- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- eI3-2115-386/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02768-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- G. Č., T. Š., UAB "Dimeina"
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės taryba
- Trečiasis asmuo
- UAB "NELIMA"
- Advokatai
- Aušra Kapočienė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės ir Remigijaus Armino,
2020 m. rugsėjo 23 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. Š., G. Č. ir UAB „Dimeina“ patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Nelima“ dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartimi priimta pareiškėjų T. Š., G. Č., UAB „Dimeina“ patikslinto skundo dalis, kuria prašoma:
1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas į Palangos miesto savivaldybėje esančių apleistų, neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą;
2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą išbraukti pastatą, (duomenys neskelbtini), iš Palangos miesto savivaldybėje esančių apleistų, neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai patikslintame skunde ir pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas T. Š. 2019 m. lapkričio 22 d. gavo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 30 d. raštą Nr. (19.2.)-J1-1609, kuriuo pareiškėjui pranešta apie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. T2-217 ir pateiktas šio sprendimo išrašas.
Pareiškėjai paaiškina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 30 d. raštu pareiškėjui pranešta, kad vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147 patvirtintu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), 2019 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-217 pareiškėjams priklausantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Palangos miesto savivaldybėje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą.
Aprašo 14 punktas nustato, kad į Sąrašą įtrauktų statinių savininkai per 10 (dešimt) darbo dienų nuo Sąrašo patvirtinimo informuojami apie jų valdomo objekto įtraukimą į šį Sąrašą. Pagal šią Aprašo nuostatą pareiškėjui apie 2019 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-217 (sąrašo patvirtinimą) buvo pranešta Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 30 d. raštu. Nurodo, kad su paminėtu Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 30 d. raštu ir 2019 spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-217 nesutinka ir teigia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147 patvirtintą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašą bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą.
Pažymi, kad pažeidžiant nurodytą Aprašo 8 punktą, įrašant pareiškėjų pastatą į Sąrašą, nebuvo patikrinimo vietoje procedūros, apie kurią būtų informuoti savininkai ar naudotojas, nebuvo fiksuoti patikrinimo vietoje rezultatai teisės aktų nustatyta tvarka ir apie juos nebuvo informuoti nei savininkai, nei naudotojas. Pareiškėjai nebuvo informuoti apie jokius tikrinimo veiksmus ir patikrinimo rezultatus iki pastato įrašymo į Sąrašą, tai yra iki Tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 priėmimo.
Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 30 d. raštas Nr. (19.2.)-J1-1609 ir 2019 m. spalio 7 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-217 yra neteisėti, nepagrįsti ir naikintini, nes priimti pažeidžiant viešojo administravimo procedūrą ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147 patvirtintame Apraše nustatytą objektų įrašymo į Sąrašą tvarką bei LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį.
Pažymi, kad pareiškėjas teikdamas skundą, buvo gavęs tik atsakymą Nr. (8.6)-D3-Š-1936r-3726, tačiau jokių kitų pranešime paminėtų dokumentų, o taip pat ir 2019 m. lapkričio 28 d. savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-240 „Dėl Tarybos 2019-10-17 sprendimo Nr. T2-217 pakeitimo” pridėta nebuvo.
Nurodo, kad atsakovės oficialiame tinklalapyje www.palanga.lt buvo rasta paskelbta Tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. posėdžio darbotvarkė ir prisegtas Tarybos sprendimo Nr. T2-240 projektas bei Tarybos komitetų sprendimai. Taip pat buvo rastas Tarybos 2019 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokolas, kurio 14 p. svarstytas klausimas dėl Tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 pakeitimo.
Akcentuoja, kad pareiškėjo pranešimas, pateiktas per Apraše nurodytą 20 darbo dienų terminą dėl statinio nepagrįsto įrašymo į sąrašą, savivaldybėje gautas 2019 m. lapkričio 27 d. 3.43 val. po pietų, minėtuose Tarybos komitetuose nebuvo ir negalėjo būti svarstomas, taip pat į pareiškėjų prašymą nebuvo atsižvelgta ir ruošiant Tarybos sprendimo Nr. T2-240 projektą, administracijai pateiktą 2019 m. lapkričio 21 d.
Teigia, kad 2019 m. gruodžio 5 d. atsakymas Nr. (8.6)-D3-Š-1936r-3726 pasirašytas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, kuriai nesuteikta kompetencija priimti sprendimus dėl pastatų įrašymo/išbraukimo iš Sąrašo, tai pat dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio taikymo.
Nurodo, kad pažeistas gerojo viešojo administravimo principas, sprendimas neišbraukti objekto iš Sąrašo ir įrašyti objektą į galutinį Sąrašą priimtas formaliai, nekompetentingo subjekto, neišklausius pareiškėjo ir nesuteikus teisės jam pasiaiškinti, taip pat viešojo administravimo subjektas nepaaiškino, kas realiai pastate neatitinka ir dėl kokių konkrečių priežasčių pastatas įrašytas į Sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Pažymi, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Nors Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo sudarymas ir tvirtinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, tačiau kriterijų, pagal kuriuos pastatai įtraukiami į sąrašą nustatymas yra Vyriausybės kompetencija, įtvirtinta įstatymu. Todėl pareiškėjų pastatas negali į Sąrašą būti įtrauktas pagal atsakovės nustatytus kriterijus, nes šių kriterijų nustatytas yra Vyriausybės kompetencija, įtvirtinta įstatymu.
Tvirtina, kad pareiškėjams priklausantis pastatas, adresas (duomenys neskelbtini), į Palangos miesto savivaldybėje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą įrašytas ir jam taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokestis pažeidžiant ne tik Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, bet ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147 patvirtintu Aprašu nustatytą tvarką, Palangos miesto savivaldybės tarybos Reglamentą.
Akcentuoja, kad pareiškėjų pastatas yra naudojamas pagal paskirtį, prižiūrimas ir neapleistas, į pradinį Sąrašą įrašytas nepagrįstai, iš pradinio sąrašo neišbrauktas ir į galutinį Sąrašą įrašytas nepagrįstai. Pastate prekybos veiklą vykdo UAB „Nelima“ pagal nuomos sutartį, pastato naudotojas yra UAB „Dimeina“ pagal panaudos sutartį.
Nurodo, kad skundžiami savivaldybių administravimo subjektų priimti teisės aktai pažeidžia ir pastato naudotojo UAB „Dimeina“ bei turi įtakos nuomininkės UAB „Nelima“ teisėms ir pareigoms, nes UAB „Dimeina“ panaudos sutartimi suteiktos visos savininko teisės ir įstatymas nustato nekilnojamojo turto mokestį mokėti jai. Pagal nuomos sutartį, Nekilnojamojo turto mokestį moka UAB „Dimeina“ ir UAB „Nelima“ lygiomis dalimis.
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepime nurodo, jog su skundu nesutinka ir teigia, kad jis yra nepagrįstas, skundžiami administraciniai aktai yra teisėti ir priimti nepažeidžiant nei materialinių, nei procesinių teisės normų bei įsigilinus į susiklosčiusios faktinės situacijos aplinkybes.
Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-109 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“ 1.5 punktu nustatytas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas 3,0 procentai nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nekilnojamajam turtui (neatsižvelgiant į jo paskirtį), kuris yra nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas, arba naudojamas ne pagal paskirtį. Sprendimo 2 punktu savivaldybės administracija įpareigota sudaryti ir patvirtinti 1.5 punkte nurodyto nekilnojamojo turto sąrašą bei iki einamųjų metų gruodžio 1 d. pateikti informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. T2-147 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkte nustatyta, kad į Sąrašą gali būti įrašytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, yra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu ir atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų, šiuo atveju 5.7. punkto kriterijų: statiniai apleisti, t. y. apdegę, apgriuvę, aptrupėję ar kitaip fiziškai pažeisti ir netvarkomi, neprižiūrimi arba statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 ir 48 straipsniuose nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir Statybos skyriai, pagal Aprašo 5 punkte nustatytus kriterijus, vizualiai įvertinę nekilnojamojo turto būklę, nustato statinius, kurie yra nenaudojami, apleisti arba neprižiūrimi.
Paaiškina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir Statybos skyriai, sudarydami Sąrašą, pateikia turimą informaciją apie statinius: adresą, savininką (jeigu žinomas), techninės priežiūros būklę (nenaudojamas, avarinis ir netvarkomas, sudegęs ir netvarkomas ar pan.) ir prideda turimą vaizdinę medžiagą (nuotraukas, planus, statinio techninės priežiūros patikrinimo aktus ir pan.). Komisija, gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir Statybos skyrių informaciją, patikrina, patikslina duomenis ir iki kiekvienų metų rugpjūčio 25 dienos apibendrina Sąrašą.
Mano, kad sprendimai yra teisėti, pagrįsti, motyvuoti ir informatyvūs. Skundžiamų administracinių aktų priėmimo dieną situacija dėl pastato būklės nepasikeitė ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, tai paneigiančių.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Nelima“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra prižiūrimas ir naudojamas, jam išduotas Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamo ginčo dalykas – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašas, dalyje, kuria pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas į Palangos miesto savivaldybėje esančių apleistų, neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą, teisėtumas ir pagrįstumas, nes dėl pastato įtraukimo į Sąrašą pareiškėjams atsirado neigiamos pasekmės – mokesčio tarifo padidinimas. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovę pastatą išbraukti iš Sąrašo.
Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog pareiškėjai G. Č. ir T. Š. yra pastato – Sanatorijos su parduotuve, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai.
2012 m. gruodžio 10 d. sudaryta pastato ir žemės sklypo panaudos sutartis tarp G. Č., T. Š., V. Š. ir UAB „Dimeina“.
2012 m. gruodžio 10 d. sudaryta pastato ir žemės sklypo dalies nuomos sutartis tarp UAB „Dimeina“ ir UAB „Nelima“.
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T2-147 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“, patvirtintas Sąrašas, į kurį įtrauktas pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (Sąrašo 17 pozicija).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 puntu, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T2-97 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2020 metams nustatymo“.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracija pareiškėjui T. Š. pranešė, kad vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147 patvirtintu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašu, 2019 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-217 pareiškėjams priklausantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Palangos miesto savivaldybėje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą.
Aprašo 14 punktas nustato, kad į Sąrašą įtrauktų statinių savininkai per 10 (dešimt) darbo dienų nuo Sąrašo patvirtinimo informuojami apie jų valdomo objekto įtraukimą į šį Sąrašą. Pareiškėjui T. Š. apie 2019 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-217 (sąrašo patvirtinimą) buvo pranešta Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 30 d. raštu Nr.(19.2.)-J1-1609.?
Pareiškėjas T. Š. 2019 m. lapkričio 27 d. elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo siekė išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jų pastatas įtrauktas į Sąrašą ir kartu nurodė atsakovės padarytus Aprašo 8 punkto pažeidimus, taip pat prašė išbraukti pastatą, adresas (duomenys neskelbtini), iš Sąrašo ir pranešė, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su savivaldybės administracija ir pašalinti neatitikimus, jeigu tokių yra nustatyta.
Atsakovė pareiškėjui T. Š. 2019 m. gruodžio 5 d. išsiuntė atsakymą Nr. (8.6)-D3-Š-1936r-3726, kuriame patvirtinama, kad atsakovė pareiškėjo pranešimą gavo 2019 m. lapkričio 27 d., bei nurodė, kad vadovaujantis 2019 m. liepos 23 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1030 sudarytos Apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių nustatymo komisijos 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. 4 ir 2019 m. lapkričio 27 d. Nr. 5 posėdžių protokolais bei 2019 m. lapkričio 28 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-240 „Dėl Tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 pakeitimo”, pastatas įtrauktas į galutinį sąrašą ir jam bus taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokestis, nustatytas 2018 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-109 “Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“ 1.5 punktu.
Sąrašo sudarymo ir keitimo procedūros reglamentuotos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. TS-147 patvirtintu „Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašu“. Aprašo 3 punktas numato, jog tvarkos Aprašo tikslas - nustatyti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančius turto objektus (statinius), kurie yra neprižiūrimi ir apleisti ar naudojami ne pagal paskirtį, įvertinti savininkų veiksmus dėl šių objektų naudojimo priežiūros, būklės gerinimo, nustatyta tvarka įtraukti šiuos objektus į Sąrašą ir apmokestinti maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu.
Pareiškėjų ir jų atstovės nuomone, įtraukiant ginčo pastatą į Sąrašą, buvo pažeistos Aprašo 8 punkte įtvirtintų reikalavimų procedūros.
Aprašo 8 punktas numato: jeigu nekilnojamojo turto objektas nebuvo įtrauktas į praėjusių metų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą, inicijuojama patikrinimo vietoje procedūra, apie tai informuojamas statinio savininkas ir (ar) naudotojas (jei žinomas). Patikrinimo vietoje rezultatai fiksuojami teisės aktų nustatyta tvarka, surašomas techninės priežiūros patikrinimo aktas (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 8 priedas), statinių naudotojai informuojami apie patikrinimo rezultatus ir apie vykdomas į Sąrašą įtraukimo procedūras.
Akivaizdu, kad konkrečiu atveju įrašant pareiškėjams priklausantį pastatą į Sąrašą, neatliktos patikrinimo vietoje procedūros, apie kurias būtų informuoti savininkai ar naudotojas, nefiksuoti patikrinimo vietoje rezultatai teisės aktų nustatyta tvarka ir apie juos neinformuoti nei savininkas, nei naudotojas. Taigi, pareiškėjai neinformuoti apie jokius tikrinimo veiksmus ir patikrinimo rezultatus iki pastato įrašymo į Sąrašą.
Pareiškėjai nurodo, kad 2019 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-217 yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant viešojo administravimo procedūrą bei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus.
Taryba, būdama viešojo administravimo subjektas, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik Įstatymu, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617-13).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad gavo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 4 d. atsakymą Nr. (8.6)-D3-Š-1936r-3726, kuriame išdėstyta, kad vadovaujantis 2019 m. liepos 23 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-10-30 sudarytos Apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių nustatymo komisijos 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. 4 ir 2019 m. lapkričio 27 d. Nr. 5 posėdžių protokolais bei 2019 m. lapkričio 28 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-240 „Dėl Tarybos 2019-10-17 sprendimo Nr. T2-217 pakeitimo”, pastatas įtrauktas į galutinį sąrašą ir jam bus taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokestis, nustatytas 2018 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-109 “Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“ 1.5 punktu. Tačiau šiame rašte nėra paminėti dokumentai, kurie yra nurodyti Aprašo 8 punkte, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo pažeista pareiškėjų teisė žinoti apie jiems priklausančio turto atžvilgiu atliekamus patikrinimus ir jų rezultatus.
Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog ginčo pastatas įtrauktas į Sąrašą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusia įstatymo redakcija), kuri apibrėžia apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką. Šiame straipsnyje nurodyta, kad apleistu ar neprižiūrimu laikomas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Ši įstatymo nuostata apleisto ir (ar) neprižiūrimo nekilnojamojo turto požymius sieja su jo būkle, keliančia pavojų aplinkai, tačiau, kaip jau minėta, prieš įtraukiant ginčo pastatą į Sąrašą, nebuvo atliktos pastato patikrinimo vietoje procedūros, nebuvo surašytas pastato techninės priežiūros aktas, todėl nėra duomenų apie tai, kad pastato būklė keltų pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.
Pareiškėjai patys kreipėsi į Statybos techninės priežiūros inžinierių, kuris atliko pastato patikrinimą ir 2020 m. sausio 14 d. išdavė Statinio techninį pasą, patvirtinantį, kad statinio techninis stovis yra tvarkingas ir patenkinamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nelima“ nurodė, kad pastatas, (duomenys neskelbtini) yra prižiūrimas ir naudojamas, pateikė Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą.
Pareiškėjų teigimu, atsakovė pažeidė gerojo viešojo administravimo principą ta apimtimi, kad savivaldos institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005), be to, šis principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Be to, asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumą demokratinėje visuomenėje galima vertinti vadovaujantis protingumo ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis inter alia turi atitikti teisingumo sampratą, o teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais.
Palangos miesto savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas T. Š. 2019 m. lapkričio 27 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo nurodė atsakovės padarytus Aprašo 8 punkto pažeidimus, taip pat prašė išbraukti pastatą iš sąrašo. Nustatyta, kad atsakovės oficialiame tinklalapyje www.palanga.lt paskelbta Tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. posėdžio darbotvarkė ir prisegtas Tarybos sprendimo Nr. T2-240 projektas bei Tarybos komitetų sprendimai, taip pat Tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolas, kurio 14 punkte svarstytas klausimas dėl Tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 pakeitimo. Tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. posėdžio darbotvarkėje pareiškėjų pastato klausimo ir dėl jo pateiktų pastabų įrašyta nebuvo. Iš Tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjų prašymas dėl pastato, adresas (duomenys neskelbtini), nepagrįsto įrašymo į Sąrašą, savivaldybėje gautas 2019 m. lapkričio 27 d., 2019 m. lapkričio 28 d. Tarybos posėdyje net nebuvo svarstomas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, priimant pareiškėjams nepalankų sprendimą, nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjams pateikti įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės veiksmai visiškai nedera su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis, taip pat paneigiami Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principai.
Pareiškėjai patikslintame skunde teigia, kad 2019 m. gruodžio 5 d. atsakymas Nr. (8.6)-D3-Š-1936r-3726 pasirašytas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, kuriai nesuteikta kompetencija priimti sprendimus dėl pastatų įrašymo/išbraukimo iš Sąrašo, tai pat dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio taikymo. Pažymėtina, jog minėtas 2019 m. gruodžio 5 d. atsakymas Nr. (8.6)-D3-Š-1936r-3726 nėra šios bylos ginčo objektas, todėl teismas jo plačiau netiria.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos normas, ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, ginčo teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. T2-217 dalyje dėl pastato, adresas (duomenys neskelbtini), įrašymo į Palangos miesto savivaldybėje esančių apleistų, neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą, nesilaikė Aprašo 8 punkte įtvirtintų procedūros reikalavimų dėl patikrinimo vietoje procedūros inicijavimo. Dėl gero administravimo principo nesilaikymo, buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, pareiškėjų teisės, apribota galimybė gintis nuo nepalankaus administracinio sprendimo neigiamų pasekmių. Dėl minėtų procedūrinių pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, įvertinimas, tai sudaro pagrindą panaikinti panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įrašytas į Palangos miesto savivaldybėje esančių apleistų, neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Tenkinus šį pareiškėjų reikalavimą, tenkinamas ir jų išvestinis reikalavimas - Palangos miesto savivaldybės taryba įpareigojama išbraukti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš Palangos miesto savivaldybėje esančių apleistų, neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašo.
Dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
Pareiškėja UAB „Dimeina“ prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas 1647,50 Eur (žyminio mokesčio 22,50 Eur, skundo surašymas – 1170 Eu, kitų procesinių dokumentų rengimas, atsakovės dokumentų vertinimas, įrodymų rinkimas, atstovavimas 2020-09-23 teismo posėdyje – 455 Eur).
Pagal bylos duomenis, pareiškėjų skundą surašė ir teismui 2020 m. kovo 10 d. pateikė pareiškėjų atstovė advokatė Aušra Kapočienė. Analizuojant prie prašymo pateiktų sąskaitų turinį (2019 m. gruodžio 20 d. sąskaita PK Nr. 0267, 2020 m. rugsėjo 18 d. sąskaita PK Nr. 0299, 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymai) matyti, kad pareiškėja UAB „Dimeina“ už nurodytus veiksmus sumokėjo prašyme nurodytus 1647,50 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 puntu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., LVAT
2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017). Pasirengimas teismo posėdžiui bei atstovavimas teismo posėdyje taip pat yra laikytinos vienos rūšies išlaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).
Pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Pareiškėjos naudai iš atsakovės priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis.
Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).
2020 m. rugsėjo 23 d. informacinėje pažymoje esančiais duomenimis nustatyta, kad teismo posėdžio pradžia 13.16 val., jo pabaiga – 13.51 val., posėdis truko 35 min. Remiantis minėtomis aplinkybėmis bei Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis konstatuotina, jog advokatė pareiškėjos interesus teismo posėdyje atstovavo 1 val. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atstovavimo teisme valandą siekia 138,10 Eur.
Turėtų išlaidų dydis yra mažesnis už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą tenkinti pilnai. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje eA-535-492/2017, kt.) laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t. y. tai, kad ši byla nėra sudėtinga teisės taikymo prasme, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, prašymas paduotas per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį. Teismas, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, konstatuoja, jog pareiškėjos UAB „Dimeina“ prašymas dėl advokatės pagalbos apmokėjimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas 600 Eur minėtų išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų G. Č., T. Š., UAB „Dimeina“ skundą tenkinti.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas į Palangos miesto savivaldybėje esančių apleistų, neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą.
Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą išbraukti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš Palangos miesto savivaldybėje esančių apleistų, neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašo.
Iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos UAB „Dimeina“ naudai priteisti 22,50 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur advokatės pagalbos išlaidas, viso – 622,50 Eur.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.