- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- eI-3512-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01695-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Fausta Vitkienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-03-20 sprendimą (darbotvarkės 47 klausimas) nepritarti sprendimo projektui „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“ (protokolo Nr. 2-80) (toliau- Sprendimas); 2. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti sprendimo projektą „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjos šeimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-24 įsakymu Nr. 30-2069 buvo išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Būstas) bei 2009-11-25 buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Gyvenamąją vietą šiuo adresu pareiškėja ir jos šeimos nariai deklaruoja nuo 2009-11-26. 2017-05-04 pareiškėja suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei (toliau – ir SĮ) Vilniaus miesto būstas (toliau tekste – suinteresuotas asmuo) pateikė prašymą jai ir jos šeimos nariams socialinį Būstą išnuomoti kaip Vilniaus miesto savivaldybės būstą rinkos kainomis. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-09-25 sprendimu Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl terminuotos vienų metų būsto nuomos sutarties sudarymo; įpareigojo suinteresuotą asmenį per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos raštišku sprendimu informuoti ją apie socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimą ir nuomojamo būsto atlaisvinimą bei rengti ieškinį dėl pareiškėjos ir jos šeimos narių iškeldinimo iš socialinio būsto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, jeigu būstas nebus atlaisvintas geranoriškai. 2017-11-07 pareiškėja kreipėsi į atsakovę ir suinteresuotą asmenį, prašydama dar kartą peržiūrėti jos prašymą dėl socialinio būsto išnuomojimo kaip savivaldybės būstą vieneriems metams, nurodydama, kad Tarybos sprendime įrašyta turto vertė neatitinka tikrovės. Suinteresuoto asmens Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijoje pakartotinai buvo svarstomas pareiškėjos prašymas ir nuspręsta siūlyti pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-10-03 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ priedą ir išbraukti priedo 2 eilutę bei įpareigoti SĮ Vilniaus miesto būstas atlikti socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomos mokesčio perskaičiavimą iki kol bus patvirtinta teisė į socialinio būsto nuomą, taikant 1,2 rinkos pataisos koeficientą. 2019-03-20 Vilniaus miesto savivaldybės taryba (posėdžio Nr. 80 metu) priėmė sprendimą nepritarti sprendimo projektui „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“ (darbotvarkės 47 klausimas) (protokolo Nr. 2-80).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad apie tai, kad bus svarstomas šis klausimas vykusiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje, ji nebuvo informuota, negalėjo tiesiogiai dalyvauti tarybos posėdyje. Apie priimtą sprendimą Pareiškėjai nebuvo žinoma.
Su Sprendimu pareiškėja nesutinka, jos manymu, projektui nepritarta neįsigilinus į visas svarbias aplinkybes, netinkamai vertinant ir interpretuojant faktinius duomenis, netinkamai interpretuojant pareiškėjos ir jos šeimos turto ir gautų pajamų vertę, pateiktos aktualios Gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenis. Sprendimo projektas tarybos posėdžio metu buvo pristatytas visiškai neaiškiai, kai kurie tarybos nariai nesuprato dėl ko (dėl kokio rezultato ir apskritai kokiu klausimu) yra balsuojama, posėdžiui pirmininkaujantis meras dar iki balsavimo nurodė tvarką, kaip turi būti balsuojama, kad teikiamas projektas būtų atmestas. Skundžiamas sprendimas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos interesus, nes ji ir jos šeima, nors ir atitinkanti keliamus kriterijus išsinuomoti Savivaldybės būstą, kur auga trys mažamečiai vaikai, Savivaldybės tarybai nepagrįstai atsisakius priimti siūlomą sprendimo projektą bus iškeldinta iš Būsto (patalpų) nesuteikiant kitų patalpų.
Pareiškėjos manymu priimant Sprendimą nebuvo analizuojamos aplinkybės dėl pareiškėjos turtinės padėties, turto vertės ar gautų pajamų dydžio. Buvo susikoncentruota tik į tai, kad Socialinių reikalų komitetas nepritarė sprendimo pakeitimo projektui, tačiau posėdžio metu nebuvo atskleistos bei nebuvo aptartos tokio komiteto sprendimo priežastys bei motyvai, nebuvo diskutuojama bei svarstoma dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymi, kad jai iki šiol nėra žinomi minėto komiteto priimto sprendimo nepritarti projektui priežastys; argumentai nėra nurodyti ir pareiškėjai pateiktuose komiteto posėdžių protokolų išrašuose. Pareiškėjai iki šiol nėra žinomos priežastys, dėl ko komitetas nutarė nepritarti siūlomam ankstesnio sprendimo pakeitimo projektui (tuo labiau tai nebuvo atskleista ir tarybos nariams, svarstant darbotvarkės 47 klausimą), nors pareiškėja pateikė visus duomenis, patvirtinančius, kad ankstesnis Savivaldybės tarybos sprendimas jos atžvilgiu buvo priimtas, remiantis neteisingais, neaktualiais mokesčių deklaracijos duomenimis.
Pažymi, kad priimant Sprendimą buvo nesilaikoma reglamente nustatytos balsavimo tvarkos.
Nurodo, kad pareiškėja atitiko norminio reglamentavimo keliamus reikalavimus, suteikiančius teisę į paramą nuomotis Savivaldybės būstą. Pažymi, kad 2017 ir 2018 metais (pagal turimą turtą, gautas pajamas, šeimos sudėtį) pareiškėjos šeima atitiko kriterijus, suteikiančius teisę į paramą nuomotis socialinį būstą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir atsakovas, ir Taryba) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjos argumentu, kad jai nebuvo žinoma apie Tarybos posėdį bei jo priimtą sprendimą. Nurodo, kad informacija apie Tarybos posėdžio laiką, tiek Sprendimo projektas, tiek posėdžio darbotvarkė buvo paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje, todėl pareiškėja, su informacija apie posėdžio laiką, svarstytinais klausimais ir sprendimo projektais minėtoje interneto svetainėje galėjo susipažinti.
Pažymi tai, kad klausimo pristatymas tarybos posėdžio metu buvo aiškus ir tinkamai atskleistos visos aplinkybės. Vadovaujantis Reglamento 37 str. 2 d., apie Tarybos posėdžio laiką bei parengtus svarstyti ir Reglamento nustatyta tvarka užregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios pateikdamas visą svarstymo medžiagą praneša visiems Tarybos nariams. Kiekvienas Tarybos narys galėjo su ginčijamo sprendimo projektu susipažinti. Reglamento 33 str. 3 d. nustatyta, kad parengti Tarybos sprendimų projektai Tarybos arba mero sprendimu teikiami svarstyti pagal kompetenciją pagrindiniam komitetui. Kelių komitetų kompetencijai priklausančius klausimus komitetai gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Tarybos ar mero pavedimu. Pagrindinis komitetas turi teisę siūlyti nagrinėjamus klausimus svarstyti ir kitiems komitetams. Vadovaujantis Reglamento 34 str. 7 d. 7.1.2 p., nagrinėjamu atveju pagal kompetenciją pagrindinis komitetas yra Socialinių reikalų komitetas. Skundžiamas Tarybos sprendimo projektas šiame komitete buvo svarstomas net 3 kartus. Svarstant klausimą atsirado poreikis gauti papildomą informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) ir kitų institucijų, todėl buvo pavesta ją surinkti, ta informacija buvo surinkta, pridėta prie Tarybos sprendimo projekto medžiagos ir pagarsinta Tarybos posėdyje pristatant klausimą. Tarybos posėdžio metu pristatant klausimą buvo konkrečiai ir aiškiai išdėstyta klausimo esmė, paaiškinimai, pagrindinio komiteto nuomonė ir svarstymo esmė (Reglamento 39 str. 3 d.) t. y., kad rengiant ir priimant 2017-09-25 sprendimą buvo vertinama pareiškėjos deklaracija, kurioje nurodytas 28 000 eurų vertės turtas, kurio, pareiškėjos paaiškinimais, ji neturi, kad buvo gautas VMI raštas, kuriame nurodoma, kad 2017-04-07 buvo pateiktos 2 pareiškėjos deklaracijos už 2016 metus: 9:52 min. pateikta deklaracija, kurioje deklaruota, kad turto vertė virš 28 000 eurų ir 11 586 eurų metinė pajamų suma (deklaracijos statusas – priimta neaktuali); 9:55 min. pateikta turto deklaracija, kurioje deklaruota turto vertė 100 eurų ir 11 586 eurų metinė pajamų suma (deklaracijos statusas – priimta aktuali), kad atsižvelgiant į pateiktą VMI patvirtinimą, jog aktuali deklaracijos redakcija yra ta, kurioje nėra nurodytas 28 000 eurų turtas, tikslinga keisti Savivaldybės tarybos 2017-09-25 sprendimą. Tarybos nariai analizavo pateiktas aplinkybes, uždavė klausimus, pranešėja į juos atsakė, taip pat papildomai pateikė informaciją, kad šis klausimas nėra naujas, kad pagrindinis Socialinių reikalų komitetas jį svarstė tris kartus, kad svarstant klausimą buvo surinkta papildoma informacija ir konkrečiai įvardinta, kokia ta informacija. Taryba išsamiai išanalizavo visas aplinkybes, pateiktus duomenis ir papildomai surinktą informaciją ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nebuvo susikoncentruota tik į tai, kad Socialinių reikalų komitetas nepritarė sprendimo pakeitimo projektui. Komiteto sprendimas nepritarti sprendimo pakeitimo projektui Tarybai yra rekomendacinis. Taryba apsvarstė komiteto sprendimą ir savarankiškai priėmė savo sprendimą.
Šalies argumentai
Pažymi, kad pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant priėmimo / balsavimo tvarką, kadangi neteisingai traktuoja posėdžio eigą ir neteisingai taiko Reglamento 40 str. 3 d. Reglamento 40 str. 3 d. nustatyta, kad sprendimai taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (visų pritarimu), tuo atveju, jei nėra prieštaraujančiųjų, ir pirmininkas paskelbia ,,Priimta“. Sprendimo priėmimo etape prieštaraujančiųjų nebuvo, todėl sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu Reglamento nustatyta tvarka.
Nurodo, kad pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad ji atitiko norminio reglamentavimo keliamus reikalavimus, suteikiančius teisę į paramą nuomotis Savivaldybės būstą. Nurodo, kad pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad nebuvo aiškinamasi ir atsižvelgiama į tai, kad 2017 ir 2018 metais (pagal turimą turtą, gautas pajamas, šeimos sudėtį) pareiškėjos šeima atitiko kriterijus, suteikiančius teisę į paramą nuomotis socialinį būstą. Akcentuoja, kad teisė į paramą būstui išsinuomoti nustatoma einamaisiais metais pagal praėjusių kalendorinių metų asmens ar šeimos grynąsias metines pajamas ir turtą bei kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju teisė į paramą būstui išsinuomoti einamaisiais 2017 metais nustatoma pagal praėjusių 2016 kalendorinių metų kriterijus (ne pagal ateinančių 2017 metų ir 2018 metų kriterijus).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčo dalykas yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-03-20 sprendimo (darbotvarkės 47 klausimas) nepritarti sprendimo projektui „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“ (protokolo Nr. 2-80) teisėtumas bei pagrįstumas bei keliamas išvestinis reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti sprendimo projektą „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos bylos išsprendimui.
Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra įtrauktas į socialinio būsto fondo sąrašą (toliau- Socialinis butas).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-24 įsakymu Nr. 30-2069 pareiškėjos keturių asmenų šeimai buvo išnuomotas Socialinis butas. 2009-11-25 buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N09/1031. 2017-05-04 pareiškėja suinteresuotam asmeniui SĮ Vilniaus miesto būstui pateikė prašymą pakeisti būsto paskirtį iš socialinio būsto į savivaldybės būstą, nurodė, kad sutinka mokėti didesnį mokestį. Suinteresuoto asmens SĮ Vilniaus miesto būsto Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija 2017-05-31 protokolu Nr. NTS-17/24 pavedė Teisės ir skolų administravimo skyriui rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą.
Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis 2017-05-30 Socialiniame bute gyvenamąją vietą buvo deklaravę pareiškėja, jos nepilnamečiai vaikai - A. K. (gim. (duomenys neskelbtini) bei R. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ), bei pilnametis sūnus E. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ).
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-09-25 sprendimu Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ (toliau- 2017-09-25 Sprendimas) nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl terminuotos vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo bei įpareigojo suinteresuotą asmenį SĮ Vilniaus miesto būstą per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos raštišku sprendimu informuoti ją apie socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimą ir nuomojamo būsto atlaisvinimą. 2017-10-23 suinteresuotas asmuo SĮ Vilniaus miesto būstas raštu Nr. 1.35-17/6239 informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą. Pranešime nurodė, kad pareiškėjos 2016 metais gautos pajamos sudaro 12161 Eur, o tai 941 Eur viršija keturių asmenų šeimai nustatyto dydžio (11220 Eur) leistiną 25 procentų perviršį. Privalomo registruoti turto vertė sudaro 43368 Eur, o tai 5118 Eur daugiau nei 25 procentų nustatytas įstatyme leistinas dydis (38 250 Eur).
Nustatyta, kad pareiškėja 2017-09-25 Sprendimo priėmimo metu turėjo tris nepilnamečius vaikus: R. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei E. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e.b. 1 t. b.l. 24-26). 2017-09-25 Sprendimo priėmimo metu su pareiškėja Socialiniame bute gyveno ir jos pilnametis sūnus E. K., gim (duomenys neskelbtini).
2017-11-07 pareiškėja kreipėsi į atsakovę ir suinteresuotą asmenį, prašydama pripažinti netekusiu galios 2017-09-25 Sprendimą, pakartotinai svarstyti jos prašymą dėl socialinio būsto išnuomojimo kaip Savivaldybės būsto vieneriems metams. Prašyme nurodė, kad jos šeimai priklausančio turto vertė yra 17068 Eur, o ne 43368 Eur, todėl turto vertė neviršija 4 asmenų šeimai leistino dydžio.
2018-05-17 SĮ Vilniaus miesto būsto nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio metu buvo svarstytas pareiškėjos 2017-11-07 prašymas bei buvo nustatyta, kad šeimos pajamos vertinant už 2016 metus pateiktą aktualią pareiškėjos deklaraciją sudaro 12161 Eur ir tai 941 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme 4 asmenų šeimai nustatyto dydžio (11220 Eur) leistiną 25 procentų perviršį (e.b. 2 t. b.l. 11-12). Pažymėjo, kad atėmus leidžiamą viršyti 1200 Eur sumą kiekvienam asmeniui, t.y. 4800 Eur, šeimos pajamos neviršija nustatyto dydžio. Nustatė, kad privalomas registruoti turtas sudaro 16968 Eur, o tai neviršija nustatyto 38250 Eur turto dydžio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes buvo nutarta pavesti suinteresuoto asmens Teisės ir skolų administravimo skyriui rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą, kuriuo naikinamas 2017-09-25 sprendimas. Bei pavesta suinteresuoto asmens Būsto administravimo skyriui patvirtinti V. K. teisę į socialinio būsto nuomą 2018 metams.
Nustatyta, kad klausimas dėl 2017-09-25 Sprendimo pakeitimo 2018-07-16 buvo svarstytas Socialinių reikalų komitete posėdyje Nr. 69 protokolo Nr. 4-1110-(1.1.21-T1) ir nuspręsta atidėti klausimo svarstymą (e.b. 1 t. b.l. 44). 2019-01-29 Socialinių reikalų komiteto posėdyje Nr. 82 protokolo Nr. 4-1328-(1.1.21-T1) nuspręsta nepritarti Tarybos sprendimo projektui dėl 2017-09-25 Sprendimo pakeitimo. 2019-03-12 Socialinių reikalų komiteto posėdyje Nr. 84 protokolo Nr. 4-1380-(1.1.21-T1) nuspręsta nepritarti Tarybos sprendimo projektui dėl 2017-09-25 Sprendimo pakeitimo (e.b. 1 t. b.l. 45).
2019-03-20 Vilniaus miesto savivaldybės taryba posėdžio Nr. 80 metu priėmė sprendimą nepritarti sprendimo projektui „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“ (darbotvarkės 47 klausimas) (protokolo Nr. 2-80) (e.b. 1 t. b.l. 43).
2019-03-29 raštu Nr. 1.35-19/1462 suinteresuotas asmuo informavo pareiškėją apie priimtą Sprendimą.
Nustatyta, kad pareiškėja 2017-04-07 pateikė dvi Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už 2016 metus. 2017-04-07 pareiškėjos pateiktoje 9 val. 52 min. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2016 metus buvo deklaruota privalomo registruoti turto 28000 Eur vertei, o pajamų - 11586 Eur, šios deklaracijos statusas – „priimta neaktuali“. 2017-04-07 pareiškėjos pateiktoje 9 val. 55 min. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2016 metus buvo deklaruota privalomo registruoti turto 100 Eur vertei, o pajamos 11586 Eur vertės, šios deklaracijos statusas – „priimta aktuali“. Pagal 2017-04-11 pareiškėjos pilnamečio sūnaus E. K. Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2016 metus deklaruota privalomo registruoti turto vertė sudaro 15368 Eur, o pajamų - 575 Eur, bei deklaruota, kad banke turimų lėšų suma sudaro 1500 Eur.
Nustatyta, kad Tarybai priimant 2017-09-25 sprendimą buvo vadovautasi neaktualia pareiškėjos Metine turto ir pajamų deklaracija už 2016 metus, kuri neteisingai atspindėjo pareiškėjos turtinę padėtį.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas nustato paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punktu, savarankiškoji savivaldybių funkcija yra savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma, o remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 31 punktu sprendimai dėl socialinio būsto suteikimo tvarkos yra savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo pricipai. Vienas iš jų – socialinio teisingumo principas, nustatantis, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gautas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius.
Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas į darbotvarkę įtrauktas klausimas „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“ (protokolo Nr. 2-80), kuris, kaip nurodyta anksčiau, buvo priimtas netinkamai įvertinus pareiškėjos turtinę padėtį, nes vadovautasi neaktualia pareiškėjos pajamų ir turto deklaracija už 2016 metus. Teikiamu projektu buvo siekiama ištaisyti padarytą klaidą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Savivaldybės tarybos posėdyje priimamiems sprendimams taikoma administracinė faktinių duomenų rinkimo, analizės ir vertinimo, jų projektų rengimo bei derinimo procedūra, o visa reikšminga faktinė ir teisinė informacija teikiama tarybos nariams pasirengimo tarybos posėdžiams stadijoje ir vertintina, kaip sudėtinė administracinės procedūros, pasibaigiančios balsavimu, dalis.
Ginčo atveju teismui išanalizavus medžiagą pateiktą Tarybos nariams prieš priimant ginčijamą Sprendimą, susipažinus su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-03-20 posėdžio vaizdo įrašu (https://www.youtube.com/watch?v=aTgMK2l4F4Q (nuo 3:29:00)), teismas negali sutikti su atsakovo argumentu, kad klausimo pristatymas tarybos nariams buvo aiškus ir tinkamai atskleistos visos su sprendimu susijusios aplinkybės. Pranešėjai pristatant tarybos posėdžio darbotvarkės klausimą 47 buvo teikiamas siūlymas pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-09-25 sprendimo „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas 1 metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ priedą ir išbraukti priedo 2 eilutę. Pristatant siūlomą sprendimo projektą buvo minima, kad rengiant ir priimant 2017-09-25 sprendimą buvo vertinama pareiškėjos deklaracija, kurioje nurodytas 28 000 Eur vertės turtas, kurio, pareiškėjos paaiškinimais, neturi. Tai pat pranešėja pažymėjo, kad buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas, kuriame nurodoma, kad 2017-04-07 buvo pateiktos 2 pareiškėjos deklaracijos už 2016 metus: 9:52 min. pateikta deklaracija, kurioje deklaruota, kad turto vertė virš 28 000 Eur ir 11 586 Eur metinė pajamų suma (deklaracijos statusas – priimta neaktuali); 9:55 min. pateikta turto deklaracija, kurioje deklaruota turto vertė 100 Eur ir 11 586 Eur metinė pajamų suma (deklaracijos statusas – priimta aktuali). Pristatant siūlomą projektą pranešėjos buvo akcentuota, kad atsižvelgiant į pateiktą Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtinimą, jog aktuali deklaracijos redakcija yra ta, kurioje nėra nurodytas 28 000 Eur turtas, tikslinga keisti Savivaldybės tarybos 2017-09-25 sprendimo priedą ir išbraukti pareiškėją iš iškeldinamų asmenų sąrašo.
Iš vaizdinės medžiagos nustatyta, kad Sprendimo projektas tarybos posėdžio metu buvo pristatytas visiškai neaiškiai, kai kurie tarybos nariai nesuprato dėl ko (dėl kokio rezultato ir apskritai kokiu klausimu) yra balsuojama. Posėdžiui pirmininkaujantis meras dar iki balsavimo nurodė tvarką, kaip turi būti balsuojama, kad teikiamas projektas būtų atmestas. Sprendimas buvo atmestas, kadangi jį tris kartus svarstė ir jam nepritarė Socialinių reikalų komitetas. Iš į bylą pateiktų Socialinių reikalų komiteto protokolų išrašų neaišku, kokios priežastys lėmė nepritarimą SĮ Vilniaus miesto būstas teiktam nutarimo „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“ projektui. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad projektą pristatantis asmuo tarybos nariams nepristatė dėl kokių priežasčių Socialinių reikalų komitetas nepritarė sprendimo projektui. Teismas buvo įpareigojęs atsakovą į bylą pateikti Socialinių reikalų komiteto posėdžių protokolus, kuriuose būtų nurodytos priežastys dėl kurių nepritariama teikiamam projektui, tačiau protokolai pateikti nebuvo. Atsakovo atstovė nurodė, kad tai buvo visa medžiaga, kuri buvo teikiama Tarybos nariams.
Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju, viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009, kt.).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: įstatymo viršenybės, šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (3 str. 1 p.); nepiktnaudžiavimo valdžia, šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (3 str., 4 p.); tarnybinės pagalbos, šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą (3 str. 5 p.); subsidiarumo, šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi (3 str. 7 p.); išsamumo, šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 str. 13 p.).
Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-19 sprendimas administracinėje byloje A502-2393/2013).
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija priima sprendimą išnuomoti savivaldybės būstą ar socialinį būstą (1 p.); nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašus (3 p.); ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos informuoja paramą būstui išsinuomoti gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) (4 p.). Teisė į socialinio būsto nuomą kriterijai numatyti įstatymo 9 straipsnyje; asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, reglamentuoti įstatymo 11 straipsnyje. Įstatymo 20 str. 6 dalyje numatyta, kad jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Vienas iš Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnyje nurodytų reikalavimų yra nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir gautas pajamas (9 str. 1 d. 2 p.). Deklaruoto turto ir gautų pajamų metiniai dydžiai turi atitikti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnyje nustatytus dydžius. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui turi neviršyti 22 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 75 VRP dydžių.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ priėmimo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-10 nutarimu Nr. 923 ,,Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo” (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2018-01-01) patvirtintas VRP dydis buvo 102 eurai (1 p.). Taigi 4 asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui turi neviršyti 2244 eurų ir turtas vienam asmeniui – 7650 eurų. Atitinkamai, visos 4 asmenų šeimos metinės pajamos turi neviršyti 8976 (2244 x 4) eurų ir turtas - 30 600 (7650 x 4) eurų.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-809 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo, galiojusio 2017-09-25 sprendimo priėmimo metu 42.4 punkte nustatyta, jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 25 procentų viršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu Savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, vadovaudamasi Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Šis Aprašo punktas taikomas tik asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), neįgaliesiems bei vyresniems nei 60 metų asmenims.
2017-09-25 Sprendimo priėmimo metu pareiškėjos šeimos turimo turto vertė neviršijo nustatyto 4 asmenų šeimai leistino turto vertės dydžio, o 2016 metais gautos šeimos pajamos viršijo 4 asmenų šeimai nustatytą (leistiną) pajamų dydį, tačiau per mėnesį kiekvienam asmeniui (vienam šeimos nariui) viršijanti suma atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį neviršijo 1 valstybės remiamų pajamų dydžio.
Kaip byloje nustatyta pareiškėjos šeimą 2016 kalendoriniais metais sudarė 4 asmenys: pareiškėja V. K., pareiškėjos nepilnametis sūnus A. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ), pareiškėjos nepilnametis sūnus R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos pilnametis sūnus E. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ), (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė dukra E. S..
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2017-09-25 Sprendimo priėmimo metu atitiko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-809 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo 42.4 punkte nustatytus kriterijus, suteikiančius teisę nuomotis socialinį būstą rinkos kainomis, kadangi ji neturėjo ir neturi nuosavybės teise kito būsto bei augino tris vaikus iki 18 metų. Todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėja neatitiko nei vieno kriterijaus laikytini nepagrįstais.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-03-20 sprendimas (darbotvarkės 47 klausimas) nepritarti sprendimo projektui „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“ (protokolo Nr. 2-80) yra neteisėtas todėl naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo svarstyti sprendimo projektą „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydama, kad byloje patyrė 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015-03-20) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, teismo vertinimu yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki sumos, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo principus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 132 str., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-03-20 sprendimą (darbotvarkės 47 klausimas) nepritarti sprendimo projektui „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“ (protokolo Nr. 2-80) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti sprendimo projektą „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“.
Priteisti pareiškėjai V. K. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.