Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-708-569/2015, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-243-357/2013 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei G. P. dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo K. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl pagrindo procesui atnaujinti užbaigtoje civilinėje byloje egzistavimo.

Pareiškėja G. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-243-357/2013, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-243-357/2013 turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Telšių apskrities VPK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-062-11 dėl R. ir K. J. ir kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, pagal nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies, 228 straipsnio 1 dalies požymius. 2015 m. kovo 31 d. nutarimu baudžiamojoje byloje pareiškėja yra pripažinta civiline ieškove dėl 55 288,46 Eur turtinės žalos. Pareiškėjos teigimu, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje paaiškėjo, kad priteistų pinigų sumų pareiškėja nėra gavusi, o juos paėmė baudžiamojoje byloje įtariamaisiais patraukti kiti asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusios aplinkybės prieštarauja teismo sprendimui, pagal kurį iš pareiškėjos priteistos sumos ieškovui, todėl yra pagrindas proceso atnaujinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškėja pinigų pagal preliminarią sutartį negavo, jog dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas, buvo žinomos nagrinėjant civilinį ginčą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Lietuvos teismų praktikoje pažymima, jog vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir šiame tyrime nustatytų tam tikrų aplinkybių nepakanka procesui išnagrinėtoje byloje atnaujinti. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką gali būti daromos tik preliminarios išvados ir tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimtame procesiniame sprendime gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta. Nukentėjusiojo statuso suteikimas asmeniui ikiteisminio tyrimo metu taip pat nereiškia, kad nusikalstama veika buvo padaryta žala, kadangi faktą, ar nusikalstama veika buvo padaryta, nustato teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Pareiškėjos argumentas, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys gali turėti esminę reikšmę peržiūrint priimtą galutinį procesinį sprendimą, yra teisiškai nepagrįstas ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-243-357/2013 ir priimti kitokį nei priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Be to, byloje konstatuota, kad trečiojo asmens prisiimti įsipareigojimai sukūrė teises ir pareigas pareiškėjai kaip įgaliotojai. Ieškovas avansą pagal preliminarią sutartį sumokėjo, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės, todėl ikiteisminio tyrimo bylos eiga neturėtų įtakos pareiškėjos pareigai grąžinti ieškovo sumokėtą avansą. Teismo vertinimu, jeigu baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu bus patvirtintas faktas, kad pinigų pareiškėja iš trečiojo asmens K. J., veikiančio pareiškėjos vardu, sudarant 2010 m. kovo 1 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, negavo, ši aplinkybė negali įtakoti civilinėje byloje Nr. 2-243-257/2013 priimtų teismų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Toks paaiškėjęs faktas gali būti pagrindas reikšti atskirą reikalavimą atskiroje civilinėje byloje. Remiantis išdėstytu, teismas atmetė pareiškėjos argumentus ir sprendė, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-243-357/2013 ir priimti kitokį nei Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. galutinį sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-898/2014. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad pareiškėjos prašyme nurodomos aplinkybės jai buvo žinomos daug anksčiau nei buvo pareikštas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėja prašymą pateikė praleidusi CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą ir tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja G. P. (toliau - apeliantė) atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-243-357/2013, atnaujinus procesą – priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neįvertino, kad civilinė byla buvo sustabdyta ne dėl baudžiamosios bylos Nr. 40-9-062-11, kurioje apeliantė pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, o dėl baudžiamosios bylos Nr. 40-9-077-11. Todėl teismo argumentai, kad apeliantės nurodytos aplinkybės jai buvo žinomos anksčiau, yra nepagrįsti. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas faktiniais duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-062-11, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Raimondo ir K. J. ir kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, pagal nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies ir 228 straipsnio 1 dalies požymius. Minėtoje baudžiamojoje byloje 2015 m. kovo 31 d. nutarimu apeliantė pripažinta civiline ieškove dėl 55 288,46 Eur žala atlyginimo, kurios pagrindas civilinėse bylose priteistos sumos, tarp jų ir civilinė byla Nr. 2-243-357/2013. Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad priteistų piniginių sumų apeliantė nėra gavusi, o juos paėmė baudžiamojoje byloje įtariamaisiais patraukti asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusios aplinkybės prieštarauja teismo sprendimui, pagal kurį iš apeliantės buvo priteistos sumos ieškovui, todėl yra pagrindas procesą atnaujinti. Terminas procesui atnaujinti skaičiuotinas nuo 2015 m. kovo 31 d., t. y. nuo to momento, kai baudžiamojoje byloje apeliantė buvo pripažinta civiline ieškove.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinėje byloje Nr. 2-243-357/2013, kurioje apeliantė prašo atnaujinti procesą, nustatyta, kad ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei (apeliantei), prašydamas priteisti iš apeliantės 175 900 Lt sumokėto avanso, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. kovo 1 d. su apeliante, kuri buvo atstovaujama trečiojo asmens K. J., pasirašė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo, būsimam pardavėjui sumokėjo 175 900 Lt, tačiau pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta. Apeliantė su ieškiniu nesutiko, teigdama, kad trečiasis asmuo neturėjo juridinės galios jos vardu pasirašyti preliminarios sutarties bei pinigų nėra gavusi. Šiaulių apygardos teismui 2013 m. spalio 3 d. sprendime konstatavus, kad ieškovas pinigus pagal preliminarią sutartį sumokėjo apeliantės įgaliotam asmeniui K. J., kuris turėjo teisę gauti už parduotus apeliantei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, sprendė, kad apeliantė pinigus (avansą) gavo; pagrindinė sutartis nesudaryta, apeliantė prievolę ieškovui pripažino, nes iš dalies su juo atsiskaitė, todėl išnykus pagrindui sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, teismas iš apeliantės ieškovui priteisė 90 900 Lt sumokėto avanso bei 5 proc. metines palūkanas, o bylą dalyje dėl 85 000 Lt skolos priteisimo nutraukė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Apeliantė prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-243-357/2013 ir priimti kitokį nei priimtas galutinis sprendimas šioje byloje; taip pat pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantė prašymą atnaujinti procesą pateikė praleidusi CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiomis išvadomis nesutikti.

Apeliantė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-243-357/2013 prašo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, paaiškėjo, jog priteistų pinigų sumų ji nėra gavusi, o juos paėmė baudžiamojoje byloje įtariamaisiais patraukti kiti asmenys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios aplinkybės nelaikytinos naujomis, sudarančiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą proceso atnaujinimui. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jame tam tikrų aplinkybių nustatymas nepakankamas procesui išnagrinėtoje byloje atnaujinti, nes ikiteisminiame tyrime daromos tik preliminarios išvados. O tai, ar įtariamasis (kaltinamasis) asmuo (ne)padarė nusikalstamą veiką yra konstatuojama tik teismo priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Antra, apeliantės nurodomos aplinkybės apie pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo žinomos bylos šalims ir teismui nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, nes ikiteisminis tyrimas K. J. atžvilgiu jau buvo atliekamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies ir 228 straipsnio 1 dalies požymius. Nors apeliantė teigia, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas faktiniais duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-062-11, o ne baudžiamosios bylos Nr. 40-9-077-11, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantei jos nurodomos aplinkybės nebuvo žinomos nagrinėjant ginčą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Trečia, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad priimant galutinį sprendimą konstatuota, kad trečiojo asmens prisiimti įsipareigojimai sukūrė teises ir pareigas apeliantei kaip įgaliotojai. Ieškovui pagal preliminarią sutartį sumokėjus avansą bei ne dėl jo kaltės nesudarius pagrindinės sutarties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo bylos eiga neturėtų įtakos apeliantės pareigai grąžinti ieškovo sumokėtą avansą. Taigi, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-243-257/2013 priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neturėtų įtakos net ir baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu teismui konstatavus aplinkybę, kad apeliantė pinigų iš trečiojo asmens, kuris veikė jos vardu, sudarant 2010 m. kovo 1 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, negavo. Todėl apeliantės nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių dėl priteistų sumų iš trečiojo asmens negavimo nelaikytina turinčia esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, sprendžiant apeliantės prievolės grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą pagal 2010 m. kovo 1 d. preliminariąją sutartį. Ketvirta, apeliantė yra pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje, kurioje ieškinį grindžia inter alia Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. priimtu sprendimu. Taigi, apeliantės tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nurodoma nauja aplinkybė negali būti laikoma nauja aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, ji nelaikytina esmine nagrinėjamai bylai, nes vien tik šios faktinės aplinkybės vertinimas byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, neleidžia spręsti, kad turėtų ar galėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teigimu, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. kovo 31 d., t. y. nuo to momento, kai baudžiamojoje byloje ji buvo pripažinta civiline ieškove. Pagal įstatymą prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, pagrįstai sprendė, kad apeliantės nurodytos aplinkybės jai buvo žinomos daug anksčiau nei ji buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančios proceso atnaujinimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.