Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. P. prašymądėl proceso atnaujinimoišnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-243-357/2013 pagal ieškovoR. J. ieškinį atsakovei G. P., trečiajam asmeniui K. J. dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Pareiškėja G. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-243-357/2013 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei G. P., trečiajam asmeniui K. J. dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų priteisimo. Nustatyta, kad šioje byloje ieškovas R. J. dokumentinio proceso tvarka prašė iš atsakovės G. P. priteisti 175 900,00 Lt sumokėtą avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 175 900,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-08-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-03-01 ieškovas R. J. ir atsakovės G. P. įgaliotas asmuo K. J. pasirašė preliminariąją sutartį dėl būsimo žemės sklypo pirkimo, kuris turėjo būti grąžintas natūra atsakovei, atstatant nuosavybės teises į atsakovės motinos Z. M. valdytą nuosavybės teisėmis Ignalinos apskrityje, Ignalinos r., (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, pagal Šiaulių apskrities viršininko 2009-09-18 parengtą išvadą Nr. 3264. Šios sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui būsimą žemės sklypą už 176 000 Lt, o ieškovas preliminariosios sutarties pasirašymo metu sumokėjo būsimam pardavėjui 175 900 Lt. Šalys pinigų gavimą ir perdavimą užtvirtino savo parašais. Sutarties 2.2 punkte buvo numatyta, kad būsimasis pardavėjas įsipareigoja iki 2010-12-31 parduoti nuosavybės teise priklausantį turtą būsimam pirkėjui, o šis įsipareigoja iki šio termino nupirkti atkurtą žemės sklypą, sudarant ir notariškai patvirtinant nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartį. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė G. P. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodydama, kad ieškovo pateiktos sutarties kopijos atsakovės įgaliotas asmuo K. J. jos vardu pasirašyti neturėjo juridinės galios, todėl ir jokios teisinės ir civilinės pasekmės atsakovei nekyla. Teigė, kad pinigų iš atsakovo negavo. Nurodė, kad notarinėje kontoroje pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo K. J. tvarkyti jos paveldėjimo bylą, apie jokius žemės sklypų pardavimus jai nėra žinoma.Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. galutiniu sprendimu ieškovui R. J. iš atsakovės G. P. priteisė 90 900 Lt sumokėto avanso, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o civilinę bylą dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 85 000 Lt nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-898/2014Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiu sprendimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2010-03-01ieškovas R. J. ir atsakovės G. P. įgaliotas asmuo — K. J. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl būsimo žemės sklypo pirkimo, kuris turėjo būti grąžintas natūra atsakovei, atstatant nuosavybės teises į atsakovės motinos Z. M. valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini)., žemės sklypą, pagal Šiaulių apskrities viršininko 2009-09-18 parengtą išvadą.Preliminarioje sutartyje nustatytu terminu sutartis nebuvo sudaryta, todėl, pripažinus, kad trečiasis asmuo, 2010 m. kovo 1 d. sudarydamas preliminarią sutartį, neviršijo jam suteiktų teisių, kartu pripažinta, kad trečiojo asmens prisiimti įsipareigojimai sukūrė teises ir pareigas atsakovei, kaip įgaliotojai.Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės buvo priteisti avansu gauti pinigai, kaip be pagrindo įgytas turtas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-898/2014 nustatė ir pažymėjo, kad ieškovas avansą pagal preliminarią sutartį sumokėjo, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės, todėl ikiteisminio tyrimo bylos eiga neturėtų įtakos atsakovės pareigai grąžinti ieškovo sumokėtą avansą.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiama teismo nutartis

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja resjudicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr 3K-3-121/2011; kt.). Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „EnergoDevelopment“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007).

Nagrinėjamu atveju atnaujinti procesą prašoma CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, kt.). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius. Kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje pareiškėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu privalo įrodyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą teigia, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, paaiškėjo, jog priteistų pinigų sumų ji nėra gavusi, o juos paėmė baudžiamojoje byloje įtariamaisiais patraukti kiti asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusios aplinkybės prieštarauja teismo sprendimui, pagal kurį iš pareiškėjos buvo priteistos sumos ieškovui, tai pareiškėjos teigimu yra paaiškėjusios naujos aplinkybės, kurių pagrindu procesas turi būti atnaujintas. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad aplinkybės, jog pareiškėja (atsakovė) pinigų pagal preliminarią sutartį negavo,jog dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas, buvo žinomos nagrinėjant civilinį ginčą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Lietuvos teismų praktikoje pažymima, jog vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir šiame tyrime nustatytų tam tikrų aplinkybių nepakanka procesui išnagrinėtoje byloje atnaujinti. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką gali būti daromos tik preliminarios išvados ir tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimtame procesiniame sprendime gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta. Nukentėjusio statuso suteikimas asmeniui ikiteisminio tyrimo metu taip pat nereiškia, kad nusikalstama veika buvo padaryta žala, kadangi faktą, ar nusikalstama veika buvo padaryta, nustato teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Pareiškėjos argumentas, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys gali turėti esminę reikšmę, peržiūrint priimtą galutinį procesinį sprendimą, yra teisiškai nepagrįstas ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-243-357/2013 ir priimti kitokį, nei priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Pažymėtina, jog byloje konstatuota, kad trečiojo asmens prisiimti įsipareigojimai sukūrė teises ir pareigas atsakovei, kaip įgaliotojai. Ieškovas avansą pagal preliminarią sutartį sumokėjo, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės, todėl ikiteisminio tyrimo bylos eiga neturėtų įtakos atsakovės pareigai grąžinti ieškovo sumokėtą avansą. Teismo vertinimu, jeigu baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu bus patvirtintas faktas, kad pinigų pareiškėja iš trečiojo asmens K. J., veikiančio pareiškėjos vardu, sudarant 2010-03-01 preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, negavo, ši aplinkybė negali įtakoti civilinėje byloje Nr. 2-243-257/2013 priimtų teismų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Toks paaiškėjęs faktas, gali būti pagrindas reikšti atskirą reikalavimą atskiroje civilinėje byloje.

Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjos argumentus ir sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėja, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-243-357/2013 ir priimti kitokį, neiŠiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. galutinį sprendimą irLietuvos apeliacinio teismo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-898/2014.

Asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis). CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad pareiškėjos prašyme nurodomos aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos daug anksčiau, nei buvo pareikštas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėja prašymą pateikė praleidusi CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą ir tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 368 straipsnio1 dalimi, 369 straipsniu, 370 straipsniu, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos G. P. prašymo.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-243-357/2013.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.