Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, suinteresuoto asmens atstovei advokatei Onai Klinavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. K. ir J. M. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir J. M. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. M., Alytaus apskrities VMI, Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Meilutė Balčienė.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Teismas taikė ieškinio senatį, nes pareiškėjos paveldėjimo teisės liudijimo teismui nepateikė, taip pat nepateikė jokio dokumento, kad jos įstatymo nustatytu laiku pagal tuo metu galiojusį civilinį kodeksą kreipėsi į notarų biurą dėl tokio liudijimo išdavimo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi i teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Teismas rėmėsi 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., kuriame nurodyta, kad LR CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui ir kad CK 5.8 str. taikomas, jeigu įsigaliojus kodeksui (2001-07-01) nebuvo pasibaigęs nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. A. M. mirė 1989-10-03, tai yra galiojant ankstesniam civiliniam kodeksui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų reiškiami reikalavimai neteisėti, neteisingai nurodytas pareiškimo pagrindas. Teismui buvo pateikta Simno seniūnijos seniūno V. V. išduota pažyma apie turto priėmimą ir tvarkymą, todėl nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad pareiškėjos priėmė palikimą faktiškai pradėdamos jį valdyti. Pareiškėjų ir jų šeimų narių darbas už užmokestį, ką patvirtino jų vaikai bei liudytojai, nelaikytinas talka, nes kaip pareiškėjos ir pačios pripažino, jos po santuokos apsigyveno visiškai kitose sodybose bei gavo iš tėvų tam tikrą dalį turto. Tai, kad pareiškėjos po motinos mirties pasiėmė jos patalynę ir kitų menkaverčių daiktų, teismo nuomone, nelaikytina palikimo priėmimu CK 5.5l str. prasme, nes tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

6. Suinteresuotas asmuo A. M. sodyboje apsigyveno tik 1991 m. kovo 6 dieną, tai yra praėjus šešių mėnesių terminui palikimui priimti (Alytaus rajono savivaldybės administracijos Simno seniūno V. V. 2010-03-09 pažyma). Dėl nurodytos priežasties A. M. negali žinoti ir patvirtinti faktinių aplinkybių, liečiančių šešių mėnesių terminą po A. M. mirties. Parengiamajame teismo posėdyje ji davė parodymus ir su pareiškimu sutiko, nors vėliau teismo posėdyje pareiškė nesutinkanti su pareiškimu, tačiau nesutikimo motyvai yra subjektyvūs.

Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 147-149) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Su apeliaciniu skundu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Visiškai nepagrįsti apeliančių teiginiai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ūkinės knygos įrašu, nes byloje esančius ūkinių knygų įrašus suinteresuotam asmeniui A. M. išdavė Alytaus apskrities archyvas, kurio paskirtis - saugoti archyvinius dokumentus. Šie rašytiniai įrodymai paneigia apeliacinio skundo motyvus, kad esą S. M. nebuvo kolūkinio kiemo nariu. Tai, kad S. M. dirbo laiškininku nereiškia, kad jis nebuvo ar negalėjo būti kolūkinio kiemo nariu, todėl po motinos mirties apeliantės neįgijo teisės paveldėti kolūkinio kiemo turto. Niekuo nepagrįsti apeliančių teiginiai apie S. M. piktnaudžiavimą alkoholiu, tariamą jų rėmimą pinigais A. M. ir S. M.. Tiek R. K., tiek J.M. D. pripažino, kad jos turėjo savo ūkius - taigi buvo kito kolūkinio kiemo narėmis. Vien šio pagrindo pakanka, kad pareiškėjų pareiškimas pirmosios instancijos teismui ir apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teismui būtų atmestas.

2. Teismas pagrįstai pripažino, kad suėjusi ieškinio senatis. Apeliantės teigia, kad jos faktiškai priėmė palikimą, tačiau šių aplinkybių neįrodo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių apeliančių teiginius.

3. Suinteresuotas asmuo A. M. seniūno V. V. išduota pažyma įrodo palikimo priėmimo faktą, kai tuo tarpu apeliantės tokių įrodymų nepateikė. Visiškai nepagrįsti apeliančių argumentai, kad seniūnas V. V. negalėjo išduoti pažymos apie palikimo priėmimą, nes tuo metu - 1989-10-03 - nedirbo Simno seniūnu. Seniūnas atstovauja seniūniją, todėl jo asmenybė neturi reikšmės faktų konstatavimui. Seniūnijos darbas užtikrinamas taikant veiklos perimamumo bei tęstinumo principą. Pažymas išduoda seniūnas ne kaip fizinis asmuo, o kaip vietinės savivaldos atstovas.

4. Apeliantės apeliacinės instancijos teismui teikia papildomus dokumentus, tačiau neprašo teismo šių dokumentų priimti, nenurodo, dėl kokių priežasčių šie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad su A. M. gyveno S. M., bet ne pareiškėjos. Nėra neginčijamų įrodymų, kad kažkokie daiktai pareiškėjų buvo paimti, kad jie paimti teisėtai, kad jie paimti (esant pirminėms sąlygoms) po A. M. mirties. Tai, kad J.M. D. užpildė prašymą dėl nuosavybės teisių į tėvo P. M. nekilnojamąjį turtą - žemę atkūrimo, neįrodo faktinio palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad žemės savininkas buvo P. M., miręs 1981-10-18, o pareiškėjos bando įrodyti savo teises į palikimą, atsiradusį po motinos A. M. mirties.

6. Apeliaciniame skunde apeliantės nurodo naują aplinkybę, kad esą po A. M. mirties liko dvi kiaulės, kurias paskerdė ir pasidalijo su S. M.. Šis teiginys prieštarauja rašytiniam įrodymui išrašui iš ūkio knygų, kuriame nurodyta, kad 1986-1989 metais ūkyje nebuvo auginamos kiaulės, viena kiaulė buvo auginta 1990 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenys buvo tikrinami du kartus per metus: sausio 1 ir birželio 1 dienomis.

7. Apeliacine skunde nurodoma, kad suinteresuotas asmuo A. M. esą sodyboje apsigyveno tik 1991-03-06, t.y., praėjus šešių mėnesių terminui palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo A. M. kartu su sutuoktiniu S. M. apsigyveno po santuokos sudarymo l989 metų spalio 14 dieną. Šios aplinkybės pareiškėjos neneigė bylos nagrinėjimo metu. Taip pat su suinteresuotu asmeniu nesietinas šešių mėnesių terminas palikimui priimti, nes palikimą priėmė ne ji, o jos sutuoktinis S. M..

8. Tiek pareiškime, tiek apeliaciniame skunde neobjektyviai pateikiama informacija apie suinteresuoto asmens A. M. kreipimąsi į teismą ir teismo priimtą procesinį sprendimą. 2009-08-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta priimti pareiškimą, nes jis nenagrinėtinas teisme, nurodyta, kad A. M. administracine tvarka turi teisę įregistruoti pastatus, pateikdama visus savo turimus dokumentus. Taigi, teismas pripažino, kad ji neprivalo įrodinėti savo teisių į nuosavybę, jos preziumuojamos. 2009-08-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi, galiojanti, neapskųsta ir nepanaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pareiškėjos prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą CPK 444 str. 2 d. 8 p. pagrindu. Pareiškėjų ir jų brolio S. M., mirusio 2009-01-19, motina A. M., būdama Artojo kolūkio kolūkiete, mirė 1989 m. spalio 3 d. iki mirties gyvenusi kartu su sūnumi S. M., jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kur liko gyventi pareiškėjų brolis S. M. iki savo mirties bei jo sutuoktinė (suinteresuotas asmuo) A. M..

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d. , 2000 m. CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes, t. y. perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo reikala­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, fak­tiš­kai pra­dė­jus jį valdy­ti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis atliko akty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuo­sa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 601 str. normas paveldėjimas neatsirado, nes mirus motinai A. M., apeliančių brolis S. M. buvo likęs vienintelis kolūkinio kiemo narys, kuriam išliko visos kolūkio nario teisės.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas padarė šią išvadą neištyręs svarbių aplinkybių tik remdamasis ūkinės knygos įrašu, kuriame šeimos galva įrašytas M. S., prieš jį išbraukus A. M. pavardę, nepagrįstas.

Įrašai iš ūkinių knygų (b. l. 96-99), gauti iš Alytaus apskrities archyvo, išduoti ir patvirtinti nustatyta tvarka, yra oficialūs rašytiniai įrodymai, kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.).

Iš 2009-12-23 teismo posėdžio protokole ( b. l. 68-71) užfiksuotų pareiškėjų paaiškinimų, matyti, kad ištekėjusios iš tėvų ūkio išvyko gyventi atskirai, dar motinai esant gyvai, turėjo savo ūkius, o motinai mirus, ūkyje liko gyventi tik jų brolis, kuriam retkarčiais atvykdavo padėti. Todėl aplinkybė, kad po motinos mirties ūkinėje knygoje šeimos galva įrašytas pareiškėjų brolis S. M. atitinka apeliančių nurodytoms aplinkybėms. Be to pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai G. K., A. D., D. S. ir kiti (b. l. 108-113) jokių aplinkybių, kurios patvirtintų palikimo priėmimo faktą nenurodė. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ( b. l. 92-93, 95) matyti, kad 1991-1995 m. draudimo įmokos už pastatus, valstybinės žemės nuomos mokesčiai buvo mokami S. M. vardu. Byloje pateikta seniūno V. V. pažyma ( b. l. 84) prejudicinės galios neturi, yra rašytinis įrodymas byloje, kuris nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių.

LR Įstatymu, priimtu 1990-11-27 Nr. 1-806, „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 4 str. panaikinus kolūkinio kiemo bendrąją jungtinę nuosavybės teisę, kolūkiečių kiemo šeimos narys, kol nepasibaigęs bendras ieškininės senaties terminas, nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos galėjo reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atidalijimo ir kt. Akivaizdu, kad pareiškėjos kreipėsi į teismą tik po brolio S. M. mirties, kilus ginčui dėl brolio palikimo. Pareiškėjų brolis S. M. iki motinos mirties buvo kolūkinio kiemo nariu, o jai mirus, jam išliko visos kolūkio nario teisės. Įrašai iš ūkinių knygų (b. l. 96-99) patvirtina, kad S. M. ir po motinos mirties 1990-01-01 - 1990-06-01 surašymo laikotarpiu gyveno sodyboje, naudojosi 0, 61 ha žemės sklypu, turėjo gyvulių.

Aplinkybė, jog S. M. neįteisino savo nuosavybės įstatymų nustatyta tvarka, nereiškia, jog jam mirus pareiškėjų pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas netapo paveldėtinu jo turtu.

Apeliacinio skundo argumentas, jog suinteresuotas asmuo A. M. sodyboje apsigyveno tik 1991 m. kovo 6 dieną, todėl praleido 6 mėnesių terminą palikimui priimti, nereikšminga, nes ji netapo mirusios A. M. įpėdine. Po sutuoktinio S. M. mirties atsirado jai pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisė (CK 5. 13 str.).

Aplinkybė, kad pareiškėjoms atkurtos nuosavybės teisės į tėvo P. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę, kuri yra kitoje vietoje, neturi reikšmės prašomam nustatyti faktui.

Pareiškėjų įvardintų palikėjos asmeninių daiktų paėmimas neįrodo fakto, jog pareiškėjos priėmė motinos palikimą, pradėdamos jį faktiškai valdyti, nes neatliko jokių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldimu turtu (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, juos ištyrė, todėl nepažeidė CPK 177, 183, 185 str. reikalavimų.

Sutiktina su apeliančių argumentais, jog teismas nepagrįstai manė, kad pareiškėjos yra praleidę vienerių metų terminą kreiptis teisminės gynybos ( CK 5.8 str.), nes ginčo dalykas yra palikimo priėmimo fakto nustatymas, o ne paveldėjimo teisės ginčijimas, todėl šalintina. Kadangi pareiškėjų pareiškimas atmestas ir kitais pagrindais, todėl ši aplinkybė neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas nekeistinas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl atmetus apeliacinį skundą, iš pareiškėjų (apeliančių) po lygiai priteistinos suinteresuoto asmens A. M. išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą) bei Kauno apygardos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 550 Lt (po penkis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir po 4, 73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei į surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 7300, įmokos kodas 5660.