- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-898/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00515-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- K. J.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų G. P. ir K. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei G. P. dėl avanso priteisimo; trečiasis asmuo K. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės G. P. priteisti jo sumokėtą 175 900 Lt avansą pagal 2010 m. kovo 1 d. preliminarią sutartį. Nurodė, kad 2010 m. kovo 1 d. tarp ieškovo R. J. ir atsakovės G. P. įgalioto asmens K. J. buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl būsimo žemės sklypo pirkimo–pardavimo. Minėtas sklypas turėjo būti grąžintas natūra, atstatant nuosavybės teises į atsakovės motinos Z. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą pagal Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 18 d. parengtą išvadą. Pasak ieškovo, preliminariosios sutarties pasirašymo metu jis sumokėjo būsimam pardavėjui 175 900 Lt sumą. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau nebuvo sudaryta, todėl ieškovas prašė grąžinti jo sumokėtą avansą, kaip be pagrindo įgytą turtą.
2011 m. rugsėjo 13 d. preliminariu sprendimu Šiaulių apygardos teismas ieškinį tenkino. Dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovė pareiškė prieštaravimus. Pasak atsakovės, trečiasis asmuo, sudarydamas preliminarią sutartį, viršijo jam atsakovės 2009 m. rugsėjo 22 d. įgaliojimu suteiktas teises, o ieškovo sumokėto avanso atsakovė negavo.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, be kita ko, nurodė, kad 2012 m. kovo 31 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovui automobilį už 85 000 Lt sumą. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad ši 85 000 Lt suma ieškovui sumokama dengiant dalį atsakovės įsiskolinimo, atsiradusio dėl minėtos preliminarios sutarties neįvykdymo. Atsižvelgęs į tai, ieškovas prašė priteisti likusią negrąžinto avanso dalį – 90 900 Lt, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. galutiniu sprendimu ieškovui R. J. iš atsakovės G. P. priteisė 90 900 Lt sumokėto avanso, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o civilinę bylą dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 85 000 Lt nutraukė.
Teismas nurodė, kad šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarė, preliminarios sutarties nepratęsė, todėl sprendė, kad prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė. Dėl to, pasak teismo, yra pagrindas ieškovui grąžinti jo sumokėtą avansą (Preliminarios sutarties 6.1 p., 6.237 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovės teiginį, kad ji pagal preliminarią sutartį pinigų negavo, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 22 d. įgaliojimu atsakovė trečiąjį asmenį K. J. įgaliojo disponuoti atsakovės paveldimais žemės sklypais su teise juos dovanoti, mainyti, parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra. Preliminariosios sutarties 3.2 punktas patvirtina, kad 2010 m. kovo 1 d. ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui K. J. 175 900 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įgaliotas asmuo turėjo absoliučias atsakovės teises ir teisę gauti pinigus už parduotus atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, laikė, kad įgaliotoja pinigus pagal 2010 m. kovo 1 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį gavo. Be to, pasak teismo, byloje esantis notarine tvarka patvirtintas 2010 m. kovo 1 d. perįgaliojimas, kuriuo trečiasis asmuo perįgaliojo ieškovą vesti atsakovės ir trečiojo asmens vardu notarų biure paveldėjimo bylą, atstovauti bei tvarkyti visus su atsakovės paveldima žeme susijusius reikalus, liudija, kad pinigus ieškovas pagal 2010 m. kovo 1 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2012 m. kovo 31 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad sutarties kaina (85 000 Lt) bus sumokama atliekant atsakovės dalinį įsiskolinimo dengimą pagal 2010 m. kovo 1 d. preliminarią sutartį, patvirtina, kad atsakovė, iš dalies atsiskaitydama, savo prievolę ieškovui pripažino. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė su ieškovu iš dalies atsiskaitė, teismas civilinės bylos dalį dėl 85 000 Lt skolos priteisimo nutraukė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė G. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino fakto, kad trečiasis asmuo K. J., sudarydamas preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį ir paimdamas avansą iš ieškovo už iš anksto parduodamą žemę pagal suklastotą išvadą, viršijo savo įgaliojimus. Atsakovės 2009 m. rugsėjo 22 d. išduoto įgaliojimo tekstas patvirtina, kad trečiajam asmeniui disponuoti nuosavybės teise buvo pavesta tik atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypą. Atsakovė įgaliojo pasirašyti sutartis dėl nuosavybės perleidimo notarų biure, gauti pinigus už parduotą turtą, bet neįgaliojo sudaryti sutarčių dėl būsimų turtinių teisių perleidimo, gauti pinigų už būsimas teises į žemę. Kadangi trečiasis asmuo pagal 2009 m. rugsėjo 22 d. įgaliojimą neturėjo teisės sudaryti preliminariosios sutarties, atsakovė šios sutarties nepavirtino, todėl jai preliminarioji sutartis teisinių pasekmių nesukelia (CK 2.133 str. 6 d.).
2. Skirtingai nei sprendė teismas, atsakovė iš įgalioto asmens K. J. jokių pinigų pagal preliminarią sutartį negavo. Teismo argumentai, kad 2012 m. kovo 31 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina atsakovės dalinį avanso grąžinimą, yra prieštaraujantys teisingumui ir gerai moralei. Atsakovė yra pensininkė, gaunama pensija yra nedidelė, todėl teismui turėjo kilti klausimas, iš kur ji gali turėti automobilį, kurio vertė 80 000 Lt. Minėtas automobilis iki jo perdavimo ieškovui priklausė UAB ,,Ikura“, kurios akcininkai yra trečiasis asmuo K. J. ir jo sūnus. Tas faktas, kad trečiasis asmuo sutiko parduoti automobilį ieškovui už neva neįvykdytą sutartį, įrodo tą faktą, kad pinigus iš ieškovo gavo K. J., o ne apeliantė. Dėl šių aplinkybių atsakovu byloje turėjo būti patrauktas trečiasis asmuo K. J., o ne G. P..
3. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė ir bylą išnagrinėjo dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui dėl 2009 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apskrities viršininko išvados suklastojimo.
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo K. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino fakto, kad pagal atsakovės išduotą įgaliojimą trečiasis asmuo neturėjo teisės sudaryti sutarčių dėl būsimų turtinių teisių perleidimo. Visi veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo bylioje buvo atliekami tik įgalioto asmens, o atsakovė sudarant preliminarią sutartį nedalyvavo ir nieko apie ją nežinojo. Kadangi preliminarioji sutartis sudaryta trečiajam asmeniui viršijant savo įgaliojimus, atsakovė šios sutarties nepatvirtino, todėl minėta sutartis atsakovei teisinių pasekmių nesukelia.
2. Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties dalyku negali būti būsimasis nekilnojamasis daiktas. Tuo tarpu ieškovo pateiktoje preliminarioje sutartyje nurodytas tik būsimo daikto atsiradimo pagrindas – Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 18 d. parengta išvada. Vienos apskrities viršininko išvados pagrindu pretendentui gali būti atkurta nuosavybė į keletą įvairaus dydžio žemės sklypų. Šiuo atveju preliminarioje sutartyje nenurodžius būsimo turto konkretaus kiekio laikytina, kad preliminarioji sutartis sudaryta nebuvo.
3. Trečiasis asmuo iš ieškovo pagal preliminarią sutartį nėra gavęs jokių pinigų. Teikdamas ieškinį ieškovas turėjo įrodyti pinigų sumokėjimo faktą, pagrindą ir būsimo pardavėjo kaltę, dėl kurios ieškovas iki 2010 m. gruodžio 31 d. neturėjo galimybės sudaryti preliminarios sutarties.
4. Teismas nenustatė, kokiomis aplinkybėmis trečiasis asmuo galėjo pasirašyti 2010 m. kovo 1 d. preliminarią sutartį, kadangi laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 17 d. iki 2010 m. kovo 5 d. jis buvo Baltarusijos Respublikoje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės G. P. apeliacinį skundą ieškovas R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 22 d. įgaliojimu atsakovė suteikė ypatingai plačias teises įgaliotiniui K. J., kurias apėmė ir išankstinės derybos dėl atitinkamų sandorių sudarymo, įskaitant ir preliminarios sutarties sudarymą. Todėl, skirtingai nei teigia atsakovė, trečiasis asmuo, sudarydamas preliminarią sutartį, įgaliojimų neviršijo. Trečiojo asmens K. J. sudaryta preliminarioji sutartis tiesiogiai sukūrė teises ir pareigas jo atstovaujamajai – atsakovei, kuri turi būti atsakinga už atstovo atliktus veiksmus. Pasak ieškovo, 2012 m. kovo 31 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi buvo neginčijamai pripažintas faktas, kad pinigai pagal 2010 m. kovo 1 d. preliminarią sutartį buvo perduoti, o atsakovė savo prievolę ieškovui pripažino. Vien tai, kad atsakovės atstovas gautų pinigų pagal preliminarią sutartį galėjo neperduoti atsakovei, dar nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės ir nukrypti nuo įstatymų normų taikymo.
Atsiliepime į trečiojo asmens K. J. apeliacinį skundą ieškovas R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad trečiasis asmuo, sudarydamas preliminarią sutartį, įgaliojimų neviršijo. Pasak ieškovo, skirtingai nei teigia trečiasis asmuo, įstatymai nedraudžia sudaryti preliminarią sutartį dėl būsimų teisių ir būsimo turto perleidimo ateityje. Todėl trečiojo asmens argumentas, kad preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta, yra atmestinas. Aplinkybę, kad trečiasis asmuo gavo pinigus, patvirtina preliminarios sutarties 3.2 punktas, 2010 m. kovo 1 d. trečiojo asmens perįgaliojimas ir 2012 m. kovo 31 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. Todėl atsakovė, kaip atstovaujamoji, turi pareigą atsiskaityti su ieškovu pagal preliminarią sutartį.
Atsiliepime į trečiojo asmens K. J. apeliacinį skundą atsakovė G. P. prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkinami.
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovui priteisė jo pagal 2010 m. kovo 1 d. preliminarią sutartį sumokėtą avansą, kaip be pagrindo įgytas lėšas, kadangi nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.
Apeliantai, neigdami atsakovės prievolę grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą pagal 2010 m. kovo 1 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, teigia, kad trečiasis asmuo viršijo savo, kaip atsakovės atstovo teises, todėl atsakovei minėta preliminarioji sutartis pareigų nesukuria (CK 2.133 str. 6 d.). Su tokiu apeliantų teiginiu kolegija nesutinka.
Atsakovės ir trečiojo asmens pavedimo santykius patvirtina 2009 m. rugsėjo 22 d. atsakovės trečiajam asmeniui išduotas notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas (1 t., b. l. 11-12). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad minėtu įgaliojimu atsakovė trečiajam asmeniui suteikė ypač plačias teises, susijusias su paveldėjimo bylos atsakovės vardu vedimu, žemės sklypo nuosavybės atkūrimo reikalų tvarkymu, įskaitant teisę disponuoti žemės sklypais su teise juos dovanoti, mainyti, parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, sudaryti ir pasirašyti notarų biure pirkimo–pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, mainų sutartis. Kolegijos vertinimu, tas faktas, kad trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė perleisti žemės sklypą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, kartu patvirtina apelianto teisę sudaryti organizacinio pobūdžio sutartis dėl žemės sklypų pirkimo pardavimo (CPK 185 str.). Tokios pat pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-198/2014, kurioje buvo vertinamas analogiško pobūdžio įgaliojimas.
Pripažinus, kad trečiasis asmuo, 2010 m. kovo 1 d. sudarydamas preliminarią sutartį, neviršijo jam suteiktų teisių, kartu pripažintina, kad atsakovo prisiimti įsipareigojimai sukūrė teises ir pareigas atsakovei, kaip įgaliotojai (CK 2.133 str. 1 d.).
Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės G. P. teiginys, kad jai nebuvo perduoti pinigai, todėl jai nekyla pareiga atsiskaityti.
Visų pirma, kaip minėta, trečiasis asmuo veikė kaip atsakovės atstovas, byloje pripažinta, kad jis neviršijo savo kaip įgaliotinio teisių, todėl jo sukurtos prievolės teisines pasekmes sukuria ir atsakovei, kaip įgaliotojai (CK 2.133 str. 1 d.). Faktą, kad ieškovas avansinę įmoką sumokėjo trečiajam asmeniui patvirtina nenuginčytos ir galiojančios 2010 m. kovo 1 d. preliminarios sutarties 3.2 punktas, kuriame aiškiai įtvirtinta, kad būsimas pirkėjas šios sutarties sudarymo metu sumokėjo būsimam pardavėjui 175 900 Lt (1 t., b. l. 4-7). Be to, kaip pagrįstai nurodė teismas, tą pačią dieną (2010 m. kovo 1 d.) trečiasis asmuo perįgaliojo ieškovą atlikti visus veiksmus pagal atsakovės trečiajam asmeniui 2009 m. rugsėjo 22 d. išduotą įgaliojimą (1 t., b. l. 70-71). Kolegijos vertinimu, nelogiška, kad trečiasis asmuo nesant sumokėtos sumos pagal preliminarią sutartį (kuri sudaro beveik visą pagrindinės sutarties kainą) būtų perįgaliojęs ieškovą atlikti visus veiksmus, susijusius su žemės sklypu, į kurį turi būti atkurtos nuosavybės teisės (CPK 185 str.).
Konstatuota aplinkybė, kad avansinė įmoka trečiajam asmeniui buvo perduota, sukuria pareigą atsakovei grąžinti šią sumą ieškovui pagrindinės sutarties nesudarymo atveju (CK 2.133 str. 1 d., 6.237 str., Preliminarios sutarties 6.1 p.).
Be to, kolegijos vertinimu, šiame kontekste itin reikšminga tarp ieškovo (pirkėjo) ir atsakovės (pardavėjos) 2012 m. kovo 31 d. sudaryta lengvojo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis (1 t., b. l. 116), kurioje atsakovė nurodė, kad automobilio kaina (85 000 Lt) sumokama atliekant atsakovės įsiskolinimo pagal preliminarią sutartį dalinį įskaitymą ieškovui (Sutarties 4 p.). Pasirašydama šią sutartį atsakovė iš esmės pripažino tiek 2010 m. kovo 1 d. preliminarios sutarties egzistavimą ir faktą, kad ši sutartis sukuria teisines pasekmes apeliantei, tiek savo įsiskolinimą ieškovui. Be to, ši sutartis, kolegijos vertinimu, iš esmės patvirtina ir tą aplinkybę, kad avansinė įmoka buvo perduota atsakovei, kadangi abejotina, ar tuo atveju, jei minėta įmoka atsakovei nebuvo perduota, ji būtų pasirašiusi tokio pobūdžio sutartį. Minėta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti, atsakovė neginčija, kad ji ją pasirašė, todėl aplinkybės, iš kokių pajamų atsakovė galėjo įsigyti minėtą automobilį, kurį pardavė ieškovui, šioje byloje neturi reikšmės (CPK 185 str.)
Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteista 90 900 Lt negrąžinto avanso dalis.
Teismo sprendimo pagrįstumui neturi įtakos tai, kad byla buvo išnagrinėta nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui dėl 2009 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apskrities viršininko išvados, kurios pagrindu buvo nutarta atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, galimo klastojimo. Byloje nustatyta, kada ieškovas avansą pagal preliminarią sutartį sumokėjo, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės, todėl ikiteisminio tyrimo bylos eiga neturėtų įtakos atsakovės pareigai grąžinti ieškovo sumokėtą avansą.
Į esminius apeliantų argumentus atsakyta. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Atmetus apeliacinius skundus, iš apeliantų valstybei priteisiama po 2 727 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (1 t. b. l. 135, 2 t. b. l. 15; CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 2 727 Lt (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt septynis litus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš trečiojo asmens K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 2 727 Lt (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt septynis litus) žyminio mokesčio.