pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas, teismas neturi pagrindo jas priteisti (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2010 m. spalio 8 d. administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010).

Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta motyvuoto pareiškėjų prašymo dėl išlaidų atlyginimo bei šių išlaidų detalaus apskaičiavimo bei jų pagrindimo. Nesant motyvuoto prašymo su detaliu išlaidų apskaičiavimu, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pareiškėjos ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais gali pateikti motyvuotą prašymą dėl išlaidų atlyginimo kartu su šių išlaidų detaliu apskaičiavimu bei jų pagrindimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjų prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinės, palikdamas joms teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų V. A. J. ir I. Č. atstovo advokato D. V. pateiktą skundą tenkinti.

Panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2015-06-23 sprendimą Nr. T-45 ir įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės tarybą sekančiame jos posėdyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti pareiškėjų V. A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bei I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovo 2014-10-22 prašymą atleisti jas nuo žemės mokesčio už 2015 metus už Radviliškio miesto ribose esančius žemės sklypus, o jei tai neįmanoma, nustatyti joms 0,01 procento lengvatinio mokesčio tarifą.

Pareiškėjų V. A. J. ir I. Č. atstovo advokato D. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.