Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje prašymą dėl įpareigojimo įgyvendinti teisės akto nuostatas atsakovei Biržų rajono savivaldybės tarybai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjas Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje (toliau – ir pareiškėjas, ir Vyriausybės atstovas) kreipėsi į administracinį teismą prašymu įpareigoti atsakovę Biržų rajono savivaldybės tarybą (toliau – ir atsakovė, ir Taryba) artimiausiame tarybos posėdyje įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkto nuostatas ir patvirtinti tvarką, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija priima sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo. Vyriausybės atstovas nurodė, kad Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkte yra nustatyta, jog sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Vyriausybės atstovas nurodė, kad 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. 1-101 „Dėl teisės akto kopijos pateikimo“ kreipėsi į Biržų rajono savivaldybę ir prašė pateikti Tarybos patvirtintą tvarką, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija priima sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo. Biržų rajono savivaldybės meras 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. SN-1313 „Dėl teisės akto kopijos pateikimo“ atsakė, kad Taryba tokios tvarkos nėra patvirtinusi. Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau - Administracinės priežiūros įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2018 m. gruodžio 11 d. Reikalavimu Nr. R-18 „Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – ir Reikalavimas) pareikalavo Tarybos įgyvendinti Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkto nuostatas ir patvirtinti tvarką, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija priima sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo. Vyriausybės atstovas, atsižvelgęs į Biržų rajono savivaldybės mero 2019 m. sausio 3 d. raštą Nr. SN-4 „Dėl reikalavimo“ ir jame pateiktą informaciją, vadovaudamasis Administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pratęsė Reikalavimo įvykdymo terminą iki artimiausio Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdžio. Vyriausybės atstovas nurodė, kad Taryba neįvykdė Reikalavimo ir posėdyje, įvykusiame 2019 m. vasario 14 d., tvarka, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija priima sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo, nepatvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. 1-101 „Dėl teisės akto kopijos pateikimo“ kreipėsi į Biržų rajono savivaldybę ir prašė pateikti Tarybos patvirtintą Kapavietės pripažinimo neprižiūrima ir kapavietės (kapo) identifikavimo tvarkos aprašą, t. y. tvarką, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija priima sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo.

Biržų rajono savivaldybės meras 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. SN-1313 „Dėl teisės akto kopijos pateikimo“ Vyriausybės atstovui atsakė, kad Tarybos 2009 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-51 patvirtintas Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo Biržų rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas kapavietės (kapo) identifikavimo tvarkos nereglamentuoja, ir nurodė, kad kapavietės (kapo) identifikavimo tvarkos patvirtinimo klausimas bus svarstomas artimiausiame Tarybos posėdyje.

Biržų rajono savivaldybės tarybos 46-ajame posėdyje, vykusiame 2018 m. lapkričio 29 d., nustatyta tvarka pateiktas Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių priežiūros bei lankymo, kapavietės pripažinimo neprižiūrima ir kapavietės (kapo) identifikavimo Biržų rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo projektas nebuvo patvirtintas.

Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2018 m. gruodžio 11 d. Reikalavimu Nr. R-18 „Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatų įgyvendinimo“ pareikalavo, kad Taryba neatidėliodama įgyvendintų Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkto nuostatas ir patvirtintų tvarką, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija priima sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo, ir nustatė, kad Reikalavimas turi būti apsvarstytas artimiausiame Tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį.

Biržų rajono savivaldybės meras 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. SN-4 „Dėl reikalavimo“ Vyriausybės atstovui pranešė, kad Tarybos nariai 2018 m. gruodžio 20 d. vykusiame posėdyje buvo supažindinti su Vyriausybės atstovo 2018 m. gruodžio 11 d. Reikalavimu, bei nurodė, kad Kapavietės (kapo) identifikavimo tvarkos aprašas yra rengiamas ir artimiausiu laiku bus teikiamas Tarybai svarstyti.

Vyriausybės atstovas, atsižvelgęs į Biržų rajono savivaldybės mero 2019 m. sausio 3 d. rašte Nr. SN-4 „Dėl reikalavimo“ pateiktą informaciją ir vadovaudamasis Administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2019 m. sausio 7 d. potvarkiu Nr. V-2 “Dėl 2018 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės atstovo reikalavimų Nr. R-18 ir Nr. R-19 įvykdymo termino pratęsimo“ Reikalavimo Nr. R-18 įvykdymo terminą pratęsė iki artimiausio Tarybos posėdžio.

Biržų rajono savivaldybės interneto svetainėje (žr. adresu https://birzai.lt) viešai skelbiamais duomenimis, 2018 m. gruodžio 20 d. Tarybos posėdyje Biržų rajono savivaldybės meras pateikė informaciją dėl Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatų įgyvendinimo, o Tarybos posėdyje, įvykusiame 2019 m. vasario 14 d., Kapavietės (kapo) identifikavimo tvarkos aprašo tvirtinimo klausimas nebuvo svarstomas ir tvarka, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija priima sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo, nebuvo patvirtinta.

Teisės aktų registro duomenimis, Tarybos 2009 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-51 „Dėl Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo Biržų rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo Biržų rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos apraše teisės normų, reglamentuojančių tvarką, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija priima sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo, nėra įtvirtinta. Nurodyto aprašo 21 punktas nustato, kad kitus nenumatytus Kapinių tvarkymo taisyklėse, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų apraše, Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos apraše ir šiame Tvarkos apraše kapinių tvarkymo klausimus sprendžia Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir atitinkamos seniūnijos seniūnas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vyriausybės atstovo, vadovaujantis Administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Biržų rajono savivaldybės tarybai pateikto reikalavimo įgyvendinti Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkto nuostatas ir patvirtinti tvarką, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija priima sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 55 straipsnio 1 dalį, kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, Administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai. Vyriausybės atstovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, tuo atveju, kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir įstatymų, nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės sprendimai įvykdyti (2 punktas); kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą (4 punktas). Pagal Administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą; Vyriausybės atstovo reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai - per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos; apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (1 punktas); per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti reikalavimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo (2 punktas).

Bendrosios žmonių palaikų laidojimo sąlygas ir tvarką nustatančios taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (toliau - Žmonių palaikų laidojimo įstatymas). Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalį (2010 m. rugsėjo 30 d. įstatymo Nr. XI-1044 redakcija), įstatymų leidėjas nustatyti kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir paslaugų atlikimo tvarką pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtino Kapinių tvarkymo taisykles.

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnis „ Savivaldybių kompetencija kapinių priežiūros srityje“ nustato, kad savivaldybės, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą. Kapaviečių (kapų) indentifikavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklių V skyriaus „Kapaviečių (kapų) identifikavimas“ 31-33 punktuose.

Kapinių tvarkymo taisyklių 31 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 409 redakcija) nustato, kokia tvarka asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, pateikia rašytinius prašymus ir kokius duomenis bei juos patvirtinančius dokumentus privalo pridėti prie šio prašymo (31.1-31.3 punktai). Kapinių tvarkymo taisyklių 33 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 143 redakcija) nurodyta tvarka, kuria savivaldybės vykdomoji institucija apie savivaldybės vykdomosios institucijos sudarytos komisijos priimtą sprendimą raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir kitus asmenis: jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas) - kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale; atitinkamai religinei bendruomenei ar bendrijai, o jeigu identifikuota kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, - Kultūros paveldo departamentui.

Teismas daro išvadą, kad su kapaviečių (kapų) identifikavimu susiję sprendimai yra reikšmingi asmenims, kurie siekia identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, o jeigu kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse ar į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse - ir religinei bendruomenei ar bendrijai bei Kultūros paveldo departamentui. Tai reiškia, kad vietos savivaldybėje turi būti nustatytos aiškios taisyklės, reglamentuojančios kapaviečių (kapų) identifikavimo procedūras ir sprendimų šiais klausimais priėmimą; suinteresuotiems asmenims turi būti žinoma, koks subjektas yra įgaliotas nagrinėti prašymus dėl kapaviečių (kapų) identifikavimo ir priimti sprendimą šiuo klausimu, per kokį terminą bus išnagrinėtas pateiktas prašymas, kokius dokumentus suinteresuotas asmuo turi pateikti ir pan.

Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 143 redakcija), be kitų nuostatų, nustatyta, kad: „ Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą) “. Išanalizavus aukščiau nurodyto Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkto turinį, daroma išvada, kad jame įtvirtintos nuostatos numato, jog dėl prašymo identifikuoti kapavietę (kapą) turi būti priimtas sprendimas, sukuriantis reikšmingas teisines pasekmes; sprendimą privalo priimti savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija; savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo priima savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas vietos savivaldybės tarybai nesudaro galimybės spręsti, ar tikslinga, ar ne vykdyti kapavietės (kapo) identifikavimo procedūrą.

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis vietos savivaldą apibrėžia kaip įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2003 m. kovo 17 d. nutarime yra konstatavęs, kad savivaldybių institucijos yra steigiamos tam, kad būtų realizuojami savivaldybių interesai, taip pat kad būtų tiesiogiai įgyvendinami įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, savivaldybių tarybų sprendimai.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuojama, kad Taryba, kaip už savivaldos teisės įgyvendinimą atsakingas subjektas, veikdama Biržų rajono savivaldybės bendruomenės interesais, privalo įgyvendinti Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 143 redakcija) nuostatas ir patvirtinti tvarką, kuria remiantis, šios savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija priima sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo.

Taryba atsiliepime nurodė, kad Tarybos nariai posėdžiuose balsuodami išreiškia savo nuomonę svarstomu klausimu; Tarybos nariai balsuoja laisva valia, atsižvelgę į savo įsitikinimus, teisinių priemonių, galinčių priversti Tarybos narį balsuoti kitaip nei jo valia, balsuoti prieš savo valią ar įsitikinimus, nėra.

Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Vienas iš vietos savivaldos principų, įtvirtintų Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje, yra savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją (2 punktas). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, savivaldos teisė įgyvendinama per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti.

Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog savivaldybės tarybos narys yra Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 119 straipsnio nuostatomis yra apibrėžtas konstitucinis savivaldybės tarybos nario statusas (2016 m. vasario 17 d. nutarimas); savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai ir jie turi šios teritorinės bendruomenės mandatą (2003 m. gegužės 30 d. nutarimas, 2010 m. kovo 31 d. nutarimai). Be to, atsižvelgus į Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose suformuluotus savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstus, daroma išvada, kad savivaldybės tarybos nariai prisiekdami įsipareigoja gerbti ir vykdyti Konstituciją bei įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad savivaldybės tarybos nario priesaikos turinys susideda iš trijų elementų: 1) gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, 2) sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas; 3) susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus; prisiekdamas savivaldybės tarybos narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų priesaikoje minimų vertybių ir veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika (2016 m. birželio 17 d. išvada administracinėje byloje Nr. I-17-438/2016).

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Tarybos nariai, nors ir turintys Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka suteiktą mandatą, besąlyginės ir absoliučios veikimo laisvės ir savarankiškumo neturi, jie yra saistomi duotos priesaikos, Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos, jų veikla turi būti nukreipta į Konstitucijos, įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų vykdymą.

Taryba atsiliepime nurodė ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ nenumatė termino, per kurį atsakovė turėjo nustatyti kapavietės (kapo) identifikavimo tvarką.

Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą Nr. X-1404 priėmė 2007 m. gruodžio 20 d., nurodytas įstatymas įsigaliojo 2008 m. kovo 1 d. Įstatymų leidėjas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 34 straipsniu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlė iki 2008 m. kovo 1 d. parengti ir patvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtino Žmonių palaikų laidojimo įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, tarp jų - ir Kapinių tvarkymo taisykles.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 redakcijos Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkte buvo numatyta, kad sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo priima savivaldybės institucijos ar jų įgalioti asmenys. Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punktas nauja redakcija buvo išdėstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 143 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 „ Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.1.9 punktu. Nurodytas nutarimas įsigaliojo 2017 m. kovo 4 d.

Teismo vertinimu, Taryba nuo 2017 m. kovo 4 d. privalėjo nedelsti ir imtis aktyvių veiksmų, kad būtų įgyvendintos naujos redakcijos Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkto nuostatos, numatančios, kad vietos savivaldybėje turi būti patvirtinta tvarka, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija nagrinėtų gautus suinteresuotų asmenų prašymus dėl kapavietės (kapo) identifikavimo ir priimtų sprendimus. Minėtta,, kad Vyriausybės atstovas Reikalavimą Tarybai pateikė 2018 m. gruodžio 11 d., t. y., praėjus daugiau kaip 21 mėnesiui po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 143 įsigaliojimo.

Teismas daro išvadą, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 143 nenustatė konkretaus termino, per kurį savivaldybių tarybos, įgyvendinančios Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkto nuostatas, privalo patvirtinti tvarką, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą) priimtų sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo, tačiau laikotarpis nuo 2017 m. kovo 4 d. iki Reikalavimo pateikimo vertintinas kaip protingas ir pakankamas nurodytai tvarkai parengti ir patvirtinti.

Nustačius, kad Biržų rajono savivaldybėje nėra patvirtintos tvarkos, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą) priimtų sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo, Taryba įpareigojama artimiausiame tarybos posėdyje nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 143 redakcija) nuostatas ir patvirtintų tvarką, kuria remiantis, savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija galėtų vykdyti nustatytą pareigą priimti sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniu, 88 straipsnio 3 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje prašymą patenkinti.

Įpareigoti Biržų rajono savivaldybės tarybą artimiausiame nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos tarybos posėdyje įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 143 redakcija) nuostatas ir patvirtinti tvarką, kuria remiantis, Biržų rajono savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija priima sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.