- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-2082-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00922-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- H. S., R. T.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., J. S., V. S., valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) H. S. ir suinteresuoto asmens (apelianto) S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjos R. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. S., J. S., V. S. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas H. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina A. S. po jos sutuoktinio A. S. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai jį valdydama.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jis 2022 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) miesto notarų biurui pateikė pareiškimą dėl motinos palikimo priėmimo. Užvestoje paveldėjimo byloje Nr. 68/2022 valią paveldėti mirusios motinos turtą pagal įstatymą ir pagal testamentą, patvirtintą 1999 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) seniūno L. K., reg. Nr. 83, išreiškė jis bei kitas sūnus – S. S.. Paaiškino, kad minėtoje pavedėjimo byloje jam gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą ir pagal įstatymą tik į 1/2 dalį mirusios motinos valdyto turto, nes nėra duomenų apie tai, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad A. S., mirus A. S., priėmė jo palikimą, faktiškai jį valdydama – ji nuolatos faktiškai gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas); 2005 m. rugpjūčio 8 d. užsakė žemės sklypo, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kadastrinių duomenų patikslinimą; 2006 m. balandžio 5 d. valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“ inicijavo galutinę pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; 2006 m. balandžio 27 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administraciją dėl namų valdos žemės sklypo pirkimo iš valstybės; 2007 m. gegužės 5 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. DA-574, pagrindu minėtą sklypą įsigijo nuosavybės teise ir 2007 m. vasario 19 d. nuosavybės teisę įregistravo Nekilnojamojo turto registre; po sutuoktinio mirties mokėjo žemės nuomos ir žemės mokesčius; ir kt. Visi šie A. S. veiksmai rodo, kad po sutuoktinio mirties ji valdė jo turtą ir rūpinosi juo kaip savo turtu.
3. Pareiškėja R. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo A. S. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai jį valdydama; 2) Atnaujinti praleistą terminą po jos motinos A. S. mirties palikimui priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
4. Pareiškėja nurodė, kad:
4.1. po A. S. mirties priėmė jo palikimą – liko gyventi Name, rūpinosi juo, darė remontą, mokėjo mokesčius. Tai, kad ji iš tiesų su šeima ilgus metus po tėvo mirties gyveno Name patvirtina 2015 m. lapkričio 19 d. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis Nr. MML001334, kurioje nurodoma, jog S. T. (pareiškėjos sutuoktinis) sudaro sutartį dėl interneto paslaugų teikimo adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Taip pat šį faktą patvirtins į teismo posėdį prašomi iškviesti liudytojai. Paaiškino, kad gyveno Name iki 2018 metų, kuomet į Namą persikėlė jos brolis S. S.. Po tėvo A. S. mirties S. S. gyveno bute, buvo ten deklaravęs gyvenamąją vietą, todėl jokiais aktyviais veiksmai tėvo palikimo nepriėmė. Motinai A. S. buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, ji nevaikščiojo, sunkiai kalbėjo, tačiau artimiausieji giminaičiai suprasdavo, ką ji nori pasakyti, t. y. A. S. pati tvirtino, jog pirmasis Namo aukštas po A. S. mirties lieka jai.
4.2. Mirus motinai A. S., jos brolis H. S. ją informavo, jog mama testamentu paliko jam visą motinai priklausiusį turtą bei kartu su S. S. pabrėžė, kad, esant motinos testamentui, ji gali paveldėti tik tėvo dalį. Kadangi neturėjo jokio pagrindo abejoti jai pateikta informacija, ėmė rinkti dokumentus tam, kad įformintų savo palikimo priėmimą po tėvo A. S. mirties. Tik po to, kai kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir gavo suinteresuoto asmens S. S. atsiliepimą, sužinojo, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme yra iškelta kita byla, kurioje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po A. S. mirties jo palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė A. S.. Sujungus byla paaiškėjo, jog broliai H. S. ir S. S. melavo apie egzistuojantį ir galiojantį motinos A. S. testamentą, nes jokio oficialaus testamento sudaryta nebuvo. Tokiu būdu buvo suklaidinta tam, kad nesikreiptų į notarą dėl palikimo priėmimo, nors turėjo tokį norą, ne kartą kalbėjo apie tai su broliais. Sužinojusi, kad tai netiesa, prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Pažymėjo, kad palikimo priėmimo termino atnaujinimas neturės neigiamos įtakos teisinių santykių stabilumui, kadangi nuo motinos A. S. mirties nepraėjo daug laiko, vis dar sprendžiamas klausimas dėl tėvo dalies palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimais prašė pareiškėjų pareiškimus nagrinėti savo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų A. S. ir A. S. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
6. Pareiškėjas atsiliepimu prašė pareiškėjos pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad mirus jo ir R. T. bei S. S. tėvui A. S., jų motina A. S. priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai jį valdydama, t. y. motina nepertraukiamai jį valdė ir rūpinosi kaip nuosavu turtu iki pat savo mirties. Dėl šio juridinio fakto nustatymo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose ir buvo iškelta civilinė byla Nr.eYT-5412-1124/202 pagal pareiškėjo H. S. pareiškimą. Tik iškėlus šią bylą, pareiškėja R. T. kreipėsi į teismą, siekdama apginti savo neva pažeistas teises, nors praėjo jau (duomenys neskelbtini) metų po tėvo mirties. Dar esant gyvai motinai A. S., pareiškėja R. T. nė karto nėra pareiškusi savo valios paveldėti tėvo turtą. Net jeigu R. T. mano, kad jos, kaip įpėdinės, teisės į paveldėtą turtą yra pažeidžiamos, jų teisminiam gynimui taikomi ieškinio senaties terminai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimo priėmimui ir paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti. Teisės į ieškinį atsiradimo diena šiuo atveju yra palikimo atsiradimo diena ((duomenys neskelbtini)) arba diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kitais įpėdinio teisių pažeidimo atvejais taikytini bendrieji įstatyminiai ieškinio senaties terminai, o ieškinio senaties termino pradžia nustatytina pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja R. T. apie savo teises į palikimą pareiškė praėjus (duomenys neskelbtini) metų po jos tėvo A. S. mirties, suėjus bendrajam ieškinio senaties terminui, kuris yra 10 metų. Pažymėjo, kad prašo taikyti ieškinio senatį. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina R. T. teisės kreiptis į teismą, tačiau prašant apginti pažeistą teisę ir ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti reikalavimą, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėja R. T. pareiškime nenurodė jokių svarbių priežasčių, paaiškinančių aplinkybę, kodėl ji savalaikiai nerealizavo savo, kaip įpėdinės, teisių. Iš pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad R. T. nevisiškai teisingai nurodė aplinkybes, teigdama, kad iš visų šešių A. S. vaikų, ji vienintelė priėmė tėvo palikimą, nes nepertraukiamai naudojosi Namu. Iš tikrųjų iki A. S. mirties ir po jo mirties, su A. S. Name kartu gyveno ne tik pareiškėja R. T., bet ir suinteresuotas asmuo S. S., kuris šiame Name gyvena iki šiol, kas patvirtinama Gyventojų registro pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Tiek R. T., tiek jos brolis S. S., kaip ji ir nurodo, su motinos leidimu tik naudojosi Namu. 2018 m. vasarą motinos A. S. reikalavimu, R. T. išsikraustė iš Namo. R. T. motinos sprendimui neleisti jai ilgiau gyventi Name neprieštaravo ir savo teisių teismine tvarka negynė. Pareiškėja R. T. taip pat nutylėjo aplinkybę, jog tėvas A. S. (duomenys neskelbtini) m. paliko šeimą ir faktiškai negyveno su motina A. S., nes buvo išėjęs gyventi su kita moterimi. A. S. nepalaikė ryšių su šeima, nesidomėjo sutuoktinės ir vaikų gyvenimu, nuo (duomenys neskelbtini) m. visiškai nesirūpino nuo vaikystės neįgaliu sūnumi H. S., kurio globa teko vienai motinai. Dėl nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu A. S. neprisisėjo prie šeimos materialinės gerovės sukūrimo. Iki mirties gyveno ne Name, o kitoje savivaldybėje, ką rodo mirties liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Ir priešingai, R. T. motina A. S., išėjus vyrui, visą laiką iki jos mirties gyveno Name, jį valdė ir juo rūpinosi. Visi to įrodymai pateikti byloje. Svarbi aplinkybė yra ta, kad tiek pareiškėja R. T., tiek pareiškėjas H. S. bei suinteresuotas asmuo S. S. ir kiti pretendentai į palikimą (sūnūs J. S., J. S. ir V. S.) po jų tėvo A. S. mirties nesikreipė įstatymų nustatyta tvarka dėl tėvo palikimo priėmimo, nes visi žinojo ir pripažino, kad vienintelė paveldėtoja po A. S. mirties yra jų motina A. S.. Be to, visiems vaikams buvo aiškiai žinoma, kad jų motina dar 1999 m. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą Namą, o ne jo dalį, po jos mirties nusprendė palikti H. S.. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl praėjus (duomenys neskelbtini) metų po tėvo mirties jo sesuo nutarė pretenduoti į tėvo dalį, kai esant gyvai jų motinai, apie tai net neprasitarė. Jeigu motinai esant gyvai R. T. būtų pareiškusi kokias nors pretenzijas į tėvo dalį, jis tikrai apie tai būtų žinojęs, nes su motina A. S. buvo labai artimi. R. T. pareiškimo patenkinimas pažeistų ne tik mirusiosios A. S. teisę paveldėti po vyro mirties, bet jo brolio S. S. teises bei teisėtus interesus, nes būtent jis nepertraukiamai visą laiką iki ir po tėvo A. S. mirties, gyveno kartu su motina A. S. Name, taip pat visą laiką iki ir po jos mirties bei šiuo metu ten gyvena. Pažymėjo, kad Namas buvo tvarkomas ir remontuojamas jo brolio S. S., finansiškai prisidedant ir jam pačiam. Pareiškėja R. T. niekaip negalėjo finansiškai prisidėti prie Namo tvarkymo dėl savo sunkios materialinės padėties.
7. Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimais prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti, o pareiškėjos atmesti.
8. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškimus tenkino – nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po A. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė A. S. ir dukra R. T., faktiškai pradėdamos turtą valdyti; nustatė, kad juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjams R. T. ir H. S. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laiko, jog byloje įrodyta, kad pareiškėja R. T., kartu su motina A. S., po A. S. mirties liko gyventi Name, mokėjo mokesčius, susijusius su Namui teiktomis paslaugomis, rūpinosi gyvenamuoju Namu kaip savo, darė Name remontą. Aplinkybę, kad pareiškėja iš tiesų su šeima ilgus metus po savo tėvo mirties gyveno Name, patvirtina ir 2015 m. lapkričio 19 d. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis Nr. MML001334, kurią S. T. (pareiškėjos sutuoktinis) sudarė dėl interneto paslaugų teikimo Name. Nors pareiškėjas H. S. ir suinteresuotas asmuo S. S. įrodinėjo, kad R. T. Name gyveno tik kaip A. S. dukra (motinos leidimu) ir ji neatliko jokių aktyvių turto (Namo) valdymo (kaip savo turto) veiksmų, tačiau šios aplinkybės paneigiamos suinteresuotų asmenų – J. S. ir V. S., bei liudytojų I. E., I. K., S. K., S. E., S. T. byloje vykusių teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. E. nurodė, kad ji yra kaimynė (gyveno šalia Namo), ji pažinojo tiek A. S., tiek jos sutuoktinį A. S., taip pat pažįsta šios bylos pareiškėjus bei suinteresuotus asmenis. Liudytojos teigimu, R. T. ir jos motina A. S. gyveno Name tiek prieš A. S. mirtį, tiek ir po jo mirties. Liudytoja manė, kad Namas priklauso R. T., nes ji buvo šio Namo šeimininkė, tvarkė Namą, prižiūrėjo jį kaip savo, sodino daržus ir medžius, mokėjo mokesčius už vandenį ir elektros energiją, apie 2005 m. pareiškėjos sutuoktinis apšiltino namą, apkalė jį lentelėmis. Ji matė, kaip R. T. pašte mokėjo mokesčius už Namą. Suinteresuotas asmuo byloje S. S. apie 2004-2005 m. Name negyveno. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K. nurodė, kad ji yra kaimynė, gyveno priešais Namą. R. T. su savo motina Name gyveno tiek prieš savo tėvo A. S. mirtį, tiek ir po jo mirties. Ji užeidavo pas R. T., tačiau ten jos brolio S. S. nematė, jis tik kartais atvažiuodavo, žmonės kalbėjo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), bute. Žinojo, kad R. T. sutuoktinis tvarkė Namo sienas, stogą (stogą galbūt jie tvarkė dviese su S.). R. T. mokėjo mokesčius už Namą, ji (liudytoja) ateidavo pareiškėjos paklausti, kiek reikia mokėti už elektrą. R. T. su savo motina gyveno Name, R. T. už viską mokėjo. Ji (liudytoja) dirbo kartu su R. T. viename darbe (siuvykloje), žino, kad R. T. darbo užmokestis buvo geras. Dabar S. S. gyvena Namo antrame aukšte, kurį susiremontavo. Girdėjo, kad R. T. nesutarė su broliu S. (S.) S., todėl ir išsikraustė iš Namo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. K. nurodė, kad jos močiutė su A. S. buvo seserys. Ji gyveno kitoje gatvėje, bet ateidavo pas R. T.. Pareiškėja R. T. nuo gimimo gyveno Name, jį tvarkė, ji Namą toliau tvarkė ir mirus jos tėvui, tvarkė daržus, taip pat ji prižiūrėjo ir savo motiną. H. S. ir S. S. nematė dažnai atvažiuojančių į Namus. A. S. buvo nurodžiusi R. T. tvarkytis Name, nes sakė, kad būtent ji (R. T.) yra šių Namų šeimininkė. Šiuo metu Name gyvena suinteresuotas asmuo S. S. su sutuoktine. Prieš tai suinteresuotas asmuo S. S. gyveno R. T. bute, vėliau dar kažkur, dabar (apie ketverius metus) jis su sutuoktine gyvena Name. R. T. iš Namų liepė išeiti H. S. ir S. S.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. E. parodė, kad jis visą gyvenimą gyveno šalia Namo. Name gyveno R. T. su sutuoktiniu ir vaikais, taip pat A. S.. Jis padėjo R. T. sutuoktiniui S. T. daryti Namo fasadą, pavėsinę. R. T. su vyru S. T. pirko Namo remontui reikalingas medžiagas, jo pagalbos (padėti daryti Namo fasadą ir pavėsinę) prašė S. T.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. T. parodė, kad jis su sutuoktine R. T. ir vaikais Name gyveno nuo 1986 iki 2018 metų, kartu gyveno ir A. S.. R. T. ir jis mokėjo mokesčius už Name sunaudotą vandenį ir elektrą. Pareiškėjos motina negrąžindavo jiems pinigų, sumokėtų už paslaugas. Jis su sutuoktine renovavo Namą, viską ten prižiūrėjo, apšienaudavo žolę, sodino daržą. Apie 2007 m. klojo trinkeles. 2004 m. ar 2005 m. jis pirko ir pastatė Name vandens šildytuvą. S. S. nuo 2005 m. apie pusantrų-du metus gyveno bute, vėliau jis grįžo gyventi pas motiną, šiuo metu jis su sutuoktine gyvena Name. A. S. buvo pasakiusi, kad Namas liks R. T.. Pažymėjo, kad taip pat ir suinteresuotas asmuo byloje – J. S., kuris negyvena Name ir nepretenduoja į palikėjo A. S. (ir / ar A. S.) palikimą bei tuo pačiu nėra tiesiogiai suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi, nurodė, kad jų motina (A. S.) niekada nebūtų išvariusi R. T. iš Namų, nes ji (R. T.) visą laiką prižiūrėjo motiną. J. S. pažymėjo, kad R. T. rūpinosi Namu kaip savo turtu, gyveno Name kaip šeimininkė, mokėjo mokesčius. Suinteresuotas asmuo byloje – V. S., kuris taip pat negyvena Name ir nepretenduoja į palikėjo A. S. (ir / ar A. S.) palikimą bei tuo pačiu nėra tiesiogiai suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi, nurodė, kad iki jų tėvo A. S. mirties ir po jo mirties Name gyveno A. S. ir R. T.. R. T. rūpinosi motina ir Namais, daug dirbo. Pažymėjo, kad nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos R. T. žodinius bei rašytinius paaiškinimus dėl jos veiksmų pradėjus valdyti po jos tėvo mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu išsakyti pareiškėjos R. T., suinteresuotų asmenų – J. S. ir V. S. paaiškinimai dėl R. T. veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tėvo mirties likusį turtą, yra iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Pareiškėjos R. T., suinteresuotų asmenų J. S. ir V. S. paaiškinimus patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai I. E., I. K., S. K., S. E., S. T.. Pareiškėjas H. S. nepateikė pareiškėjos R. T. paaiškinimus paneigiančių įrodymų, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos R. T. bei suinteresuotų asmenų J. S. ir V. S. paaiškinimais ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus. Kaip minėta šiame sprendime, suinteresuoti asmenys byloje – J. S. ir V. S., negyvena Name ir nepretenduoja į palikėjo A. S. (ir / ar A. S.) palikimą bei tuo pačiu nėra tiesiogiai suinteresuoti nagrinėjamos bylos baigtimi. Darė išvadą, kad pareiškėjas H. S. byloje nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo byloje įrodinėtas aplinkybes, kad palikimą po jo tėvo A. S. mirties faktiškai pradėjo valdyti viena A. S., o R. T. Name gyveno tik kaip A. S. dukra ir ji neatliko jokių aktyvių turto (Namo) valdymo (kaip savo turto) veiksmų.
11. Pažymėjo, kad pagrindo netenkinti pareiškėjos R. T. pareiškimo nesudaro ir H. S. procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su ieškinio senaties taikymu, kadangi nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimas, o ne paveldėjimo teisės ginčijimas, todėl jo nurodyti ieškinio senaties terminai šiuo atveju netaikytini (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-924-264/2010, 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1316-601/2013).
12. Bylos įrodymų viseto bei sprendime išdėstytų motyvų pagrindu darė išvadą, kad pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų motina A. S. ir pareiškėja R. T. po A. S. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu A. S. ir R. T. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažįstama, kad A. S. ir R. T. priėmė A. S. palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Pareiškėjas H. S. ir suinteresuotas asmuo S. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjos R. T. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė jo dukra R. T., faktiškai pradėdama valdyti turtą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atsisakyta tenkinti pareiškėjos R. T. pareiškimą; 2) Priteisti jiems iš pareiškėjos R. T. bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjas H. S. ir suinteresuotas asmuo S. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir nustatė faktinio palikimo priėmimo aplinkybes ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjos R. T. veiksmų faktą, iš esmės rėmėsi nepagrįstai nustatyta aplinkybe, kad pareiškėja kartu su motina A. S. iki A. S. mirties gyveno ir po jo mirties ((duomenys neskelbtini)) liko toliau gyventi kartu su motina A. S. Name, kurią patvirtina 2015 m. lapkričio 19 d. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties Nr. MML001334, kurią S. T. (pareiškėjos sutuoktinis) sudarė dėl interneto paslaugų teikimo Name. Akcentavo, kad su tokiu vertinimu nesutinka ir mano, kad minėta sutartis negali patvirtinti palikimo priėmimo veiksmų atlikimo fakto per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį (iki (duomenys neskelbtini)), nes pirma, šis įrodymas nepatvirtina jokių pareiškėjos R. T. palikimo priėmimo veiksmų (sutartį sudarė ne ji pati, o jos sutuoktinis), antra, sutarties sudarymo data yra pernelyg nutolusi (daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų) nuo įstatyme numatyto palikimo priėmimo veiksmų atlikimo termino pabaigos. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjos R. T. veiksmų pobūdį, tik deklaratyviai išvardino pareiškėjos veiksmus (mokesčių mokėjimas už name sunaudotą vandenį ir elektrą, žolės šienavimas, daržo sodinimas), tačiau nenurodė, kada šie veiksmai buvo atlikti ir ar jie buvo atlikti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Tai rodo, kad sprendimas grindžiamas prielaidomis, kad pareiškėja aktyviais veiksmais priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko jokio kiekvienos iš pretendenčių į mirusio A. S. palikimą faktinių veiksmų ir jų pobūdžio vertinimo. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nelygino R. T. elgesio su A. S. elgesiu, jų veiksmų nuoseklumo, aktyvumo, apimties bei teisinės reikšmės paveldimam turtu ir byloje nenustatė ar kiekviena iš jų elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Ginčijamame sprendime įvardijami faktiniai pareiškėjos R. T. veiksmai (mokėjo mokesčius už name sunaudotą vandenį ir elektrą, šienavo žolę, sodino daržus), lyginant juos su A. S. veiksmais (2005 m. užsakė namo ir ūkinio pastato kadastrinių duomenų patikslinimą; 2005 m., 2006 m., 2007 m. sumokėjo žemės nuomos ir žemės mokesčius už žemės namų valdą, 2006 m. VĮ „Registrų centras“ inicijavo galutinę pastatų teisinę registraciją; 2007 m. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; 2013 m. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) vandenys“) akivaizdžiai skiriasi savo apimtimi, finansinėmis sąnaudomis ir teisine reikšme paveldimam turtui. Vertinant A. S. ir R. T. veiksmų apimtis, turėjo būti atsižvelgta į pareiškėjų ir suinteresuotųjų asmenų nurodytą aplinkybę, kuri yra svarbi paveldimo turto apimčiai nustatyti, kad A. S. ir A. S. nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno skyriumi. Iš 2006 m. kovo 31 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad namas ir ūkinis pastatas, kaip nekilnojamojo turto objektai, kurie sudaro A. S. palikimą, buvo suformuoti 1988 m. sausio 2 d., o nuosavybės teisė į juos A. S. buvo įregistruota 1995 m. rugsėjo 18 d. pažymos Nr. 306 pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo H. S. ir suinteresuotojo asmens S. S. paaiškinimus bei liudytojos R. Š.-S. parodymus apie tai, kad A. S. buvo vienintelė Namo savininkė ir niekas iš vaikų tam neprieštaravo. Šias aplinkybes byloje patvirtina neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, kad niekas iš A. S. vaikų nepareiškė valios priimti palikimą po jo mirties, o pareiškėja R. T. tai padarė po (duomenys neskelbtini) metų ir tik po jos motinos A. S. mirties. Vertinant A. S. ir R. T. veiksmų apimtis turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad iki A. S. mirties ir po jo mirties, H. S. ir daugiausiai S. S. finansinėmis lėšomis bei darbu buvo atlikti esminiai Namo pagerinimai (įvestas vandentiekis, kanalizacija, naujai pakeistas namo stogas, mansardoje įrengtos gyvenamosios patalpos, apšiltintas antras aukštas). Byloje pateikti objektyvūs duomenys – gatvės (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio mėnesį užfiksuotas vaizdas, kuriame matyti, kad Namas yra su naujai pakeistu žalios spalvos stogu ir įrengtais langais antrame aukšte. Nustatant A. S. palikimo priėmimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo byloje esančius duomenis, patvirtinančius faktines aplinkybes, kad A. S. mirties momentu Name, be A. S. ir R. T., gyveno ir šiuo metu gyvena suinteresuotas asmuo S. S.. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta Gyventojų registro pažyma apie S. S. nuo 1990 m. vasario 19 d. deklaruotą gyvenamąją vietą adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatytos aplinkybės apie tai, kad S. S., kuris taip pat yra A. S. įpėdinis ir po jo mirties buvo pradėjęs valdyti ir šiuo metu valdo palikėjo turtą, per palikimui priimti nustatytą laiką būtų atsisakęs tėvo palikimo, paduodamas dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.51 straipsnio 2 dalis). Tik tokiu atveju būtų laikoma, kad tėvo palikimą S. S. valdė dėl kitų įpėdinių interesų. Nustatant ar R. T. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą, turėjo būti atsižvelgta ir į visų suinteresuotųjų asmenų bei pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad pareiškėja nuo 2018 m., dar esant gyvai A. S., išsikraustė su šeima iš Namo ir šiuo metu jame nebegyvena. Ši aplinkybė turėjo būti vertinama kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad R. T., iki A. S. mirties, nėra atlikusi jokių veiksmų, patvirtinančių, kad po A. S. mirties ji būtų gynusi savo, kaip įpėdinės, teises, būtų kaip nors išreiškusi savo valią dėl paveldimos Namo dalies tvarkymo, naudojimosi, disponavimo ar dėl to būtų reiškusi kokias nors pretenzijas A. S.. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad R. T. savo teises į A. S. palikimą pradėjo ginti tik po to, kad pareiškėjas H. S. kreipėsi į teismą dėl A. S. paveldėjimo teisių gynimo. Nurodytos aplinkybės rodo, kad būtent A. S. elgėsi kaip Namo savininkė, o R. T., neprieštaraudama ir paklusdama motinos valiai, elgėsi kaip asmuo neturintis teisių į palikimą. Nustatant pareiškėjos R. T. veiksmų pobūdį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjų H. S., suinteresuotojo asmens S. S. nurodytas bylai svarbias aplinkybes, kad Name didžioji dalis A. S. vaikų (H. S., S. S. ir R. T.) turėjo jiems priskirtus kambarius, kuriais jie naudojosi, keitėsi ir užleido naudotis vieni kitiems, kas patvirtina egzistavusius naudojimosi turtu teisinius santykius. Aplinkybes, kad A. S. vaikai tik naudojosi Namu, byloje patvirtino Name po A. S. mirties negyvenantys vaikai V. S. ir J. S., nurodydami, kad po tėvo mirties atvažiuodavo pabūti pas mamą A. S., draugiškai padėdavo tvarkyti Namą, atveždavo vaikus pabūti ir niekada nepretendavo į Namą. Aukščiau išvardintos aplinkybės pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamos kartu su pareiškėjo H. S., suinteresuotųjų asmenų S. S., V. S., J. S. paaiškinimais, liudytojų R. Š.-S. ir S. E. bei kitų liudytojų parodymais, kas šiuo atveju neleidžia susiformuoti pagrįstai išvadai apie R. T., kaip paveldėto turto savininkės, elgesį. Priešingai, šie duomenys patvirtina aplinkybes naudojimosi Namu su kito įpėdinio, t. y. A. S., sutikimu, ir nepatvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos R. T. valios naudojimosi teisę Namu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo H. S. prieštaravimus dėl pareiškėjos R. T. pareiškimo tenkinimo, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti bei pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
14.2. Faktą, kad palikimas priimtas, pradėjus faktiškai valdyti turtą, galima buvo pripažinti įrodytu tik tuo atveju, jeigu byloje pakanka įrodymų, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, turėjo atsižvelgti į ypatingosios teisenos bylų specifiką ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, privalėjo atsižvelgti ir į nagrinėjamos bylos ypatumus, nustatančius, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog pareiškėja R. T., kartu su motina A. S., po A. S. mirties likusi gyventi name, mokėjo mokesčius, susijusius su Namui teiktomis paslaugomis, rūpinosi gyvenamuoju Namu kaip savo, darė name remontą. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktinę aplinkybę, kas A. S. mirties momentu gyveno jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame Name. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog po A. S. mirties su A. S. Name gyveno ne tik pareiškėja R. T., bet ir jos sūnus S. S.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė suinteresuotųjų asmenų S. S. ir V. S., pareiškėjų H. S. ir R. T., liudytojos R. Š.-S. paaiškinimus apie tai, kad S. S. ir H. S. savo lėšomis ir darbu iki A. S. mirties ir po jo mirties 2005, 2006 m. atliko esminius paveldimo turto (Namo) pagerinimus (stogo dangos keitimas, mansardos apšiltinimas ir įrengimas, pritaikant jas gyvenamosioms patalpoms). Minėtas aplinkybes patvirtina ir objektyvūs duomenys (2012 m. birželio mėn. gatvės „Google Street View“ vaizdas). Pažymėjo, kad minėtų aplinkybių neginčijo ir pati pareiškėja R. T.. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, neatlikęs kiekvieno iš pretendenčių į mirusio A. S. palikimą faktinių veiksmų ir jų pobūdžio vertinimo, neteisėtai suteikė pranašumo pareiškėjai R. T., kuri šiuo nepagrįstai praturtėjo A. S. ir S. S. sąskaita bei šiuo sprendimu sudarė prielaidas kitam paveldėtojų ginčui kilti. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, savo sprendimą grindė vien prieštaringais suinteresuotų bylos baigtimi asmenų J. S., V. S., bei giminystės, draugystės bei santuokos ryšiais su pareiškėja R. T. susijusių liudytojų I. E., I. K., S. K. (A. S. sesers anūkė), S. E., S. T. (pareiškėjos vyras) paaiškinimais, kurie esminiai prieštarauja pareiškėjo H. S., suinteresuotojo asmens S. S. paaiškinimams, liudytojos R. Š.-S. parodymams, kitiems byloje esantiems duomenimis. Visi išvardinti asmenys, kurių parodymais kaip neprieštaringais ir patikimais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, vieningai tvirtino, jog pareiškėja R. T. su savo vyru 2005 m. atliko namo apšiltinimo darbus, statė pavėsinę, trinkelėmis išgrindė įvažiavimą į kiemą. Tačiau šias nurodytas aplinkybes paneigia į bylą pateikti objektyvūs duomenis, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino tiesioginiais įrodymais ir ginčijame sprendime nenurodė motyvų, kodėl jais nesivadovavo. Iš byloje pateikto „Google Street View“ (duomenys neskelbtini) gatvės vaizdo, užfiksuoto 2012 m. birželio mėnesį, matyti, kad jame užfiksuotas Namo vaizdas, iš kurio matyti, kad Namo sienos yra iš baltų silikatinių plytų, jos nėra apšiltintos ar apkaltos dailylentėmis, prie Namo nėra jokios pavėsinės, o įvažiavimo kelias nėra išgrįstas trinkelėmis. Iš nurodytų asmenų parodymų matyti, kad jie yra prieštaringi, nes liudytojai I. E., I. K., S. K. ir S. T. teigė, kad Namas buvo apšiltintas 2005 m., o liudytojas S. E. parodė, kad jis 2005 m. padėjo apkalti Namą dailylentėmis, nes Namas nebuvo šiltinamas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos R. T. žodinius bei rašytinius paaiškinimus dėl jos veiksmų, pradėjus valdyti po jos tėvo mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą, yra nepagrįstos, nes teismų praktikoje rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus. Pareiškėja R. T. nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų apie jos asmenines investicijas į Namą, atliktus darbus, kuriais ji būtų siekusi išsaugoti ar išlaikyti tėvui priklausiusį turtą, ar duomenų apie kito įpėdinio (A. S.) teisių kvestionavimą, duomenų apie jos savarankišką siekį atkurti ar įgyvendinti A. S. turtines teises, kas šiuo atveju leistų daryti tikėtiną išvadą, kad ji priėmė palikimą sudariusį turtą ir laikė jį savo nuosavybe. Todėl nesant tokių duomenų, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad byloje įrodyta, jog pareiškėja R. T., kartu su motina A. S. po A. S. mirties likusi gyventi Name, mokėjo mokesčius, susijusius su Namui teiktomis paslaugomis, rūpinosi Namu, kaip savo, darė Name remontą, pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę.
Atsiliepimas
15. Pareiškėja atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai ir pareiškėjo ir suinteresuoto asmens S. S. bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėja atsiliepime pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo J. S., kuris negyvena Name ir nepretenduoja į palikėjo A. S. (ir / ar A. S.) palikimą bei tuo pačiu nėra tiesiogiai suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi, nurodė, kad jų motina (A. S.) niekada nebūtų išvariusi R. T. iš Namų, nes ji (R. T.) visą laiką prižiūrėjo motiną. J. S. pažymėjo, kad R. T. rūpinosi Namu kaip savo turtu, gyveno Name kaip šeimininkė, mokėjo mokesčius. Suinteresuotas asmuo V. S., kuris taip pat negyvena Name ir nepretenduoja į palikėjo A. S. (ir / ar A. S.) palikimą bei tuo pačiu nėra tiesiogiai suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi, nurodė, kad iki jų tėvo A. S. mirties ir po jo mirties Name gyveno A. S. ir R. T.. R. T. rūpinosi motina ir Namais, daug dirbo. Tiek J. S., tiek V. S. patvirtino, kad į Namą atvažiuodavo kaip svečiai, o tuo tarpu sesuo R. T. elgėsi kaip šeimininkė ir jie laikė ją ir dabar laiko turto savininke, ji juos priimdavo, rūpinosi turtu, o jų motina A. S. turėjo sveikatos problemų, buvo senyvo amžiaus, todėl sprendimus priimdavo pati R. T.. Liudytojai I. E., I. K., S. K., S. E., S. T. byloje vykusių teismo posėdžių metu taip pat patvirtino, jog laikė pareiškėją R. T. Namo savininke, konsultavosi su ja dėl mokesčių mokėjimo, matė kaip ji rūpinasi Namu, prižiūri jį, remontuoja. Pažymėjo, kad apeliantai klaidina apeliacinės instancijos teismą neva A. S. iš Namų išėjo (duomenys neskelbtini) metais, o Namas, kaip nekilnojamojo turto objektas, suformuotas 1988 m. sausio 2 d., todėl A. S. buvo vienintelė Namo savininkė. Visų pirma, pareiškėjas H. S. nepareiškė reikalavimo pripažinti Namą asmenine A. S. nuosavybe, o priešingai – byloje įrodinėjo, jog A. S. priėmė Namo dalį, kaip A. S. palikimą. Darytina išvada, kad tiek A. S., tiek pareiškėjas pripažįsta, jog dalis Namo priklausė A. S.. Antra, iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad Namo statybos pabaigos metai yra 1973 m., taigi nepaisant to, kad byloje kyla ginčas kuriais metai A. S. paliko Namus (įvertinus visų byloje dalyvavusių asmenų parodymus tai galėjo būti nuo 1980 m. iki 1983 m.), akivaizdu, kad Namas buvo baigtas statyti 1973 m., todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantai neįrodė, jog esminiai Namo pagerinimai buvo atlikti jų asmeninėmis lėšomis, to nepatvirtino ir jokie byloje dalyvavę liudytojai. Pažymėjo, kad skirtingai nei suinteresuoti asmenys V. S. ir J. S. ar kiti byloje dalyvavę liudytojai, kurie neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, liudytoja R. Š.-S. yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, nes jos sutuoktinis H. S. priėmė palikimą po A. S. mirties. Nereikšmingi apeliantų argumentai, jog po tėvo A. S. mirties Name gyveno ne tik pareiškėja R. T., bet ir suinteresuotas asmuo S. S., nors byloje dėl šio fakto taip pat kilo ginčas, kadangi S. S. tuo metu gyveno bute, priklausiusiame pareiškėjos R. T. sutuoktiniui ir esančiame adresu (duomenys neskelbtini). S. S. byloje dalyvavo tik kaip suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir byloje neįrodinėjo, jog jis priėmė ir valdė tėvo A. S. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Apeliantų argumentai ir palyginimai, kad šiuo atveju A. S. ir R. T. veiksmai skiriasi savo apimtimi neturi teisinės reikšmės. Kaip jau buvo minėta, A. S. buvo senyvo amžiaus, jos vardu buvo registruotas Namas, todėl ji pasirašė kai kuriuos oficialius dokumentus, tokius kaip 2013 m. kovo 12 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini) vandenys“, tačiau tai nepaneigia, kad pareiškėja R. T. gyvendama Name iki ir po tėvo mirties ilgą laiką (iki 2018 metų) taip pat neatliko aktyvių veiksmų, kurie buvo pakankamai reikšmingi, siekiant nustatyti, jog pareiškėja priėmė tėvo palikimo dalį faktiškai pradėjusi jį valdyti – gyveno, naudojosi turtu, mokėjo mokesčius, rūpinosi tiek Namu, tiek daržu, tiek visa Namo aplinka, darė remontą. Tokiu būdu nei suinteresuotiems asmenims V. S. ir J. S., nei liudytojams nekilo jokių abejonių, jog pareiškėja R. T. yra Namo savininkė.
17. VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą nagrinėti savo nuožiūra.
18. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
19. Pareiškėjas H. S. apeliacinės instancijos teismui 2023 m. rugsėjo 21 d. taip pat pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėja R. T. apeliacinės instancijos teismui 2023 m. spalio 9 d. taip pat pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nagrinėtas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo faktiniu valdymu – nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl byloje surinktų įrodymų ir ginčo esmės
25. Bylos duomenimis, pareiškėjų tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 10), o motina A. S. – (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 9).
26. A. S. ir A. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 41-44), kartu susilaukė šešių vaikų – J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) (e. bylos 1 t., b. l. 59), V. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 177-178), J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 2 t., b. l. 71), S. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 46-50), R. T., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 59), H. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 126).
27. A. S. testamentu, patvirtintu 1999 m. sausio 22 d., (duomenys neskelbtini) seniūno L. K., registro Nr. 83, paliko namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui H. S. (e. bylos 1 t., b. l. 13).
28. Pareiškėjas H. S. teigia, kad A. S. priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai jį valdydama, ir kad tai patvirtina šie duomenys:
28.1. ji nuolatos faktiškai gyveno Name;
28.2. 2005 m. rugpjūčio 8 d. atliko žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patikslinimą (e. bylos 1 t., b. l. 21-26);
28.3. 2006 m. kovo 15 d. VĮ „Registrų centras“ inicijavo galutinę pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją (e. bylos 1 t., b. l. 26);
28.4. 2006 m. balandžio 27 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administraciją dėl namų valdos žemės sklypo pirkimo iš valstybės (e. bylos 1 t., b. l. 27-28);
28.5. 2007 m. vasario 5 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. DA-574), pagrindu įsigijo Žemės sklypą (e. bylos 1 t., b. l. 27-28);
28.6. 2007 m. vasario 19 d. nuosavybės teisę į pastatus įregistravo Nekilnojamojo turto registre (e. bylos 1 t., b. l. 29);
28.7. ji mokėjo žemės nuomos ir žemės mokesčius (e. bylos 1 t., b. l. 34-36);
28.8. 2013 m. kovo 12 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį (e. bylos 1 t., b. l. 37-39).
29. Pareiškėja R. T. teigia, kad ji priėmė mirusio tėvo palikimą, faktiškai jį valdydama, ir kad tai patvirtina šie duomenys:
29.1. ji nuolatos faktiškai gyveno Name (iki 2018 metų), prižiūrėjo turtą, darė Namo remontą, mokėjo mokesčius;
29.2. 2015 m. lapkričio 19 d. jos sutuoktinis S. T. sudarė Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. MML001334 dėl interneto paslaugų teikimo adresu, esančiu (duomenys neskelbtini).
30. Pareiškėjas H. S. teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškino, kad: tėvai gyveno skyriumi, tačiau nebuvo oficialiai išsituokę; mama buvo labai griežta ir buvo savaime suprantama, kad po tėvo mirties jo palikimą paveldėjo ji, visi suvokė, kad tai yra mamos turtas, nes ji juo nuolatos rūpinosi ir jį valdė; broliai ir sesuo žinojo apie testamentą; Name visą laiką gyveno brolis S. ir sesuo su savo šeima; brolis S. Name gyvena iki šiol, su keliomis pertraukomis, kai buvo kariuomenėje, plaukiojo prekybiniame laivyne ir kai sesuo buvo jam pažadėjusi butą (duomenys neskelbtini) ir jis ten persikėlė (nežino tiksliai kuriam laikotarpiui, tačiau, mano, kad ilgiausiai metams) daryti remontą, tačiau vėliau grįžo; po tėvo mirties brolis S. gyveno Name; Namo renovacija vyko etapais – iki tėvo mirties buvo pakeisto lubos, langai, įvesta kanalizacija; po tėvo mirties, 2012 m., brolis S. keitė stogą, padedamas kitų brolių; paskutinis etapas buvo Namo apšildymas, apkalimas lentelėmis; sesuo apkalė Namo pirmą aukštą, o antrą aukštą apkalė ir apšiltino brolis S.; kai brolis S. sukūrė šeimą, prasidėjo nesantaika su seserimi; 2018 m., paprašyta mamos, sesuo išsikraustė iš Namo; iki 2007 metų, kai motiną ištiko insultas, ji turėjo pakankamai sveikatos, kad galėtų dirbti, save apsitarnauti (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gegužės 18 d., garso įrašo 8 min. 18 sek. – 41 min. 41 sek.).
31. Pareiškėja R. T. teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškino, kad: gimė ir augo tame Name visą laiką; (duomenys neskelbtini) m. ištekėjo ir su vyru liko gyventi ten; dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo tikrai gerą atlyginimą – nebuvo išlaikytinė; vyras gaudavo neblogą neįgalumo pašalpą; kiek galėjo, tiek padėjo su Namo remontu; broliui S. buvo pažadėtas butas, nes taip buvo kalbėję su mama – jai lieka Namas, o broliui S. – butas; po mamą ištikusio insulto buvo visi susirinkę ir kalbėjo kas ją prižiūrės bei priėjo išvados, kad tai darys jos sutuoktinis; mama jos nevarė iš Namo, priešingai, verkė ir nenorėjo, kad ji išeitų; po tėvo mirties Name gyveno ji su šeima ir mama (brolis S., atrodo, gyveno tuo metu bute (duomenys neskelbtini)); Namo aplinka po tėvo mirties rūpinosi jos sutuoktinis – šienaudavo, sodindavo bulves, o ji padėdavo ravėti, gėles sodinti; mama galėdavo pasėti, paravėti, bet pagrinde visi darbai krito ant jos sutuoktinio pečių; ji tėvo palikimą priėmė ten gyvendama; į notarą po motinos mirties nesikreipė, nes visi pasakė, kad mama paliko palikimą broliui H.; kad broliui H. mama paliko Namą, sužinojo 2007 metais, kai mama susirgo; broliai pradėjo šnekėti, kad jai paliks Namą, todėl ji tegul ir prižiūri mamą, vėliau pats H. pasakė, kad Namo pirmas aukštas bus jai, o antras aukštas – broliui S.; tėvai Namą statė kartu; tėvas paliko šeimą (duomenys neskelbtini) metais; po tėvo mirties labai daug dirbo, todėl neturėjo laiko tvarkyti dokumentų dėl turto įteisinimo; 2018 metais išsikraustė, nes prasidėjo konfliktai su broliu S. ir jo šeima (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gegužės 18 d., garso įrašo 42 min. 38 sek. – 1 val. 7 min. 47 sek.).
32. Suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškino, kad: tėvų turtas buvo neįteisintas (nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centre“), mama parašė jam įgaliojimą ir jis, 2005-2006 metais, pradėjo tvarkyti šituos reikalus iš savo pinigų; įgaliojimas buvo išduotas jam, nes, kaip minėjo R., ji daug dirbo, o jo darbo pobūdis buvo kitoks ir jis turėjo daugiau galimybių šiuos klausimus greičiau išspręsti; Name gyvena nuo gimimo, išskyrus kelis atvejus; 2005 m. / 2008-2010 m., tiksliai neprisimena, buvo žodžiu apsitarę, kad jis išeina gyventi į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o jo Namo dalis lieka sesei, tačiau po to, neįforminus šio susitarimo, grįžo gyventi atgal į Namą (bute gyveno ne ilgiau nei metus laiko); 2005-2006 m. vyko Namo vonios renovacija, po to, 2013-2014 m., vyko Namo fasado atnaujinimas; trinkeles išdėjo ir terasą / pavėsinę pastatė 2014-2015 m.; Namo stogą keitė 2012 m.; trinkeles ir terasą finansavo sesuo, o stogą – jis; nėra girdėjęs ar mama prašė sesers išsikraustyti; seseriai buvo patogu gyventi su mama, nes iki 2007 metų, ji padėjo auginti jos vaikus; iki 2007 metų viskas vykdavo mamos iniciatyva; gyveno kartu su mama ne kaip bendraturtis, o kaip jos vaikas; komunalinius mokesčius mokėjo visi kartu; mama, iki insulto, pati valdė savo pinigus, buvo pilnai adekvati; sesers sutuoktinis rūpindavosi žeme, t. y. ją apsodindavo; Namo aplinką tvarkė bendrai; apie testamentą sužinojo prieš brolio H. vestuves, nes mama atnešė ir įteikė jam tą testamentą; negirdėjo, kad seseriai turėjo atitekti pirmas Namo aukštas; po tėvo mirties tarp vaikų jokios kalbos apie turtą nebuvo; po mamos mirties buvo susirinkę kavinėje pašnekėti, be kita ko, dėl testamento įvykdymo, tačiau neišėjo susitarti (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gegužės 18 d., garso įrašo 1 val. 8 min. 29 sek. – 1 val. 45 min. 22 sek.).
33. Suinteresuotas asmuo J. S. teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškino, kad: Name gyveno iki 1980 m.; ten visą laiką gyveno sesuo, prižiūrėjo mamą; buvo iš viso šeši vaikai, dabar liko penki (vyriausias brolis mirė); jis atvažiuodavo kas savaitgalį, laukdavo ir mama, ir sesuo, buvo geri santykiai iki tam tikro laiko; tik dabar sužinojo apie testamentą, apie tai nebuvo kalbama; mama tikrai neišvarė sesers, nes ji niekada jos neišvarytų, kadangi ji ją visą gyvenimą prižiūrėjo; konfliktai kilo, kai S. susituokė; tvarkyti padėjo ir jis – apšildyti namą, apdailą daryti, kanalizaciją kloti; kas mokėjo už medžiagas – nežino; kartais, kai pritrūkdavo pinigų, paskolindavo R., bet ji juos iškart grąžindavo; jis pats nesikreipė dėl paveldėjimo, nes buvo nuspręsta, kad viskas liks seseriai, kadangi ji prižiūrės mamą iki mirties; stogą gal ir S. keitė; buvo tokia žodinė sutartis tarp mamos, sesers ir brolio S., kad R. palieka S. butą, o jai lieka Namas; S. remontavo R. butą ir turėjo ten likti gyventi; tas butas buvo R. sutuoktinio, o dabar priklauso jų dukrai; kai atėjo gyventi S. sutuoktinė, tai prasidėjo visi konfliktai; R. trūko kantrybė ir ji išėjo (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 1 val. 58 min. 56 sek. – 2 val. 13 min. 14 sek.).
34. Suinteresuotas asmuo V. S. teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškino, kad: kas savaitgalį atvažiuodavo į namus pas mamą, bet priimdavo, tai R., tų vaikų daug suvažiuodavo ir rūpesčiai buvo jos visi; per vasaros atostogas irgi palikdavo vaikus močiutei, bet daugiausia prižiūrėjo R.; kai mamą ištiko insultas, susitiko ir sprendė ką daryti, svarstė gal samdyti žmogų, bet R. sutuoktinis pasakė, kad mamos į svetimas rankas neatiduos ir jis ją prižiūrėjo – keitė pampersus, maitino ir kt. porą metų, kol ją pastatė ant kojų; buvo visai draugiška šeima, kiek kas galėjo, tiek prisidėjo prie Namo remonto; S. sau kūrėsi antrą aukštą; prisidėjo ir vieni, ir kiti; apie testamentą nežinojo, tik žino vieną – dar kai buvo mama jaunesnė, kai H. buvo dar nevedęs, tai buvo mamos pasvarstymai, kad gal Namas jam; nesikreipė dėl paveldėjimo, nes mano, kad turi likti tam, kas gyveno Name – ir vienam, ir kitam (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 2 val. 13 min. 44 sek. – 2 val. 19 min. 41 sek.).
35. Liudytojas S. T., pareiškėjos R. T. sutuoktinis, teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad: gyveno Name ir iki, ir po sutuoktinės tėvo mirties (iki 2018 m.); Namą prižiūrėjo, renovavo, daržą sodino, šienaudavo; motina pasakė, kad R. bus namas, o S. tegul atiduoda butą, todėl S. 2005 m. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), po to vėl grįžo atgal; dabar Name gyvena S. su sutuoktine; komunalinius mokesčius mokėjo jis su sutuoktine, motina sumokėtų pinigų negrąžindavo; 2005 m. motina buvo silpna; jis pats renovavo Namą, klojo trinkeles, darė laiptus, terasą; trinkeles klojo po sutuoktinės tėvo mirties, neatsimena tiksliai kada (gal 2006-2007 m.); boilerį pirko pats naują, kai senasis sugedo (du kartus pirko); 2004-2005 metais pirmą boilerį pirko; S. pradėjo prisidėti prie mokesčių mokėjimo nuo 2013 metų; turi du vaikus (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 10 min. 41 sek. – 27 min. 35 sek.).
36. Liudytoja I. E., kaimynė, teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad: pažįsta visus byloje dalyvaujančius asmenis, nes yra kaimynė (gyvena adresu, esančiu (duomenys neskelbtini)) ir išaugo kartu; dabar Name gyvena S., buvo laikas, kai jis ten negyveno; A. S. ten visada gyveno, kaip ir R.; R. su sutuoktiniu viską darė – ir daržus dirbo, ir medžius pasodino, ir Namą sutvarkė, ir mokesčius mokėjo, todėl galvojo, kad ten jos namas; A. S. prižiūrėjo R. ir jos sutuoktinis, jų dukra J. prausdavo ją, R. sutuoktinis išvesdavo ją į lauką ir ji ten sėdėdavo; reikėdavo mokėti už laistymą, tai eidavo pas R. ir jos sutuoktinį konsultuotis, nes žinojo, kad jis mokėdavo bei galvojo, kad iš savo pinigų mokėjo, yra mačiusi kaip R. sutuoktinis pašte mokėjo; 2005-2006 m. gal Namą renovavo – apšiltino, iškalė lentelėmis, šiuos darbus R. sutuoktinis atliko, dar jos brolis padėjo; kiek žino, R. finansavo tuos darbus; brolis S. darė stogą bei antrą Namo aukštą; trinkeles kas klojo – nematė; su A. S. nebendravo, yra amžiaus skirtumas; apie testamentą nieko nežino (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 28 min. 39 sek. – 53 min. 10 sek.).
37. Liudytoja I. K., kaimynė, teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad visus byloje dalyvaujančius asmenis pažįsta iš vaikystės (gyvena adresu, esančiu (duomenys neskelbtini)); R. Name gyveno nuo gimimo iki kada išėjo; turėjo du vaikus ir sutuoktinį; R. su sutuoktiniu visą laiką šienavo, sodino daržą, renovavo Namą; kai ateidavo, tai namai būdavo sutvarkyti, močiutė prižiūrėta; visada matė kieme jos sutuoktinį dirbantį, o R. būdavo darbe nuo ryto iki vakaro; kaimynystėje gyvena nuo 1957 m., po to gyveno bute, o 2004 metais grįžo ir gyvena iki šiol; šiuo metu Name mato gyvenant brolį S.; R. nebegyvena Name gal 3 metus, net nežinojo, kad jie išėjo; žmonės sakė, kad S. bute gyveno; A. S. 2007 metais blogai jaustis pradėjo, bet po insulto dar išeidavo į kiemą, R. sutuoktinis jai išnešdavo kėdę, ji sėdėdavo lauke vasarą; apie jokius testamentus su A. nekalbėjo, tik apie sveikatą ir pan.; žinojo, kad R. sutuoktinis dirbo prie Namo renovacijos, stogą gal irgi darė, nežino; R. mokėjo komunalinius mokesčius, nes ji jos klausinėjo kiek už elektrą mokėti (keitėsi įkainiai); R. gerai uždirbdavo, žino, nes toje pačioje firmoje dirbo, ji buvo lygintoja, o R. – meistrė, tai buvo gal 2002-2003 metais, R. ten dirba iki šiol; kaimynė sakė, kad R. išsikraustė, nes nesutarė su broliu S., bet nežino dėl ko; kiti broliai atvažiuodavo pasisvečiuoti (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 53 min. 46 sek. – 1 val. 10 min. 36 sek.).
38. Liudytoja S. K., giminaitė (jos močiutė ir A. S. buvo seserys), teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad: R. visada gyveno Name, ten viską tvarkė; jie būdavo labai dažnai pas juos, per savaitę kartą, o kartais ir dažniau; gyvena kitoje gatvėje; R. gyveno su vaikais ir sutuoktiniu; šiuo metu R. Name negyvena, ją praktiškai išmetė iš to Namo broliai H. ir S.; šiuo metu Name gyvena S.; tėvas iki mirties ten negyveno, nes, atrodo, susirado kitą moterį; R. su šeima viską darė – Namą tvarkė, daržą ir obelis sodino, ir visą kitą darė; apie testamentą nieko nežino; A. visada sakė R., kad ji čia šeimininkė (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 1 val. 11 min. 15 sek. – 1 val. 22 min. 59 sek.).
39. Liudytojas S. E., kaimynas, teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad: visus dalyvaujančius byloje asmenis pažįsta, nes visą gyvenimą gyveno šalia; R. visą gyvenimą Name gyveno su sutuoktiniu ir vaikais; tvarkė namus, motiną prižiūrėjo; dabar Name gyvena brolis S. su šeima; jis padėjo renovacijos metu – fasadą darė, pavėsinę (kartu su R. sutuoktiniu); medžiagas pirko R. su sutuoktiniu; gerai visada sugyveno, padėti prašė R. sutuoktinis; 2005 m. A. S. sveikata buvo dar nebloga, pablogėjo, kai ištiko insultas; stogą tikriausiai visi tvarkė; pagrinde motiną prižiūrėjo R.; jis padėjo apkalti pirmo Namo aukšto fasadą; antrą Namo aukštą tvarkė brolis S. (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 1 val. 23 min. 36 sek. – 1 val. 35 min. 42 sek.).
40. Liudytoja R. Š.-S., pareiškėjo H. S. sutuoktinė, teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad: A. S. buvo stipri moteris, vadovavimas šeimai buvo jos rankose; H. pažįsta nuo to laiko, kai kartu stojo į universitetą, susituokė (duomenys neskelbtini) metais; visa šeima sukosi aplink mamą, ji organizavo visą šeimos gyvenimą, visiems buvo savaime suprantama, kad paveldėtoja buvo mama; šiuo metu Name gyvena S. su šeima, kaip ir gyveno visą laiką; mama dar prieš santuoką, teikdama testamentą, pasakė, kad antras aukštas yra S., visi buvo sukviesti ir visiems tai buvo pasakyta; dar buvo kalbama apie tai, kad R. išpirks žemę, pasistatys namą ir gyvens atskirai; R. pati pasakė, kad mama ją išvarė iš Namo; 2018 m. buvo didysis konfliktas, kai R. viską išsinešė, net užuolaidas nusikabino; mama atidavė testamentą H. į rankas, bet nebuvo paslaptis, kad ji taip yra sutvarkiusi savo paveldėjimą, visi žinojo – pusė H. ir pusė S.; per laidotuves apie tėvo turto dalį niekas nekalbėjo, visi manė, kad viskas yra mamos; jie skolino R. pinigų; daugiausia prie Namo pagerinimo fiziškai prisidėjo S., tačiau R. sutuoktinis irgi prisidėjo; anksčiau Namas buvo mūrinis, o dabar uždėtos plastikinės lentelės; R. išsikraustė, nes konfliktavo su mama ir broliu, galiausiai mama pasakė, kad lieka S.; S. remontavo R. butą, žino, kad R. siūlė jam ten gyventi; mano, kad S. butą tik remontavo, nes visada, kai atvažiuodavo pas mamą, ten būdavo ir S.; mamos sveikata buvo gera, o 2007 m. ištiko insultas; po insulto namais rūpinosi ir S., ir R. (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 3 d., garso įrašo 1 val. 36 min. 12 sek. – 1 val. 55 min. 28 sek.).
Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo
41. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra); su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio; jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais; jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo; nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis).
42. Pagal CK 5.50 straipsnį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis).
43. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
44. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
45. Pareiškėjas H. S. ir suinteresuotas asmuo S. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad: pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjos R. T. veiksmų pobūdį, tik deklaratyviai išvardino pareiškėjos veiksmus (mokesčių mokėjimas už Name sunaudotą vandenį ir elektrą, žolės šienavimas, daržo sodinimas), tačiau nenurodė, kada šie veiksmai buvo atlikti ir ar jie buvo atlikti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą; faktiniai pareiškėjos R. T. veiksmai, lyginant juos su A. S. veiksmais, akivaizdžiai skiriasi savo apimtimi, finansinėmis sąnaudomis ir teisine reikšme paveldimam turtui; turėjo būti atsižvelgta į pareiškėjų ir suinteresuotųjų asmenų nurodytą aplinkybę, kad nekilnojamojo turto objektai, kurie sudaro A. S. palikimą, buvo suformuoti 1988 m. sausio 2 d., o nuosavybės teisė į juos A. S. buvo įregistruota 1995 m. rugsėjo 18 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo H. S. ir suinteresuotojo asmens S. S. paaiškinimus bei liudytojos R. Š.-S. parodymus apie tai, kad A. S. buvo vienintelė Namo savininkė ir niekas iš vaikų tam neprieštaravo; iki A. S. mirties ir po jo mirties, pareiškėjo H. S. ir daugiausiai suinteresuoto asmens S. S. finansinėmis lėšomis bei darbu buvo atlikti esminiai Namo pagerinimai (įvestas vandentiekis, kanalizacija, naujai pakeistas namo stogas, mansardoje įrengtos gyvenamosios patalpos, apšiltintas antras aukštas); nustatant A. S. palikimo priėmimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo byloje esančius duomenis, patvirtinančius faktines aplinkybes, kad A. S. mirties momentu Name, be A. S. ir pareiškėjos R. T., gyveno ir šiuo metu gyvena suinteresuotas asmuo S. S.; turėjo būti atsižvelgta ir į pareiškėjų bei visų suinteresuotųjų asmenų nurodytą aplinkybę, kad pareiškėja nuo 2018 m., dar esant gyvai A. S., išsikraustė su šeima iš Namo ir šiuo metu jame nebegyvena; pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, savo sprendimą grindė vien prieštaringais suinteresuotų bylos baigtimi asmenų J. S., V. S. bei giminystės, draugystės ir santuokos ryšiais su pareiškėja R. T. susijusių liudytojų I. E., I. K., S. K., S. E. ir S. T. paaiškinimais / parodymais, kurie esminiai prieštarauja pareiškėjo H. S., suinteresuotojo asmens S. S. paaiškinimams, liudytojos R. Š.-S. parodymams, kitiems byloje esantiems duomenimis – visi išvardinti asmenys, kurių parodymais kaip neprieštaringais ir patikimais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, vieningai tvirtino, jog pareiškėja R. T. su savo sutuoktiniu 2005 m. atliko Namo apšiltinimo darbus, statė pavėsinę, trinkelėmis išgrindė įvažiavimą į kiemą, tačiau šias nurodytas aplinkybes paneigia į bylą pateikti objektyvūs duomenis (iš byloje pateikto „Google Street View“ (duomenys neskelbtini) gatvės vaizdo, užfiksuoto 2012 m. birželio mėnesį, matyti, kad jame užfiksuotas Namo vaizdas, iš kurio matyti, kad Namo sienos yra iš baltų silikatinių plytų, jos nėra apšiltintos ar apkaltos dailylentėmis, prie Namo nėra jokios pavėsinės, o įvažiavimo kelias nėra išgrįstas trinkelėmis), kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino tiesioginiais įrodymais ir ginčijame sprendime nenurodė motyvų, kodėl jais nesivadovavo; pareiškėja R. T. nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų apie jos asmenines investicijas į Namą, atliktus darbus, kuriais ji būtų siekusi išsaugoti ar išlaikyti tėvui priklausiusį turtą.
46. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad tiek A. S., tiek pareiškėja R. T. gyveno Name. Vertintina, kad aplinkybės dėl suinteresuoto asmens S. S. gyvenimo Name nėra aktualios nagrinėjamos bylos atveju, kadangi nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti, jog ir jis priėmė tėvo palikimą faktiniu valdymu. Be to, nėra aktuali ir aplinkybė, kad pareiškėja R. T. išsikraustė iš Namo 2018 metais, kadangi nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)) jau buvo praėjęs ilgas laiko tarpas. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, jos išsikraustymą lėmė tarpusavio nesutarimai.
47. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą faktinę aplinkybę, spręstina, kad ginčijamame sprendime nurodyti pareiškėjos R. T. veiksmai (mokesčių mokėjimas už Name sunaudotą vandenį ir elektrą, žolės šienavimas, daržo sodinimas) buvo atlikti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą – natūralu, kad gyvenant Name, šis nekilnojamasis turtas buvo nuolatos prižiūrimas, mokami mokesčiai už komunalinius patarnavimus.
48. Pasisakant dėl faktinių A. S. ir pareiškėjos R. T. atliktų veiksmų, kurie paminėti šio procesinio sprendimo 28, 29 punktų papunkčiuose, vertintina, kad jie neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje surinkti įrodymai – pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai.
49. Kasacinis teismas pabrėžia, kad įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šios kategorijos bylose tai gali būti faktai, kad asmuo paėmė turtą ir jį tvarkė, naudojo, juo disponavo ar atliko kitokius veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis elgėsi kaip turto savininkas. Tokią informaciją turintys įrodymai, teismo vertinami pakankamumo prasme, turi didžiausią įrodomąją reikšmę. Netiesioginiai įrodymai patvirtina su įrodinėjamu palikimo priėmimo faktu susijusius reikšmingus duomenis, bet juose nėra tiesioginės informacijos apie įpėdinio kaip savininko veiksmus su palikimą sudarančiu turtu (pavyzdžiui, įpėdinio lankymasis palikimą sudarančio turto buvimo vietoje, domėjimasis turtu, jo būkle, tvarkymu ar likimu). Netiesioginiai įrodymai yra mažesnės įrodomosios vertės, tačiau ir jie gali patvirtinti atskiras palikimą sudarančio turto faktinio valdymo aplinkybes. Jos atskirais atvejais pagal konkrečias bylos aplinkybes gali būti pakankamos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
50. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
51. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei liudytojų parodymų matyti, kad A. S., pareiškėja R. T. su šeima ir suinteresuotas asmuo S. S., iki prasidėjo tarpusavio nesutarimai, gyveno kartu, pasiskirstydami darbais pagal galimybes – R. T. ir S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įgaliojimas tvarkyti reikalus dėl turto įteisinimo buvo išduotas S. S., kadangi R. T. daug dirbo, o jo darbo pobūdis buvo kitoks ir jis turėjo daugiau galimybių šiuos klausimus greičiau išspręsti; prie Namo ir jo aplinkos tvarkymo prisidėjo visi, kiek galėjo. Konstatuotina, kad ginčo atveju būtent šie įrodymai apsprendžia, ar tėvo palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu.
52. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo H. S. ir suinteresuoto asmens S. S. argumentai, kad daugiausiai S. S. finansinėmis lėšomis bei darbu buvo atlikti esminiai Namo pagerinimai. Pats suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad: trinkeles ir terasą finansavo sesuo, o stogą – jis; komunalinius mokesčius mokėjo visi kartu; sesers sutuoktinis rūpindavosi žeme, t. y. ją apsodindavo; Namo aplinką tvarkėsi bendrai. Taip pat liudytojai I. E., I. K., S. K. ir S. E. parodė, kad matė, jog Namą remontavo pareiškėjos R. T. sutuoktinis. Tai patvirtino ir pats pareiškėjos R. T. sutuoktinis S. T..
53. Pasisakant dėl Namo remonto atlikimo laikotarpio, pažymėtina, kad tiek pareiškėjas H. S., tiek suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo remontas vyko etapais – iki tėvo mirties buvo pakeisto lubos, langai, įvesta kanalizacija; po tėvo mirties, 2005-2006 m., vyko Namo vonios renovacija; 2012 m. S. S. keitė Namo stogą; 2013-2014 m. vyko Namo fasado atnaujinimas; trinkeles išdėjo ir terasą / pavėsinę pastatė 2014-2015 m. Ta aplinkybė, kad liudytojai galėjo klysti dėl tam tikrų darbų atlikimo laikotarpio, nevertintina kaip paneigianti kitus jų duotus parodymus. Nagrinėjamu atveju, tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai dėl esminių šiai bylai reikšmingų aplinkybių yra nuoseklūs.
54. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytų motyvų pagrindu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų motina A. S. ir pareiškėja R. T. po A. S. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu A. S. ir R. T. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.
Dėl bylos procesinės baigties
55. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
56. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. Pareiškėjas H. S. pateikė duomenis, kad patyrė 1 265 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir išlaidos už žyminį mokestį.
58. Pareiškėja R. T. pateikė duomenis, kad patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
60. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
61. Nustačius, kad pareiškėjo H. S. ir suinteresuoto asmens S. S. paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad yra pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos R. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, bei į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pareiškėjai R. T. iš pareiškėjo H. S. ir suinteresuoto asmens S. S. priteistinos lygiomis dalimis 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno apelianto po 150 Eur.
62. Pareiškėjo H. S. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliantų H. S. ir S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo (apelianto) H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens (apelianto) S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.