Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-77-417/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-03
Bylos Nr.: 1A-77-417/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11443-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Eugenijus Antanauskas
Kaltinamasis: A. E.
Nukentėjusysis: V. J.
Advokatai: Giedrius Vitkauskas, Kristina Marčienė, Aivaras Velutis, Kristina Marčieneiir

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-417/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11443-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.10.3; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,išteisintojo A. E. gynėjui advokatui Aivarui Velučiui,

nukentėjusiajai V. J. ir jos atstovams advokatei Kristinai Marčienei ir advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskui,

specialistui Mindaugui Šaukliui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokurtaūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės, nukentėjusiosios V. J. ir jos atstovės advokatės Kristinos Marčienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios V. J. civilinis ieškinys dėl 238,80 Eur turtinės ir 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Iš V. J. A. E. priteista 1 400 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms, suteiktoms ginant A. E. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. E. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įsigijo GPS sekimo įrenginį „Mini Intelligent Guard“ ID:(duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), su „Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), turintį galimybę perduoti garsinę informaciją suinteresuotam asmeniui realiu laiku, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. birželio mėn. pabaigoje, pritvirtino draugės V. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario šviestuve ir iki 2021 m. lapkričio mėn. pradžios, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „Xiaomi Redmi Note 9 Pro“ ((duomenys neskelbtini)) IMEI1:(duomenys neskelbtini), IMEI2:(duomenys neskelbtini), skambino į prietaise įstatytos SIM kortelės numerį (duomenys neskelbtini), taip aktyvuodamas įrenginį „Mini Intelligent Guard“ ID:(duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai slapta klausėsi informacijos apie privatų V. J. gyvenimą iki kol 2021 m. lapkričio mėn. pradžioje, ji rado ir paėmė minėtą įrenginį. Tokiais savo veiksmais A. E. buvo kaltinamas neteisėtai rinkęs informaciją apie privatų V. J. gyvenimą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rūta Girgždutaitienė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023-12-22 nuosprendį dėl A. E. išteisinimo panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. E. pripažinti kaltu ir nubausti pagal BK 167 straipsnio l dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti. Nukentėjusiosios V. J. civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. E. V. J. naudai priteisti 238,80 Eur turtinės ir 3 500 Eur neturtinės žalos bei 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Paketą Nr. 459256, kuriame yra „Mini Intelligent Guard“, ID:(duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), su „Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir paketą Nr. 563669, kuriame yra telefonas „Xiaomi Redmi Note 9 Pro“, IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, sunaikinti; 4 vnt. skaitmeninių laikmenų palikti saugoti byloje.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nepagrįstai sureikšmino A. E. duotus nenuoseklius ir loginio paaiškinimo neatitinkančius parodymus, nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios V. J. nuoseklius parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, kurie neprieštaravo kitiems tyrimo metu surinktiems duomenims, kiekvieną įrodymą vertino atskirai, o ne susiejo juos tarpusavyje ir nevertino kaip visumos, kai kurių įrodymų visiškai nevertino, apie juos nepasisakė, tokiu būdu padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir padarė neteisingas išvadas dėl A. E. kaltės, įrodymų nebuvimo bei nepagrįstai išteisino A. E. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog A. E. apklausų metu teigė, kad GPS seklį jis buvo pajungęs savo automobilyje „Audi A6“, kurį laikė automobilio dėkle ir kurį kraudavo atvirai laidu pajungęs automobilyje esančiame įkrovimo lizde. GPS įrenginys buvo reikalingas automobilio apsaugai nuo vagystės. 2022 m. pradžioje, tikslios datos nurodyti nesugebėjo, automobilį pridavė į metalo laužą. Automobilį laikydavo skirtingose automobilių aikštelėse. Tačiau, tokia išteisintojo pozicija vertintina kritiškai ir tikėti jo parodymais nėra pagrindo. Visų pirma, A. E. atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nėra saistomas. Antra, A. E. nesugebėjo logiškai paaiškinti: 1) kokiu būdu atviroje vietoje laikomas, automobilio saugai naudojamas, prietaisas tą saugą gali užtikrinti; 2) kodėl bijo, jog galimai gali būti pavogtas jo automobilis, jei jo turimas automobilis, anot jo, tinkamas tik metalo laužui ir kurį 2022 m. pradžioje jis pridavė utilizuoti; 3) kiek kartų jam tekdavo krauti įrenginį, kur tuo metu būdavo jo automobilis, kokioje aikštelėje.

2.3. Apeliaciniame skunde yra aptarti nukentėjusiosios V. J. parodymai. Pažymėta, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios V. J. davė išsamius, aiškius, nuoseklius parodymus ir kategoriškai teigė, jog A. E. visada žinodavo jos buvimo vietą. 2021 m. rugpjūčio mėn. ji su draugėmis išvyko į Š., tačiau A. E. nepranešė adreso kur planuoja apsistoti, tačiau adresą jis sužinojo. Taip pat nurodė, kad A. E. laukdavo prie jos namų, stebėdavo ją, dėl to ji buvo kvietusi policijos pareigūnus. Po kurio laiko, jis būdamas neblaivus, jai paskambinęs papasakojo detaliai visą jos pokalbį su policijos pareigūnais, nors tuo metu jo bute nebuvo. Taip pat A. E. yra jai papasakojęs jos pokalbių turinį su jos draugais, nors pokalbių metu A. E. šalia nebuvo. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog tai, kad A. E. girdėjo nukentėjusiosios pokalbį su draugu, įrodo ir nukentėjusiosios pateiktas garso įrašas, kuriame A. E. patvirtina aplinkybę, jog jis girdėjo ką ji su juo kalbėjo. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo, juos iš dalies patvirtina pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp jos ir A. E., kurio metu jis nurodo aplinkybes kada ir su kokiu asmeniu nukentėjusioji leido laiką namuose, ką kalbėjo ir ką veikė, taip pat prisipažįsta, jog jos namuose buvo padėjęs „blakę“, teigė „jog „blakė“ galimai iškrito jam iš kišenės“; specialistų išvados ir jas teikusių specialistų paaiškinimai, liudytojų A. K., nepilnamečio A. J. parodymai, taip pat pateikti nukentėjusiosios susirašinėjimai su A. E..

2.4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, visiškai be pagrindo vadovavosi A. E. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktais susirašinėjimais tarp jo ir nukentėjusiosios V. J., kadangi juose nėra jokių duomenų, jog V. J. būtų pati A. E. parašiusi, jog ji kalbėdama su draugais jį apkalbėjo, nėra duomenų ką ji buvo kalbėjusi su policijos pareigūnais, kada dėl jo veiksmų buvo juos kvietusi, nėra jokių duomenų ir apie tai, jog ji nurodo A. E. adresą, kur ji su draugėmis apsistojo Š..

2.5. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė nepilnamečio liudytojo A. J. parodymais, kuris buvo šalia savo mamos – nukentėjusiosios V. J., kai ji savo namuose rado pokalbių pasiklausymo įrenginį. Pabrėžiama, jog nepilnametis A. J. parodymus duoti teisme buvo kviečiamas A. E. gynybos prašymu. Liudytojas parodymus teismui davė apie tokias aplinkybes, kokias žinojo, apklausiamas teisme vaikų apklausos kambaryje dalyvaujant psichologui. Be to, jis tik patvirtino, kad namuose, mamos paprašytas, ieškojo „blakės“, kuri buvo rasta šviestuve. Nepilnametis liudytojas netvirtino jokių aplinkybių, kurios parodytų, kaip įrenginys atsirado namuose. Jis tik patvirtino aplinkybę, kad įrenginys buvo rastas jo namuose, o ne A. E. automobilyje ar pastarojo gyvenamojoje patalpoje. Be to, nepilnametis liudytojas patvirtino ir kitas svarbias bylos nagrinėjimui aplinkybes, t. y, kad A. E. lankydavosi vienas jų namuose, kuomet jo mamos nebūdavo. Tačiau šių aplinkybių teismas nevertino. Teismo prielaida, kad nepilnametis liudytojas galimai gali būti įtakotas mamos, niekuo nepagrįsta. Jokie kiti bylos duomenys nesuteikia pagrindo abejoti A. J. parodymais, o tuo labiau nelaikyti vienu iš įrodymu.

2.6. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat nepagrįstai nurodė, kad pateikus A. E. atpažinti įrenginį, kuris pridėtas prie bylos, jis negalėjo tiksliai atsakyti ar tai tas pats įrenginys, kurį naudojo kaip automobilio apsaugos priemonę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu, teismui pateikus A. E. atpažinti nukentėjusiosios prie bylos pateiktą pasiklausymo įrenginį, šis nurodė, kad šis įrenginys yra panašus į jo turėtą įrenginį ir panašumas atitinka 95 proc. Akivaizdu, kad A. E. negalėjo to patvirtinti visu l00 proc., nes įrenginys neturi jokių specifinių individualių, t. y. tik šiam vieninteliam pasiklausymo įrenginio egzemplioriui būdingų požymių.

2.7. Apeliaciniame skunde yra analizuojamos specialisto išvadoje Nr. 11K-226(22) nurodytos aplinkybės, taip pat išsamiai aptarti specialisto M. Šauklio paaiškinimai. Pažymėta, kad apylinkės teismas, priimtame nuosprendyje, konkrečiai neįvardino kokie neatitikimai yra specialistų išvadose. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, ekspertas M. Šauklys teismo posėdžio metu nurodė, kad į bylą pateiktą specialisto išvadą Nr. 11K-226(22) tvirtina pilna apimtimi. Nepatvirtino išvadose esančių jokių neatitikimų, neteigė, jog išvadoje padaryta klaidų, o visa tyrimo metu gauta medžiaga, t. y. tai kas nurodyta jo pateiktoje išvadoje, pateikta išrašo faile, prie specialisto išvados pridedame priede, taip pat šie duomenys buvo pateikti teismui atspausdintuose lapuose, kurie prijungti prie bylos medžiagos. Taigi apeliaciniame skunde tvirtinama, kad M. Šauklio pateikta byloje esanti specialisto išvada bei teisminio nagrinėjimo metu duoti jo paaiškinimai patvirtina aplinkybę, jog 2021-08-24 iš numerio (duomenys neskelbtini) buvo siųsta administratoriaus komanda į SIM kortelę, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (kuri rasta GPS įrenginyje), ir, kad įrenginyje buvusi SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), buvo įdėta ir į A. E. naudotą mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 9 Pro“, o tai paneigia teismo padarytą nepagrįstą išvadą, jog nebuvo nustatytas tikslus laikas, kuomet įrenginyje buvusi SIM kortelė buvo įdėta į A. E. naudotą mobiliojo ryšio telefoną ir iš jo telefono buvo siųsta žinutė su pasiklausymo įrenginio administratoriaus telefono numerio nustatymo komanda bei paneigia aplinkybę, kaip nurodė teismas, jog nebuvo nustatyta daugiau duomenų, kad jo telefonas sąveikavo su tirtu įrenginiu.

2.8. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės kreiptis į atitinkamą mobiliojo ryšio operatorių dėl SIM kortelių, kurios buvo pateiktos specialistams tirti, skambučių išklotinių gavimo, kadangi šios informacijos mobiliojo ryšio operatorius nebūtų galėjęs pateikti. A. E. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, jog jis laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. pradžios slapta klausėsi informacijos apie privatų V. J. gyvenimą. Nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik 2022-03-24, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022-04-04. Mobiliojo ryšio operatorius informaciją apie abonento turimus skambučius pateikti gali tik už paskutinių 6 mėnesių laikotarpį. Tačiau, apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad ir nesant informacijos iš mobiliojo ryšio operatoriaus, kiti byloje surinkti duomenys ir, kurie aptarti apeliaciniame skunde, įrodo A. E. kaltę.

2.9. Be to, specialistas O. Sitnikas teisme patvirtino, kad tirtas įrenginys, naudodamas vidinį maitinimo šaltinį, maksimaliai gali veikti 300 val., arba iki 12 dienų (duomenys iš techninės dokumentacijos). Nurodė, kad baterija įrenginyje yra keičiama. Įrenginys veikia kaip mažasis mobilus telefonas. Yra mažas mikrofonas ir garsui perduoti naudoja mobiliojo ryšio tinklą. Interneto nenaudoja. Jis perduoda panašiai kaip kalbama telefonu, kad perduoti koordinates jis naudoja interneto duomenų bazę. Balsas perduodamas GSM ryšiu. Įrenginyje yra lemputės, kurios dega: mėlyna ir žalia. Žalia GSM rodo, kad yra ryšys, kad prisijungęs prie mobilaus tinklo. Taigi apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar įrenginys apskritai veikė nukentėjusiosios nurodytu laikotarpiu, tačiau tai paneigia ir nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji teigia, kad radusį įrenginį, matė, jog jis buvo įjungtas. Apie tai pranešė liudytojai A. K., kuri šią aplinkybę taip pat patvirtino teisme. Apie tai, kad namuose rastas įrenginys buvo veikiantis patvirtino ir nepilnametis liudytojas A. J.. Taip pat tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu įrenginys buvo pakraunamas ir veikiantis įrodo ir specialisto M. Šauklio paaiškinimai, jog įrenginyje buvusi SIM kortelė buvo pildoma 2021-08-24, 2021-08-25 ir 2021-09-02. Taigi, nelogiška būtų tuo metu pildyti kortelę, jei ji būtų buvusi neveikiančiame įrenginyje.

2.10. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog apylinkės teismas, priteisdamas iš V. J. A. E. turėtas išlaidas gynybai baudžiamojoje byloje apmokėti, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalies nuostatas. A. E. turėtos išlaidos turėjo būti priteistos ne iš nukentėjusiosios, o iš valstybės lėšų.

3. Nukentėjusioji V. J. ir jos atstovė advokatė K. Marčienė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-12-22 nuosprendį ir: 1) A. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio l dalyje; 2) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. E. V. J. naudai priteisti 238,80 Eur turtinės ir 3 500 Eur neturtinės žalos bei 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 3) pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. E. priteistų išlaidų už advokato paslaugas priteisimo iš nukentėjusiosios. Apeliaciniame skunde nurodoma:

3.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles: byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir fragmentiškai, nevertino jų kaip visumos, nuosprendį, suteikdamas išskirtinę reikšmę, išimtinai grindė išteisintojo A. E. parodymais, nepagrįstai nevertino, neargumentavo ir nepasisakė dėl specialistų paaiškinimų teisme, specialistų išvadų ir jose nustatytų faktų, nepasisakė dėl A. E. parodymų nuoseklumo, patikimumo ir sąžiningumo.

3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinimas šioje byloje A. E. yra grindžiamas ne tik V. J. nuosekliais, logiškais, visą procesą nekintančiais parodymais, tačiau ir specialisto išvadomis, paaiškinimais, apžiūros protokolais, nukentėjusiosios pateiktais SMS susirašinėjimais su A. E., telefoninių pokalbių įrašais tarp jos ir A. E. bei A. E. nenuosekliais, nelogiškais parodymais. Atkreipiamas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo teisme metu, 2023-10-03 apklausiant A. E. apie, jo teigimu naudotą GPS įrenginį, tikslu apsaugoti transporto priemonę nuo vagystės, šis paaiškino, jog jo turimas GPS sekimo įrenginys, automobilyje buvo įjungtas į maitinimo lizdą, o pats GPS įrenginys, kaip nurodė išteisintasis, buvo įdėtas į daiktadėžę. Kaip yra žinoma, šis elektros maitinimo lizdas automobiliuose yra akivaizdžiai matomoje vietoje. Todėl yra nelogiška A. E. versija, jog GPS seklį naudojo apsaugai nuo vagysčių, dalį šio įrenginio laikydamas atviroje ir matomoje automobilio vietoje. Be to, A. E., apklaustas 2022-08-18 parodė, jog automobiliui prieš kelis metus sugedus, įrenginius jis laikė namuose. Taigi, iš A. E. parodymų, GPS įrenginiai pas jį turėjo būti namuose ne vėliau kaip nuo 2020 metų. Tačiau vėliau, gavus ekspertų išvadas (kuriose nurodytos aiškios GPS įrenginyje buvusios SIM kortelės pildymo datos), A. E. pakeitė savo pirminius parodymus ir nurodė, kad GPS įrangą jis išsiėmė iš automobilio maždaug 2022 m. sausio-vasario mėn. Taip pat, dar vienas svarbus faktas, kuris paneigia teismo nuosprendžio argumentą ir A. E. gynybinę versiją, jog GPS naudojo automobilio apsaugai kaip seklį, tai kad, 2023-05-03 apklaustas specialistas M. Šauklys patvirtino, jog GPS seklio funkcijos atitinkančios informacijos įrenginyje, gauta nebuvo. Tai rodo, jog GPS įrenginyje sekimo funkcija aktyvuota nebuvo.

3.3. Nesutinkama su teismo vertinimu, jog nukentėjusioji V. J. galėjo pavogti A. E. GPS įrenginius ir tik po to kreipėsi į policiją su pareiškimu. Pažymima, jog byloje yra pateikti du garso įrašai, t. y. telefoniniai pokalbiai vykę 2022-03-09 tarp V. J. ir A. E. ir SMS žinutės, kurių metu V. J. reiškia pretenzijas A. E. dėl jo neteisėtai vykdyto pasiklausymo naudojant GPS įrenginį, kurį ji rado savo kambario šviestuvo gaubte. Tačiau, šių pokalbių ir bendravimų metu A. E. nė karto neužsiminė, kad jis turi GPS įrenginius, kad galimai tai yra jo įrenginiai, kad jie yra dingę, nereikalavo grąžinti ir t.t. Taigi, šios aplinkybės paneigia teismo manymu esamus prieštaravimus ir paneigia A. E. gynybinę versiją, jog GPS įrenginius naudojo teisėtai veiklai ir kad juos, laikant savo namuose pavogė V. J.. Be to, minėtose garso įrašuose nukentėjusioji ne kartą užsiminė A. E., jog dėl tokios neteisėtos jo veiklos ji kreipsis į policiją. Tai rodo, jog apie ruošiamasi pradėti ikiteisminį tyrimą A. E. buvo informuotas jau 2022-03-09, o krata pas jį atlikta tik 2022-08-11. Todėl, A. E. apie jam galbūt pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jo pagrindą sužinojo ne 2022-08-11 kratų metu, o 2022-03-09. Atsižvelgiant į tai, A. E. turėjo pakankamo laiko paslėpti įkalčius ir sugalvoti gynybinę versiją dėl GPS įrenginių. Be to, pabrėžiama, kad 2022-08-11 kratos protokole nėra pažymėta, jog prieš pradedant kratą (po susipažinimo su nutarimu) ar po jos atlikimo A. E. pareikštų savo poziciją dėl GPS įrenginių laikymo ar dingimo. Pažymima ir tai, jog A. E. žinodamas, kad V. J. savo namuose rado GPS įrenginį ir būdamas informuotas, kad dėl šio įrenginio V. J. kreipsis į policiją, jis nesiėmė jokių atsakingų, rūpestingų ar protingų tokiai situacijai veiksmų, t. y. nesikreipė nei į policiją dėl jo GPS įrenginių vagystės, nei į V. J. dėl jų grąžinimo. O tai dar kartą patvirtina, jog A. E. GPS įrenginius naudojo neteisėtai veiklai vykdyti ir iš jo įrenginių niekas nepavogė.

3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, būtent kokie yra, teismo nuosprendyje nurodyti, prieštaravimai tarp V. J., A. E. ir liudytojos A. K.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jų nenurodo, nedetalizuoja ir tokio vertinimo neargumentuoja. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytoja A. K. nebuvo apklausta ir nieko negalėtų pasakyti apie V. J. galimą GPS įrenginių vagystę, šios lankymąsi ar buvimą A. E. namuose, GPS įrenginių turėtojus, naudotojus ir kitas aplinkybes.

3.5. Nesutinkama ir su teismo pozicija, jog tyrimo metu nenustatytas tikslus laikas, kada nukentėjusioji galimai savo namuose rado pokalbių pasiklausymo įrenginį bei šis įrenginys nepateiktas A. E. atpažinti. Teigiama, jog tikslus pasiklausymo įrenginio radimo laikas, niekaip nepaneigia fakto, jog šis įrenginys buvo rastas nukentėjusiosios namuose. Kaip ir nurodė nukentėjusioji visose apklausose, ji radusi įrenginį iš pradžių neketino kreiptis į policiją dėl šio nusikaltimo, todėl tikslaus laiko ir neužfiksavo. Ši aplinkybė paneigia A. E. versiją, jog nukentėjusioji pavogė GPS įrenginius, nes, jei ji būtų vogusi šiuos pasiklausymo įrenginius ir būtų sugalvojusi pakenkti iš savanaudiškų kėslų A. E., ji būtų pasakiusi ir tikslią datą. Tačiau, V. J. būdama sąžininga, tyrimo metu pasakė tik tuos duomenis, kuriuos prisiminė ir kurie yra teisingi, t. y. apytikslią pasiklausimo įrangos radimo datą. Taip pat tai, kad A. E. teisminio posėdžio metu negalėjo tiksliai atsakyti ar tai tas pats įrenginys, kurį naudojo kaip automobilio apsaugos priemonę, nepaneigia specialisto išvados bei paaiškinimo, jog pasiklausymui naudotame įrenginyje rasta SIM kortelė buvo naudojama ir A. E. telefone ir, kad jis dažnai pildydavo šią SIM kortelę. Pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiant specialistą M. Šukį, šis apibendrino specialistų išvadas, nurodydamas, jog telefone „Xiomi Redmi Note 9 Pro“ buvo naudota SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini) (ši kortelė buvo naudojama pasiklausymo įrenginyje), taip pat, jog numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (tai administratoriaus numeris, kuris buvo naudojamas A. E. telefone ir kuris aktyvuoja SIM kortelę pasiklausymo įrenginyje) sąskaitos buvo pildomos, tikėtina iš abonento sąskaitos (prie paaiškinimo specialistas pridėjo nuotrauką). Iš pateikto priedo matyti, jog iš abonementinio numerio (duomenys neskelbtini) (kuriuo, kaip nurodė teisme apklaustas A. E., jog juo naudojasi jis) buvo pildomos telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Specialisto teigimu, visa ši informacija įrodo, jog asmuo turėjo žinoti ir apie (duomenys neskelbtini) numerį, kurio SIM rasta GPS, ir apie (duomenys neskelbtini) numerį, kuris GPSʼe buvo rastas ir nustatytas, kaip administratorius. Be to, specialistas patvirtino, jog SIM kortelės sąskaita su abonementiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuri buvo įdėta į GPS įrenginį, paskutinį kartą buvo pildyta 2021-09-02. Šis faktas yra užfiksuotas ir prieduose prie specialisto išvados. Tame pačiame priede yra užfiksuotas skambutis, t. y. bandymas paskambinti į minėtą numerį 2022-01-06. Atkreipiamas dėmesys, kad SIM kortelės sąskaitos pildymas ir kontrolinis skambutis į GPS įrenginio numerį yra du skirtingi veiksmai, turintys du skirtingus tikslus, funkcijas ir paskirtį. Taigi apeliaciniame skunde teigiama, jog specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiosios pirminėje apklausoje policijoje ir vėliau duotus parodymus, jog pasiklausymo įrenginį ir joje buvusią SIM kortelę su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rado 2021 m. rudenį ir paneigia A. E. versiją, jog šiuo įrenginiu, sekimo tikslams (įrenginys turėjo būti veikiantis) naudojosi iki 2022 m. pradžios. A. E. pasirinkdamas tokią savo gynybinę versiją ir pakeisdamas pirminius parodymus, padarė klaidą, neatkreipdamas dėmesio į tai, kad SIM kortelės sąskaita su Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įdėta į GPS įrenginį, buvo pildoma tik iki 2021-09-02, o 2022-01-06 jis atliko tik kontrolinį skambutį. Tai, kad pasiklausymo įrenginys buvo rastas šviestuvo gaubte, patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir apklaustas liudytojas A. J.. Todėl, vien ta aplinkybė, jog nebuvo apžiūrėta ta vieta, kurioje buvo rastas pasiklausymo įrenginys, nepaneigia kitų, tyrimo metu ir apeliaciniame skunde nurodytų faktų.

3.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino liudytojo A. J., nukentėjusiosios ir A. E. parodymų, kuriais jie visi patvirtino, jog A. E. turėjo galimybes bei dažnai būdavo vienas tame kambaryje, kuriame buvo rastas pasiklausymo įrenginys. Todėl, A. E. turėjo visas galimybes nekliudomai pasiimti pasiklausymo įrenginį, jį pakrauti bei vėliau vėl grąžinti su pakrauta baterija. Taip pat, liudytojas A. J. ir nukentėjusioji parodė, jog radus pasiklausymo įrenginį, jame mirksėjo žalios spalvos lemputė. Specialistas O. Sitnikas teisme patvirtino, jog žalios lemputės veikimas (degant žaliai lemputei) parodo, jog įrenginys yra aktyvus ir veikiantis, o būtent, jog veikia GSM ryšys (globalus mobilių telefonų ryšys). Šie faktai patvirtina, jog V. J. ir jos vaikų gyvenamosiose patalpose, buvo rastas veikiantis, t. y. informaciją esamuoju laiku perduodantis pasiklausymo įrenginys.

3.7. Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, jog priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, iš specialisto išvadų Nr. 11K-132(22), Nr. 11K-226(22) ir Nr. 11K-227(22), su vėlesniais (2023-01-03 ir 2023-01-05) specialistų paaiškinimais, galima pagrįstai teigti, jog būtent A. E. naudojosi pasiklausymo įranga ir jos pagalba rinko duomenis apie V. J. privatų gyvenimą. Pažymima, jog specialistas O. Sitnikas patvirtino, jog įrenginys veikė kaip mažas mobilusis telefonas. Jame yra mažas mikrofonas. Jis naudojo mobiliojo ryšio duomenis, interneto duomenų nenaudojo. Specialistas M. Šauklys paaiškino, jog iš telefono „Xiomi Redmi Note 9 Pro“, kuriuo naudojosi A. E., buvo išsiųstos dvi trumposios žinutės, kurios atitinka GPS seklių administratoriaus numerio nustatymo komandos struktūrą, šiose dviejose trumposiose žinutėse yra minimas SIM kortelės numeris, kuris buvo naudojamas rastame GPS įrenginyje. Iš telefono „Xiomi Redmi Note 9 Pro“ sistemingai buvo pildomos telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Atkreipiamas dėmesys, jog abonento sąskaitų pildymas reiškia, jog vykdant pokalbius tarp abonentų, sąskaitos likutis yra išnaudojamas, todėl yra būtinas papildymas, kad būtų galima tęsti pokalbius. Atsižvelgiant į tai, kaip nurodyta anksčiau minėtoje specialisto išvadoje ir specialisto O. Sitnik apklausoje, pasiklausymo įrenginys veikė kaip mobilusis telefonas ir jis perduodavo garsinę informaciją suinteresuotam asmeniui realiu laiku. Tai rodo, jog A. E. iš savo telefono pildydavo tiek administratoriaus sąskaitą, tiek pasiklausymo įrangos sąskaitą, kad būtų galima klausytis garsinę informaciją perduodamą minėtos įrangos ir kuri buvo rasta veikianti nukentėjusiosios namuose.

3.8. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas, kad specialistų išvadose yra neatitikimų, jų nedetalizavo, apie jas nepasisakė, nenurodė būtent kokių neatitikimų yra išvadose ir kaip jie įtakojo išvadų nepatikimumą. Teismas tik deklaratyviai pasisakė, jog yra neatitikimų, dėl kurių išvados kaip įrodymų vertinimas yra apsunkintas. Priešingai, apklaustas specialistas M. Šauklys parodė, kad nėra į bylą pateikta išvados priedų, tačiau, sekantį posėdį jie buvo pateikti ir jų pagrindu specialistas davė parodymus.

3.9. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, visiškai be pagrindo rėmėsi ir A. E. pateiktais susirašinėjimais su V. J.. Pažymima, kad nei minėtame susirašinėjime, nei byloje nėra tokių įrodymų ar duomenų, kad A. E., bendraudamas su V. J. pradėjo santykius su kita moterimi, o tuo labiau, kad nukentėjusioji V. J. dėl to keltų pavydą ir priekaištus. Iš šių susirašinėjimų taip pat nėra matyti ir nėra pagrindo daryti išvados, jog V. J. kėlė pavydą A. E.. Tai buvo natūralus, gyvenimiškas bendravimas, kuris jokiu pagrindu nesudaro net prielaidos manyti, jog nukentėjusioji turėjo pagrindą vogti GPS įrenginius ir tokiu būdu už kažką jam keršyti. Nors sutiktina su teismo pastebėjimu, jog tarp nukentėjusiosios ir A. E. buvo ginčų ir nesutarimų, dėl jo kartais nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau, kaip ir nurodė nuketėjusioji, tokiu atveju ji apsiribodavo tik A. E. ignoravimu, jo gėrimo laikotarpiu, o šiam pasidarius agresyviam (išgėrus), jam buvo iškviesta policija ir tai užfiksuota byloje. Taigi visiškai nepagrįstas teismo motyvas ir manymas, jog nukentėjusioji turi pagrindą apkalbėti, pykti, keršyti ar pakenkti A. E..

3.10. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog teismas ignoravo ir nieko nepasisakė, nevertino ir netyrė nukentėjusiosios į bylą pateiktų susirašinėjimų, garso įrašų su A. E., kurių metu jis prisipažįsta ir išsiduoda, jog jis girdi ir žino apie ką ir su kuo kalba nukentėjusioji būdama pas save namuose. A. E. paklaustas teisme pakomentuoti ir paaiškinti pirmiau minėtus susirašinėjimus, atsakė, jog apie tai jam papasakojo pati nukentėjusioji arba jis matydavo su kuo ir ką susirašinėja V. J.. Tačiau, tokie A. E. paaiškinimai prieštarauja SMS žinučių turiniui, nukentėjusiosios nuosekliems parodymams ir sveikai logikai. Pažymima, jog visi A. E. prisipažinimai, kad klausėsi V. J. pokalbių, šių pokalbių citavimas, nėra fragmentiniai pasakymai ar parašymai. Juos vertinat nuosekliai ir sistemiškai su kitais pokalbiais ar SMS, matyti, jog jie buvo pasakyti ar parašyti nejuokaujant, nesant apgaulės, nesant atsakymų menančių klausimų, neprovokuojant pasakyti būtent taip, kaip pasakė ar parašė A. E.. Todėl jie laikytini pagrįstais ir teisingais įrodymais, patvirtinančiais, jog A. E. pasiklausė ir tokiu būdu rinko informaciją apie V. J. privatų gyvenimą, neturėdamas tam teisės.

3.11. Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojo M. K., nes šis asmuo turi pyktį ir kerštą V. J., nes, dėl jo skyrybų su žmona A. K., šis kaltina V. J.. Šią aplinkybę M. K. patvirtino duodamas parodymus teisme.

3.12. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, tenkindamas A. E. gynėjo prašymą dėl išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti, nepagrįstai šias išlaidas priteisė iš nukentėjusiosios, nors turėjo priteisti iš valstybės.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintojo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti nuosprendžio dalį, kuria A. E. patirtos bylinėjimosi išlaidos ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme priteistos iš nukentėjusiosios.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės R. Girgždutaitienės apeliacinis skundas atmestinas, o nukentėjusiosios V. J. ir jos atstovės advokatės K. Marčienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Apeliaciniuose skunduose nagrinėjamu atveju yra keliami įrodymų vertinimo, išteisintojo A. E. kaltės, nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos buvimo jo veiksmuose klausimai, visi apeliacinių skundų argumentai yra susiję, todėl apeliacinės instancijos teismas visus apeliacinius skundus nagrinėja kartu, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.

9. Byloje A. E. buvo kaltinamas tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įsigijo GPS sekimo įrenginį „Mini Intelligent Guard“ ID:(duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), su „Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), turintį galimybę perduoti garsinę informaciją suinteresuotam asmeniui realiu laiku, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. birželio mėn. pabaigoje, pritvirtino draugės V. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario šviestuve ir iki 2021 m. lapkričio mėn. pradžios, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „Xiaomi Redmi Note 9 Pro“ ((duomenys neskelbtini)) IMEI1:(duomenys neskelbtini), IMEI2:(duomenys neskelbtini), skambino į prietaise įstatytos SIM kortelės numerį (duomenys neskelbtini), taip aktyvuodamas įrenginį „Mini Intelligent Guard“ ID:(duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai slapta klausėsi informacijos apie privatų V. J. gyvenimą iki kol 2021 m. lapkričio mėn. pradžioje, ji rado ir paėmė minėtą įrenginį.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nors ir lakoniškai, tačiau nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą nuosprendį, išteisindamas A. E. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog A. E. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima patikimai ir neabejotinai pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nors ir neišanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai, tačiau įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija. Todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės, nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinių skundų argumentai, jog skundžiamas išteisinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, jog nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Įrodinėjimo procesas byloje negali būti begalinis, byloje turi būti surenkama tiek įrodymų, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms daryti.

11. Apeliaciniuose skunduose deklaratyviai nurodoma, kad A. E. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visuma byloje surinktų įrodymų. Manoma, kad teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi A. E. prieštaringais parodymais ir nevertino kitų byloje surinktų įrodymų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinių skundų argumentais, kadangi teismas objektyviai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas būtų vienpusiškai ir tendencingai vertinęs A. E. teisinančius rodymus, ir visiškai ar netinkamai vertinęs A. E. kaltinančius įrodymus.

12. A. E. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad turėjo du GPS įrenginius, panašius į pavaizduotus nuotraukoje, esančioje byloje prie specialisto išvados. Įrenginius įsigijo kaip apsaugos priemonę savo tuo metu turėtam automobiliui „Audi A6“, nes pagal jam tuo metu žinotą paskirtį, juos buvo galima naudoti kaip įrenginio vietą pagal GPS nustatančią įrangą, tuo pačiu nustatant ir automobilio vietą. Iš pradžių įsigijo vieną įrenginį, tačiau jis tinkamai neveikė, todėl įsigijo antrą įrenginį, kurį naudojo tuo pačiu tikslu. Šiam veikiant taip pat trumpalaikiai, kreipėsi į elektros įrangos meistrą, kuris paaiškino, kad veiktų tinkamai, įrenginį būtina pajungti prie maitinimo šaltinio. Taip ir padarė, prijungdamas įrenginį prie automobilio akumuliatoriaus maitinimo. Įrenginį automobilyje laikė iki 2021 m. pabaigos – 2022 m. pradžios, kai sugedęs automobilis buvo pradėtas ardyti. Po to įrenginį, buvusį automobilyje parsinešė namo ir abu turėtus įrenginius laikė indelyje, buvusiame namuose, ant palangės, ant virtuvės palangės, tačiau kratą jo namuose atlikę pareigūnai jo nurodytoje vietoje įrenginių kratos metu nerado. Jis nežino kur jie dingo. Jo namuose, nevaržomai judėdama po patalpas, dažnai lankėsi V. J., kuri bet kuriuo metu minėtus įrenginius galėjo paimti. Paskutinį kartą nukentėjusioji buvo pas jį 2022-03-06. Taip pat paaiškino, kad nukentėjusiosios nurodytus kaip slapta gautus duomenis apie jos privatų gyvenimą jis gavo teisėtai, t. y. pati nukentėjusioji su juo šia informacija dalinosi įvairiais būdais, t. y. žodžiu ir elektroninių ryšių priemonėmis, kai jie dar buvo pora ir atvirai tarpusavyje bendravo apie jų gyvenime vykstančius įvykius (intymius ir liečiančius jų bendrus pažįstamus). Neigė turėjęs kažkokią nukentėjusiąją galinčią kompromituoti informaciją, užfiksuotą vaizdo įraše ar kažkokiu kitu būdu grasinęs nukentėjusiajai ją paviešinti.

13. Nukentėjusioji V. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad nuo 2021 m. birželio mėn. ji pradėjo įtarti, kad A. E. kažkokiu būdu sužino duomenis, kurių jis negalėjo žinoti, nes jo nebūdavo šalia, o ji pati jam jų neatskleidė. Nukentėjusioji tvirtino, kad A. E. visada žinodavo jos buvimo vietą. Paaiškino, kad 2021-08-12 ji kartu su draugėmis išvyko į Š., tačiau A. E. nepranešė adreso kur planuoja apsistoti, bet adresą jis sužinojo ir atvažiavo. Taip pat nurodė, kad A. E. laukdavo prie jos namų, stebėdavo ją, dėl to ji, dėl tokių jo veiksmų buvo kvietusi policijos pareigūnus. Po kurio laiko, jis būdamas neblaivus, jai paskambinęs papasakojo detaliai visą jos pokalbį su policijos pareigūnais, nors tuo metu jo bute nebuvo. V. J. tvirtino, jog išvykus policijos pareigūnams, ji kalbėjusi telefonu su mama ir su draugu, o A. E. šalia nebuvo. Vėliau A. E. jai pranešė, jog ji paskambinusi draugui skundėsi, nors jis to pokalbio neturėjo girdėti, kadangi jo šalia nebuvo. A. E. pas ją atvažiuodavo vakare, pabūdavo iki 22.00 val., vėliau ji jį išvarydavo. Paskambinusi draugei sakydavo, kad A. E. ją „užkniso jau“, o jis jos pokalbį su drauge atpasakodavo. 2021 m. spalio mėn. pabaigoje – 2021 m. lapkričio mėn. pradžioje, savo miegamojo kambario šviestuve rado sekimo įrenginį su SIM kortele, įrenginys buvo veikiantis. Į teisėsaugos institucijas nesikreipė. A. E. prisipažino, kad tas įrenginys yra jo. Nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. palaikė su juo ryšį, nes A. E. ją šantažavo, jog paviešins privatų vaizdo įrašą. Taip pat nurodė, kad iš pradžių jų santykiai buvo draugiški, tačiau ji santykius su A. E. rimtai nelaikė, santuokos ir bendro ūkio su juo nesiekė, jo, kaip vyro, nepavydėjo. Būdavo vienas kito namuose savaitgaliais, paprastomis dienomis. Paskutinį kartą pas A. E. buvo 2022-03-06.

14. Liudytoja A. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad V. J. yra artima jos draugė, su kuria jokių paslapčių neturi, bendrauja artimai, daug laiko leidžia kartu dviese ir su vaikais, kartu dirba. Iš pradžių V. J. santykiai su A. E. buvo geri, tačiau, kai jie pradėjo daugiau leisti laiką kartu, kartu leisti savaitgalius, vienas kito namuose nakvoti, tuomet prasidėjo A. E. pavydo priepuoliai. 2020 m. rugpjūčio mėn. ji suprato, kad A. E. ją ir V. J. kažkaip seka, stebi ir klausosi, nes jis netikėtai atsirasdavo šalia jų įvairiose vietose, be jokio susitarimo. Todėl ji pasiūlė V. J. namuose paieškoti sekimo įrangos. Tai padariusi, V. J. žodžiais, 2021 m. spalio mėn. pabaigoje – 2021 m. lapkričio mėn. pradžioje, savo miegamojo kambario šviestuve rado įrenginį, kurį perdavė policijai.

15. Apylinkės teismas nurodė, kad nukentėjusiosios V. J., liudytojos A. K. ir A. E. parodymai yra akivaizdžiai priešingi (vieni A. E. teisinantys, kiti kaltinantys), o pagal vieną iš nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais būdais neįmanoma pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismas taip pat pažymėjo, kad V. J., duodama parodymus teismui, ne visada buvo nuoširdi, nesakė jai žinomos tiesos. Tiek V. J., tiek A. E. kaltina vienas kitą dažnu alkoholio vartojimu, neištikimybe, nurodydami tai kaip dažnų konfliktų ir pavydo priežastis. Be to, nutrūkus santykiams, tarp šalių vyko konfliktai dėl A. E. V. J. perduotų jo individualios veiklos apskaitos dokumentų grąžinimo A. E.. Todėl yra pagrindas manyti, kad abi šalys turi pagrindą viena kitą apkalbėti, pyktis, keršyti ar pakenkti. Taigi minėtų asmenų parodymai turi būti įvertinti ypač kruopščiai. Teisėjų kolegija sutinka su anksčiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes byloje yra duomenys, rodantys, jog nukentėjusioji, duodama parodymus teismui, ne visada buvo nuoširdi ir sakė jai žinomą tiesą, visų pirma, apie santykius apie jos santykių su A. E. pobūdį bei eigą, nurodydama, jog santykiai su A. E. jos nedomino ir ji juose nematė perspektyvos, nes pateiktas teismui A. E. susirašinėjimas su V. J. rodo, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, rodo jos ne kartą keltus A. E. pavydo priekaištus. Be to, akivaizdu, kad liudytoja A. K. negali būti vertinama kaip nešališka liudytoja. Ji yra nukentėjusiosios kolegė, jos artimai draugauja, dažnai kartu leidžia laisvalaikį, be to, ji apskritai nebuvo tiesioginė įvykio liudininkė. Be to, nors teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas nepilnametis liudytojas A. J. (nukentėjusiosios V. J. sūnus), kuris, kaip teigia V. J., buvo šalia, kai ji savo miegamojo kambario šviestuve rado GPS sekimo įrenginį, tačiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog liudytojo nurodytos aplinkybės nepatikrintos ir nepatvirtintos įstatymo leistinais būdais, t. y. pati V. J. nurodė savo sūnui ko ieško ir kaip tas daiktas įvardijamas, be to, iš pateiktų V. J. garso įrašu nustatyta, jog ji į santykių su A. E. aiškinimąsi įtraukė ir savo nepilnamečius vaikus, kurie klausėsi jos pokalbio su A. E.. Įvertinus šias aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog liudytojas A. J. taip pat negali būti vertinamas kaip nešališkas liudytojas.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, byloje duomenų, galinčių neginčytinai patvirtinti, kad V. J. GPS sekimo įrenginį „Mini Intelligent Guard“ ID:(duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), su „Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) rado savo miegamojo kambario šviestuve 2021 m. spalio mėn. pabaigoje – 2021 m. lapkričio mėn. pradžioje, nėra. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. J. radusi pirmiau minėtą įrenginį į policiją kreipėsi tik 2022-03-21, t. y. praėjus 5 mėnesiams po įrenginio suradimo. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, šią aplinkybę ji aiškino įvairiai, tai, kad buvo šantažuojama A. E., taip pat, jog jam atleido ir t.t., o kreiptis į policiją nusprendė dėl to, kad 2022 m. kovo mėn. sužinojo, kad A. E. nulaužė jos „Facebook“ paskyrą, taip pat, kad vos A. E. jos nenužudė. Specialistas M. Šauklys tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, patvirtino, kad paskutinis ryšys tarp įrenginių, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. E. naudoto mobiliojo ryšio telefono „Xiomi Redmi Note 9 Pro“ buvo užfiksuotas 2022-01-06 15.46 val. A. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, jog jo naudotas automobilio apsaugai GPS įrenginys automobilyje galėjo būti iki automobilio pardavimo utilizacijai, t. y. iki 2021 m. pabaigos – 2022 m. pradžios. Atkreipiamas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu įvykio vieta – nukentėjusiosios miegamojo kambarys, jame esantis šviestuvas, kuriame buvo rastas įmontuotas pasiklausymo įrenginys – apžiūrėta nebuvo. V. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuotas aptariamas šviestuvas, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su prokurorės argumentais, jog, įvertinus šią nuotrauką, galima daryti pagrįstą išvadą, kad šiame šviestuve buvo galima įmontuoti pasiklausymo įrenginį. V. J. radus minėtą įrenginį, policijos pareigūnai kviečiami nebuvo, įvykio vieta neužfiksuota, t. y. nebuvo tikrinta ar tą įrenginį buvo galima įmontuoti šviestuve, ar jis galėjo būti nematomas, ar galėjo būti naudojamas pagal paskirtį ir rinkti privačius duomenis, atsižvelgiant į jo padėtį. Apygardos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad kaltinime nurodytame sekimo įrenginyje buvo naudojama SIM kortelė, kuri taip pat buvo naudojama ir A. E. mobiliojo ryšio telefone „Xiomi Redmi Note 9 Pro“, patvirtina tik tai, kad jis šiuo sekimo įrenginiu disponavo, tačiau nepatvirtina, kad jis buvo naudojamas V. J. sekti (rinkti duomenis apie jos privatų gyvenimą). Be to, svarbu pažymėti ir tai, jog tiek byloje esančios specialistų išvados Nr. 11K-132(22) ir Nr. 11K-226(22), tiek ir patys teisme apklausti specialistai O. Sitnikas, M. Šauklys aiškiai nurodė, jog tiriant jiems pateiktą, V. J. jos gyvenamojoje vietoje rastą įrenginį, duomenų, kad jis tyrimui aktualiu laikotarpiu buvo naudojamas garsinei ar kitokiai informacijai rinkti ir perduoti, gauta nebuvo, t. y. nebuvo fiksuota jokių įrenginio aktyvumo duomenų, jo prisijungimo prie internetinio ar GSM tinklo informacijos, taip pat jo perduodamų duomenų.

17. Apygardos teismas pažymi ir tai, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog kaip privačią nukentėjusiosios nurodytą informaciją A. E. gavo neteisėtai. Iš A. E. pateiktų susirašinėjimų tarp jo ir V. J. matyti, jog pati V. J. informaciją, kurią ji įvardina kaip gautą be jos žinios, ji pati A. E. ir perdavė. Iš pranešimų turinio matyti, kad V. J. susirašinėjimo metu komentuoja įvykius ir pokalbius su savo draugėmis, kolege A. K., taip pat ir dėl kelionės į Š.. Pažymėtina, jog abonento Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaita iš A. E. mobiliojo telefono „Xiomi Redmi Note 9 Pro“ buvo pildyta 2021-08-24 14.21 val., 2021-08-25 18.55 val., 2021-08-25 19.01 val., 2021-09-02 18.51 val., 2021-09-02 18.56 val., o nukentėjusioji su draugėmis į Š. vyko 2021-08-12, o šią dieną pirmiau nurodytas abonemento numeris pildytas nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju, vertinant liudytojo M. K. parodymus, jog jam A. E. buvo papasakojęs ir parodęs savo susirašinėjimus su V. J., t. y. V. J. jam rašytus pranešimus, kuriuose užfiksuotos aplinkybės apie jo žmonos neištikimybę, nebuvo nustatyta prieštaravimų, kurie būtų pagrindas jais abejoti. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi liudytojo parodymais, nes jais nustatytos aplinkybės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai buvo patvirtintos ir kita bylos medžiaga.

18. Nors apeliaciniuose skunduose akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nukentėjusiosios V. J. pateiktų SMS žinučių, garso įrašų, kuriose užfiksuotas A. E. prisipažinimas dėl jos miegamojo kambario šviestuve rasto GPS sekimo įrenginio „Mini Intelligent Guard“ ID:(duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), su „Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų V. J. SMS žinučių, V. J. ir A. E. rašytų žinučių tekstas nėra vientisas, taigi nežinomas visas susirašinėjimo kontekstas, be to, nesimato, kada (kokiu konkrečiai laiku) vyko pats susirašinėjimas. Be to, perklausius garso įrašus, nustatyta, kad A. E. kategoriškai neigia nukentėjusiosios miegamojo kambario šviestuve įmontavęs GPS sekimo įrenginį, o iš pokalbio turinio matyti, kad A. E. apie įrangos įmontavimą kalba juoko forma, nurodydamas vis kitas įrangos įmontavimo aplinkybes, vietas. Taigi, nei susirašinėjimų, nei garso įrašų turinys savaime nei pagrindžia, nei patvirtina A. E. inkriminuotų kaltinimų turinį.

19. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.

20. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-02-05, 2000-05-08, 2000-09-19, 2008-01-24 nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

21. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-10-24, 2008-01-24 nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl A. E. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su A. E. inkriminuota nusikalstama veika, nekelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje neįrodyta, kad A. E. padarė nusikaltimą, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai, daro išvadą, kad nesama pagrindo dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-12-22 nuosprendį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog išlaidos advokato paslaugoms apmokėti išteisintajam atlyginamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nuspręsdamas minėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – 1 400 Eur – atlyginimą A. E. priteisti iš nukentėjusiosios V. J., neteisingai taikė BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 dalimi, nuosprendis šioje dalyje pakeičiamas.

24. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintojo A. E. gynėjas pateikė prašymą priteisti 600 Eur išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms, suteiktoms nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apmokėti ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą (prokurorės apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies tik dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti), bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka trukmę, išteisintojo gynėjo darbo laiko sąnaudas (apeliaciniame teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas), bylos sudėtingumą ir apimtį, nusprendžia, kad prašoma atlyginti 600 Eur išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl turi būti atlyginta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad išteisintajam A. E. 1 400 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti priteisiama iš valstybės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti išteisintajam A. E. iš valstybės 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą.

Teisėjai Eugenijus AntanauskasEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė