Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) H. S. ir suinteresuoto asmens (apelianto) S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjos R. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. S., J. S., V. S. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Pareiškėjas H. S. apeliacinės instancijos teismui 2023 m. rugsėjo 21 d. taip pat pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėja R. T. apeliacinės instancijos teismui 2023 m. spalio 9 d. taip pat pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

23. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nagrinėtas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo faktiniu valdymu – nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl byloje surinktų įrodymų ir ginčo esmės

25. Bylos duomenimis, pareiškėjų tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 10), o motina A. S. – (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 9).

26. A. S. ir A. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 41-44), kartu susilaukė šešių vaikų – J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) (e. bylos 1 t., b. l. 59), V. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 177-178), J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 2 t., b. l. 71), S. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 46-50), R. T., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 59), H. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 126).

27. A. S. testamentu, patvirtintu 1999 m. sausio 22 d., (duomenys neskelbtini) seniūno L. K., registro Nr. 83, paliko namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui H. S. (e. bylos 1 t., b. l. 13).

28. Pareiškėjas H. S. teigia, kad A. S. priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai jį valdydama, ir kad tai patvirtina šie duomenys:

28.1. ji nuolatos faktiškai gyveno Name;

28.2. 2005 m. rugpjūčio 8 d. atliko žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patikslinimą (e. bylos 1 t., b. l. 21-26);

28.3. 2006 m. kovo 15 d. VĮ „Registrų centras“ inicijavo galutinę pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją (e. bylos 1 t., b. l. 26);

28.4. 2006 m. balandžio 27 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administraciją dėl namų valdos žemės sklypo pirkimo iš valstybės (e. bylos 1 t., b. l. 27-28);

28.5. 2007 m. vasario 5 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. DA-574), pagrindu įsigijo Žemės sklypą (e. bylos 1 t., b. l. 27-28);

28.6. 2007 m. vasario 19 d. nuosavybės teisę į pastatus įregistravo Nekilnojamojo turto registre (e. bylos 1 t., b. l. 29);

28.7. ji mokėjo žemės nuomos ir žemės mokesčius (e. bylos 1 t., b. l. 34-36);

28.8. 2013 m. kovo 12 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį (e. bylos 1 t., b. l. 37-39).

29. Pareiškėja R. T. teigia, kad ji priėmė mirusio tėvo palikimą, faktiškai jį valdydama, ir kad tai patvirtina šie duomenys:

29.1. ji nuolatos faktiškai gyveno Name (iki 2018 metų), prižiūrėjo turtą, darė Namo remontą, mokėjo mokesčius;

29.2. 2015 m. lapkričio 19 d. jos sutuoktinis S. T. sudarė Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. MML001334 dėl interneto paslaugų teikimo adresu, esančiu (duomenys neskelbtini).

30. Pareiškėjas H. S. teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškino, kad: tėvai gyveno skyriumi, tačiau nebuvo oficialiai išsituokę; mama buvo labai griežta ir buvo savaime suprantama, kad po tėvo mirties jo palikimą paveldėjo ji, visi suvokė, kad tai yra mamos turtas, nes ji juo nuolatos rūpinosi ir jį valdė; broliai ir sesuo žinojo apie testamentą; Name visą laiką gyveno brolis S. ir sesuo su savo šeima; brolis S. Name gyvena iki šiol, su keliomis pertraukomis, kai buvo kariuomenėje, plaukiojo prekybiniame laivyne ir kai sesuo buvo jam pažadėjusi butą (duomenys neskelbtini) ir jis ten persikėlė (nežino tiksliai kuriam laikotarpiui, tačiau, mano, kad ilgiausiai metams) daryti remontą, tačiau vėliau grįžo; po tėvo mirties brolis S. gyveno Name; Namo renovacija vyko etapais – iki tėvo mirties buvo pakeisto lubos, langai, įvesta kanalizacija; po tėvo mirties, 2012 m., brolis S. keitė stogą, padedamas kitų brolių; paskutinis etapas buvo Namo apšildymas, apkalimas lentelėmis; sesuo apkalė Namo pirmą aukštą, o antrą aukštą apkalė ir apšiltino brolis S.; kai brolis S. sukūrė šeimą, prasidėjo nesantaika su seserimi; 2018 m., paprašyta mamos, sesuo išsikraustė iš Namo; iki 2007 metų, kai motiną ištiko insultas, ji turėjo pakankamai sveikatos, kad galėtų dirbti, save apsitarnauti (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gegužės 18 d., garso įrašo 8 min. 18 sek. – 41 min. 41 sek.).

31. Pareiškėja R. T. teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškino, kad: gimė ir augo tame Name visą laiką; (duomenys neskelbtini) m. ištekėjo ir su vyru liko gyventi ten; dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo tikrai gerą atlyginimą – nebuvo išlaikytinė; vyras gaudavo neblogą neįgalumo pašalpą; kiek galėjo, tiek padėjo su Namo remontu; broliui S. buvo pažadėtas butas, nes taip buvo kalbėję su mama – jai lieka Namas, o broliui S. – butas; po mamą ištikusio insulto buvo visi susirinkę ir kalbėjo kas ją prižiūrės bei priėjo išvados, kad tai darys jos sutuoktinis; mama jos nevarė iš Namo, priešingai, verkė ir nenorėjo, kad ji išeitų; po tėvo mirties Name gyveno ji su šeima ir mama (brolis S., atrodo, gyveno tuo metu bute (duomenys neskelbtini)); Namo aplinka po tėvo mirties rūpinosi jos sutuoktinis – šienaudavo, sodindavo bulves, o ji padėdavo ravėti, gėles sodinti; mama galėdavo pasėti, paravėti, bet pagrinde visi darbai krito ant jos sutuoktinio pečių; ji tėvo palikimą priėmė ten gyvendama; į notarą po motinos mirties nesikreipė, nes visi pasakė, kad mama paliko palikimą broliui H.; kad broliui H. mama paliko Namą, sužinojo 2007 metais, kai mama susirgo; broliai pradėjo šnekėti, kad jai paliks Namą, todėl ji tegul ir prižiūri mamą, vėliau pats H. pasakė, kad Namo pirmas aukštas bus jai, o antras aukštas – broliui S.; tėvai Namą statė kartu; tėvas paliko šeimą (duomenys neskelbtini) metais; po tėvo mirties labai daug dirbo, todėl neturėjo laiko tvarkyti dokumentų dėl turto įteisinimo; 2018 metais išsikraustė, nes prasidėjo konfliktai su broliu S. ir jo šeima (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gegužės 18 d., garso įrašo 42 min. 38 sek. – 1 val. 7 min. 47 sek.).

32. Suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškino, kad: tėvų turtas buvo neįteisintas (nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centre“), mama parašė jam įgaliojimą ir jis, 2005-2006 metais, pradėjo tvarkyti šituos reikalus iš savo pinigų; įgaliojimas buvo išduotas jam, nes, kaip minėjo R., ji daug dirbo, o jo darbo pobūdis buvo kitoks ir jis turėjo daugiau galimybių šiuos klausimus greičiau išspręsti; Name gyvena nuo gimimo, išskyrus kelis atvejus; 2005 m. / 2008-2010 m., tiksliai neprisimena, buvo žodžiu apsitarę, kad jis išeina gyventi į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o jo Namo dalis lieka sesei, tačiau po to, neįforminus šio susitarimo, grįžo gyventi atgal į Namą (bute gyveno ne ilgiau nei metus laiko); 2005-2006 m. vyko Namo vonios renovacija, po to, 2013-2014 m., vyko Namo fasado atnaujinimas; trinkeles išdėjo ir terasą / pavėsinę pastatė 2014-2015 m.; Namo stogą keitė 2012 m.; trinkeles ir terasą finansavo sesuo, o stogą – jis; nėra girdėjęs ar mama prašė sesers išsikraustyti; seseriai buvo patogu gyventi su mama, nes iki 2007 metų, ji padėjo auginti jos vaikus; iki 2007 metų viskas vykdavo mamos iniciatyva; gyveno kartu su mama ne kaip bendraturtis, o kaip jos vaikas; komunalinius mokesčius mokėjo visi kartu; mama, iki insulto, pati valdė savo pinigus, buvo pilnai adekvati; sesers sutuoktinis rūpindavosi žeme, t. y. ją apsodindavo; Namo aplinką tvarkė bendrai; apie testamentą sužinojo prieš brolio H. vestuves, nes mama atnešė ir įteikė jam tą testamentą; negirdėjo, kad seseriai turėjo atitekti pirmas Namo aukštas; po tėvo mirties tarp vaikų jokios kalbos apie turtą nebuvo; po mamos mirties buvo susirinkę kavinėje pašnekėti, be kita ko, dėl testamento įvykdymo, tačiau neišėjo susitarti (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gegužės 18 d., garso įrašo 1 val. 8 min. 29 sek. – 1 val. 45 min. 22 sek.).

33. Suinteresuotas asmuo J. S. teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškino, kad: Name gyveno iki 1980 m.; ten visą laiką gyveno sesuo, prižiūrėjo mamą; buvo iš viso šeši vaikai, dabar liko penki (vyriausias brolis mirė); jis atvažiuodavo kas savaitgalį, laukdavo ir mama, ir sesuo, buvo geri santykiai iki tam tikro laiko; tik dabar sužinojo apie testamentą, apie tai nebuvo kalbama; mama tikrai neišvarė sesers, nes ji niekada jos neišvarytų, kadangi ji ją visą gyvenimą prižiūrėjo; konfliktai kilo, kai S. susituokė; tvarkyti padėjo ir jis – apšildyti namą, apdailą daryti, kanalizaciją kloti; kas mokėjo už medžiagas – nežino; kartais, kai pritrūkdavo pinigų, paskolindavo R., bet ji juos iškart grąžindavo; jis pats nesikreipė dėl paveldėjimo, nes buvo nuspręsta, kad viskas liks seseriai, kadangi ji prižiūrės mamą iki mirties; stogą gal ir S. keitė; buvo tokia žodinė sutartis tarp mamos, sesers ir brolio S., kad R. palieka S. butą, o jai lieka Namas; S. remontavo R. butą ir turėjo ten likti gyventi; tas butas buvo R. sutuoktinio, o dabar priklauso jų dukrai; kai atėjo gyventi S. sutuoktinė, tai prasidėjo visi konfliktai; R. trūko kantrybė ir ji išėjo (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 1 val. 58 min. 56 sek. – 2 val. 13 min. 14 sek.).

34. Suinteresuotas asmuo V. S. teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškino, kad: kas savaitgalį atvažiuodavo į namus pas mamą, bet priimdavo, tai R., tų vaikų daug suvažiuodavo ir rūpesčiai buvo jos visi; per vasaros atostogas irgi palikdavo vaikus močiutei, bet daugiausia prižiūrėjo R.; kai mamą ištiko insultas, susitiko ir sprendė ką daryti, svarstė gal samdyti žmogų, bet R. sutuoktinis pasakė, kad mamos į svetimas rankas neatiduos ir jis ją prižiūrėjo – keitė pampersus, maitino ir kt. porą metų, kol ją pastatė ant kojų; buvo visai draugiška šeima, kiek kas galėjo, tiek prisidėjo prie Namo remonto; S. sau kūrėsi antrą aukštą; prisidėjo ir vieni, ir kiti; apie testamentą nežinojo, tik žino vieną – dar kai buvo mama jaunesnė, kai H. buvo dar nevedęs, tai buvo mamos pasvarstymai, kad gal Namas jam; nesikreipė dėl paveldėjimo, nes mano, kad turi likti tam, kas gyveno Name – ir vienam, ir kitam (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 2 val. 13 min. 44 sek. – 2 val. 19 min. 41 sek.).

35. Liudytojas S. T., pareiškėjos R. T. sutuoktinis, teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad: gyveno Name ir iki, ir po sutuoktinės tėvo mirties (iki 2018 m.); Namą prižiūrėjo, renovavo, daržą sodino, šienaudavo; motina pasakė, kad R. bus namas, o S. tegul atiduoda butą, todėl S. 2005 m. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), po to vėl grįžo atgal; dabar Name gyvena S. su sutuoktine; komunalinius mokesčius mokėjo jis su sutuoktine, motina sumokėtų pinigų negrąžindavo; 2005 m. motina buvo silpna; jis pats renovavo Namą, klojo trinkeles, darė laiptus, terasą; trinkeles klojo po sutuoktinės tėvo mirties, neatsimena tiksliai kada (gal 2006-2007 m.); boilerį pirko pats naują, kai senasis sugedo (du kartus pirko); 2004-2005 metais pirmą boilerį pirko; S. pradėjo prisidėti prie mokesčių mokėjimo nuo 2013 metų; turi du vaikus (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 10 min. 41 sek. – 27 min. 35 sek.).

36. Liudytoja I. E., kaimynė, teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad: pažįsta visus byloje dalyvaujančius asmenis, nes yra kaimynė (gyvena adresu, esančiu (duomenys neskelbtini)) ir išaugo kartu; dabar Name gyvena S., buvo laikas, kai jis ten negyveno; A. S. ten visada gyveno, kaip ir R.; R. su sutuoktiniu viską darė – ir daržus dirbo, ir medžius pasodino, ir Namą sutvarkė, ir mokesčius mokėjo, todėl galvojo, kad ten jos namas; A. S. prižiūrėjo R. ir jos sutuoktinis, jų dukra J. prausdavo ją, R. sutuoktinis išvesdavo ją į lauką ir ji ten sėdėdavo; reikėdavo mokėti už laistymą, tai eidavo pas R. ir jos sutuoktinį konsultuotis, nes žinojo, kad jis mokėdavo bei galvojo, kad iš savo pinigų mokėjo, yra mačiusi kaip R. sutuoktinis pašte mokėjo; 2005-2006 m. gal Namą renovavo – apšiltino, iškalė lentelėmis, šiuos darbus R. sutuoktinis atliko, dar jos brolis padėjo; kiek žino, R. finansavo tuos darbus; brolis S. darė stogą bei antrą Namo aukštą; trinkeles kas klojo – nematė; su A. S. nebendravo, yra amžiaus skirtumas; apie testamentą nieko nežino (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 28 min. 39 sek. – 53 min. 10 sek.).

37. Liudytoja I. K., kaimynė, teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad visus byloje dalyvaujančius asmenis pažįsta iš vaikystės (gyvena adresu, esančiu (duomenys neskelbtini)); R. Name gyveno nuo gimimo iki kada išėjo; turėjo du vaikus ir sutuoktinį; R. su sutuoktiniu visą laiką šienavo, sodino daržą, renovavo Namą; kai ateidavo, tai namai būdavo sutvarkyti, močiutė prižiūrėta; visada matė kieme jos sutuoktinį dirbantį, o R. būdavo darbe nuo ryto iki vakaro; kaimynystėje gyvena nuo 1957 m., po to gyveno bute, o 2004 metais grįžo ir gyvena iki šiol; šiuo metu Name mato gyvenant brolį S.; R. nebegyvena Name gal 3 metus, net nežinojo, kad jie išėjo; žmonės sakė, kad S. bute gyveno; A. S. 2007 metais blogai jaustis pradėjo, bet po insulto dar išeidavo į kiemą, R. sutuoktinis jai išnešdavo kėdę, ji sėdėdavo lauke vasarą; apie jokius testamentus su A. nekalbėjo, tik apie sveikatą ir pan.; žinojo, kad R. sutuoktinis dirbo prie Namo renovacijos, stogą gal irgi darė, nežino; R. mokėjo komunalinius mokesčius, nes ji jos klausinėjo kiek už elektrą mokėti (keitėsi įkainiai); R. gerai uždirbdavo, žino, nes toje pačioje firmoje dirbo, ji buvo lygintoja, o R. – meistrė, tai buvo gal 2002-2003 metais, R. ten dirba iki šiol; kaimynė sakė, kad R. išsikraustė, nes nesutarė su broliu S., bet nežino dėl ko; kiti broliai atvažiuodavo pasisvečiuoti (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 53 min. 46 sek. – 1 val. 10 min. 36 sek.).

38. Liudytoja S. K., giminaitė (jos močiutė ir A. S. buvo seserys), teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad: R. visada gyveno Name, ten viską tvarkė; jie būdavo labai dažnai pas juos, per savaitę kartą, o kartais ir dažniau; gyvena kitoje gatvėje; R. gyveno su vaikais ir sutuoktiniu; šiuo metu R. Name negyvena, ją praktiškai išmetė iš to Namo broliai H. ir S.; šiuo metu Name gyvena S.; tėvas iki mirties ten negyveno, nes, atrodo, susirado kitą moterį; R. su šeima viską darė – Namą tvarkė, daržą ir obelis sodino, ir visą kitą darė; apie testamentą nieko nežino; A. visada sakė R., kad ji čia šeimininkė (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 1 val. 11 min. 15 sek. – 1 val. 22 min. 59 sek.).

39. Liudytojas S. E., kaimynas, teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad: visus dalyvaujančius byloje asmenis pažįsta, nes visą gyvenimą gyveno šalia; R. visą gyvenimą Name gyveno su sutuoktiniu ir vaikais; tvarkė namus, motiną prižiūrėjo; dabar Name gyvena brolis S. su šeima; jis padėjo renovacijos metu – fasadą darė, pavėsinę (kartu su R. sutuoktiniu); medžiagas pirko R. su sutuoktiniu; gerai visada sugyveno, padėti prašė R. sutuoktinis; 2005 m. A. S. sveikata buvo dar nebloga, pablogėjo, kai ištiko insultas; stogą tikriausiai visi tvarkė; pagrinde motiną prižiūrėjo R.; jis padėjo apkalti pirmo Namo aukšto fasadą; antrą Namo aukštą tvarkė brolis S. (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 1 val. 23 min. 36 sek. – 1 val. 35 min. 42 sek.).

40. Liudytoja R. Š.-S., pareiškėjo H. S. sutuoktinė, teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad: A. S. buvo stipri moteris, vadovavimas šeimai buvo jos rankose; H. pažįsta nuo to laiko, kai kartu stojo į universitetą, susituokė (duomenys neskelbtini) metais; visa šeima sukosi aplink mamą, ji organizavo visą šeimos gyvenimą, visiems buvo savaime suprantama, kad paveldėtoja buvo mama; šiuo metu Name gyvena S. su šeima, kaip ir gyveno visą laiką; mama dar prieš santuoką, teikdama testamentą, pasakė, kad antras aukštas yra S., visi buvo sukviesti ir visiems tai buvo pasakyta; dar buvo kalbama apie tai, kad R. išpirks žemę, pasistatys namą ir gyvens atskirai; R. pati pasakė, kad mama ją išvarė iš Namo; 2018 m. buvo didysis konfliktas, kai R. viską išsinešė, net užuolaidas nusikabino; mama atidavė testamentą H. į rankas, bet nebuvo paslaptis, kad ji taip yra sutvarkiusi savo paveldėjimą, visi žinojo – pusė H. ir pusė S.; per laidotuves apie tėvo turto dalį niekas nekalbėjo, visi manė, kad viskas yra mamos; jie skolino R. pinigų; daugiausia prie Namo pagerinimo fiziškai prisidėjo S., tačiau R. sutuoktinis irgi prisidėjo; anksčiau Namas buvo mūrinis, o dabar uždėtos plastikinės lentelės; R. išsikraustė, nes konfliktavo su mama ir broliu, galiausiai mama pasakė, kad lieka S.; S. remontavo R. butą, žino, kad R. siūlė jam ten gyventi; mano, kad S. butą tik remontavo, nes visada, kai atvažiuodavo pas mamą, ten būdavo ir S.; mamos sveikata buvo gera, o 2007 m. ištiko insultas; po insulto namais rūpinosi ir S., ir R. (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 1 val. 36 min. 12 sek. – 1 val. 55 min. 28 sek.).

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo

41. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra); su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio; jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais; jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo; nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis).

42. Pagal CK 5.50 straipsnį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis).

43. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

44. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

45. Pareiškėjas H. S. ir suinteresuotas asmuo S. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad: pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjos R. T. veiksmų pobūdį, tik deklaratyviai išvardino pareiškėjos veiksmus (mokesčių mokėjimas už Name sunaudotą vandenį ir elektrą, žolės šienavimas, daržo sodinimas), tačiau nenurodė, kada šie veiksmai buvo atlikti ir ar jie buvo atlikti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą; faktiniai pareiškėjos R. T. veiksmai, lyginant juos su A. S. veiksmais, akivaizdžiai skiriasi savo apimtimi, finansinėmis sąnaudomis ir teisine reikšme paveldimam turtui; turėjo būti atsižvelgta į pareiškėjų ir suinteresuotųjų asmenų nurodytą aplinkybę, kad nekilnojamojo turto objektai, kurie sudaro A. S. palikimą, buvo suformuoti 1988 m. sausio 2 d., o nuosavybės teisė į juos A. S. buvo įregistruota 1995 m. rugsėjo 18 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo H. S. ir suinteresuotojo asmens S. S. paaiškinimus bei liudytojos R. Š.-S. parodymus apie tai, kad A. S. buvo vienintelė Namo savininkė ir niekas iš vaikų tam neprieštaravo; iki A. S. mirties ir po jo mirties, pareiškėjo H. S. ir daugiausiai suinteresuoto asmens S. S. finansinėmis lėšomis bei darbu buvo atlikti esminiai Namo pagerinimai (įvestas vandentiekis, kanalizacija, naujai pakeistas namo stogas, mansardoje įrengtos gyvenamosios patalpos, apšiltintas antras aukštas); nustatant A. S. palikimo priėmimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo byloje esančius duomenis, patvirtinančius faktines aplinkybes, kad A. S. mirties momentu Name, be A. S. ir pareiškėjos R. T., gyveno ir šiuo metu gyvena suinteresuotas asmuo S. S.; turėjo būti atsižvelgta ir į pareiškėjų bei visų suinteresuotųjų asmenų nurodytą aplinkybę, kad pareiškėja nuo 2018 m., dar esant gyvai A. S., išsikraustė su šeima iš Namo ir šiuo metu jame nebegyvena; pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, savo sprendimą grindė vien prieštaringais suinteresuotų bylos baigtimi asmenų J. S., V. S. bei giminystės, draugystės ir santuokos ryšiais su pareiškėja R. T. susijusių liudytojų I. E., I. K., S. K., S. E. ir S. T. paaiškinimais / parodymais, kurie esminiai prieštarauja pareiškėjo H. S., suinteresuotojo asmens S. S. paaiškinimams, liudytojos R. Š.-S. parodymams, kitiems byloje esantiems duomenimis – visi išvardinti asmenys, kurių parodymais kaip neprieštaringais ir patikimais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, vieningai tvirtino, jog pareiškėja R. T. su savo sutuoktiniu 2005 m. atliko Namo apšiltinimo darbus, statė pavėsinę, trinkelėmis išgrindė įvažiavimą į kiemą, tačiau šias nurodytas aplinkybes paneigia į bylą pateikti objektyvūs duomenis (iš byloje pateikto „Google Street View“ (duomenys neskelbtini) gatvės vaizdo, užfiksuoto 2012 m. birželio mėnesį, matyti, kad jame užfiksuotas Namo vaizdas, iš kurio matyti, kad Namo sienos yra iš baltų silikatinių plytų, jos nėra apšiltintos ar apkaltos dailylentėmis, prie Namo nėra jokios pavėsinės, o įvažiavimo kelias nėra išgrįstas trinkelėmis), kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino tiesioginiais įrodymais ir ginčijame sprendime nenurodė motyvų, kodėl jais nesivadovavo; pareiškėja R. T. nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų apie jos asmenines investicijas į Namą, atliktus darbus, kuriais ji būtų siekusi išsaugoti ar išlaikyti tėvui priklausiusį turtą.

46. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad tiek A. S., tiek pareiškėja R. T. gyveno Name. Vertintina, kad aplinkybės dėl suinteresuoto asmens S. S. gyvenimo Name nėra aktualios nagrinėjamos bylos atveju, kadangi nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti, jog ir jis priėmė tėvo palikimą faktiniu valdymu. Be to, nėra aktuali ir aplinkybė, kad pareiškėja R. T. išsikraustė iš Namo 2018 metais, kadangi nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)) jau buvo praėjęs ilgas laiko tarpas. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, jos išsikraustymą lėmė tarpusavio nesutarimai.

47. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą faktinę aplinkybę, spręstina, kad ginčijamame sprendime nurodyti pareiškėjos R. T. veiksmai (mokesčių mokėjimas už Name sunaudotą vandenį ir elektrą, žolės šienavimas, daržo sodinimas) buvo atlikti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą – natūralu, kad gyvenant Name, šis nekilnojamasis turtas buvo nuolatos prižiūrimas, mokami mokesčiai už komunalinius patarnavimus.

48. Pasisakant dėl faktinių A. S. ir pareiškėjos R. T. atliktų veiksmų, kurie paminėti šio procesinio sprendimo 28, 29 punktų papunkčiuose, vertintina, kad jie neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje surinkti įrodymai – pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai.

49. Kasacinis teismas pabrėžia, kad įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šios kategorijos bylose tai gali būti faktai, kad asmuo paėmė turtą ir jį tvarkė, naudojo, juo disponavo ar atliko kitokius veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis elgėsi kaip turto savininkas. Tokią informaciją turintys įrodymai, teismo vertinami pakankamumo prasme, turi didžiausią įrodomąją reikšmę. Netiesioginiai įrodymai patvirtina su įrodinėjamu palikimo priėmimo faktu susijusius reikšmingus duomenis, bet juose nėra tiesioginės informacijos apie įpėdinio kaip savininko veiksmus su palikimą sudarančiu turtu (pavyzdžiui, įpėdinio lankymasis palikimą sudarančio turto buvimo vietoje, domėjimasis turtu, jo būkle, tvarkymu ar likimu). Netiesioginiai įrodymai yra mažesnės įrodomosios vertės, tačiau ir jie gali patvirtinti atskiras palikimą sudarančio turto faktinio valdymo aplinkybes. Jos atskirais atvejais pagal konkrečias bylos aplinkybes gali būti pakankamos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

50. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

51. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei liudytojų parodymų matyti, kad A. S., pareiškėja R. T. su šeima ir suinteresuotas asmuo S. S., iki prasidėjo tarpusavio nesutarimai, gyveno kartu, pasiskirstydami darbais pagal galimybes – R. T. ir S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įgaliojimas tvarkyti reikalus dėl turto įteisinimo buvo išduotas S. S., kadangi R. T. daug dirbo, o jo darbo pobūdis buvo kitoks ir jis turėjo daugiau galimybių šiuos klausimus greičiau išspręsti; prie Namo ir jo aplinkos tvarkymo prisidėjo visi, kiek galėjo. Konstatuotina, kad ginčo atveju būtent šie įrodymai apsprendžia, ar tėvo palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu.

52. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo H. S. ir suinteresuoto asmens S. S. argumentai, kad daugiausiai S. S. finansinėmis lėšomis bei darbu buvo atlikti esminiai Namo pagerinimai. Pats suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad: trinkeles ir terasą finansavo sesuo, o stogą – jis; komunalinius mokesčius mokėjo visi kartu; sesers sutuoktinis rūpindavosi žeme, t. y. ją apsodindavo; Namo aplinką tvarkėsi bendrai. Taip pat liudytojai I. E., I. K., S. K. ir S. E. parodė, kad matė, jog Namą remontavo pareiškėjos R. T. sutuoktinis. Tai patvirtino ir pats pareiškėjos R. T. sutuoktinis S. T..

53. Pasisakant dėl Namo remonto atlikimo laikotarpio, pažymėtina, kad tiek pareiškėjas H. S., tiek suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo remontas vyko etapais – iki tėvo mirties buvo pakeisto lubos, langai, įvesta kanalizacija; po tėvo mirties, 2005-2006 m., vyko Namo vonios renovacija; 2012 m. S. S. keitė Namo stogą; 2013-2014 m. vyko Namo fasado atnaujinimas; trinkeles išdėjo ir terasą / pavėsinę pastatė 2014-2015 m. Ta aplinkybė, kad liudytojai galėjo klysti dėl tam tikrų darbų atlikimo laikotarpio, nevertintina kaip paneigianti kitus jų duotus parodymus. Nagrinėjamu atveju, tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai dėl esminių šiai bylai reikšmingų aplinkybių yra nuoseklūs.

54. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytų motyvų pagrindu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų motina A. S. ir pareiškėja R. T. po A. S. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu A. S. ir R. T. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

56. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. Pareiškėjas H. S. pateikė duomenis, kad patyrė 1 265 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir išlaidos už žyminį mokestį.

58. Pareiškėja R. T. pateikė duomenis, kad patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

60. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

61. Nustačius, kad pareiškėjo H. S. ir suinteresuoto asmens S. S. paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad yra pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos R. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, bei į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pareiškėjai R. T. iš pareiškėjo H. S. ir suinteresuoto asmens S. S. priteistinos lygiomis dalimis 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno apelianto po 150 Eur.

62. Pareiškėjo H. S. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliantų H. S. ir S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo (apelianto) H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens (apelianto) S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.