- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-339-883/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. P. ir atsakovės R. P. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-525-715/2022 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. P. į teismą kreipėsi ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašydamas iš atsakovės R. P. priteisti 2000,00 Eur skolą, 500,00 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. paskolino atsakovei R. S. (vėliau tapusiai P.) 2000 Eur sumą, o atsakovė pasirašė skolos raštelį, kuriame nurodė skolą grąžinsianti iki 2016 m. gruodžio 4 d., tačiau negrąžino.
2. 2022 m. sausio 14 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimai buvo patenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. P. pateikė teismui prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo nurodydama, jog 2016 m. lapkričio 5 d. ieškovas jai paskolino 2000 Eur, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 4 d. Skolos raštelis buvo pasirašytas jiems gyvenant drauge ir vedant bendrą ūkį. Su ieškovu buvo konkliudentiniais veiksmais susitarę, kad šį įsiskolinimą atsakovė grąžins asmeniškai mokėdama išlaikymą ieškovo nepilnamečiams vaikams iš pirmosios santuokos. Ieškovo buvusiai sutuoktinei S. P. nepilnamečių vaikų išlaikymui ji nuo 2017-03-16 iki 2020-08-15 pervedė iš viso 4510 Eur. Taip pat ieškovo dukrai iš pirmosios santuokos G. P. iš savo asmeninės sąskaitos nuo 2017-08-15 iki 2017-03-16 pervedė 400 Eur. 2020-09-07 ieškovo motinai D. P., ieškovui prašant, paskolino 1000 Eur. Be to laikotarpiu nuo 2020-06-08 iki 2020-08-27 į ieškovo valdomos įmonės UAB „Skandinaviškas namas“ sąskaitą pervedė 7800 Eur, iš kurių jai buvo grąžinti tik 3800 Eur. Iš viso ieškovui sumokėta suma sudaro 9910 Eur, todėl jo pareikštas ieškinys dėl 2000 Eur skolos priteisimo yra visiškai nepagrįstas. Ieškovo paklausus, ar sunaikino skolos raštelį, jis patikino, kad taip ir padarė. Raštiško patvirtinimo iš ieškovo nepareikalavo, jų santykiai buvo pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, be to, su ieškovu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką.
4. Ieškovas E. P. atsiliepime į prieštaravimus nurodė, jog atsakovė pripažįsta paskolos sutarties sudarymą, skolos raštelio surašymą ir paskolos dalyko – 2000 Eur – gavimą iš ieškovo, taigi paskolos sutartis buvo sudaryta. Paskolos grąžinimo modifikavimas turi būti aptariamas sudarant rašytinę sutartį. Dėl kitokio paskolos grąžinimo būdo ir termino šalys nebuvo nei raštu, nei žodžiu susitarę. Prieštaravimuose nurodytos aplinkybės, jog paskola yra grąžinta, yra atsakovės išgalvotos ir ieškovui siurprizinės. Šalys, kaip pati atsakovė nurodo, praėjus kuriam laikui po paskolos sutarties sudarymo, ėmė vesti bendrą ūkį, t. y. vykdyti jungtinę veiklą kaip sugyventiniai, o tokioje veikloje yra pagrindo preziumuoti, jog šalys bendrai leido uždirbamas pajamas. Todėl galima spręsti, kad ji galėjo mokėti lėšas iš jos žinioje esančių pajamų, kurių pusė priklausė ir ieškovui, kaip sugyventiniui. Be to, šie pervedimai buvo kompensuoti atsakovei kitais ieškovo įnašais į šeimos poreikių tenkinimą. Atsakovės pateiktų mokėjimo nurodymų paskirtis buvo ne paskolos grąžinimui, o kitoms išlaidoms. Šalys kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, tad atsakovė turėjo pagrindą mokėti už ieškovą. Ieškovo kortelės buvo užblokuotos, tad jis duodavo atsakovei grynus pinigus, o ji bankiniu pavedimu pervesdavo lėšas jo vaikų išlaikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. kovo 22 d. galutiniu sprendimu panaikino 2022 m. sausio 14 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-525-715/2022 ir ieškovo E. P. ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo E. P. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. P., grąžino atsakovei R. P. 2022 m. kovo 9 d. sumokėtą 101 Eur žyminį mokestį.
6. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų – mokėjimo pavedimo kopijų teismas nustatė, jog atsakovė ieškovo turimų asmeninių įsipareigojimų vykdymui (išlaikymo mokėjimui) pervedė 4910 Eur sumą, kuri ženkliai viršija 2000 Eur sumą, nurodytą 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelyje. Nors ieškovas nurodė, jog atsakovė neturėjo teisės pakeisti paskolos grąžinimo būdo, teismas vertino, jog šalys skolos raštelyje nebuvo sutariusios dėl paskolos grąžinimo būdo, todėl pripažino, jog atsakovė turėjo teisę grąžinti paskolą kitu būdu – įvykdydama piniginę prievolę už ieškovą, tuo labiau, jog dėl paskolos grąžinimo ieškovas atsakovei jokių pretenzijų nereiškė penkerius metus.
7. Teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovas ir atsakovė buvo susituokę: jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukta 2021 m. spalio 26 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu. Santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu. Ieškovas ir atsakovė neginčijo aplinkybės, jog dar iki santuokos sudarymo gyveno drauge ir vedė bendrą ūkį. Nutraukiant santuoką patvirtino, jog neturi jokių turtinių teisių ar įsipareigojimų, kurie būtų dalintini nutraukiant santuoką, neturi ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje yra privaloma nurodyti visus turimus asmeninius ir bendrus sutuoktinių įsipareigojimus. Atsakovės įsipareigojimas pagal 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelį teismas laikė asmenine atsakovės prievole, tačiau ieškovo ir atsakovės sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių skolos raštelis nebuvo paminėtas, nors sutuoktiniai turėjo prievolę išspręsti šį klausimą santuokos nutraukimo metu.
8. Teismas vertino ir tai, kad sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) buvo sudarę Vedybų sutartį, kuri įrodo, jog ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai bei finansinių įsipareigojimų vykdymo klausimai visada buvo aiškiai reglamentuoti, jiems buvo aiškios bendro ūkio vedimo taisyklės ir santuokos metu dėl to nebuvo ginčo. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo matyti, jog ieškovas turtines pretenzijas dėl skolos raštelio atsakovei pradėjo reikšti 2021 m. lapkričio 25 d., t. y. dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, tad jis turėjo galimybę teikti apeliacinį skundą dėl 2021 m. spalio 26 d. teismo sprendimo, tačiau to nepadarė.
9. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į tai, kad sutuoktiniai E. P. ir R. P. santuokos nutraukimo metu patvirtino, jog neturi jokių dalintinų bendrų ar asmeninių įsipareigojimų ir nereiškia vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų, teismas sprendė, jog santuokos nutraukimo metu paskola pagal 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelį jau buvo grąžinta, todėl panaikinus preliminarų sprendimą ieškovo ieškinį atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas E. P. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 22 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti, paliekant galioti byloje priimtą 2022 m. sausio 14 d. preliminarų sprendimą. Priteisti iš atsakovės visas apelianto E. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas, tiek pirmosios instancijos teismo proceso metu, tiek apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad 2000 Eur paskola yra grąžinta. Teismas nepagrįstai atsakovės nurodomiems pavedimams suteikė perdėtą reikšmę ir tai interpretavo kaip paskolos grąžinimą. Teismas taip pat perdėtą reikšmę suteikė santuokos nutraukimo formalumams, vedybų sutarčiai ir pan., taip nukrypstant nuo konkrečios paskolos įvykdymo įrodymų. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė turėjo teisę grąžinti paskolą kitu būdu – įvykdydama piniginę prievolę už ieškovą.
10.2. Paskolos dalyko grąžinimo tvarka ir terminas pakeisti nebuvo, tai patvirtina tokių susitarimų rašytinių įrodymų nebuvimas. Tai reiškia, kad ir paskolos grąžinimo modifikavimas turi būti aptariamas sudarant rašytinę sutartį. Dėl tokio paskolos grąžinimo būdo ir termino šalys nebuvo nei raštu, nei žodžiu susitarę.
Atsiliepimas
10.3. Atsakovės nurodomos bankinių pavedimų aplinkybės nėra susijusios su paskolos grąžinimu ieškovui. Dėl paskolos grąžinimo atsakovė teismui pakvitavimo nepateikė. Asmeninės paskolos, sudarytos iki santuokos, vykdymas šiuo atveju nepateko į santuokos nutraukimo proceso nagrinėjimo sferą.
Šalies argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė R. P. prašo iš dalies panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 22 d. galutinį sprendimą, panaikinant teiginius, jog dar iki santuokos sudarymo atsakovė R. P. ir ieškovas E. P. vedė bendrą ūkį, ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą, konstatuojant, kad iki santuokos sudarymo atsakovė R. P. ir ieškovas E. P. bendro ūkio nevedė. Taip pat prašoma priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas dėstydamas faktines aplinkybes klaidingai konstatavo, kad 2022-01-24 atsakovė teismui pateiktame prieštaravime dėl priimto preliminaraus sprendimo nurodė, jog skolos raštelis buvo pasirašytas jiems gyvenant drauge ir vedant bendrą ūkį. Atsakovė savo prieštaravime apie bendro ūkio vedimą nieko nenurodė, ji tik patvirtino, kad gyveno kartu. Pastebėtina ir tai, kad ir ieškovas savo ieškinyje apie bendro ūkio vedimą su atsakove taip pat nenurodė. Apie bendro ūkio vedimą ieškovas užsiminė tik tuomet, kai gavo atsakovės prieštaravimą šioje byloje, kuriame ji pateikė duomenis apie tai, kiek ji iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už ieškovo asmeninius įsipareigojimus.
11.2. Atsakovė ir ieškovas nuo 2016 m. pradžios pradėjo artimai bendrauti, metų pabaigoje apsigyveno kartu. Tačiau bendro ūkio nevedė, susitarė, kad kiekvienas savo įsipareigojimus vykdys pats už save, t. y. asmeniškai atsako už savo prievoles. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta šalių santuoka. Tačiau ir būnant santuokoje šalys sutarė, kad kiekvienas atsako už savo įsipareigojimus asmeniškai.
11.3. Apeliantės įsitikinimu, byloje visiškai nėra jokių įrodymų, kad šalys iki santuokos vedė bendrą ūkį; teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovė neginčijo aplinkybės, jog dar iki santuokos sudarymo <...> vedė bendrą ūkį, neatitinka bylos faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. P. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Šalių gyvenimą iki santuokos sudarymo, kitaip nei bendro ūkio vedimu, sunku būtų pavadinti. Atsakovė pati sau prieštarauja, nurodydama, kad E. P. vardu darydavo pastoviai bankinius pavedimus, tačiau bendro ūkio nevedė, nors pati pripažįsta, kad kartu gyveno. Pati atsakovė nurodė, kad praėjus kuriam laikui po paskolos sutarties sudarymo, ėmė kartu gyventi, todėl, atsižvelgiant į visumą aplinkybių, teismas pagrįstai sprendė, kad bendras ūkis vestas.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovo prašymu nuo 2017-03-17 iki 2020-09-07 atsakovė pervedė iš viso 4510 Eur sumą, ši suma daugiau nei du kartus yra didesnė už atsakovei ieškovo suteiktą paskolą. Todėl teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovui paskola yra grąžinta visiškai.
13.2. Ieškovas ir atsakovė skolos raštelyje nebuvo sutarę dėl paskolos grąžinimo būdo, todėl, kaip teisingai ir pagrįstai nurodė teismas, laikytina, kad atsakovė turėjo teisę grąžinti paskolą kitu būdu – įvykdydama piniginę prievolę už ieškovą.
13.3. Ieškovo teiginys, kad šalys vedė bendrą ūkį bei teismo sprendime padaryta išvada, jog ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį ir, kad jie neva šios aplinkybės neginčijo, neatitinka bylos faktinių aplinkybių, todėl turi būti pašalinta iš sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Kvestionuojamas galutinis teismo sprendimas, kuriuo atmestas reikalavimas dėl paskolos priteisimo.
16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
17. Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 5 d. atsakovė pasirašė skolos raštelį, kuriame nurodė, jog ji yra skolinga ieškovui 2000 Eur sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 4 d. Atsakovės pateiktos mokėjimo pavedimų kopijos patvirtina, jog ji iš savo asmeninės sąskaitos S. P. nuo 2017-03-16 iki 2020-08-15 pervedė iš viso 4510 Eur. Mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodyta, jog pinigai pervedami vaikų išlaikymui nuo E. P.. Taip pat G. P. nuo 2017-08-15 iki 2017-03-16 atsakovė pervedė 400 Eur. Mokėjimų pavedimų paskirtyje nurodyta, jog pervedami alimentai nuo E. P.. Atsakovė 2020-09-07 D. P. pervedė 1000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog tai paskola. Be to, laikotarpiu nuo 2020-06-08 iki 2020-08-27 atsakovė į UAB „Skandinaviškas namas“ sąskaitą pervedė 7800 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog šios įmokos yra skolos grąžinimas.
Dėl paskolos grąžinimo
18. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad 2000 Eur paskola yra grąžinta. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pripažino ir tai, jog atsakovė turėjo teisę grąžinti paskolą kitu būdu – įvykdydama piniginę prievolę už ieškovą. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka.
19. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu pripažinęs, kad santuokos nutraukimo metu paskola pagal 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelį jau buvo grąžinta, apelianto ieškinį atmetė.
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal paskolos raštelių pasirašymo metu galiojusią CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakciją fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (600 Eur). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelio sudarymo ar dėl pinigų perdavimo fakto, šalys sutaria, jog buvo sudariusios paskolos sutartį, tačiau atsakovas nesutinka su paskolos grąžinimo aplinkybėmis.
21. Pirmiausiai pastebėtina, kad teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Todėl ieškovas turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o atsakovė turėjo pareigą įrodyti savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
22. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
23. Teisėjų kolegija, vertindama nutarties 17 punkte nustatytas esmines faktines aplinkybes, pripažįsta, kad atsakovė bankiniais pavedimais, vykdydama ieškovo asmeninę prievolę, t. y. teismo priteistą atsakovo pareigą teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, ieškovo prašymu nuo 2017-03-17 iki 2020-09-07 pervedė iš viso 4510 Eur sumą. Be to, G. P. nuo 2017-08-15 iki 2017-03-16 atsakovė pervedė dar 400 Eur. Taigi, atsakovės pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, jog atsakovė ieškovo turimų asmeninių įsipareigojimų vykdymui (išlaikymo mokėjimui) pervedė 4910 Eur sumą Akivaizdu, kad ši suma daugiau nei du kartus yra didesnė už 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelyje suteiktą paskolą. Mokėjimų pavedimų paskirtyje nurodyta, jog pervedami alimentai nuo E. P.. Todėl, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovui 2000 Eur paskola yra grąžinta visiškai. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovei dėl paskolos grąžinimo jokių pretenzijų ieškovas nereiškė net penkerius metus.
24. Neteisus apeliantas tvirtindamas, kad atsakovė neturėjo teisės pakeisti paskolos grąžinimo būdo. CK 6.39 straipsnio 1 dalis numato, jog skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Ieškovas ir atsakovė skolos raštelyje nebuvo sutarę dėl paskolos grąžinimo būdo, todėl, kaip teisingai ir pagrįstai sprendė bylą nagrinėjęs teismas, atsakovė turėjo teisę grąžinti paskolą kitu būdu – įvykdydama piniginę prievolę už ieškovą.
25. CK 6.39 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kreditoriui sutikus priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Kai kreditorius priėmė prievolės įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta, tenka kreditoriui (CK 6.123 straipsnio 2 dalis). Apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ieškovas turėjo sunkumų dėl disponavimo bankine sąskaita. Įrodymų apie į atsakovės sąskaitą padarytus įnašus grynaisiais pinigais ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl vertindama minėtas aplinkybes bei atsakovės paaiškinimą dėl faktinio atsiskaitymo būdo, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje apeliantas nepaneigė sutartinės prievolės įvykdymą (CK 6.123 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovės nurodomos bankinių pavedimų aplinkybės, nėra susijusios su paskolos grąžinimu ieškovui.
26. Apeliantas apeliuoja į tai, kad teismas nepagrįstai vertino santuokos nutraukimo formalumus ir šalių vedybų sutartį, taip nukrypo nuo ginčo paskolos įvykdymo aplinkybių. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
27. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, o nutraukta (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo sprendimu – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendimu buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 12 punktu šalys patvirtino, jog daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų. Be to, kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, (duomenys neskelbtini) šalys buvo sudariusios Vedybų sutartį, ir tai įrodo, jog ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai bei finansinių įsipareigojimų vykdymo klausimai visada buvo aiškiai reglamentuoti, jiems buvo aiškios bendro ūkio vedimo taisyklės ir santuokos metu dėl to nebuvo ginčo. Teismui akivaizdu, kad nutraukiant santuoką tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, jog neturi jokių turtinių teisių ar įsipareigojimų, kurie būtų dalintini nutraukiant santuoką, neturi ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų.
Dėl bendro ūkio vedimo
28. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su galutiniame teismo sprendime konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis dėl bendro ūkio su ieškovu vedimo. Jas apeliantė prašo pašalinti iš skundžiamo galutinio sprendimo. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
30. Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020) .
31. Šalys bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad jos, gyvendamos kartu, turėjo tikslą bendrosios nuosavybės teise įgyti kokį nors turtą, taigi šios aplinkybės nesudarė bylos nagrinėjimo faktinio pagrindo, byloje nebuvo pateikta jas paneigiančių ar patvirtinančių duomenų. Nors apeliaciniame skunde apeliantė neigia bendro ūkio su ieškovu vedimą, tačiau atsakovė savo prieštaravime patvirtino, kad gyveno kartu, kurdami bendrą ateitį. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad praėjus kuriam laikui po paskolos sutarties sudarymo, ėmė vesti bendrą ūkį, t.y. vykdyti jungtinę veiklą kaip sugyventiniai, bendrai leido uždirbamas pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės ir bylos medžiaga leidžia spręsti, jog asmenys kartu vedė bendrą gyvenimą ir bendrą ūkį.
32. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Teismas pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
33. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
35. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.